Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „FC Real Estate“, uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „FC Real Estate“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai

Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Sun Industries“ atžvilgiu ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „Sun Industries“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė atsakovės UAB „Sun Industries“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal formuojamą teismų praktiką didelė ieškinio suma yra laikoma viena iš pagrindinių aplinkybių taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma (147 110,42 Eur) pripažintina didele suma bet kuriam asmeniui. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad nėra įrodymų, jog atsakovės UAB „Sun Industries“ turtinė padėtis yra sunki. Šios atsakovės finansinė padėtis leidžia konstatuoti, kad egzistuoja galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Teismas neįvertino viešuosiuose registruose skelbiamų duomenų apie UAB „Sun Industries“ turtinę padėtį: neturi nekilnojamo turto ir nuo 2014 m. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras. Šios aplinkybės sukelia realų pagrindą abejoti gera UAB „Sun Industries“ finansine padėtimi. Atsakovės vengia sumokėti ieškovei ginčo pinigines lėšas, su ieškove nesusisiekia, nesitaria dėl skolos mokėjimo terminų, vengia įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės gali imtis nesąžiningų veiksmų turimo turto iššvaistymui, paslėpimui ar perleidimui tretiesiems asmenims, kas pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.Analogiškose ieškovės pareikštuose ieškiniuose, kuriuose viena iš atsakovių yra UAB „Sun Industries“, Vilniaus apygardos teismas jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones taikė. Atsakovės atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nutartis yra nepagrįsta, nes neegzistuoja nė viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Teismas nepateikė argumentų bei vertinimo dėl pareikšto ieškinio tikėtino pagrįstumo ir dėl grėsmės, kad galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl nutartis yra be motyvų. Nutartis priimta nesilaikant CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintina. Teismas neįvertino, kad ieškovė iš esmės nepagrindė savo prašymo bei nepateikė įrodymų, kurie suponuotų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Teismas netinkamai įvertino ieškinio pagrįstumo klausimą. Ieškovė sąmoningai nepateikė jai atsakovių teiktų prašymų, kuriuos turėdamas teismas būtų nustatęs, jog ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 147 110,42 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių, kuriuos atsakovės neva vengia grąžinti. Ieškovei buvo teiktas ne vienas prašymas (pasiūlymas) grąžinti skolą ir/ar kitaip išpirkti jos turimas reikalavimo teises į atsakoves. Ieškovė vengia bendradarbiauti su atsakovėmis, neteikia jokios informacijos bei nesudaro atsakovėms galimybių vykdyti sutartį. Sutartis nebuvo vykdoma tik dėl ieškovės kaltės, todėl, esant ieškovės nesąžiningiems veiksmams, nėra pagrindo atsakovių atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Neegzistuoja grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymui. Nei ieškovė, nei teismas nenurodo konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovių vengimą vykdyti prievoles. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės vienašališkai pateikta klaidinga informacija, kurią nepagrįstai laikė pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutartyje nurodyti atsakovei UAB „FC Real Estate“ taikomi areštai nesusiję su piniginių sumų priteisimu, todėl negali būti vertinami kaip apsunkinantys jos turtinę padėtį. UAB „FC Real Estate“ yra sėkmingai veikianti įmonė, kuri nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. saulės elektrines, kurios pastoviai generuoja pinigines sumas bei pačios yra vertingos. Atsakovėms ateityje nekils sunkumų įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą, todėl nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovių turtinę padėtį, todėl teismas jų turtinės padėties nevertino. Nepateikti bent tikėtini duomenys apie atsakovių nemokumą, turto perleidimą ar slėpimą, bendrovės administracijos ir savininkų slapstymąsi, buveinės pakeitimą ir panašius veiksmus, iš kurių būti galima spręsti, kad atsakovės gali siekti apsunkinti būsimo sprendimo įvykdymą. Blogą finansinę padėtį turi įrodyti ieškovė.Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo išimtine skubos tvarka, nepranešus atsakovėms apie tokio klausimo svarstymą bei nesuteikus galimybės atsakovėms pateikti atsiliepimą. Nutartis priimta remiantis tik ieškovės deklaratyviais teiginiais. Teismas, išnagrinėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešus atsakovėms, pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalį, todėl nutartis yra neteisėta.Ieškovė atsiliepime į atsakovių atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Atsakovių pateikiami argumentai nepaneigia, kad jos yra ieškovei skolingos, taip pat neneigia, kad skola nėra grąžinta laiku. Todėl ieškinys yra prima facie pagrįstas.Nepagrįsti atsakovių teiginiai, kad ieškovė nebendradarbiauja. Tarp šalių derybos yra vilkinamos atsakovių, nes jos neteikia ieškovės prašomos informacijos, vengia bendradarbiauti ir siekia išvengti skolos ieškovei grąžinimo. Nors atsakovėms yra žinomi ieškovės duomenys, tačiau iki šiol skolos nėra grąžinusios.Ieškinio suma yra didelė, kas sudaro vieną iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Klaidinančiais laikytini skundo argumentai, jog atsakovėms ateityje nekils sunkumų įvykdyti ieškovei galimai palankų sprendimą. Pagal atsakovių pridedamus įrodymus matyti, kad jos pačios