- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-255-823/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00101-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- L. S., J. S., J. G., V. S.
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams L. S., J. S., J. G., V. S. (V. S.), L. S. (L. S.), nepilnamečiui M. S. (M. S.), pagal įstatymą atstovaujamam motinos L. S., dėl nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo, trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nutraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisinius santykius tarp ieškovo ir atsakovų, ir iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98, 6.487, 6.576, 6.579, 6.583, 6.584, 6.611 straipsniais. Nurodė, kad atsakovai vengia vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. 2009 m. liepos 23 d. raštu atsakovai įspėti, kad toliau nemokant mokesčių, bus iškeldinti iš buto, tačiau atsakovai į įspėjimą nesureagavo. Butas nuosavybės teise priklauso ieškovui, jame gyvena atsakovai. Tarp šalių yra susiklostę nuomos santykiai, rašytinės sutarties formos nesilaikymas šiuo atveju nedaro sutarties negaliojančia. CK 6.611 straipsnis suteikia teisę, nuomininkui nevykdant pareigos mokėti nuomos mokestį ar mokesčius už komunalines paslaugas, iškeldinti nuomininką, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai pažeidžia ieškovo kaip ginčo patalpų savininko teises, nes ieškovas negali savo nuožiūra naudoti buto, jį suteikti naudotis ar išnuomoti kitiems asmenims; pažeidžiami ir kitų asmenų, siekiančių gauti socialinį būstą, interesai. Be to, yra tikimybė, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės reikš reikalavimus padengti įsiskolinimus ne gyventojams, o ieškovui. Remiantis Vilniaus miesto valdybos 2002 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 533V „Dėl nuomininkų, įsiskolinusių už buto nuomą ir komunalines paslaugas, iškeldinimo iš savivaldybės nuomojamų butų“ 1.2 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas 2009 m. lapkričio 10 d. pritarė nuomininkų iškeldinimui nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ieškovas papildomai nurodė, kad yra susidarę dideli įsiskolinimai, atsakovai nuo 2009 m. lapkričio 29 d. nemokėjo nuomos mokesčio, už šilumos energiją ir būsto administravimo paslaugas. Atsakovė L. S. nesiėmė jokių veiksmų, kad skolos mažėtų, nesikreipė dėl kompensacijų, nebandė skolų išdėstyti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Vaiko teisių konvencija numato, kad, visų pirma, vaiko teises, taip pat jo teisę į būstą, turi užtikrinti tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tai pripažino civilinėse bylose Nr. 3K-358-2002, Nr. 3K-731-2002. Jeigu ieškinys būtų tenkintas ir tėvai negalėtų įvykdyti savo pareigos užtikrinti vaikams saugią gyvenamąją aplinką, Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdytų savo pareigas užtikrinti vaiko teisę į būstą. Negali būti formuojama praktika, pagal kurią, esant didžiuliams įsiskolinimams už komunalines paslaugas ir nuomą, nepilnamečio vaiko gyvenimo nuomojamame bute faktas leistų jo tėvams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis socialiniu būstu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje prašė, esant galimybei, šeimos neiškeldinti iš nurodyto būsto, svarstyti klausimą dėl mažesnio, be patogumų buto suteikimo. Nurodė, jog atsakovė L. S. augina nepilnamečius vaikus L. (gim. 1993 m.), M. (gim. 1994 m.), M. (gim. 1999 m.) ir pilnametę J. (gim. 1987 m.). Šeima yra socialiai remtina, būstas švarus, tvarkingas, vaikai prižiūrėti. Įsiskolinimai susidarė ne atsakovams piktybiškai nemokant, o dėl