Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. K. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. K. dėl padarytos veikos prisipažino, nurodė, kad gailisi ir supranta kuo yra kaltinamas. Paaiškina, jog prieš įvykį, vakare kartu su pusbroliu gėrė alų. Tikslaus suvartoto kiekio pasakyti negali, tačiau mano, jog išgėrė apie 4-6 skardines. Gerti pradėjo 15-16 val., tačiau tiksliai nepamena iki kelintos valandos vartojo alkoholį. Taip pat vieną skardinę išgėrė įvykio dienos rytą ir mano, kad tai turėjo įtakos alkoholio koncentracijai, kuri buvo nustatyta. Su nustatyta alkoholio koncentracija sutinka ir neprieštarauja, jog vairavo neblaivus. Paaiškina, jog nežinojo, kad sėdant už vairo yra neblaivus, nes jautėsi gerai. Neblaivus savo automobilį ,,Toyota Avensis‘‘ vairavo ryte ir nepastebėjo bei nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Įvyko avarija, po kurios išlipo, apsižiūrėjo automobilius. Buvo įvažiuota į jo automobilio šoną su priekiniu dešiniu sparnu, į šonines dureles. Tuomet pro šalį važiavo policijos patrulis, kuris sustojo ir nusivedus į policijos automobilį patikrino girtumą. Su alkoholiu problemų neturi, vartoja tik savaitgaliais, nes darbo dienomis turi komandas už kurias yra atsakingas. Panašių įvykių praeityje nėra buvę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2025 m. birželio 23 d. įtariamojo D. K. apklausos protokole nurodyta, kad nėra gydytas psichiatrijos gydymo įstaigose, nėra gydytas ir registruotas priklausomybės ligų centre. Savo kaltę pripažįsta ir parodo, kad automobilis Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jis yra įgijęs teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tačiau šiuo metu galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi, nes per darbus pamiršo užsisakyti naują vairuotojo pažymėjimą. 2025 m. birželio 21 d. buvo nuvykęs pas pusbrolį, kurio asmens duomenų nenori nurodyti ir kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jie kartu išgėrė 4-6 skardines alaus. 2025 m. birželio 22 d. apie 06.00 val. atsibudęs išgėrė vieną skardinę alaus, o po to nusprendė minėtu automobiliu grįžti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nusprendęs vairuoti važiavo namo, o taip pasielgė dėl atsiradusių svarbių asmeninių aplinkybių, kurių nenori atskleisti. Pripažįsta, kad pasielgė neatsakingai. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), šalutiniu keliu, norėjo įvažiuoti į pagrindinį kelią, tačiau dėl savo neatidumo nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Volvo ir sukėlė eismo įvykį. Po eismo įvykio su automobilio Volvo vairuotoju ketino pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau tuo metu pro juos važiavo policijos pareigūnai, kurie prie jų sustojo. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė jam 2,31 promilės neblaivumą. Tuomet policijos pareigūnai užpildė procesinius dokumentus, įteikė jam šaukimą atvykti į komisariatą bei išvežė jam priklausantį automobilį Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikštelę. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 53-55).

2025 m. birželio 22 d. liudytojo E. K. apklausos protokole nurodyta, kad

2025 m. birželio 22 d. apie 07.25 val. automobiliu Volvo V70 v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), kuomet automobilis Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas jam iš šono iš dešinės pusės, iš šalutinio kelio bandė įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną. Viskas įvyko staiga ir jis nematė, kaip automobilio Toyota Avensis, vairuotojas iki tol vairavo. Pats susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis trenkėsi į kelkraštį ir praslydo į priekį ir atsidūrė (duomenys neskelbtini). Už jo automobilio buvo sustojęs kaltininko automobilis. Tuomet jis išlipo iš automobilio, o kito automobilio vairuotojas bandė atidaryti dureles, nes jos buvo užsirakinusios. Po kiek laiko automobilio Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo iš automobilio, pripažino kaltę ir jie norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Iš pradžių jis nepastebėjo, kad kaltinamasis gali būti neblaivus, tačiau vėliau juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Liudytojas nurodė, kad gana greitai prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino automobilio Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo blaivumą (b. l. 38-41).

