Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Rusijos Federacijoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės ,,FKKGroup“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. A40-207902/22-40-505, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Didneriai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Rusijos Federacijoje (toliau – ir Rusija) registruotos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – ir RAB) ,,FKKGroup“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. A40-207902/22-40-505.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo turinio, UAB „Didneriai“ mano, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos arbitražo teismo sprendimas yra priimtas užsienio valstybės arbitražo, todėl atsiliepimą grindžia 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) nuostatomis. Pagrindo sutikti su šia suinteresuoto asmens pozicija nėra, nes Rusijos Maskvos miesto arbitražo teismas nėra arbitražo institucija.

6. Pagal Rusijos Federacijos 1996 m. gruodžio 31 d. federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Rusijos Federacijos teismų sistemos“ 4 straipsnio 3 dalį, apskričių arbitražiniai teismai, arbitražiniai apeliaciniai teismai, Rusijos Federacijos subjektų arbitražiniai teismai ir specializuotieji arbitražiniai teismai yra federaliniai teismai. Todėl šie Rusijos Federacijoje veikiantys teismai, nepaisant jų pavadinime esančio žodžio „arbitražinis“, nėra arbitražai (trečiųjų teismai), kaip tai yra suprantama pagal Niujorko konvenciją ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, o yra minėtos valstybės teismų sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne arbitražo, o užsienio valstybės (Rusijos) teismo sprendimą, todėl Niujorko konvencijos nuostatos šiuo atveju netaikomos.

7. Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 4 dalis).

8. Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente ir kita) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

9. Pagal Dvišalės sutarties 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui su prašymu pateikė Rusijos Maskvos miesto arbitražo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. A40-207902/22-40-505 ir jo vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą apie dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui lietuvių ir rusų kalbomis, pažymą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-4775-918/2022, patvirtinančią dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui. Be to, pateiktas Rusijos Maskvos miesto arbitražo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas pažymėtas antspaudu ir teisėjo parašu, kad sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 6 d. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad formaliai pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.

11. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Dvišalės sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

12. Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Maskvos miesto arbitražo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo teksto matyti, kad UAB „Didneriai“ buvo tinkamai ir laiku informuota apie nagrinėtą bylą, suinteresuoto asmens atstovas dalyvavo Maskvos miesto arbitražo teismo posėdyje. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, taip pat nebuvo pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių. Be to, Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu išspręstas ginčas nepriklauso CPK 784–786 straipsniuose nustatytai išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

13. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodo, kad ginčas turėjo būti nagrinėjamas pagal jos buveinės vietą, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka. Iš teismui pateiktos 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarp šalių sudarytos krovinių pervežimo ir transporto–ekspedijavimo apstartavimo kelių transportu tarptautiniame eisme sutarties Nr. FBE-2021-093 matyti, kad visi derybų proceso metu neišspręsti ginčai, kylantys iš sutarties arba su ja susiję, tarp jų susiję su jos pakeitimu, vykdymu, nutraukimu ar negaliojimu, yra sprendžiami ieškovo pasirinkimu, o būtent: Valstybiniame Arbitražo teisme pagal atsakovo buvimo vietą, arba Maskvos miesto Arbitražo teisme, arba arbitražo (trečiųjų teismo) būdu (9.3 punktas). Taigi, pareiškėja šiuo atveju pasirinko Rusijos Maskvos miesto arbitražo teismą, kas atitinka pirmiau minėtą sutarties nuostatą.

14. Be kita ko, kaip buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartyje, Rusijos atžvilgiu dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą, Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), o kadangi jų paskirtis atspindi pagrindinius ES ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl jos patenka į Dvišalės sutarties 18 straipsnio taikymo apimtį ir atitinkamai taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal minėtą Dvišalės sutarties straipsnį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nėra įtraukta į konsoliduotą asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, sąrašą. Taip pat pareiškėja buvo įpareigota pateikti duomenis, kokia yra pareiškėjos nuosavybės forma, kas yra įmonės savininkai, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas. Patikrinus pareiškėjos pateiktus duomenis, teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų susijusi su asmenimis, grupėmis ir subjektais, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, todėl nenustatytas pagrindas atsisakyti teikti teisinę pagalbą.

15. Nepaisant to, kad suinteresuotas asmuo kelia klausimus dėl Dvišalės sutarties taikymo ir Rusijai nustatytų sankcijų dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat nepaneigiant Ukrainai teikiamos pagalbos bei paramos svarbos, teismas pažymi, kad neturi duomenų, jog Dvišalė sutartis būtų panaikinta, jos vykdymas nesustabdytas, ji galioja, todėl, teismas, kaip teisinėje ir demokratinėje valstybėje veikiantis teisminės valdžios subjektas, negali nesivadovauti Dvišalėje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Taigi, Dvišalės sutarties 18 ir 56 straipsniuose nurodyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą ir teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai nenustatyti.

16. Kaip minėta, prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas. Tai reiškia, kad užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese negali būti tikrinamas teismo sprendimo, dėl kurio sprendžiama, teisėtumas ir pagrįstumas. Tokio pobūdžio teismo procese gali būti patikrinami tik atitinkamame teisės akte (šiuo atveju – Dvišalėje sutartyje) įtvirtinti teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, todėl Lietuvos apeliacinis teismas nevertina suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su Rusijos Maskvos miesto arbitražo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo pagrįstumu.

17. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos teismo procesinį sprendimą dėl Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodytų priežasčių. Teismas Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų ir Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų nenustatė, todėl yra teisinis pagrindas Rusijos Maskvos miesto arbitražo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. A40-207902/22-40-505, pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Patenkinus prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Maskvos miesto arbitražo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. A40-207902/22-40-505, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėja nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809–812 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. A40-207902/22-40-505.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.