- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2-1362-178/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01177-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Remco LT“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enginera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enginera“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Remco LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo. Ieškovė BUAB „Enginera“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Remco LT“, prašydama pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 23 d. susitarimą dėl skolos užskaitymo; priteisti ieškovei iš atsakovės 75 449,97 Eur skolos; 8 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 75 449,97 Eur sumai atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ginčijamas sandoris sudarytas nesąžiningai, tarp susijusių asmenų, prieš pat bankroto bylos iškėlimą, todėl sudaro grėsmę, kad atsakovė gali bandyti paslėpti didelės vertės turtą, perleisti turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu atveju tolesnis ieškovei galimai palankus teismo spendimas netektų prasmės, nes jo realiai nebūtų galima įvykdyti. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia ir didelė ieškinio reikalavimo suma. Ieškovė nurodo, kad tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ginčijamas sandoris sudarytas nesąžiningai, tarp susijusių asmenų, prieš pat bankroto bylos iškėlimą, iš esmės yra susijusios su pareikšto ieškininio reikalavimo vertinimu, kas negali būti nagrinėjama sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Be to ieškovė, nepateikė duomenų, kad jos reiškiamo reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje didelė reikalavimų suma gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, bet savaime nesuponuoja pagrindo taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones. Ieškovės prašyme išdėstyti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui galėtų būti konstatuojama, jei yra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti ar sunaikinti turimą turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas sprendė, kad ieškovė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos nepagrindė, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovė (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl viena iš laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų yra nustatyta ir ieškinys prima facie pagrįstas (CPK 144 str. 1 d. ).Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra labai didelė – 75 449,97 Eur, kas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas vien šiuo pagrindu, nes kyla pagrįsta grėsmė dėl būsimo sprendimo įvykdymo. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, teismo sprendimo neįvykdymo rizika preziumuojama tuomet, kai ieškinio suma yra didelė, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Atsakovės nesąžiningumą įrodo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Be to, apeliantės bankroto proceso metu nustatyta, kad 2016 m. įmonės valdymo organams ir dalyviams rengiantis įmonės bankrotui, į šią įmonę iš susijusių įmonių buvo perkėlinėjamos mokestinės nepriemokos, pvz., iš atsakovės buvo perkelta 870 Eur mokestinė nepriemoka. Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas pareiškimas dėl apeliantės tyčinio bankroto, kurio proceso metu bus tiriami ir atsakovės, kaip susijusios įmonės, veiksmai. Todėl atsakovė gali siekti paslėpti ar kitaip perleisti savo turtą, taip išvengiant galimai apeliantei palankaus sprendimo vykdymo. Apeliantė yra bankrutavusi įmonė, ieškinys pareikštas siekiant apginti apeliantės ir jos kreditorių teisėtus interesus. Todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 144 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad siekiant apginti viešąjį interesą, teismas net savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, būtų neapsaugoti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisės ir interesai. Pagal 2016 m. balanso duomenis atsakovė ilgalaikio turto neturi, o trumpalaikį turtą sudaro tik gautinos sumos ir atsargos, taip pat atsakovė turi 337 673 Eur skolų. Todėl būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimui būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė, nors ir nedidelė, tačiau veikianti įmonė, laiku pateikusi 2016 m. finansines ataskaitas VĮ „Registrų centras“, iš kurių matyti, kad įmonės veikla pelninga, turto turi daugiau nei įsipareigojimų, o apeliantės selektyviai išrinkti duomenys nieko neįrodo, nes skolų turi visos veikiančios įmonės. 870 Eur mokestinės prievolės atsakovei sumažinimas, žinant, kad įmonės turtas iš viso sudaro virš 400 000 Eur, nėra ir negali būti vertinamas kaip išskirtinis veiksmas/nauda. Iš tarp dviejų įmonių transakcijos kilusios mokestinės pareigos buvo sugretintos užskaitant dalį gautino/mokėtino PVM, kas yra įprasta statybų sektoriuje. Atsakovė nesislapsto, niekam tikslingai turto neperleidinėja, bendradarbiauja su apeliante, siekdama taikiai spręsti iškilusius ginčus. Papildomų įrodymų teikimas negali būti teismo vertinamas neatsižvelgus į CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis. Apeliantės prašomo masto laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas paralyžuotų įmonės veiklą, kas galimai vestų į įmonės bankrotą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas tenkintinas.Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą.Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė 75 449,97 Eur sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas jas taikyti atsisakė, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nenustatė aplinkybių, susijusių su atsakovės nesąžiningumu, o didelę ieškinio sumą nelaikė pakankamu pagrindu prašymo tenkinimui. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindė atsakovės nesąžiningumu bei tuo, kad iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog atsakovei ieškinio suma laikytina didele, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių paaiškintinus, neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skunde išdėstytais argumentais. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, apeliantės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, sprendžia, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal apeliantės pareikštą reikalavimą ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Be to, ne šis klausimas buvo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindas, todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui antrosios sąlygos – sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų – įvertinimas.Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepateikti duomenys, jog apeliantės reiškiamo reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Pažymėtina, kad šiuo aspektu vertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, vertintinas reikalavimo sumos dydis ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes, turtinę padėtį, t. y. ar nagrinėjamu atveju atsakovės turtinė padėtis yra tokia, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, atsakovei pareikšto reikalavimo suma – 75 449, 97 Eur vertintina atsakovės turtinės padėties kontekste. Apeliantė, įrodinėdama skunde dėstomus argumentus, pateikė atsakovės 2016 m. balansą, teiktą VĮ „Registrų centras“ bei tarp šalių sudarytą Mokestinių nepriemokų perkėlimo sutartį. Nors naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas (CPK 314 str.), tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jų nepriėmimui, nes šie įrodymai atsakovei yra žinomi, o VĮ „Registrų centras“ duomenimis teismas gali naudotis ir savo iniciatyva (CPK 179 str. 3 d.). Iš pateikto balanso už 2016 metus matyti, kad atsakovė neturi jokio ilgalaikio turto, trumpalaikio turto vertė sudaro 407 807 Eur, iš jo per vienerius metus gautinos sumos 352 520 Eur, atsargos 53 834 Eur bei pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 453 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 337 673 Eur. Taigi, atsakovės turtą iš esmės sudaro per vienerius metus gautinos sumos, kurių gavimas visa apimtimi yra abejotinas, nes praktikoje visų skolų susigrąžinimas neretai yra pakankamai komplikuotas apskritai arba bent jau laiko trukmės aspektu. Pastebėtina ir tai, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Todėl toks net ir realiai šiuo metu egzistuojantis turtas iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, dėl ko jis dėl savo specifikos negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje. Be to, lyginant atsakovės įsipareigojimus kreditoriams su turimu turtu, matyti, kad jie yra pakankamai dideli, t. y. didesni nei pusę į balanso įrašyto turto vertės. Juolab, įvertinant tai, kad atsakovė neturi jokio ilgalaikio turto, o visą turtą sudaro iš esmės tik per vienerius metus gautinos sumos. Taigi, iš šių duomenų negalima spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia gera, kad ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus apeliantei, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.Nors VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovė 2016 metais vykdė pelningą ūkinę – komercinę veiklą, t. y. patyrė 64 775 Eur grynojo pelno, tačiau šie duomenys savaime nereiškia, jog apeliantės pareikšto ieškinio reikalavimo suma atsakovei nėra didelė. Juolab, kad 2016 m. uždirbtas pelnas net nesiekia apeliantės pareikšto reikalavimo sumos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka nei su pirmosios instancijos teismu, nei su atsakove, kad nėra realios grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Visų pirma, asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš tikrųjų ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Juolab, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami konstatuojant grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui turtinės padėties aspektu (CPK 185 str.). Antra, nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie atsakovė ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau atsakovei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi apeliantės bankrotas pripažintas tyčiniu. Nors ši nutartis neįsiteisėjusi, tačiau joje buvo tiriami ir atsakovės, kaip su apeliante susijusio juridinio asmens, veiksmai. Todėl ir ši aplinkybė suponuoja išvadą apie tai, kad atsakovė gali siekti paslėpti ar kitaip perleisti savo turtą, taip išvengiant galimai apeliantei palankaus sprendimo vykdymo. Ieškinyje, be kita ko, įrodinėjamas ir atsakovės nesąžiningumas. Nors ši aplinkybė yra actio Pauliana ieškinio nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau ši aplinkybė ir nagrinėjamo klausimo kontekste kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo, kas taip pat pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką yra pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus bei yra reali ir pagrįsta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, areštuojant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas 75 449,97 Eur sumai (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 337 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į atsakovės pinigines lėšas nukreiptas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia joms patirti mažiau suvaržymų ūkinėje – komercinėje veikloje.Kita vertus, atsakovė, jei jos finansinė padėtis yra gera ir prašoma priteisti suma jai nėra tiek reikšminga, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo atveju, jei konkretus areštuotas turtas neproporcingai suvaržytų atsakovės ūkinę – komercinę veiklą, pastaroji taip pat turi teisę prašyti jį pakeisti kitu turtu (CPK 148 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enginera“ (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Remco LT“ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą neviršijant 75 449,97 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.
Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Remco LT“ ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams, taip pat leidžiant atsiskaityti su ieškove bankrutavusia uždarąja akcine bendrove „Enginera“.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris taip pat privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovės gali būti panaudota mokėti savo darbuotojams išmokas, susijusias su darbo santykiais, privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.