2025 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl padaryto eismo įvykio administracinės teisenos pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. birželio 22 d. apie 07.25 val., (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), D. K. sukėlė eismo įvykį. 2025 m. birželio 22 d. surašytas (duomenys neskelbtini) A. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. birželio 22 d. apie 8.00 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) V. M. iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešė, kad rado eismo įvykį, kuriame dalyvauja automobilis Volvo v. n. (duomenys neskelbtini) ir Toyota v. n. (duomenys neskelbtini) Vienas iš vairuotojų neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, pamatė stovinčius automobilius. Pabendravus su Volvo v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoju E. K. gim. (duomenys neskelbtini) d., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu, o kitas automobilis važiavo šalutiniu keliu ir jo nepraleido. Pabendravus su Toyota v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoju D. K. gim. (duomenys neskelbtini) d., nuo kurio sklido alkoholio kvapas ir kalbėjo nerišlia kalba. Jis daug pasakoti negalėjo, sakė, kad išvažiavo iš šalutinio kelio ir toliau sakė, kad ,,atsitiko kaip atsitiko, į detalias nesigilinkim’’. Patikrinus D. K. duomenis, pamatė, kad jis neturi teisės vairuoti, jo automobilis neturi techninės apžiūros ir civilinio draudimo, todėl jam buvo surašyti protokolai. Buvo pradėta AN teisena (duomenys neskelbtini), nubraižyta eismo įvykio schema, paimti paaiškinimai, fotolentelė (b. l. 71-72).

2025 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2025 m. birželio 22 d. S. S. kartu su specialistu T. L., vyko į iškvietimą ROIK: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) radijo ryšio šaukiniu ,,(duomenys neskelbtini). Apie 07.25 val., (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo dviejų automobilių eismo įvykį ir šalia automobilių du asmenis. Sustojus pabendrauti su asmenimis, vienas jų buvo E. K. gim. (duomenys neskelbtini) d., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vairavo automobilį Volvo v. n. (duomenys neskelbtini). E. K. paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu, o kitas automobilis važiavo šalutiniu keliu ir jo nepraleido, todėl staiga pajuto smūgį į keleivio pusės šoną. E. K. teigė, jog po smūgio į automobilį išlipo ir pradėjo bendrauti su kito automobilio vairuotoju, tačiau jam kilo įtarimų, kad vairuotojas galimai neblaivus. Patikrinus E. K. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Drager Alcotest ARJK- 0139, patikros sertifikato Nr. 2262215 asmuo blaivus. Bendraujant su kitu eismo dalyviu D. K. gim. (duomenys neskelbtini) d., kuris vairavo Toyota v. n. (duomenys neskelbtini) jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Patikrinus D. K. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Drager Alcotest ARJK – 0139, patikros sertifikato Nr. 2262215 asmeniui pirmu pūtimu nustatytas 2,35 prom. girtumo laipsnis, praėjus apie 20 min., antru pūtimu nustatytas 2,31 prom. girtumo laipsnis. Patikrinus per duomenų bazę D. K. paaiškėjo, kad asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 10).

2025 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, stovi (duomenys neskelbtini). Priekiu atsuktas į (duomenys neskelbtini) pusę, galu į priešingą pusę. Matyti įlenktos ir apibraižytos automobilio kairės pusės priekinės durelės ir galinės kairės pusės šoninės durelės. Pradarytas kairės pusės priekinis langas. Automobilio priekinė salono dalis tvarkinga, galinėje automobilio salono dalyje ant žemės mėtosi įrankiai, automobilio bagažinė tvarkinga. Priešais automobilį stovi automobilis Volvo V70 v. n. (duomenys neskelbtini). Priekis atsuktas į (duomenys neskelbtini) pusę, galas į priešingą pusę. Minėto automobilio apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis. A. T. Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) paimamas ir su tralu nuvežamas į policijos automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų (b. l. 18- 23).

2025 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi pareigūnų ,,Body‘‘ kamerų įrašai pavadinimu ,,PSS-20250622-073454UTC+0300’’, ,,PSS- 20250622-080415UTC+0300‘‘,,,PSS-20250622081523UTC+0300’’, ,,PSS- 20250622082350UTC+0300‘‘(b. l. 42-43).

