Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. D. ir E. R. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 MGL dydžio, t. y.1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų), bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 13.50 val. iki 2021 m. gruodžio 23 d. 11.57 val., t. y. viena laikino sulaikymo diena, prilyginant ją 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai, ir L. D. paskirta galutinė bausmė – 18 MGL dydžio, t. y. 900 Eur (devynių šimtų eurų), bauda, kurią nustatyta sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. D. iki bausmės vykdymo pradžios palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

E. R. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirtas 30 (trisdešimt) parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis, arešto bausmės vykdymas E. R. atidėtas 3 (trims) mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

E. R. iki bausmės vykdymo pradžios paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. D. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio mėnesio pradžioje, laiku nuo 21 val. iki 22 val., prie (duomenys neskelbtini) namų, esančių (duomenys neskelbtini), tikslesnė data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kurių dalį surūkė, o likusią dalį, t. y. 0.286 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), laikė savo rankinėje, įdėtą į metalinę dėžutę – smulkintuvą, iki tol, kol 2021 m. gruodžio 22 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), sustabdę jį važiuojantį automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ją rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. E. R. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. liepos 1 d., savo (duomenys neskelbtini) bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, tyčia laikė šaunamąjį ginklą – (duomenys neskelbtini) gamybos revolverį „(duomenys neskelbtini) “, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini) “ tipo šoviniais, užtaisytais (duomenys neskelbtini) kulkomis, tinkamą šaudyti įstačius skeltuvą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki tol, kol 2021 m. gruodžio 22 d. 19.20 val. kratos metu jį rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.1. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai tapačios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos (Nr. 2K-153-942/2016) aplinkybėms, todėl ir šioje byloje turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloje, kurioje jau yra sukurtas precedentas. Kasacinio teismo nuomone, jo nagrinėtos bylos atveju veikos pavojingumas nebuvo tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, nors jo veiksmai atitiko BK 253 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl nuteistasis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo akcentuotas E. R. neteisėtas ginklo laikymo terminas kasacinio teismo išaiškinime įvertintas, kaip neturintis reikšmės veikos teisiniam kvalifikavimui. Svarbu yra tai, kad E. R. atvirai (neslepiant) laikomas ginklas buvo neveikiantis (nebuvo skeltuvo), be šovinių, o tai dar labiau mažina jo padarytos veikos pavojingumą. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad E. R. veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio butų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistųjų L. D. ir E. R. gynėjo advokato T. Leščinsko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1 punktas).

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl L. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

6.1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išvada, jog nagrinėjamojoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. L. D. padaryta nusikalstama veika yra baigtas baudžiamasis nusižengimas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino aplinkybę, kad jis iš tiesų prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog L. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. D. padaryta nusikalstama veika sukėlė pavojų tik savo sveikatai, tačiau kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei nekilo jokių neigiamų pasekmių. L. D. yra baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, be to, pažymėtina, jog nuteistasis administracinius nusižengimus daro ganėtinai sistemingai (t. 1, b. l. 108-117).

6.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nėra aktualus, kadangi nekonstatuota, jog savo neteisėtais veiksmais L. D. padarė žalą, kurią pirmosios instancijos teismo būtų buvęs įpareigotas atlyginti. Taigi nagrinėjamu atveju nereikia nustatyti, kad L. D. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti.

6.3. Nors sutiktina, jog A. D. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo – neteista (t. 2, b. l. 153), dirbanti (t. 2, b. l. 157), charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 142), kadangi gyvena kartu su (duomenys neskelbtini), tikėtina, jog galėtų daryti jam teigiamą įtaką ir kontroliuoti kasdienį elgesį, tačiau nagrinėjamu atveju laidavimo instituto taikymui trukdo paties nuteistojo L. D. asmenybė ir jo elgesys. Vien ta aplinkybė, kad jis šiuo metu yra dirbantis, savaime neleidžia daryti išvados, jog L. D. ateityje daugiau nebenusikals, o be to, vien įsidarbinimo faktas išsamiai neapibūdina ir neleidžia visapusiškai teigiamai charakterizuoti asmenybės. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad L. D. yra anksčiau neteistas (b. l. 106-107), tačiau, patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą, buvo nustatyta, jog 2022 m. gegužės 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kuriame L. D. 2022 m. liepos 26 d. buvo pripažintas įtariamuoju. Iš pranešimo apie įtarimą matyti, jog L. D. yra įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. L. D. yra įtariamas padaręs analogišką nusikalstamą veiką kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, jau po Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio priėmimo. Aptariamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažįsta. Nors kol šiame ikiteisminiame tyrime nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jis neįsiteisėjo, galioja nekaltumo prezumpcija (tik išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei pripažinęs bylos duomenis įrodymais, pagrindžiančiais kaltę, teismas, remdamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei vidiniu įsitikinimu, valiniu sprendimu konstatuoja, jog šių duomenų pakanka teisiamajam pripažinti kaltu padarius nusikaltimą), tačiau aptartos aplinkybės neleidžia teismui nagrinėjamoje byloje tvirtinti, jog yra pagrindas manyti, kad L. D. ateityje nebenusikals.

