- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1455-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- G. U.
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės, Jonavos rajono savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos”
- Advokatai
- Albina Cirulienė
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Jonavos rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1305-660/2008 pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovams Jonavos rajono savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos” dėl įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. U. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti Jonavos rajono savivaldybę sudaryti su juo buto, esančio (duomenys neskelbtini), terminuotą nuomos sutartį 3 metų laikotarpiui. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. sausio 3 d. teismo sprendimu jo tėvams buvo apribota tėvų valdžia, o ieškovo ir jo nepilnamečių brolių gyvenamoji vieta buvo nustatyta su močiute. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 26 d. įsakymu ieškovui, įrašytam našlaičių, likusių be tėvų globos, sąraše socialinio būsto nuomai, buvo išnuomotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), sudarant terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį iki 2008 m. kovo 1 d. Butas buvo avarinės būklės: stogas skylėtas, langų stiklai suskilę, vonios maišytuvas nulūžęs, unitazas be bakelio, dujinė viryklė netinkama naudoti. Po nuomos sutarties sudarymo ieškovas iš našlaičio pašalpos bute padarė kapitalinį remontą: sudėjo plastikinius langus, laminuotas grindis, išglaistė ir išdažė sienas, vonioje ir tualete išklijavo plyteles, pakeitė santechniką, pajungė dujas, elektros energiją. Nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2006 m. kovo 15 d. atliko privalomąją karinę tarnybą, nuo 2006 m. balandžio 22 d. tarnauja liktiniu Lietuvos kariuomenėje. Grįžęs atostogų iš tarptautinės misijos Irake, 2008 m. vasario 15 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą pratęsti nuomos sutartį ir reikalingus dokumentus, tačiau atsakovas 2008 m. balandžio 10 d. raštu informavo, kad nuomos sutartis su ieškovu nebus pratęsta, nes jo pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 630 patvirtintą dydį gaunant valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir pareikalavo atlaisvinti gyvenamąją patalpą. Atsisakymas sudaryti nuomos sutartį yra nepagrįstas, nes ieškovo darbo užmokestis nėra padidėjęs ir neviršija 25 000 Lt per metus. 2007 m. ieškovo gautos pajamos (29 465,34 Lt) nėra pastovaus pobūdžio, jų padidėjimas 2007 m. gruodžio mėnesį susijęs su tarnyba tarptautinėje misijoje Irake, kuri pasibaigė 2008 m. gegužės 29 d., po to jis grįžo tarnauti į Lietuvos Algirdo mechanizuotą pėstininkų batalioną Rukloje. Ieškovas našlaičio pašalpą panaudojo buto pagerinimui, sąžiningai vykdė nuomos sutarties reikalavimus, lėšų nusipirkti ar komercine kaina išsinuomoti butą neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė įpareigoti Jonavos rajono savivaldybę sudaryti su ieškovu G. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), terminuotą nuomos sutartį 3 metų laikotarpiui. Teismas priteisė iš atsakovų Jonavos rajono savivaldybės ir UAB „Jonavos paslaugos“ po 159,65 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir po 1,43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 26 d. įsakymu ieškovui buvo išnuomotas nurodytas socialinis būstas, nuomos terminas nustatytas iki 2008 m. kovo 1 d. Taip pat teismas nustatė, kad išnuomotas butas buvo blogos būklės, jį reikėjo remontuoti, įstiklinti langus, keisti santechniką, buvo atjungtas karštas vanduo. Be to, ieškovas ilgą laiką negalėjo naudotis butu dėl nuomotojo kaltės, nes namo stogas buvo suremontuotas tik 2006 m. kovo 10 d., t.y. praėjus 1,5 metų po nuomos sutarties sudarymo. Vertindamas ieškovo 2007 m. gautas pajamas, teismas nustatė, kad gautos 29 465,34 Lt dydžio pajamos nebuvo pastovaus pobūdžio, kadangi tai buvo susiję su tarnyba tarptautinėje misijoje Irake, kuri pasibaigė 2008 m. gegužės 29 d. Todėl teismas rėmėsi ieškovo vidutiniu darbo užmokesčiu, gautu atliekant tarnybą Lietuvos mechanizuotame pėstininkų batalione Rukloje, kuris yra apie 1547 Lt, o atskaičiuos mokesčius – apie 1200 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 630 gaunant valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens be šeimos grynosios pajamos neturi viršyti 10 000 Lt, turtas – 15 000 Lt. Kadangi ieškovo pajamų padidėjimas 2007 m. buvo laikinas, jis tinkamai prižiūri butą - atliko jo remontą, moka už komunalines paslaugas, skolų neturi, dėl nuomotojo kaltės ilgą laiką negalėjo naudotis butu, šiuo metu neturi galimybės nusipirkti ar išsinuomoti komercinėmis kainomis kitą būstą, o jo pajamos 2007 m. viršijo pagal LR Vyriausybės nutarime Nr. 630 nurodytą leistiną dydį 5769 Lt, tačiau jis neturi nekilnojamojo turto, todėl teismas laikė, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškinys turi būti patenkintas.