pripažįsta, jog jų turtinė padėtis yra sudėtinga, o ieškovės turimi reikalavimai ženkliai viršija atsakovių turto vertę. Turto vertintojas „Ober-Haus“ atliko elektrinių vertinimą ir visų 75 vnt. saulės elektrinių bendra rinkos vertė (įskaitant ir UAB „FC Real Estate“ 6 priklausančias fotovoltinių saulės elektrinių vertes), yra 350 000 Eur. Tai reiškia, kad atsakovei UAB „FC Real Estate“ priklausančių elektrinių vertė yra 28 000 Eur, kai tuo tarpu ieškovės reikalavimas atsakovėms siekia 147 110,42 Eur. Taip pat iš pridedamų NTR išrašų matyti, kad vidutinė vienos fotovoltinės saulės elektrinės vertė yra 5 300 Eur, todėl UAB „FC Real Estate“ priklausančių šešių fotovoltinių saulės elektrinių bendra vidutinė vertė yra 31 800 Eur, t. y. beveik 5 kartus mažiau nei ieškovės reiškiamas reikalavimas.Atsakovės nepateikia nei turto balanso, nei generuojamų pajamų išrašų. Sudėtinga atsakovių finansinė padėtis atsispindi VĮ Registrų centras pateiktuose paskutiniuose finansinės atskaitomybės dokumentuose. Atsakovės UAB „FC Real Estate“ 2014 m. balanso duomenimis įmonės turtas buvo vertinamas 471 368 Lt suma, o įsipareigojimai – 472 815 Lt. Iš atsakovės UAB „Sun Industries“ 2014 m. balanso matyti, kad įmonės turtą sudarė 6 406 749 Lt, o įsipareigojimai dvigubai viršijo turimą turtą, t. y. siekė 12 219 056 Lt. Atsakovių vykdoma veikla nėra pelninga, o turimo nekilnojamo turto vertė yra nepakankama galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes egzistuoja didelė grėsmė, jog atsakovės nebus pajėgios įvykdyti ieškovei palankų sprendimą ir sieks paslėpti bei perleisti kitiems asmenims joms priklausantį turtą, iš kurio galėtų būti išieškoma bent dalis skolos. Nepagrįsti skundo argumentai, kad nutartis neatitinka procesinių reikalavimų. Proceso teisės normos nenumato privalomo šalies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Teismas turi teisę, bet ne pareigą pranešti atsakovams apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl 147 110,42 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių iš atsakovių priteisimo, o ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė atsakovių turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai preliminariai yra pagrįsti. Ieškinio suma UAB „FC Real Estate“ atžvilgiu yra pakankamai didelė, o UAB „Sun Industries“ atžvilgiu tokios išvados padarymui nėra pagrindo. Todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir ieškinio sumai areštavo tik atsakovės UAB „FC Real Estate“ turtą. Su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka nei ieškovė, nei atsakovė. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė UAB „Sun Industries“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes dėl pastarosios finansinės padėties egzistuoja galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Atsakovių teigimu, neegzistuoja nė viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų: ieškinys nepagrįstas ir nėra grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, be to, prašymas išnagrinėtas išimtine skubos tvarka, nepranešus atsakovėms apie jo svarstymą bei skundžiama nutartis yra be motyvų.

Dėl procesinių normų pažeidimo

Atsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalį, nes prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėtas nepranešus atsakovėms bei nesuteikus galimybės joms pateikti atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. CPK 147 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui (-ams) apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių teismui pagrindą spręsti, kad toks pranešimas yra būtinas. Tokį procesinį reguliavimą lemia laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir tikslai – laikinosios apsaugos priemonės teismo turi būti taikomos nedelsiant, laikantis griežtų procesinių terminų. Todėl, priešingai nei nurodo atsakovės, pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas atsakovėms apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, proceso teisės normų nepažeidė. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovės buvo tinkamai informuotos apie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą priėmimą, jos tinkamai pasinaudojo savo teise skųsti šią nutartį, tokiu būdu pasinaudodamos įstatymo joms suteikta galimybe būti išklausytoms tiek pirmosios instancijos teismo (nutartį priėmęs teismas, esant pagrindui, gali pasinaikinti atskiruoju skundu skundžiamą nutartį), tiek ir apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovių argumentais, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimus dėl to, kad ji yra nemotyvuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas bendrosios kompetencijos teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas teismo procesinio sprendimo motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Vertinant, ar konkrečiu atveju teismo priimtas procesinis sprendimas yra be motyvų, turi būti atsižvelgiama į tai, ar teismo procesiniu sprendimu atsakyta į esminius nagrinėjamos bylos aspektus, ar iš procesinio sprendimo turinio galima suprasti, kuo remdamasis teismas priėmė procesinį sprendimą. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, iš skundžiamos nutarties turinio yra aiškus teisinis ir faktinis pagrindas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „FC Real Estate“ turto atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovių argumentu, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Tai, kad teismo motyvai atsakovėms neatrodo pakankamai išsamūs, savaime nesudaro absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio pagrįstumo tikėtinumą, nes ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Šiuo atveju vien jau dėl to, kad net ir iš atskirojo skundo motyvų galima spręsti, jog atsakovių prievolė (visa apimtimi ar iš dalies) ieškovei egzistuoja, nepagrįsti atsakovių argumentai, kad ieškinys prima facie nepagrįstas. Bet kuriuo atveju šioje proceso stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgiant į konkretaus asmens finansines galimybes, nagrinėjamu atveju – atsakovių. Kadangi tai yra nuginčijama prezumpcija, asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinus disponavimo jam priklausančiu turtu ribojimus, ją gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį, t. y. ar jam ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (CPK 178 str.).