6.4. Taigi tam tikri nuteistojo asmenybę charakterizuojantys bylos duomenys neleidžia teismui sutikti su L. D. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali neleisti L. D. pajusti baudžiamosios atsakomybės griežtumo ir įvertinti savo atliktų neteisėtų veiksmų pavojingumo, t. y. nagrinėjamu atveju, netaikant L. D. bausmės, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys analogiškų ar kitų nusikalstamų veikų, be to, tokią išvadą patvirtina ir anksčiau jau aptartos teismo nustatytos aplinkybės. Iš to, kas buvo nurodyta, matyti, kad L. D. po nusikalstamos veikos padarymo, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepasidarė reikiamų išvadų, teismui kyla abejonių, ar jis planuoja keisti savo gyvenimą teigiama linkme, kadangi, prašydamas taikyti laidavimo institutą, pats į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme neatvyko ir savo pozicijos dėl elgesio po nusikalstamos veikos padarymo neišreiškė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad L. D. ateityje laikysis įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir nepažeis nustatytų draudimų.

6.5. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija nemano, kad nustatytos visos būtinosios L. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl konstatuoja, kad BK 40 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Papildomai dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog, L. D. turint teistumą, jis nebegalės dirbti (duomenys neskelbtini) ir vykti stažuotis į (duomenys neskelbtini), pasisakytina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali prarasti darbinę veiklą, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. L. D. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

Dėl E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

7. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas – tik tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir GŠKĮ). Pažymėtina, kad, nustatant BK 253 straipsnyje nurodytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamajai atsakomybei taikyti pavojingumo laipsnį. Jeigu asmens veika yra nepavojinga arba jos pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad galėtų būti vertinama kaip BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

7.1. Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (GŠKĮ 2 straipsnio 65 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. R. nuo 2014 m. liepos 1 d., savo (duomenys neskelbtini) bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, tyčia laikė šaunamąjį ginklą – (duomenys neskelbtini) gamybos revolverį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ tipo šoviniais, užtaisytais (duomenys neskelbtini) kulkomis, tinkamą šaudyti įstačius skeltuvą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

7.2. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas revolveris, paimtas kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gamybos „(duomenys neskelbtini)” modelio revolveris, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ tipo šoviniais, užtaisytais (duomenys neskelbtini) kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), šis revolveris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktoje būklėje revolveris šaudyti netinkamas, jis bus tinkamas šaudyti įstačius skeltuvą (t. 1, b. l. 185-189). Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ tik nuo 2020 m. spalio 19 d. E. R. laikytas šaunamasis ginklas buvo priskirtas C kategorijai („3. Nustatyti, kad C kategorijai priskiriami šie ginklai, šaudmenys, jų dalys: <...> 3.2. šaunamieji ginklai, skirti šaudyti guminėmis kulkomis, kurių sviedinio kinetinė energija ginklo žiotyse neviršija 7,5 J.“).

7.3. Nagrinėjamu atveju E. R. šaunamąjį ginklą laikė (duomenys neskelbtini) namuose nuo 2014 m. liepos 1 d., tačiau, kaip skundžiamame nuosprendyje jau konstatavo pirmosios instancijos teismas, įsigijimo laikotarpiu šaunamajam ginklui – (duomenys neskelbtini) gamybos revolveriui „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtam šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ tipo šoviniais, užtaisytais (duomenys neskelbtini) kulkomis, leidimas nebuvo būtinas. Iš to seka, jog E. R. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., GŠKĮ keitimosi pereinamuoju laikotarpiu, turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti. Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tampa neteisėtas. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje formaliai nustatyti visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, būtinieji požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamasis ginklas: E. R. savo (duomenys neskelbtini) bute laikė (duomenys neskelbtini) gamybos revolverį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ tipo šoviniais, užtaisytais (duomenys neskelbtini) kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir įstačius skeltuvą būtų tinkamas šaudyti; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas: šį ginklą laikyti radimo metu E. R. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – E. R. veikė tiesiogine tyčia, t. y. įgytą ginklą neteisėtai laikė, suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti. Taigi E. R. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

7.4. Šiame kontekste būtina įvertinti E. R. inkriminuojamo neteisėto ginklo laikymo pavojingumą. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016).

7.5. Už nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, taigi šis nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus nustatytas faktines veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas E. R., aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo veika – neteisėtas šaunamojo C kategorijos ginklo, kuris yra netinkamas naudoti, laikymas – kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

7.6. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gamybos revolveris „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ tipo šoviniais, užtaisytais (duomenys neskelbtini) kulkomis, buvo laikomas paslėptas E. R. (duomenys neskelbtini) namuose, nors tiek jis pats, tiek jo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), niekas nuolat negyvena, todėl ginklas buvo sunkiai prieinamas pašaliniams asmenims ir jiems faktiškai nepasiekiamas. Pagal specialisto išvadą, esamos būklės ginklas šaudyti yra netinkamas, kadangi ginklo būgnelio atidarymo sąveika sutrikusi, trūksta skeltuvo (t. 1, b. l. 186). Tyrimo metu šaudmenų, skirtų šaudyti iš C kategorijos ar kitokio ginklo, nerasta. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuo 2020 m. spalio 19 d. E. R. iš minimo šaunamojo ginklo būtų šaudęs, t. y. naudojęs pagal paskirtį. Taigi, įvertinus nusikaltimo dalyką (šaunamasis ginklas, kuris esamos būklės yra šaudyti netinkamas), nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimo būdą – ginklas laikomas namuose, kuriuose niekas nuolat negyvena ir pašaliniams patekti yra sudėtinga), žalos kitiems įstatymo saugomiems gėriams atsiradimo galimybę (realių pavojingų padarinių nekilo, nenustatyti kaltininko ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, todėl nebuvo realaus pavojaus dėl žalos atsiradimo visuomenei), darytina išvada, kad nors E. R. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių jo veika pripažintina mažareikšme ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas (BK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistųjų L. D. ir E. R. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir bylą dalyje dėl E. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį nutraukti.

E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti.

Grąžinti E. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.