Šalies argumentai
Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad ieškovo 2007 m. gautos pajamos - 29 465,34 Lt - beveik tris kartus viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 630 patvirtintą maksimalią pajamų sumą socialiniam būstui gauti (10 000 Lt). Remiantis su ieškovu sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti pratęsta, jei nuomininko pajamos yra mažesnės nei Vyriausybės nustatytas maksimalus pajamų dydis socialinei paramai gauti (sutarties 11 punktas). Ieškovui buvo žinomos sąlygos socialiniam būstui gauti ir sutarčiai pratęsti, šios sąlygos yra vienodai taikomos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Teismas, įpareigodamas atsakovą sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį su ieškovu ir sukūręs išimtį vienam asmeniui, pats pažeidė teisingumo principą, nes tokios sutarties sudarymas prieštarauja savivaldybės tarybos sprendimui, Vyriausybės nutarimui ir kitų laukiančių socialinio būsto piliečių interesams. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovo vidutinis gaunamas darbo užmokestis 1547 Lt kas mėnesį, o atskaičius mokesčius - apie 1200 Lt, nes tokių duomenų byloje nėra. Byloje pateiktoje Lietuvos kariuomenės finansų ir apskaitos departamento pažymoje nurodyta, kad mažiausios ieškovui išmokėtos pajamos buvo 2007 m. vasario mėnesį, t.y. 1721,43 Lt, kurias ieškovas gavo, atlikdamas tarnybą Lietuvoje. Atliekant tarnybą užsienyje, ieškovo pajamos buvo žymiai didesnės ir siekė daugiau kaip 9300 Lt. Kadangi ieškovo tarnyba Irake tęsėsi ne vieną mėnesį, jis turėjo galimybę sukaupti pakankamai lėšų gyvenamojo būsto nuomai. Teismo nurodytas motyvas, kad ieškovas neturi kito gyvenamojo būsto, teisės aktuose nėra numatytas ir neatitinka socialinio būsto paskirties. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos kariuomenė mokėjo ieškovui tikslines išmokas – butpinigius, kurių per 2007 m. buvo išmokėta 1560 Lt. Lietuvos kariuomenė turi tarnybinių būstų fondą, todėl neaišku, kodėl ieškovas nesikreipė į karinį dalinį su prašymu jam skirti tarnybinį būstą, o pasirinko teisminį ginčą su savivaldybe dėl socialinio būsto skyrimo. Rukloje dislokuoti kariniai daliniai savivaldybei yra perdavę dalį jų turėtų tarnybinių butų ir ruošiasi dar perduoti artimiausioje ateityje. Priežastis perduoti butus įvardijama, kaip kariškių nenoras naudotis tarnybiniu butu. Pirmos instancijos teismas taikė teisingumo principą tik vienam asmeniui ir pažeidė teisingumą kitų asmenų atžvilgiu, nes į sąrašą socialinio būsto nuomai įrašyti 807 asmenys, kurių padėtis žymiai blogesnė, ir jie atitinka keliamus būstui gauti reikalavimus. Buto remonto atlikimas neturi esminės reikšmės bylai, nes sutartyje buvo numatyta galimybė ieškovui atlikti einamąjį remontą, o pats ieškovas suteiktą būstą priėmė tokios būklės, koks jis tuo metu buvo.
