Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas T. L. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 4–6), kurį patikslino (b. l. 65–69, 128–131), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (dabar – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) (toliau – ir atsakovas) viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 20-TE-178 ,,Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžinti jį į eitas pareigas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus jaunesniojo inspektoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo tarnybinių pareigų dienos, t. y. nuo 2003 m. balandžio 2 d., iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. skundžiamas įsakymas jam nebuvo įteiktas, teisminis procesas vyko iki 2010 m. rugsėjo 23 d., be to, dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo, prieš kreipdamasis į teismą, kreipėsi į atsakovą. Nurodė, kad iki 2008 m. balandžio 2 d. dirbo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio jaunesniuoju inspektoriumi. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 20-TE-178, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-91/2008, buvo atleistas iš vidaus tarnybos tuo metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-290/2006, kuriuo buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi jo kasacinį skundą, 2008 m. spalio 21 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2008, kuria jo kasacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-91/2008, ir perdavė nurodytą baudžiamąją bylą Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-126/2010, kuriuo panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-290/2006, ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo jį išteisino. Taigi tik 2010 m. rugsėjo 23 d. išnyko tiek faktinis, tiek įstatymo numatytas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 20-TE-178 priėmimo pagrindas, dėl to atsakovui atsirado pareiga šį įsakymą panaikinti ir grąžinti jį į vidaus tarnybą, t. y. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus jaunesniojo inspektoriaus pareigas. Nesulaukdamas atsakovo vadovo sprendimo, 2010 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, prašydamas panaikinti 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 20-TE-178 ir grąžinti jį į iki šio įsakymo priėmimo eitas pareigas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 20-S-4129 nurodyta, jog atsakovas atsisako panaikinti 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 20-TE-178, kadangi šio įsakymo priėmimo momentu egzistavo jame nurodytas įstatymo numatytas pagrindas.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 168–173) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria priteistos sumos už priverstinės pravaikštos laiką ir kuria atidėtas sprendimo dalies vykdymas vieneriems metams, ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo jo naudai negautą darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį (nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. balandžio 2 d.) – 113 286,95 Lt; 2) priteisti iš atsakovo jo naudai delspinigius už nušalinimo laikotarpį (nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. balandžio 2 d.) – 54 546,01 Lt; 3) priteisti iš atsakovo jo naudai 12 899,25 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas už nušalinimo laikotarpį (nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. balandžio 2 d.); 4) priteisti iš atsakovo jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2011 m. vasario 3 d.) – 133 762,63 Lt; 5) priteisti iš atsakovo jo naudai delspinigius už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2011 m. vasario 3 d.) – 93 098,79 Lt; 6) priteisti iš atsakovo jo naudai vidutinį darbo užmokestį, kurį sudaro 128,99 Lt, už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal patvirtintą vidutinį darbo dienų skaičių per metus nuo 2011 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo dėl grąžinimo į eitas pareigas įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovo jo naudai 0,07 procento delspinigius, skaičiuojamus nuo visos priteistos sumos, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2011 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 8) sprendimo dalį dėl 113 286,95 Lt, 133 762,63 Lt ir 12 899,25 Lt išmokėjimo vykdyti skubiai, o sprendimo dalies dėl kitų sumų išmokėjimo vykdymą atidėti vieneriems metams; 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, išnyko teisinis pagrindas atleisti jį iš tarnybos. Atsirado teisinis pagrindas taikyti Statuto 28 straipsnio 5 dalį ir išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigius už šią sumą, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-798/2005, 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-35/2008). Konstatavus, kad jis neteisėtai buvo nušalintas nuo pareigų, o vėliau neteisėtai atleistas iš darbo, per šį laikotarpį, t. y. nuo nušalinimo 2003 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo, jam yra padaryta turtinė žala (prarastos pajamos). Dėl šios priežasties vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už nušalinimo nuo darbo laikotarpį, kuris buvo skaičiuojamas tik pagal 2003 m. I ketvirčio jam priklausantį darbo užmokestį, yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas už neteisėtą pareigūno nušalinimo laikotarpį skaičiuoja ir priteisia ne vidutinį pareigūno darbo užmokestį, o jo prarastas pajamas, t. y. per nušalinimo laikotarpį negautą darbo užmokestį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-35/2008). Jam priteistinas faktiškai priklausantis darbo užmokestis, kurį jis būtų gavęs, jeigu per nušalinimo laikotarpį būtų dirbęs, t. y. 113 286,95 Lt.

