Kauno apygardos teismo nutartis

2025-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-97-555/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-13
Bylos Nr.
2S-97-555/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19526-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „DIDNERIAI“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-97-555/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19526-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.1.18; 3.3.2.5; 3.3.2.8 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DIDNERIAI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-29009-1171/2024 pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „DIDNERIAI“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., Hayat Agaci Dis Ticaret Nakliyat Ve Insaat LTD.STI (išieškotojas).

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „DIDNERIAI“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama taikyti laikinąsias pasaugos priemones ir sustabdyti pareiškėjos atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, taip pat skubiai įpareigoti antstolę grąžinti visą nurašytą ir antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomą sumą atgal į pareiškėjos sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Šalies argumentai

3. Teismas nustatė, kad pareiškėja, kuri yra skolininkė, skunde dėl antstolės veiksmų prašo sustabdyti vykdymo veiksmus ir įpareigoti antstolę grąžinti visą nurašytą ir antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomą sumą atgal į pareiškėjos sąskaitą. Esminiai skundo argumentai – antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, nes jį pateikė tam teisės neturintis subjektas, ir dėl šio pareiškėja inicijuos teisminį ginčą dėl pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) įmonės FKKGroup LLC reikalavimo perleidimo išieškotojui nuginčijimo, apie kurį pareiškėja anksčiau nežinojo. Analogiškai pareiškėja teiks skundą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kad būtų įvertinamas pradinio kreditoriaus ((duomenys neskelbtini) įmonės) reikalavimo perleidimas naujajam kreditoriui (išieškotojui veikiančiam (duomenys neskelbtini)), siekiant apeidinėti sankcijas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos skundo esminius argumentus, padarė išvadą, kad nei pareiškėjos siekis ateityje inicijuoti teisminį ginčą dėl reikalavimo perleidimo sutarties, nei kreipimasis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą dėl reikalavimo perleidimo, siekiant nustatyti ar pradinis kreditorius perleisdamas reikalavimo teises į skolininką, šią minėta reikalavimo perleidimo sutartimi nesiekė apeiti sankcijas, neįrodė grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo dėl pareiškėjos skundo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad vykdymo veiksmų apskundimo vykdomojoje byloje faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja sieks inicijuoti teisminį ginčą dėl reikalavimo perleidimo sandorio, teigdama, kad šis sandoris yra apsimestinis, bei, kad ji nebuvo informuota, apie minėtą reikalavimo perleidimą, nėra pakankama vykdymo veiksmų sustabdymui. Teismas vertino, kad pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeistų vykdymo proceso šalių interesų balansą.

5. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, elgėsi neteisėtai ir neatliko jai įstatyme numatytų būtinųjų pareigų, ir neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, netenkinęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo antstolę grąžinti visą nurašytą ir antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomą sumą atgal į pareiškėjos sąskaitą, nesprendė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „DIDNERIAI“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino / neįvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Teismas neanalizavo, kad kreditorius šiuo atveju yra (duomenys neskelbtini) juridinis subjektas, perėmęs reikalavimą iš (duomenys neskelbtini) subjekto. Nesulaukus objektyvių išvadų apie vien tik (duomenys neskelbtini) juridinio subjekto skaidrumą, galimas sąsajas su sankcionuotais asmenimis ir pan., antstolė atliktų pavedimą šiam subjektui, pažeisdama imperatyvias įstatymines nuostatas, susijusias su antstoliui taikomais reikalavimais, pareigomis (pvz., patikrinimas, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui įvykdyti).