Atsiliepimas
Ieškovas G. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes. Ieškovas dėl atsakovo kaltės negalėjo naudotis butu 1,5 metų, nes buvo nesuremontuotas stogas. Be to, pusmetį užtruko ieškovo atliekamas buto remontas, vėliau jis buvo išvykęs į tarptautinę misiją Irake. Ieškovas suremontavo butą, tačiau dėl nurodytų priežasčių juo negalėjo naudotis. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis - 1547 Lt yra nurodytas ieškovo pateiktoje pažymoje apie 2007 m. gautas pajamas. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad yra pagrindas su ieškovu sudaryti terminuotą nuomos sutartį 3 metams, nes ieškovo pajamų padidėjimas buvo laikino pobūdžio, ieškovas atliko kapitalinį buto remontą, neturi galimybės išsinuomoti ar nusipirkti buto komercinėmis kainomis, jo pajamos tik nežymiai viršija Vyriausybės nustatytą maksimalų pajamų dydį socialiniam būstui gauti.
Atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir jį palaiko. Ieškovo ir UAB „Jonavos paslaugos“ 2004 m. spalio 28 d. pasirašyta savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra terminuota, t.y. sudaryta laikotarpiui iki 2008 m. kovo 1 d. Ieškovui nuomos sutarties sąlygos buvo žinomos. Sutarties 6.2 punktu nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis pagal poreikį daryti einamąjį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą. Teismo sprendimo argumentas, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, nuomininkas, atlikęs buto remontą, įgyja teisę į tolesnę socialinio būsto nuomą, yra neteisingas, nes prieštarauja savivaldybės būsto suteikimo tvarkai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo reikalavimams, todėl sprendimas yra naikintinas. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės negalėjo naudotis butu, nes butui buvo reikalingas remontas, o namo stogas buvo kiauras. Prieš skiriant butą, nuomininkas apsilanko siūlomame nuomotis bute ir pasirašo, kad butą apžiūrėjo, buto būklė jį tenkina. Atsakovų kaltės dėl to, kad daugiabučio namo stogo remontas buvo baigtas tik 2006 m. kovo 10 d., nėra, nes sprendimą dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objektų remonto priima daugiabučio namo butų savininkai ir tam tikslui kaupia lėšas, o atsakovai negali priversti butų savininkus greičiau rinkti lėšas remontui. Teismas nepagrįstai priteisė iš UAB „Jonavos paslaugos“ bylinėjimosi išlaidas, nes ši įmonė sudaro su nuomininku nuomos sutartį tik po to, kai yra priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nuomoti asmeniui nurodytas gyvenamąsias patalpas. UAB „Jonavos paslaugos“ savarankiškai nenuomoja jokių gyvenamųjų patalpų, todėl šioje byloje netinkamai nurodyta atsakovu.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą, kuriuo atsakovas Jonavos rajono savivaldybė buvo įpareigota su ieškovu sudaryti ginčo buto nuomos sutartį, priėmė iš esmės vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1. 5 straipsnis). Šis principas taikytinas, kai įstatymas ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, ir kai teismas aiškina ir taiko įstatymus (CPK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), tai reiškia, kad šis principas gali būti pritaikytas bet kurioje byloje, aiškinat ir taikant bet kurią teisės normą. Tačiau kartu nurodytų teisės normų nuostatos nereiškia, kad teismas, taikydamas šiuos principus, yra absoliučiai laisvas, nes šiomis normomis kartu reikalaujama, kad ir patys teismai veiktų teisingai, protingai ir sąžiningai. Todėl teismas turi argumentuoti savo sprendimą t.y. nurodyti, dėl kokių aplinkybių taiko šiuos principus. Pirmosios instancijos teismas nurodė šias teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo taikymą šioje byloje pagrindžiančias aplinkybes: kad ieškovo pajamų padidėjimas buvo laikinas, kad ieškovas atliko buto remontą, moka už komunalines paslaugas, dėl nuomotojo kaltės ilgą laiką negalėjo naudotis butu, neturi galimybės nusipirkti ar išsinuomoti komercinėmis sąlygomis kitą būstą. Tačiau šie argumentai turi būti vertinami Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo ir LR Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 630 „Dėl asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos aprašo nuostatomis. Nurodyto Vyriausybės nutarimo 2.1.1. punkte numatyta, kad asmens, kuriam teikiama valstybės parama savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, prieš