2025 m. birželio 22 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2025 m. birželio 22 d.

pirmojo bandymo metu D. K. nustatytas 2,35 promilės neblaivumas, o antrojo bandymo - 2,31 promilės neblaivumas (44-47).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ kvite nurodyta, kad D. K. 2025 m. birželio 22 d., 07.47.50 val. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas (b. l. 45).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ kvite nurodyta, kad D. K. 2025 m. birželio 22 d., 08.11.14 val. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (b. l. 46).

2025 m. birželio 23 d. VĮ ,,Regitra“ išrašo duomenimis automobilis „Toyota Avensis“ v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. K. (b. l. 27).

VŠĮ ,,Emprekis“ 2025 m. birželio mėn. pažymos duomenimis, automobilis „Toyota Avensis“ 2004 m. vidutinė vertė – 1860 Eur (b. l. 28).????

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam pripažino. Sutiko su nustatyta alkoholio koncentracija, prieš įvykį, vakare kartu su pusbroliu gėrė alų, išgėrė apie 4-6 skardines bei vieną skardinę išgėrė įvykio dienos rytą. Nežinojo, kad sėdant už vairo yra neblaivus, nes jautėsi gerai. Važiuodamas nepastebėjo ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Įvyko avarija, po kurios pro šalį važiavę policijos pareigūnai, sustojo ir patikrino jo blaivumą.

Be D. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. K. parodymai, kuriuos papildo ir patvirtina 2025 m. birželio 22 d. tarnybinis pranešimas, 2025 m. birželio 25 d. tarnybinis pranešimas, 2025 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2025 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Aplinkybę, jog D. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina 2025 m. birželio 22 d. neblaivumo nustatymo aktas, taip pat Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ kvitai.

Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad D. K. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį vartojo dieną iki įvykio apie 15-16 val. išgėrė 4-6 skardines alaus, o įvykio dieną iš ryto išgėrė dar vieną skardinę alaus), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. K. 2025 m. birželio 22 d., apie 07.25 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Avensis‘‘ v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį pusbrolio L. Š. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. K. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl D. K. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaiviu, D. K. sukėlė eismo įvykį, kuriuo galėjo būti sukelta turtinė ar neturtinė žala, visgi pareikštame kaltinime aplinkybė, jog būdamas neblaivus kaltinamasis sukėlė eismo įvykį nėra inkriminuota, todėl šiame procese nėra sprendžiamas eismo įvykio ir su juo susijusių padarinių klausimas. Eismo įvykio aplinkybės ir su ja susijusi žala yra nagrinėtinos administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Iš 2025 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, jog įvykio dieną buvo įformintas eismo įvykis, dėl kurio yra pradėta administracinė teisena Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos duomenis patvirtina ir eismo įvykio duomenys Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), eismo įvykio schema (b. l. 12), automobilio „Volvo“ v. n. (duomenys neskelbtini) savininko E. K. ir D. K. duoti paaiškinimai (b. l. 14-15). Todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nepažeista.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog D. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl jo veiksmais sukeltų padarinių. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis D. K. ankščiau nebuvo teistas (b. l. 69-70), tai leidžia spręsti apie atsitiktinį D. K. nusikalstamos veikos pobūdį. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 62). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už Mokesčių pajamų deklaracijos (formos GPM311) nepateikimą, ankščiau buvo baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonės vairavimą be techninės apžiūros, neapdraustu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilio pastatymą transporto stovėjimo vietoje neturint specialaus leidimo), baudų nėra sumokėjęs (b. l. 64-68). Be to tarnybinių pranešimų ir administracinių nusižengimų registro duomenimis nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis transporto priemonę vairavo neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 10-11; 64). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog dėl darbinių santykių turi atlyginti nuostolius, nuo algos jam nuskaičiuoja nuostolius, o pragyvenimui lieka nedaug. Kaltinamasis pasižadėjo sumokėti jam paskirtas administracines baudas. Tai, kad D. K. buvo baustas administracine tvarka, vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje nusikals. Konstatuotina, jog kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo pusbrolį L. Š.. Pateiktame L. Š. prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad jį ir kaltinamąjį sieja glaudus ryšys, jie nuolat bendrauja ir leidžia kartu laisvalaikį. Prašyme pabrėžiama, jog D. K. yra pareigingas ir atsakingas žmogus, o tai yra pirmas kartas, kai jis nusikalsta, po šio įvykio kaltinamasis daug bendravo su laiduotoju apie tokio poelgio priežastis. D. K. dažnai tariasi su laiduotoju, todėl jis naudodamasis savo autoritetu gali keisti kaltinamojo elgesį. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas patvirtino, jog po įvykdytos nusikalstamos veikos jis kalbėjosi su D. K. ir neigiamai įvertino tokį jo poelgį. Laiduotojo manymu jis gali daryti teigiamą įtaką, kadangi jis yra atsakingas, o kaltinamasis klauso jo patarimų.

