Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, Hayat Agaci Dis Ticaret Nakliyat Ve Insaat Ltd. Sti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2024 m. spalio 10 d. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą ir vykdomosios bylos persiuntimo teismui Nr. S-24-177-40544 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 7 d. 13:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. spalio 11 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

13. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

14. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

15. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

16. Minėto CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktą antstolis, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.

17. Iš į bylą pateiktų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Maskvos miesto arbitražo teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu byloje Nr. A40-207902/22-40-505 nusprendė išieškoti iš UAB „A“ Rusijos Federacijoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „FKKGroup“ naudai krovinio kainą 1 500 000 rublių dydžiu ir 56 000 rublių valstybės rinkliavos apmokėjimo išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-45-881/2023 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. A40-207902/22-40-505. Nutartis buvo peržiūrėta kasacine tvarka ir palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 3K-3-35-823/2024). Nutarties pagrindu yra išduotas 2024 m. balandžio 18 d. vykdomasis raštas.

18. 2024 m. rugsėjo 19 d. išieškotojas Hayat Agaci Dis Ticaret Nakliyat Ve Insaat Ltd. Sti antstolei Astai Stanišauskaitei pateikė prašymą priimti 2024 m. balandžio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2T-45-881/2023, taip pat prašymą dėl išieškotojo pakeitimo.

19. CPK 650 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Nagrinėjamu atveju vykdomąjį dokumentą pateikė išieškotojo atstovas – advokatė K. G., kartu su vykdomuoju dokumentu pateikdama savo teisinių paslaugų teikimo susitarimą Nr. 2024/08/19-48. Taip pat pateikta 2024 m. birželio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ribotos atsakomybės bendrovė „FKKGroup“ perleido Hayat Agaci Dis Ticaret Nakliyat Ve Insaat Ltd. Sti reikalavimo teisę į skolininką UAB „A“ dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu priteistos sumos. Iš pateikto pašto kvito matyti, kad sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo skolininkui išsiųsta 2024 m. liepos 17 d. registruotąją pašto siunta. Iš viešųjų siuntos sekimo duomenų pagal registruotos siuntos Nr. R0095512577RU matyti, kad siunta įteikta 2024 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat išieškotojo atstovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, pateikė užpildytą 2024 m. rugsėjo 30 d. juridinio asmens Hayat Agaci Dis Ticaret Nakliyat Ve Insaat Ltd. Sti anketą.

20. Antstolė vertino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl 2024 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. S-24-177-37566 priėmė vykdyti išieškotojo (išieškotojo atstovo) pateiktą jai vykdyti dokumentą Nr. 2T-45-881/2023, bei 2024 m. rugsėjo 20 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-24-177-37568 ir 2024 m. rugsėjo 24 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-24-177-38083 paragino pareiškėją per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą. 2024 m. spalio 7 d. areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos ir kelių transporto priemonės. 2024 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-24-177-40543 pradinis kreditorius ribotos atsakomybės bendrovė „FKKGroup“ pakeistas į naują kreditorių (išieškotoją) Hayat Agaci Dis Ticaret Nakliyat Ve Insaat Ltd. Sti.

22. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytas reglamentavimas reiškia, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis nevertina ir negali vertinti paties vykdomojo dokumento teisėtumo/pagrįstumo, taip pat antstoliui nėra pavesta vertinti reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo/neteisėtumo.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog antstolio pareiga patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tokią teisę turintis asmuo, nereiškia, kad antstolis tik patikrina, ar vykdomąjį dokumentą pateikia asmuo, kuris vykdomajame dokumente nurodytas kaip išieškotojas. Ši pareiga platesnė ir reiškia, kad antstolis turi įsitikinti, jog vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo yra išieškotojas, t. y. ar vykdomąjį dokumentą pateikiantis asmuo turi reikalavimo teisę į skolininką pagal pateikiamą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Jeigu vykdomajame dokumente nurodytas išieškotojas ir vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo nesutampa, antstolis turi patikrinti teisių ir pareigų perrėmimo pagrindą ir faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-611/2023 26 punktas). Kai į antstolį kreipiasi pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimo teisę į skolininką iki vykdymo proceso pradėjimo perėmęs asmuo, tokiu atveju antstolis, nustatęs, kad su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą asmeniui, pateikusiam vykdomąjį dokumentą, turi priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir atlikti vykdymo proceso veiksmus (įvertinti įstatyme nustatytas sąlygas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti). Nustatęs, kad vykdomąjį dokumentą pateikė tokios teises neturintis asmuo, antstolis turi patvarkymu atsisakyti tokį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkricio14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-611/2023 27 punktas).

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje civilinėje byloje yra nagrinėjami antstolės veiksmai ir jų pagrįstumas, o skundo ribas sudaro vertinimas, ar antstolė pagrįstai priėmė ginčijamus 2024 m. rugsėjo 20 d. patvarkymus. Kaip minėta, antstolė vykdomojoje byloje vertina iš esmės formalius reikalavimus, šiuo konkrečiu atveju antstolė įvertino, kad kartu su vykdomuoju dokumentu buvo pateikta rašytinė reikalavimo perleidimo sutartis, pats reikalavimas - galiojantis ir pripažintas bei leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, pranešimas apie reikalavimo perleidimą skolininkui išsiųstas, todėl sprendė, kad nėra jokių akivaizdžių kliūčių tokiam perleidimui ir vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, nustatė išieškotojų pasikeitimo faktą bei atliko atitinkamus veiksmus vykdomojoje byloje. Pažymėtina, kad perleidus reikalavimo teises kreditorei Hayat Agaci Dis Ticaret Nakliyat Ve Insaat Ltd. Sti nepasikeitė skolininkės UAB „A“ teisinė padėtis, pasikeitė tik kreditorius, kuriam vykdymo procese ji turi grąžinti priteistą skolą. Kita vertus, reikalavimo perleidimas savo esme yra dvišalis sandoris, kuris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik vienai iš šalių pareiškiant atitinkamą civilinį ieškinį ir išnagrinėjus ginčą civilinėje byloje (CK 6.103 straipsnis). Šiuo atveju antstolei nebuvo pateikta duomenų, kad dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra iškelta byla, priimtas teismo sprendimas (pareiškėja nurodo, kad tik ketina inicijuoti procesą). Taigi formaliai reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant ne reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo klausimą, o antstolės veiksmų sprendžiant vykdomojo rašto priėmimo vykdyti ir raginimo įvykdyti sprendimą pagrindus, teismas plačiau apie išieškotojų pasikeitimą nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje nesant duomenų, kad reikalavimo perleidimo sandoris negalėjo būti sudarytas, spręstina, kad antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, pagrįstai vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti.

25. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatyta terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Terminas sprendimui įvykdyti imperatyviai nurodytas CPK 659 straipsnio 1 dalyje, nustatant, jog tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente nenumatytas įvykdymo terminas, antstolis skolininkui suteikia 10 dienų terminą, skaičiuojama nuo raginimo įteikimo dienos. Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teise, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą (CPK 658 straipsnio 2 dalis). Taigi, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas skolininkui buvo siunčiamas pagal esamą reguliavimą ir jo naikinti taip pat nėra pagrindo.

26. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

27. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė Asta Stanišauskaitė, konstatavusi, kad vykdomajam raštui priimti nėra akivaizdžių formalių kliūčių ir 2024 m. rugsėjo 20 d. priėmusi patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-177-37566 bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-177-37568, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A“ skundo dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.