prašymo įrašyti į atitinkamą asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą sąrašą pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metus, taip pat prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus neturi viršyti tam tikrų dydžių, o būtent asmens be šeimos, gyvenančio kitose vietovėse (ne Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose), grynosios metinės pajamos - 10 000 litų ir turtas – 15 000 litų. Asmens grynųjų metinių pajamų paskaičiavimas numatytas nurodytu Vyriausybės nutarimu Nr. 630 patvirtintos tvarkos aprašo II skyriaus nuostatose, 3.1. punkte numatyta, kad į asmens grynąsias metines pajamas įskaitomos su darbo santykiais susijusios pajamos. Tai reiškia, kad visos su darbo santykiais susijusios pajamos turėtų būti įskaitytos į asmens grynąsias pajamas, ir šiuo požiūrių norminis aktas neišskiria pajamų pobūdžio (ar jos būtų vienkartinės, laikinos ar reguliarios). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vertindamas ieškovo pažymą apie jo 2007 m. gautas pajamas, šia pažyma nesirėmė, kaip ieškovo 2007 m. gautas grynąsias metines pajamas patvirtinančiu dokumentu. Pagal šią pažymą ieškovas per 2007 m. gavo 29 465,34 Lt grynųjų pajamų (b.l. 14, 44), t.y. beveik 3 kartus viršija Vyriausybės nutarimu nustatytą pajamų dydį. Niekuo nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos sudaro 1547 Lt, o atskaičius mokesčius – 1200 Lt, nes iš nurodytos gautų pajamų pažymos akivaizdu, kad mažiausios ieškovui išmokėtos (atskaičius mokesčius) mėnesio pajamos buvo 1706,63 Lt. Todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovo pajamos tik nežymiai viršijo Vyriausybės nutarime nustatytą dydį.
Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovas panaudojęs našlaičio pašalpą bute atliko remontą ir sąžiningai moka mokesčius, negali būti pagrindu netaikyti ieškovui norminiais aktais nustatytu reikalavimų. Ieškovas patalpų perdavimo-priėmimo aktu jam išnuomotas patalpas priėmė, nors ir matė, kad patalpos turi trūkumų (b.l. 21, 78), todėl galėjo jų atsisakyti. Be to, ieškovo atliktas remontas (sudėti plastikiniai langai, laminuota grindų danga), atsižvelgiant į tai, kad patalpos buvo išnuomotos laikinai, vertintinas, kaip paties ieškovo veikimas savo rizika, nes paprastojo remonto darbai buvo atlikti UAB „Jonavos paslaugos“ (b.l. 74-77). Gyvenamųjų patalpų ieškovui perdavimo akte nėra nurodyta, kad gyvenimas bute negalimas dėl stogo defektų, todėl pažyma apie atliktus stogo remonto darbus 2006 m. kovo 10 d. (b.l. 27) nepatvirtina teismo padarytos išvados, jog ieškovas dėl atsakovo kaltės ilgą laiką negalėjo gyventi bute. Mokesčių mokėjimas pagal sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį buvo ieškovo pareiga (b.l. 20), todėl tai negalėtų būti vertinama kaip ieškovui teiktina lengvata ir pirmenybė toliau nuomotis ginčo patalpas. Šios nuomos sutarties 11 punkte buvo numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui, nuomos sutartis gali būti pratęsta ne trumpesniam nei 3 metų terminui, tačiau jei nuomininko ir jo šeimos narių turtas ir pajamos bus mažesnės už turtą ir pajamas, kurių dydžius ir (ar) apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 7 punktas socialinį būstą apibrėžia, kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti. O šio įstatymo 8 straipsnis, apibrėždamas asmenų teisę į socialinį būstą, faktiškai nustato, kad tokio būsto nuoma gali pasinaudoti tik itin socialiai pažeidžiami asmenys. Todėl vertinant asmens teisę pratęsti nuomos sutartį socialiniam būstui, kai jo pajamos viršija Vyriausybės nustatytus gaunamų pajamų dydžius, remtis ir atsižvelgti vien į jo interesus, ignoruojant kitų asmenų, turinčių įstatymo nuostatomis pagrįstą teisę į socialinį būstą, būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga. Todėl pirmosios instancijos teismo, taikydamas ieškovo atžvilgiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas ir pažeidė kitų socialiai remtinų asmenų teises ir interesus.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas (CPK 330 straipsnis), netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis) bei padarė nepagrįstas išvadas. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimi naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo G. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2,60 L pašto išlaidų valstybei.