- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2363-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18161-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį dėl skolos priteisimo pareikštą atsakovei J. A., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovės J. A..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės J. A. ieškovo A. A. naudai 868,86 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 868,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė J. A. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nurodė, jog ji negavo procesinių dokumentų dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, todėl negalėjo laiku pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį. Adresu, kuris buvo nurodytas ieškinyje, ji jau nebegyvena dėl smurtaujančio vyro ir skyrybų proceso. Pažymėjo, jog darbovietės adresu procesiniai dokumentai taip pat nebuvo siunčiami. Be to, pats ieškovo pareikštas ieškinys nėra pagrįstas, nes ji su ieškovu yra atsiskaičiusi seniai, ieškovui nėra skolinga.
Ieškovas A. A. su atsakovės pareiškimu nesutiko ir nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra su juo atsiskaičiusi už parduotą automobilį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovės J. A. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Teismas nustatė, kad pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovei buvo įteiktas CPK 130 str. nustatyta tvarka, išnaudojus visas kitas galimybes įteikti procesinius dokumentus. Gyventojų registro duomenimis, atsakovės registruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur atsakovė jai du kartus siųstų dokumentų neatsiėmė. Teismas užklausė valstybinį socialinį draudimą apie atsakovės darbovietę ir gavo pažymą, jog duomenų apie asmens įdarbinimus nėra. Taigi, teismas ėmėsi visų priemonių, jog procesiniai dokumentai atsakovei būtų įteikti ir paskiausiai įteikė juos viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, elgėsi pasyviai, nesilaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl teismas konstatuoti, jog atsiliepimas nebuvo pateiktas teismui dėl objektyvių priežasčių, neturėjo pagrindo, dėl šių priežasčių teismas, atlikęs formalų įrodymų tyrimą, tenkino ieškovo ieškinį, ir 2016 m. liepos 5 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui iš atsakovės 868,86 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. atsakovė ginčijo skolą, tačiau nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, jog ji yra atsiskaičiusi su ieškovu. Teismas, atsižvelgiant į išdėstytą, darė išvadą, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsakovei nepagrindus, kodėl byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, teismas konstatavo, jog nėra CPK 288 str. 4 d. 2 p. pagrindo naikinti teismo sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas neįvertino, kad tuo metu, kai automobilis buvo parduotas, ji dar nebuvo ieškovo sūnaus sutuoktinė ir ieškovas nebūtų pardavęs jai automobilio be atsiskaitymo, taip pat, nebūtų laukęs tokį ilgą laiko tarpą, iki kol bus atsiskaityta. Ieškovo paduotą ieškinį lėmė jos skyrybos su ieškovo sūnumi, kurios vyksta dėl jo sūnaus smurto, girtavimo šeimoje. Nors teismas nurodė, kad nepateikta įrodymų apie atsiskaitymą, tačiau ji tuo metu pasitikėjo ieškovu ir manė, kad jis sąžiningas žmogus, todėl sumokėjo už automobilį grynaisiais, atiduodama juos ieškovui į rankas. Šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai.
2) Ji negalėjo dėl ieškovo sūnaus elgesio gyventi (duomenys neskelbtini), nes D. A. net buvo nuteistas už jos, sutuoktinės, sužalojimą. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoji vieta deklaruota tik formaliai. Be to, ji yra policijos pareigūnė, apie jos darbovietę ir pasikeitusį adresą žinojo ir ieškovas.
3) Ieškovas buvo informuotas apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą, todėl galėjo įstoti į nurodytą procesą, kaip tai padarė jo sutuoktinė J. A..
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas A. A. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra atsiskaičiusi su ieškovu už jai parduotą automobilį. Nors nurodė, kad patvirtinti jos nurodomas aplinkybes gali liudytojai, tačiau nenurodė nei jų vardų, nei pavardžių. Ieškovas sutiko perduoti atsakovei automobilio nuosavybės teisę už jį neatsiskaičius, nes pasitikėjo atsakove, kuri sandorio sudarymo metu buvo ieškovo sūnaus drauge, o vėliau tapo sūnaus žmona, tačiau šios aplinkybės niekaip nepašalina jos pareigos įvykdyti prievolę - atsiskaityti už automobilį.
2) Nutraukiant santuoką, dalinamas santuokoje įgytas turtas bei santuokoje prisiimtos prievolės, o automobilis buvo įgytas asmeninėn atsakovės nuosavybėn iki santuokos sudarymo, todėl ieškovas negalėjo kaip kreditorius pareikšti reikalavimų dėl atsiskaitymo už automobilį atsakovės santuokos nutraukimo byloje.
3) Ieškinys buvo pareikštas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), šią gyvenamąją vietą J. A. yra nurodžiusi ir savo ieškinyje dėl santuokos nutraukimo. Ieškovui jokia kita atsakovės gyvenamoji vieta iki pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo nebuvo žinoma. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), yra jos gyvenamoji vieta ir nuo kada ji tokia tapo. Be to, CPK nenumato reikalavimų, kad ieškinyje privalo būti nurodyta šalies darbovietė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 str. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str.). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str.). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 p. turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Apeliantė tvirtina, kad jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota tik formaliai, o jos gyvenamoji vieta yra kitu adresu. Be to, ji yra policijos pareigūnė, o apie jos darbovietę ir pasikeitusį adresą ieškovas žinojo. CPK 130 str. 1 d. nustatyta galimybė procesinius dokumentus adresatui įteikti viešo paskelbimo būdu. Minėtas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Teismų praktikoje konstatuota, jog procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kasacinis teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.), todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129-130 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pasinaudojo visomis proceso įstatyme numatytomis galimybėmis informuoti atsakovę apie pradėtą teisminį procesą, todėl pagrįstai konstatavo, jog atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma ir atsakovei procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei procesiniai dokumentai du kartus buvo siunčiami ieškinyje nurodytu bei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat buvo pasinaudota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų baze, iš kurios išrašo matyti, kad duomenų apie atsakovės darbovietę nėra. Nors atsakovė nurodė, kad ji yra policijos pareigūnė, tačiau nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė tokią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Kritiškai vertintini ir atsakovės argumentai, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami nurodytu adresu. Kaip teisingai nurodė ieškovas, ieškinys buvo pareikštas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kurią apeliantė yra nurodžiusi ir savo ieškinyje dėl santuokos nutraukimo. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, jog ieškovui buvo žinomi jos gyvenamoji ir darbo vietos, nes apeliantė nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Kaip minėta, ieškovas, pateikdamas ieškinį, jame atsakovės gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), kur apeliantė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, todėl minėtos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus apie ieškovo nesąžiningumą.
Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ir apeliantės argumentai, kad jos pareiškime nurodytos aplinkybės turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nors apeliantė teigia, kad aplinkybes, jog ji atsiskaitė su ieškovui gali patvirtinti liudytojai, tačiau ji nenurodė nei liudytojų vardų, pavardžių, jų gyvenamųjų vietų, nei konkrečių aplinkybių, kurias galėtų patvirtinti liudytojai. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo išvadai, kad nurodyti apeliantės teiginiai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.