L. Š. nebuvo teistas (b. l. 106), per penkerių metų laikotarpį buvo baustas 6 kartus administracine tvarka, šiuo metu turi 4 galiojančias nuobaudas, visos administracinės baudos sumokėtos (b. l. 103-105). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Laiduotojo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje, viršijo leistiną greitį) nėra laikytini šiurkščiais teisės pažeidimais, be to padaryti administraciniai nusižengimai nerodo, jog L. Š. būtų piktybinis teisės pažeidėjas. Tai, kad L. Š. buvo baustas administracine tvarka, taip pat vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybę, tačiau nesudaro esminių kliūčių laikyti jį tinkamu laiduotoju.

Visgi, padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Užstatas yra priemonė, kuri sustiprina laiduotojo atsakomybės jausmą. Teismo vertinimu laidavimas su užstatu bus didesnė paskata pačiam kaltinamajam susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pateisinti jam parodytą valstybės ir pusbrolio kaip laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.

Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis numato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį. Nagrinėjamoje byloje laiduotojas L. Š. prašė taikyti laidavimą be užstato, tačiau teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad galėtų sumokėti 1000 Eur užstatą, jei teismas nuspręs jį skirti. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad jo mėnesio pajamos sudaro 2000 Eur, kitų aplinkybių, kurios galėtų mažinti laiduotojo pajamas jis nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 1 000 Eur užstato suma nėra per didelė, bus proporcinga bei sustiprins laidavimo instituto tinkamą įgyvendinimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (D. K. ir L. Š. charakteristiką ir jų tarpusavio ryšį), D. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo L. Š. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą ir paskiriant 1000 Eur užstatą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (nuo 1,51 iki 2,50 promilių). D. K. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas taikymo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę ryte, nors eismas nebuvo intensyvus, tačiau kaltinamasis automobilį vairavo mieste ir sukėlė eismo įvykį, važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu kelių važiavusios transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais apgadino kitą transporto priemonę. Šie duomenys patvirtina, jog kaltinamojo vairavimas būnant neblaiviu buvo pavojingas, sukėlęs realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į išdėstytą, D. K. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 23 d., t., y. nuo dienos, kai D. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 56-57).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“ v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinių tikslų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1860 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (b. l. 28), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu išreiškė abejonę ar toks baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas yra būtinas, kadangi D. K. neturi priklausomybės alkoholiui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta kaltinamajam būnant neblaiviam, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neturi priklausomybės alkoholiui. Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas nenumato sąlygų, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tik tais atvejais kai asmuo turi priklausomybę alkoholiui ar savarankiškai negali spręsti priklausomybės problemų. BK 72⁵ straipsnis numato, jog baudžiamojo poveikio priemonė skirtina tais atvejais, kai nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju nustatyta, jog D. K. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, taigi asmens neblaivumo būsena yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per pirmuosius laidavimo metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2025 m. birželio 23 d. nutarimu (b. l. 56-57) D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. birželio 23 d. nutarimu (b. l. 29-30), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. K. priklausančiam automobiliui „Toyota Avensis“ v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis D. K.. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 3 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad D. K. gynusio advokato D. P. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 108,33 Eur. 2025 m. liepos 3 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, civilinių ieškinių nepareikšta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72, straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu

nusprendžia:

D. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą su 1 000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją L. Š. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-01-1-21821-2025-6 ir bylos numerį 1-2940-1202/2025 bei tai, kad jis mokamas už D. K.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei D. K. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)– valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. birželio 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. K. priklausančiam turtui – automobiliui „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Iš D. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 3 d. pažymą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena (CD) su vaizdo įrašais, saugomą byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.