to, jog atsakovės L. S. pajamų vos užtekdavo būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. ieškinį prašė atmesti. Pripažino įsiskolinimą, tačiau nesutiko būti iškeldinta iš buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodė, kad jos šeima šiame bute gyvena nuo 1974 metų. Už komunalines paslaugas atsakovė mokėjo pagal galimybes. Įsiskolinimas UAB „Vilniaus energija“ yra priteistas, todėl iš dukros J. G. darbo užmokesčio, kol ji dirbo, kiekvieną mėnesį atskaičiuodavo po 500-600 Lt. Kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį atsakovė negauna, kadangi yra įsiskolinimas. J. G. turi savo vardu registruotą 1/3 dalį negyvenamo sodo namelio ir žemės sklypo. To sodo namelio rūsyje gyvena atsakovės sutuoktinis su kita moterimi. Atsakovė kreipėsi į savivaldybę dėl kitos gyvenamosios vietos be patogumų suteikimo, tačiau negavo atsakymo. Bute registruotas ir sūnus V. S., kuris jau metus gyvena pas savo tėvą. L. S. trejus metus yra registruota Darbo biržoje, nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio gauna socialinę pašalpą sau ir vaikams. Dabar atsakovės šeimos pajamos – 1 575 Lt socialinė pašalpa. Atsakovės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1124/2003 negalima teigti, jog atsakovai daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemoka komunalinių mokesčių, kadangi antstoliai nuolat išskaičiuoja UAB „Vilniaus energija“ naudai priteistą skolą. Atsakovai yra socialiai remtini, todėl taikyti CK 6.611 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė J. S. paaiškino, kad ginčo bute gyvena nuo gimimo, nuo 2010 metų rudens yra registruota darbo biržoje, darbą rasti sunku, nes baigusi tik 8 klases ir prastai moka lietuvių kalbą. Kol mama dirbo, ji prižiūrėjo vaikus, todėl nebaigė mokyklos. Kai dirbo, iš jos darbo užmokesčio išskaičiuodavo įsiskolinimą UAB „Vilniaus energija“, taip pat ji buvo paėmusi paskolą būsto remontui, įsiskolinimui už elektrą padengti.
Atsakovė J. G. paaiškino, kad jau 6 metus bute negyvena; gyvena pas sutuoktinį, turi du vaikus.
Atsakovas V. S. nurodė, kad bute negyvena jau metus. Sodo namelis, kuriame gyvena su tėvu, yra nedidelis, mama su vaikais ten netilptų. Atsakovas L. S. šiuo metu yra pilnametis, mokosi 10 klasėje, jį išlaiko motina.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nutraukė nuomos teisinius santykius ir iškeldino iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atsakovus J. S., J. G. ir V. S., su visu jiems priklausančiu turtu, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo bute gyvena atsakovė L. S. ir penki jos vaikai – J. S., V. S., L. S., M. S. ir M. S.; pastarieji du yra nepilnamečiai. Tarp šalių yra susiklostę faktiniai socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai: atsakovė L. S. ginčo bute gyvena nuo 1973 metų pagal orderį kaip pagrindinio nuomininko - atsakovės L. S. tėvo, šeimos narė. Teisės pirkti ginčo butą nuomininkė neįgyvendino, tačiau įgyvendino teisę nuomotis butą, tai patvirtina jos mokamas pagal išgales nuomos mokestis, vykdomas einamasis buto remontas. Kitos L. S. ar jos vaikams L. S., M. S., M. S. nuosavybės teise priklausančios patalpos atsakovai neturi, teisės į kitos gyvenamosios patalpos nuomą ar naudojimą kitu pagrindu nėra įgiję. V. S. ir L. S. sutuoktiniui J. S. (su kuriuo atsakovė nebendrauja 14 metų) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis nebaigtas įrengti, be patogumų sodo pastatas, kuriame gyvena V. S., J. S. ir jo sugyventinė, nėra tinkama patalpa užtikrinant saugias gyvenimo sąlygas vaikams. Be to, atsakovai neturi teisinio pagrindo reikalauti leisti apsigyventi sodo pastate.