6.2. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas vien tik dėl to, kad kreditorius yra ne Lietuvos Respublikos, ir netgi ne Europos Sąjungos subjektas, todėl susigrąžinti pervestus pinigus taptų neįmanoma vien tik dėl teisinių niuansų. Be kita ko, gavęs pinigus, kreditorius juos iškart perleistų kitiems asmenims, todėl dar ir dėl to lėšų susigrąžinimas pasunkėtų ir / ar taptų neįmanomas. Antstolei pervedus pinigus išieškotojui (kreditoriui) ir tik kiek vėliau objektyviai paaiškėjus (pvz., atlikus išsamų kreditoriaus patikrinimą, gavus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos informaciją ir t. t.), kad šis (ar bet kurie su juo susiję subjektai) yra įtrauktas į sankcionuotų asmenų sąrašą, atstatyti proceso dalyvių interesų balansą taptų tikrai nebeįmanoma.

6.3. Šiuo atveju išlaikyti interesų pusiausvyrą tikrai galima sustabdžius bylą bei grąžinus pareiškėjai antstolės areštuotas lėšas. Šios lėšos yra būtinos pareiškėjos kasdieninei veiklai – atlyginimų išmokėjimui ir kitoms būtinoms išlaidoms. Toks apyvartinių lėšų įšaldymas gali nepataisomai sutrikdyti įmonės veiklą. Tik objektyviai paaiškėjus, kad kreditoriui nėra kliūčių gauti lėšas, vykdomoji byla be trukdžių galėtų būti tęsiama toliau. Priešingu atveju uždegama žalia šviesa elementariai įvykdomam sankcijų apeidinėjimui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos skundo turinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su tokiu potencialiu sankcijų apeidinėjimu.

6.4. Vienoje naujausių bei tokiai situacijai kaip ši ypač aktualioje kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑233-916/2023) dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo, vertinančio juridinio asmens taikytą lėšų įšaldymą tarptautinių sankcijų galiojimo laikotarpiu ir jo galimybę vykdyti sutartį, sprendimo pagrįstumo, atkreiptas dėmesys į tai, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (liet. faktiškai) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštu, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepasisakė dėl šios apimties, tačiau neanalizavo labai tikėtino kreditoriaus sąsajumo su sankcionuotais asmenimis, galimo kreditoriaus ir (duomenys neskelbtini) įmonės potencialaus sankcijų apėjimo, siekiant įsisavinti pareiškėjo lėšas.

7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinės instancijos teismo procesą reglamentuojančios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja (apeliantė) UAB „DIDNERIAI“, pateikdama antstolei A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, pageidavo, kad nagrinėjant jos skundą būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl vieną skundo egzempliorių pateikė ir pirmosios instancijos teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias pasaugos priemones ir sustabdyti pareiškėjos atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, taip pat skubiai įpareigoti antstolę grąžinti visą nurašytą ir antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomą sumą atgal į pareiškėjos sąskaitą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. spalio 10 d. nutartimi (apeliacijos objektas) pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-29696-1134/2024 pareiškėjos skundo dėl antstolės A. S. veiksmų, kuriuo ji prašė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-177-37566 bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-177-37568, netenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 18 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2YT-29696-1134/2024, šioje nagrinėjamoje byloje neliko apeliacijos objekto, kadangi nebeliko skundo dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui galėtų būti taikytos šioje byloje prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

12. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

13. Nors civilinio proceso normos tiesiogiai nenumato galimybės nutraukti apeliacinį procesą, kai po atskirojo skundo priėmimo atskirojo skundo objektas išnyksta, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas įstatymo analogiją, apeliacinį procesą nutraukia CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Pastebėtina, kad tokios pačios teisminės praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos apygardų teismai (pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2018; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-185-590/2019 ir kt.).

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje yra susiklosčiusi procesinė situacija, kai atskirojo skundo nagrinėjimas, esant iš esmės išnagrinėtam pareiškėjos skundui dėl antstolio veiksmų, neteko prasmės, nes faktiškai neliko apskundimo objekto, t. y. pareiškėjos paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus, kadangi jis nesukeltų jokių procesinių pasekmių. Todėl vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas pagal pareiškėjos UAB „DIDNERIAI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties yra nutraukiamas, nevertinant atskirojo skundo argumentų (CPK 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338-339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DIDNERIAI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas