- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-1361-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01254-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. (V. V.) atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. V. prašo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0056/10/02444 ir Nr. 0056/10/02436 suėjus dvejų metų senaties terminui, vykdomuosius dokumentus grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.Antstolė S. K. 2017-09-22 Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodo, kad antstolės kontoroje vykdomas Visagino miesto apylinkės teismo 2017-09-22 vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. 2-1234-04/2001 dėl 79,55 Eur dydžio skolos išieškojimo Vilniaus apskrities VMI ir Visagino miesto apylinkės teismo 206-06-27 vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. 2-209-545/2006 dėl 39,62 Eur (136,80 Lt) dydžio skolos išieškojimo Vilniaus apskrities VMI. CPK 606 str. 2 d. numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau jau pateiktiems vykdyti vykdomiesiems dokumentams, išduotiems dėl reikalavimų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, įstatymas vykdymo senaties nenustato. Antstolės kontoroje vykdomose bylose Nr. 0056/10/02444 ir Nr. 0056/10/02436 išieškotojo VMI reikalavimo teisė kilusi iš civilinių teisinių santykių, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus vykdymo senaties terminui.Antstolė S. K. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. V. skundo dėl antstolio veiksmų.Iš vykdomosiose bylose Nr. 0056/10/02436 ir Nr. 0056/10/02444 esančių duomenų teismo nustatyta, kad antstolės S. K. kontoroje priimtas vykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2017-09-22 vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. 2-1234-04/2001 dėl 79,55 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities VMI (vykdomoji byla Nr. 0056/10/02436) ir Visagino miesto apylinkės teismo 206-06-27 vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. 2-209-545/2006 dėl 39,62 Eur (136,80 Lt) skolos išieškojimo Vilniaus apskrities VMI (vykdomoji byla Nr. 0056/10/02444). V. V. prašo nutraukti vykdomąsias bylas vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 4 p. – pasibaigus šiems išieškojimams įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui. CPK 629 str. nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms egzistuojant vykdomoji byla nutraukiama. Pagal minėto straipsnio 1 d. 4 p., vykdomoji byla nutraukiama, kai šiam išieškojimui pasibaigia įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Vykdomojo rašto (civilinėje byloje Nr. 2-1247-04/2001) išdavimo metu galiojusio CPK 387 str. (1994-11-08 įstatymo redakcija) nustatė, kad teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2001-12-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1247-04/2001, kurio pagrindu išduotas vykdomais raštas, įsiteisėjo 2001-12-28, antstoliui pateiktas vykdyti 2002-01-21, t. y. nepraleidus trejų metų nuo sprendimų įsiteisėjimo iki jų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti antstoliui termino. Vykdomojo rašto (civilinėje byloje Nr. 2-209-545/2006) išdavimo metu galiojusio CPK 606 str. 2 d. (2005-05-01 įstatymo redakcija) nustatė, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2006-03-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-209-545/2006, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomais raštas, įsiteisėjo 2006-05-01, antstoliui pateiktas vykdyti 2010-10-29, t. y. nepraleidus dešimties metų termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti. Taip pat V. V. nurodo, kad turi būti taikomas LR (duomenys neskelbtini) str. numatytas trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas. LR (duomenys neskelbtini) str. (LR (duomenys neskelbtini) str. ) reglamentuojama nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis, tuo tarpu vykdomosiose bylose Nr. 0056/10/02436 ir Nr. 0056/10/02444 išieškoma suma priteista civilinėse bylose, todėl vykdymo procesą reglamentuoja CPK nuostatos. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-99-262/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-435-730/2016). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pateikiant vykdyti vykdomuosius dokumentus pagal teismo sprendimus civilinėje byloje Nr. 2-1234-04/2001 dėl 79,55 Eur skolos išieškojimo ir civilinėje byloje Nr. 2-209-545/2006 dėl 39,62 Eur dydžio skolos išieškojimo, įstatymo numatytas senaties terminas pateikti vykdyti vykdomuosius raštus nebuvo praleistas. Antstolė, priimdama vykdyti vykdomuosius raštus bei juos vykdydama, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nepažeidė, veikė teisėtai pagal įstatymų jai priskirtą kompetenciją, todėl, nenustačius antstolės veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, todėl pareiškėjo skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas V. V. atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su priimta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-12-18 nutartimi. Nurodo, kad atskirasis skundas tenkintinas ir pagal civilinę bylą Nr. 2YT-1596-405/2017 taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį, jog negalima areštuoti įkalintų asmenų sąskaitos, jeigu neturi ten lėšų ir yra vienintelis šaltinis. Prašo leisti disponuoti apelianto sąskaitoje 1 MMA, nes yra priimta minėta kasacinio teismo nutartis.Antstolė S. K. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-12-18 nutartį. Nurodo, kad 2017-09-15 skunde skolininkas prašė nutraukti vykdomąsias bylas bei grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui Vilniaus apskrities VMI, nes skolininko teigimu, suėjo priverstinio vykdymo senaties terminas, tačiau 2018-01-10 atskirajame skunde skolininkas prašo tenkinti skolininko 2017-09-15 skundą, kadangi negalima nukreipti išieškojimo į vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, esantį įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Taigi, darytina išvada, jog skolininko atskirojo skundo motyvai išeina už 2017-09-15 skundo ribų, todėl laiko, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą, 2017-09-15 skunde skolininkas prašė nutraukti vykdomąsias bylas bei grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui Vilniaus apskrities VMI, nes skolininko teigimu, suėjo priverstinio vykdymo senaties terminas, tačiau 2018-01-10 atskirajame skunde skolininkas prašo tenkinti skolininko 2017-09-15 skundą, kadangi negalima nukreipti išieškojimo į vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, esantį įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog skolininko atskirojo skundo motyvai išeina už 2017-09-15 skundo ribų, ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, praplėstų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, analizuotų naujus atskirajame skunde nurodytus argumentus bei pasisakytų dėl aplinkybių vertinimo, kurių nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo nagrinėjamu atveju yra įstatyme nurodyta išimtis, kuri sudarytų pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatą pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, kt.). Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įstatyme nepripažįstama galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nes ji iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.