2. Vadovaujantis Aprašo 6.5 punktu, laikas, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų ir per kurį nebuvo mokamas darbo užmokestis, prilyginamas dirbtam laikui. Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, turėjo būti imami trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai nuo jo atleidimo iš darbo, t. y. nuo 2008 m. balandžio 2 d. Formaliai taikyta Aprašo 6.1 punkte nustatyta vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklė, tris paskutinius kalendorinius mėnesius susiejus su faktiškai sumokėtu darbo užmokesčiu. Darbo užmokestis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. buvo 2 579,85 Lt. Vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 128,99 Lt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-104/2005, DK 297 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovo jo naudai turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 133 762,63 Lt.

3. Pagal Statuto 28 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam turėjo būti priteisti ir delspinigiai. Teismas pažeidė savo pareigą būti aktyviam bylose, kuriose turi būti ginamas viešasis interesas. Teismas nukrypo ir nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, kuomet su darbo užmokesčiu už nušalinimo nuo darbo laikotarpį buvo priteisiami ir delspinigiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1163/2007). Vadovaujantis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu, nuo neteisėto nušalinimo dienos iki neteisėto atleidimo iš darbo dienos priteistina – 54,546,01 Lt, o nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos – 93 098,79 Lt, taip pat – 0,7 procento už uždelstą atsiskaityti dieną iki visiško atsiskaitymo dienos.

4. Vadovaujantis Statuto 58 straipsniu, Aprašo 6.5 punktu, kadangi nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. balandžio 2 d. jam priklausė kasmetinės atostogos už penkerius metus po 30 kalendorinių dienų (Statuto 32 str. 1 d. 1 p.), atleidžiant iš darbo jam turėjo būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas – 12 899,25 Lt.

5. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 aptarta kitokia, neanalogiška situacija. Sunki Lietuvos valstybės turtinė padėtis buvo konstatuota 2009 m., o dabar ši padėtis pasikeitė, todėl teigti, kad tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, negalima. Jo turtinė padėtis yra labai sunki ir žymiai sunkesnė už Lietuvos valstybės turtinę padėtį. Sprendimai darbo užmokesčio bylose yra vykdytini skubiai. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, 2006 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1647/2006, 2006 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1651/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1643/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1666/2006.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 158–162) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti, nes pareiškėjas terminą praleido be svarbios priežasties (ABTĮ 34 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nežinojo apie priimtą įsakymą ir atleidimą iš vidaus tarnybos.

2. Teismas pripažino, jog atsakovo veiksmai priimant įsakymą dėl atleidimo buvo teisėti. Tai, jog vėliau buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, joks įstatymas ar teisės norminis aktas neįpareigoja panaikinti paminėtą įsakymą. Pripažinus įsakymą teisėtu ir pagrįstu, Statuto 59 straipsnis netaikytinas, nes šio straipsnio nuostatos yra taikomos tada, kai pareigūnas būna atleistas neteisėtai ir tik teismui grąžinus. BPK tvarka nušalinto vidaus tarnybos pareigūno tarnybos apmokėjimo santykius reglamentavo Statuto 28 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad jei pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai nušalinamas BPK nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas ir jam netaikomi šio Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai. Tačiau jokios kitos Statuto nuostatos tuo metu nereglamentavo darbdavio veiksmų, gavus ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokuroro, teismo) sprendimą (nutarimą, nutartį) dėl nušalinimo nuo pareigų, bei darbo užmokesčio grąžinimo už laikotarpį, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų BPK nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjui už nušalinimo laikotarpį šiuo atveju iš atsakovo negali būti priteistina suma.

3. Asmuo, kuriam žala atsirado dėl neteisėtos procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų – pritaikymo, turi teisę į žalos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., 34 str. 5 d., DK 123 str. 5 d.). Šiuo atveju turėtų būti taikytinos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos (CK 6.272 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką, turėjo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Vadovaujantis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 straipsniu, reikalavimai turėtų būti keliami Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nepriskiria CK 6.272 straipsnio administracinių teismų kompetencijai. Tokios bylos yra žinybingos bendrosios kompetencijos teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, 2008 m. birželio 9 d. nutartis, 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis).

4. Teismas, priteisdamas iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neteisingai taikė įstatymą. Jei teismas vis dėlto manytų, kad už šį laikotarpį yra priteistina suma, tai iš šios sumos turėtų būti išskaičiuojamas atlyginimas, kurį pareiškėjas gavo dirbdamas kitose darbovietėse. DK 298 straipsnis nustato naikinamąjį terminą, kurį viršijantis darbuotojui nesumokėtas darbo užmokestis, taip pat ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nebegali būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2008).