- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-1167-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04835-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DANTŲ HARMONIJA – DENTAL HARMONY“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LOIDA“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DANTŲ HARMONIJA – DENTAL HARMONY“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DANTŲ HARMONIJA – DENTAL HARMONY“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LOIDA“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DANTŲ HARMONIJA – DENTAL HARMONY“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „LOIDA“ prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 11 000 Eur sumą, 349,80 Eur delspinigių už sutarties neįvykdymą bei 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (11 349,80 Eur) areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, ar pas trečiuosius asmenis. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje aiškiai išdėstė savo reikalavimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškinys preliminariai laikytinas pagrįstu. Pabrėžia, jog viešojo interneto portalo www.rekvizitai.lt nurodomais duomenimis, atsakovė turi didelę skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, sumažėjo atsakovės darbuotojų skaičius. Todėl manytina, kad įmonė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, kurie kelia abejonių, kad tenkinus ieškinį, sprendimas bus įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
5. Teismas nurodė, jog vien tai, kad ieškinio suma šalims yra didelė, negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė.
6. Teismas vertino, kad byloje ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovės sudėtingą finansinę padėtį, savaime negali pakankamai pagrįsti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo ar nusakyti atsakovės veiklos stabilumo bei jos perspektyvumo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei vertinti atsakovės įmonės finansinę padėtį kaip nemokios. Pabrėžė ir tai, jog įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skolų neturi, įmonės pardavimo pajamos 2020 m. sudaro nuo 1 994 738 Eur, pelnas 72 602 Eur; pažymėjo, jog jokių duomenų byloje apie atsakovės bandymus turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
7. Teismas taip pat nurodė, kad net ir darant prielaidą, jog atsakovė turi tam tikrų mokumo problemų, vien dėl šios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, turto (ypač piniginių lėšų) arešto paskyrimas savaime nepadidintų atsakovės turto masės ar vertės, netgi priešingai, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, sutrikdant įmonės ūkinę veiklą, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog faktinės aplinkybės, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
9. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, konstatavo, kad ieškovės prašymas yra atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantė UAB „DANTŲ HARMONIJA – DENTAL HARMONY“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovės turtą. Atskirojo skundo argumentai:
10.1. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra grindžiamas vien didele ieškinio suma. Kartu buvo pateikti duomenys bei įrodymai apie tai, kad atsakovė nevykdo savo mokestinių prievolių. Be to, pastaruoju metu akivaizdžiai mažėja atsakovės darbuotojų skaičius. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui atsakovė neturi, tačiau iš www.rekvizitai.lt duomenų matyti, kad prašymo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo metu atsakovė turėjo ir šio skundo teikimo metu tebeturi 3 913,98 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui. Mokestinių prievolių nevykdymas laikytinas pirmuoju ženklu, kad įmonė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, kas kelia didelių abejonių jos patikimumu ir gebėjimu vykdyti savo prievoles. Dėl mažėjančio atsakovės darbuotojų skaičiaus yra pagrindas manyti, jog mažėja ir atsakovės veiklos apimtys, todėl artimoje ateityje galimai iš viso atsakovė veiklos nebevykdys. Taigi, viešai pateikiama informacija pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl yra grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankus teismo sprendimas liks neįvykdytas.
10.2. Pažymėjo, kad ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas yra piniginio pobūdžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padeda užtikrinti, jog galimai palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas, nes areštavus atsakovės turtą ieškinio ribose jau bylos nagrinėjimo pradžioje būtų užtikrinta tam tikra status quo (esamoji padėtis), kad piniginis reikalavimas galėtų būti patenkintas.
10.3. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Vien tai, kad atsakovė nėra įvykdžiusi jokios dalies sutarties reiškia atsakovės nesąžiningumą ir yra laikoma argumentu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Akivaizdu, kad atsakovė piktybiškai vengia vykdyti savo sutartines prievoles ieškovei.