Teismas pažymėjo, kad socialinio būsto paskirtis yra užtikrinti mažas pajamas turintiems asmenims ar šeimoms teisę į būstą. Sprendžiant, ar nuomos teisiniai santykiai (sutartis) nutrauktini svarbu nustatyti ar nuomos sutarties pažeidimai yra esminiai ar ne; ar nebus pažeistas viešasis interesas nutraukus socialinio būsto nuomos sutartį. Iškeldinant nuompinigių ir/ar mokesčių už komunalines paslaugas nemokantį nepilnamečių vaikų turintį nuomininką iš socialinio būsto, būtina įvertinti, ar jis turės galimybę sudaryti savo vaikams sąlygas į tinkamą gyvenamąjį būstą, ar vaikų gyvenimas nuomojamame socialiniame būste yra vienintelis jų teisių į būstą apsaugos užtikrinimo būdas, nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos ir būsto savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė L. S. pagal savo finansines galimybes mokėjo ieškovui nuompinigius, kad iš J. G. darbo užmokesčio yra daromos išskaitos skolai UAB „Vilniaus energija“ padengti, išskaitos buvo daromos ir iš J. S. darbo užmokesčio ir nedarbo socialinio draudimo išmokų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš ginčo buto, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyveni patalpos, iš esmės pažeistų jų interesus, neproporcingai apsunkintų jų teisės į minimalias būsto sąlygas įgyvendinimą, būtų neadekvati, teisingumo ir protingumo principų neatitinkanti priemonė. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai nesuderinami su ieškovo funkcijomis vaiko teisių apsaugos gynimo ir socialinio būsto mažas pajamas turinčioms šeimoms užtikrinimo srityje, kadangi šia daugiavaike šeima pradėta domėtis tik iškeldinimo tikslu 2008 metais. Realių pastangų įvykdyti savo socialinę ir funkcinę paskirtį savivaldybė nedėjo, nors daugiavaikė šeima turėjo vienintelę maitintoją, kurį laiką gyveno be elektros, vyriausioji dukra neįgijo vidurinio išsilavinimo, nes augino savo brolius ir seseris. Socialinė piniginė parama šeimai suteikta tik 2010 metų pabaigoje, nors visos problemos (įskaitant skolas) susidarė dėl savalaikio socialinės, finansinės, teisinės ir psichologinės paramos šeimai nesuteikimo. Kompensacija už šildymą, karštą vandenį atsakovams netaikyta, nes jie turi įsiskolinimą, nors įsiskolinimas ir susidarė netaikant įstatymuose nustatyto kompensacijos mechanizmo. Atsakovų skolos komunalinių paslaugų tiekėjams yra didelės, tačiau jos yra šalinamos darant atskaitymus iš atsakovų pajamų, todėl mokesčių nemokėjimas negali būti pripažintas esminiu nuomos sutarties pažeidimu ir pagrindu nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti motiną su išlaikytiniais iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovas nenurodė kitos gyvenamosios patalpos, į kurią atsakovė L. S. su išlaikytiniais galėtų būti įkeldinta, nepaisant šių atsakovų sutikimo ir prašymo. Nors atsakovas L. S. teismo sprendimo priėmimo metu yra pilnametis, jis yra išlaikomas L. S., mokosi 10 klasėje, todėl, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai išdėstytus argumentus, vaiko teisių apsaugos specialistės poziciją, jo iškeldinimas reikštų jo atskyrimą nuo išlaikytojos, prieštarautų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, viešajam interesui, vaiko teisių apsaugos principui, taigi reikalavimas iškeldinti iš ginčo buto L. S. taip pat netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, sistemiškai aiškinant CK 6.611 straipsnį ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, socialinio būsto sutartis gali būti nutraukiama, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos patalpos, ir tais atvejais, kai jie negyvena socialiniame būste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009). Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. G. yra išvykusi gyventi kitur (CK 6.609 straipsnio 3 dalis) ir jos nuomos teisiniai santykiai yra nutrūkę nuo santuokos sudarymo dienos, todėl ieškinys dalyje dėl J. G. iškeldinimo tenkintas, nutraukiant nuomos teisinius santykius de jure ir de jure iškeldinant ją iš patalpos. Pirmosios instancijos teismo manymu, byloje surinktų įrodymų kompleksinis įvertinimas neleidžia daryti išvados, kad bute gyvena ir V. S., todėl teismas de jure nutraukė nuomos teisinius santykius nuo jo išvykimo dienos (2010 m. sausio 27 d.) ir iškeldino jį iš ginčo patalpos. Teismas nurodė, kad kartu su L. S. gyvenanti jos dukra J. S. yra pilnametė, todėl jos teisei į būstą netaikytina prioritetinė valstybės apsauga, ši atsakovė šiuo metu prie nuompinigių ir mokesčių mokėjimo neprisideda, todėl jos teisės toliau gyventi bute pripažinimas neproporcingai pažeistų ieškovo teises bei teisėtus interesus. J. S. neįrodė, kad po 2009 m. lapkričio 16 d. ji mokėjo mokesčius už buto išlaikymą, todėl reikalavimas iškeldinti iš ginčo buto J. S. teismo taip pat buvo patenkintas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ginčo bute atsakovai L. S., J. S., V. S., L. S., M. S., M. S. yra deklaravę gyvenamąją vietą, bute taip pat gyvena J. G. Atsakovų skola už buto nuomą siekia 1873,76 Lt, už šilumos energiją – 59685,36 Lt, skola UAB „Priemiestis“ už komunalines paslaugas – 6613,45 Lt. Siekiant nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, pakanka turėti įrodymų, jog asmenys nuolat, t. y. ne mažiau kaip 3 mėnesius, nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovų įsiskolinimai yra susidarę už ilgą laikotarpį, tai sudaro pagrindą nutraukti sutartį ir iškeldinti atsakovus, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.217, 6.611 straipsniai). Atsakovai vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktą vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Be to, remiantis to paties įstatymo 11 straipsniu, jei būtų patenkintas ieškinys dėl iškeldinimo, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą tektų ne tik tėvams, bet ir Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-358/2002, 3K-3-731/2002, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte nustatytas principas negali būti suabsoliutintas. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl nepilnamečių vaikų iškeldinimas pažeistų jų interesus, neproporcingai apsunkintų jų teisės į minimalias būsto sąlygas įgyvendinimą. Teismas netyrė ir nesiaiškino abiejų tėvų pareigos prisidėti prie racionalaus vaikų vystymosi, o šią pareigą automatiškai perkėlė gyvenamųjų patalpų savininkui. Teismai formuoja iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bylų praktiką (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1267-820/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1233-433/2010, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4494- 803/2010), kad nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Tokia praktika yra ydinga ir nepateisinama, kadangi bus sudarytos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, o kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika, kurios tikslas yra padėti mažas pajamas turintiems asmenims lengvatine tvarka išsinuomoti būstą. Šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia 5615 šeimos, t.y. jaunos šeimos, turinčios mažamečių vaikų, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų, taip pat yra bendrasis asmenų (šeimų) sąrašas bei socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą sąrašas. Šios šeimos laukia 10 ir daugiau metų, jų situacija yra analogiška ar dar sudėtingesnė nei šeimos šioje byloje, todėl ieškinio netenkinimo atveju yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Teismas turi argumentuoti savo sprendimą, t. y. nurodyti, dėl kokių aplinkybių taiko CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus (Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2A-1455-230/2008). CK 6.611 straipsnis nesuteikia teisės teismui netaikyti nuomininkams neigiamų pasekmių, numatytų šiame straipsnyje. Atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė padengti savo įsiskolinimų, nesidomėjo savo pareigomis, elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, neteisingai, todėl jų teisės neturėtų būti ginamos. Atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimu atsakovė L. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų komitetas 2009 m. lapkričio 10 d. posėdyje priimtu sprendimu buvo nusprendęs iškeldinti atsakovus iš buto tuo pagrindu, kad jie užėmė gyvenamąją patalpą savavališkai. Atsakovė sutiktų, jog jai būtų suteiktas socialinis būstas be patogumų, tokiu būdu mažinant galimybę susidaryti įsiskolinimams, tačiau ieškovas to nesvarstė. Nepaisant susidariusių skolų, mokesčiai yra mokami tiek, kiek atsakovė išgali. Dalis komunalinių mokesčių skolų yra išieškomos antstolių, todėl nepagrįsta teigti, jog atsakovė nemoka jokių mokesčių. Ieškovas prašė teismo iškeldinti atsakovę su trimis nepilnamečiais vaikais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, nors daugiau kaip dešimt metų nesiėmė jokių veiksmų, jog nesusidarytų tokio dydžio skola, ir tik susidariusios skolos argumentu įrodinėja, jog yra pagrindas iškeldinti atsakovus. Tai yra tik problemos sprendimo atidėjimas, o ne problemos sprendimas iš esmės. Atsakovė nesielgia neatsakingai, bet objektyviai neturi didesnių galimybių sumokėti visų mokesčių. Bet kurios sunkiai gyvenančios šeimos, laukiančios socialinio būsto, atveju skolos susidarys dėl jų turtinės padėties. Todėl argumentas, jog atsakovės šeimą reikia iškeldinti ir įkelti kitą šeimą, kurios turtinė padėtis dar blogesnė, tik patvirtina, jog ieškovas pasirenka netinkamus būdus problemoms spręsti. Atsakovę iškeldinus, jos šeima papildys tą patį ieškovo minimą šeimų, laukiančių socialinio būsto, sąrašą. Nėra atsakovės kaltės dėl sutarties pažeidimo, o tokiais atvejais teismai nenutraukia nuomos sutarties ir neiškeldina socialiai remtinos šeimos su nepilnamečiais vaikais iš savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos CK 6.611 straipsnyje numatytais pagrindais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1124/2003, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-356-611/2010). Atsakovė gauna tik socialinę pašalpą, kurios išmokėjimas nėra savalaikis. Kai pasitaiko atsitiktinių uždarbių, atsakovė imasi tų darbų. Atsakovei sunku išlaikyti tris mokyklinio amžiaus nepilnamečius vaikus, tačiau ji stengiasi tai padaryti kaip įmanoma geriau, o mokesčių nemoka ne dėl savo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Apeliacinėje byloje keliamas ginčas dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo iškeldinant socialinio būsto nuomininką iš gyvenamųjų patalpų dėl nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas nuolatinio nemokėjimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 konstatavo, kad socialinio būsto nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., nutraukimui taikytinos CK normos. Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis), tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būstą prasme ginčus dėl iškeldinimo nagrinėjantys teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius ir pan. Nustačius, kad ginčo bute gyvena nepilnamečiai vaikai, nagrinėjant šį ginčą taip pat turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatas, pagal kurias nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (Įstatymo 4 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovės L. S. ir jos nepilnamečių vaikų Michailo bei Marijos bei pilnamečio išlaikytinio Leonido iškeldinimas iš ginčo būsto nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos šiuo atveju būtų neproporcinga ir todėl netaikytina priemonė. Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką, reikšminga yra tai, kad atsakovė L. S. ginčo būste gyvena nuo 1973 metų, su ginčo patalpa ją sieja ilgalaikis ryšys ir atsakovės teisė į ginčo patalpą saugotina kaip teisė į būstą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Apeliantas neneigė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kad atsakovės L. S. šeima jis pradėjo domėtis tik iškeldinimo tikslu 2008 metais, taip pat iš esmės neneigiama tai, kad atsakovų įsiskolinimas už būsto nuomą bei komunalines paslaugas iš dalies buvo sąlygotas ir netinkamų paties ieškovo veiksmų vaiko teisių apsaugos gynimo ir socialinio būsto mažas pajamas turinčioms šeimoms užtikrinimo srityje. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytoms išvadoms, jų neatkartodama. Kartu atmestini apelianto argumentai, kad atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė padengti savo įsiskolinimų, nesidomėjo savo pareigomis, elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, neteisingai, taip pat kad atsakovai piktybiškai vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš nuomos teisinių santykių, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šios prievolės atsakovų buvo ir yra iš dalies vykdomos pagal jų turtines galimybes, o dėl netinkamo atsakovų prievolių vykdymo iš dalies kaltas ir pats ieškovas, taigi pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo teigti, kad atsakovų elgesys yra tyčinis ir piktybiškas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad pagal teismų formuojamą praktiką pats nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymo. Kaip jau minėta, galimybę taikyti iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kito gyvenamojo būsto kaip nuomos sutarties pažeidimo teisinę pasekmę teismas kiekvienu atveju turi įvertinti individualiai, atsižvelgdamas į faktines kiekvienos bylos aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nepilnamečių vaikų gyvenimo ginčo bute faktą, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes – paties ieškovo elgesį, sąlygojusį esamos situacijos susidarymą, atsakovų pastangas bent iš dalies vykdyti iš nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus. Kaip jau minėta, nesutikti su pirmosios instancijos pateiktu šių aplinkybių vertinimu nėra pagrindo, be to, jų iš esmės neginčija ir pats apeliantas.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais pirmiausia privalo rūpintis jų tėvai. Tačiau nepilnamečio vaiko teisė į būstą priskiriama visuomenės viešiesiems interesams, todėl savivaldybė, vykdydama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje numatytą pareigą, privalo padėti tėvams įgyvendinti vaiko teisę į būstą bei dėti maksimalias pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių, kad nepilnamečiai vaikai neprarastų turimo būsto. Ieškovas net ir savo turtinių teisių gynimo atveju privalo pirmiausia atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka savivaldybės kaip gyvenamųjų patalpų savininko ir kaip viešųjų interesų gynimo subjekto teisių ir pareigų pusiausvyrą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde neišdėstė jokių argumentų, patvirtinančių, kad jo kaip ginčo būsto savininko teisių gynyba esamu atveju galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpa yra specialios paskirties- socialinis būstas. Apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus mieste yra daugiau socialiai remtinų šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, nepaneigia atsakovų tokios pačios teisės. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai yra praradę teisę į socialinio būsto nuomą (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.