Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmenys: M. B., D. M. ir Valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2020 m. vasario 14 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti. Procesiniai dokumentai valstybės įmonei Turto bankui įteikti 2020 m. vasario 19 d., o M. B. ir D. M. – 2020 m. vasario 21 d.

2020 m. vasario 24 d. teisme gautas suinteresuotų asmenų M. B. ir D. M. atsiliepimas į pareiškimą, kuriame sutinkama su pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2020 m. sausio 29 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. liudijimo dėl B. M. paveldėjimo bylos (b. l. 8) matyti, kad po B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimai įpėdiniams nėra išduoti.

Iš 2020 m. sausio 29 d. Gyventojų registro išrašo (b. l. 10) matyti, kad B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini)) mirties momentu turėjo du pilnamečius vaikus: M. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo taip pat matosi, kad B. M. mirė santuokoje su I. M., gim. (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)).

Teismui 2020 m. vasario 25 d. patikrinus Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką nustatyta, kad Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. M. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992 m. liepos 27 d. Pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-10444.

Kadangi I. M. ir B. M. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad 1992 m. liepos 27 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas I. M. ir B. M. santuokos metu, nors ir registruotas I. M. vardu, laikytina sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Jonavos paslaugos“ sąskaitos už komunalines paslaugas 2019 m. rugsėjo mėn. Nr. JPD733338 (b. l. 24) matyti, kad pareiškėjui buvo išrašyta 38,69 Eur sąskaita už komunalines paslaugas, suteiktas butui adresu (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Jonavos šilumos tinklai“ 2019 m. rugsėjo mėn. sąskaitos (b. l. 25) ir prie sąskaitos pridėto UAB „Jonavos paslaugos“ mokėjimo kvito matyti, kad pareiškėjas UAB „Jonavos šilumos tinklai“ sumokėjo 19,40 Eur už karštą vandenį, suteiktą butui adresu (duomenys neskelbtini), ir 43,54 Eur UAB „Jonavos paslaugos“ – pagal 2019 m. rugsėjo mėn. sąskaitą. Tai, kad pareiškėjas 2019 m. spalio–gruodžio mėnesiais taip pat mokėjo už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, patvirtina UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Jonavos šilumos tinklai“ 2019 m. spalio–gruodžio mėnesių sąskaitos ir prie sąskaitų pridėti UAB „Jonavos paslaugos“ mokėjimo kvitai (b. l. 26-31).

Aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad I. M. po sutuoktinės B. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) likdamas toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdamas mokesčius už visą butą (o ne tik už jam priklausančią dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog I. M. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios B. M. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.