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės UAB „FC Real Estate“ turtui kitose bylose yra pritaikyti areštai, sprendė kad ieškinio suma (147 110,42 Eur) šios atsakovės atžvilgiu yra pakankamai didelė. Atsakovės su šia teismo išvada nesutinka, o ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog ieškinio suma yra didelė UAB „Sun Industries“. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl 147 110,42 Eur priteisimo solidariai iš abiejų atsakovių. Ši reikalavimo suma yra pakankamai didelė, kita vertus, ji įvertintina atsakovių turtinės padėties kontekste, t. y. ar šių įmonių turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovių paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui pateikti tik už 2014 metus. Iš UAB „FC Real Estate“ balanso už 2014 metus matyti, kad įmonės turtas sudarė 136 518 Eur (471 368 Lt), mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 136 937 Eur (472 815 Lt), taigi UAB „FC Real Estate“ įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Nors UAB „FC Real Estate“ skunde teigia, kad yra sėkmingai veikianti įmonė, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė nei už 2015 metus, nei ginčo nagrinėjimo metu sudarytų finansinės atskaitomybės dokumentų, kitų jos sėkmingą šiuo metu ūkinę – komercinę veiklą pagrindžiančių įrodymų. UAB „FC Real Estate“ gerą savo finansinę padėtį įrodinėja tik Nekilnojamojo turto registro išrašais, iš kurių matyti, kad įmonei nuosavybės teise priklauso šešios fotovoltinės saulės elektrinės. Ieškovės teigimu, minėtų saulės elektrinių bendra vertė pagal „Ober-Haus“ vertinimą sudaro 28 000 Eur, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 31 800 Eur, t. y. ieškovės reikalavimas keletą kartų viršija atsakovės nurodomo turimo turto vertę. Kitų duomenų apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kitą turtą, gaunamas pajamas, turimas pinigines lėšas bei esamus įsipareigojimus kreditoriams, UAB „FC Real Estate“ nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl negalima spręsti, kad jos finansinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Juo labiau, kad 2015 m. gruodžio 31 d. rašte yra nurodoma, kad UAB „FC Real Estate“ nėra pajėgi vykdyti įsipareigojimų ieškovei. Iš UAB „Sun Industries“ balanso už 2014 metus matyti, kad įmonės turtas sudarė 1 855 522,76 Eur (6 406 749 Lt), mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 3 538 883,23 Eur (12 219 056 Lt), taigi, UAB „Sun Industries“ įsipareigojimai daugiau nei dvigubai viršija turimą turtą. VĮ Registrų centras duomenimis (CPK 179 str.) UAB „Sun Industries“ 2014 metais dirbo nuostolingai – patyrė 199 283 Eur (688 084 Lt) nuostolių. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešų duomenų matyti, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 303,84 Eur, apdraustųjų asmenų – 2. Pažymėtina, kad byloje kitų šios įmonės finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų nepateikta, o vien minėti duomenys kelia abejonių gera UAB „Sun Industries“ finansine padėtimi bei tuo, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad nėra pagrindo UAB „Sun Industries“ turtinę padėtį vertinti kaip nekeliančią komplikacijų tinkamam sprendimo įvykdymui. Taigi, atsakovių pateikti įrodymai jų turtinės padėties aspektu nepaneigia, o faktiškai patvirtina grėsmę galimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui (CPK 185 str.). Nesutiktina su atsakovėmis, kad nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovių turimo turto perleidimo aspektu. Visų pirma, asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Nors byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovių akivaizdžius ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti esamą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovėms nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jos nuspręstų taip pasielgti. Vien tai, kad atsakovės neneigia skolos ieškovei, tačiau jos negrąžina, jau suponuoja prielaidas vertinimui atsakovių elgesio kaip nesąžiningo. Pirmiau išdėstyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jo vykdymas nebus apsunkintas ir įmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Akcentuotina, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).Todėl skundžiama nutartis keistina, areštuojant ieškovės reikalavimų užtikrinimui ne tik UAB „FC Real Estate“, bet ir UAB „Sun Industries“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas bendrai 147 110,42 Eur sumai (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 337 str. 1 d. 4 p.). Paminėtina, kad atsakovės, jei jų finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma joms nėra tiek reikšminga, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat atsakovės turi teisę prašyti areštuotą turtą pakeisti kitu turtu (CPK 148 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį pakeisti nurodant, kad ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui taikomos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ (duomenys neskelbtini) priklausančio turto atžvilgiu, neviršijant bendros 147 110,42 Eur sumos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto registro tvarkytojui.