10.4. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-115-178/2017 ir 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1362-178/2017, ieškovė ne visada gali įrodyti atsakovės ketinimą elgtis nesąžiningai – paslėpti, perleisti ar apsunkinti turtą, todėl to visais atvejais ir negali būti reikalaujama įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
14. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
15. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
16. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
17. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė.
18. Apeliantė nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi nurodė, jog teismas netinkamai sprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pasak ieškovės, ji ieškinyje detaliai aprašė faktines aplinkybes ir pridėjo jas patvirtinančius įrodymus, t. y. išrašą iš www.rekvizitai.lt apie atsakovės skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei mažėjantį atsakovės darbuotojų skaičių, taip pagrįsdama poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl blogėjančios atsakovės finansinės padėties.
19. Pažymėtina, kad www.rekvizitai.lt skelbiama informacija yra viešai prieinama. Ieškovė argumentuoja, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, remiantis tik prie ieškinio pateikta www.rekvizitai.lt informacija. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, nepakankamai gera atsakovės finansinė padėtis (net jeigu tokia iš tikrųjų būtų nustatyta), savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Antra, tokie nurodyti privačių juridinių asmenų duomenys apie kitų asmenų teisinį statusą, mokumą, yra nevertinami, kadangi jie parengti privačių asmenų, kurių duomenų tikrumas ir realumas niekaip nepagrindžiamas. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokių privačių juridinių asmenų rengiamos ataskaitos atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu, todėl jomis remtis civiliniame procese nėra pagrindo (CPK 176 ir 185 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-187-798/2020).
20. Kaip matyti iš www.rekvizitai.lt skelbiamos informacijos, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nėra pastovi, nes yra laikotarpių, kuriais jokios skolos nebuvo iš viso. Sprendžiant apie įmonės finansinę padėtį, yra svarbios bendrovės ilgalaikės skolos, o ne momentiniai neatsiskaitymai su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Taigi, net ir esant duomenims apie dabartinę skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri galėtų būti vertinama kaip lemianti blogą apeliantės turtinę padėtį, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. O būtent antrosios situacijos pagrindimui reikalinga įrodyti atsakovės nesąžiningumą.
21. Pastebėtina, kad aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019).
22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantės argumentą, kad mažėjantis atsakovės darbuotojų skaičius lemia mažėjančias atsakovės veiklos apimtis, dėl ko artimoje ateityje galimai atsakovė iš viso nebevykdys veiklos. Atsakovės galimybės su tokiu darbuotojų skaičiumi didinti bendrovės apyvartą ir tokiu būdu gerinti bendrovės finansinę situaciją nėra ribotos. Pateikdama šį argumentą apeliantė iš esmės remiasi tik prielaidomis ir spėjimais. Pažymėtina, kad bendrovės apyvartos priklausomybė nuo darbuotojų skaičiaus negali būti absoliuti.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, t. y. su atsakovo nesąžiningumu. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
24. Nagrinėjamoje situacijoje, taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
25. Apeliantė atskirajame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-115-178/2017, kurioje nurodyta, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės minimos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nei šios nagrinėjamos bylos. Nurodytoje byloje atsakovės turtas jau buvo areštuotas kitose bylose, kas suteikė teismui pagrindą manyti, kad nors ir nėra matyti aktyvių nesąžiningumo veiksmų, tačiau jau taikomi turto areštai lėmė teismo vidinį įsitikinimą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš tiesų gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodytoje byloje pateiktas išaiškinimas negali būti taikomas šios bylos atveju.
26. Kitoje apeliantės minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1362-178/2017, persipina bankroto bylos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu situacijos. Nagrinėjamos bylos atvejis nėra identiškas nurodytai, nes tokia situacija nėra susidariusi, todėl pateiktas išaiškinimas negali būti taikomas.
27. Konstatuotina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai apie didelę ieškiniu pareikštų reikalavimų sumą ir kartu sunkią atsakovės finansinę padėtį bei atsakovės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta. Taigi, nesant kitų duomenų bei įrodymų, kurie leistų spręsti, kad egzistuoja objektyvi teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje pagrįstai nebuvo taikytos.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.