Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nepilnametės nukentėjusiosios atstovams R. B., advokatams Laurai Songailienei ir Linui Songailai,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151¹ straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. tenkino lytinę aistrą pažeidžiant nepilnamečio, t. y. jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, o būtent: jis, 2019 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apie 18 val., savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turėdamas tyčią ir tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, atsigulęs lovoje šalia gulinčios savo dukros, t. y. mažametės L. Š., po viena antklode, prisiglaudęs ir apkabinęs nukentėjusiąją, pakėlęs jai marškinėlius, glamonėjo jos apnuogintą pilvą, ir pusiau numovęs jai kelnes, apatines kelnaites, bei pusiau nusimovęs savo apatines kelnaites, savo nuogu lytiniu organu prikišęs jį prie nukentėjusiosios apnuogintų sėdmenų, trynėsi į nukentėjusiosios sėdmenis, t. y. darydamas judesius pirmyn atgal, braukė (lietė) lytiniu organu jos nugarą, ir taip kitokio fizinio sąlyčiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete L. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu iki 2020 m. lapkričio 19 d. (2014 m. kovo 13 d. įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini)

Taip pat, jis tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: jis, 2016 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas vieningą tyčią, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini),yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, sodindavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų mažametę ant pečių, sakydamas jai nesakyti apie tai mamai, kad „mes su tavimi žaidžiam“, ir kad kitą kartą ateitų pas jį ji (mažametė) be kelnių;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, laikotarpiu nuo 2019 metų rudens iki 2022 metų spalio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas vieningą tyčią, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini),yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, nukentėjusiajai L. Š. matant (stebint), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų vaikščiojo po namus nuogas, demonstruodamas nukentėjusiajai savo nuogą kūną, ateidavo vakarais ir naktimis nuogas į kambarį, kuriame buvo nukentėjusioji, stebėdamas (žiūrėdamas) į ją gulinčią (miegančią) lovoje, kviesdavo mažametę nukentėjusiąją kartu su juo išsimaudyti nuogiems vonioje, o nukentėjusiajai nuogai besimaudant vonioje, siūlydavo padėti jai nusiprausti ir, patraukęs užuolaidą, jos klausdavo, ar nereikia patrinti jai nugaros, sakydamas mažametei „ką slepi, ko bijai“, ir užėjęs į vonios kambarį nukentėjusiosios akivaizdoje, t. y. stebėdamas ją nuogą besimaudančią vonioje, tuštindavosi tualete, siūlydavo nukentėjusiajai kartu žiūrėti pornografinio turinio filmus, ją bučiuodamas kišdavo savo liežuvį į jos (nukentėjusiosios) burną, siūlydavo mažametei nuogai vaikščioti po namus, taip pat atsisėdęs šalia gulinčios mažametės nukentėjusiosios L. Š., būdamas nuogas tyčia užkėlęs laikė mažametės kojas ant savo nuogo lytinio organo, pasisodindamas mažametę nukentėjusiąją ant kelių lietė jos lytinius organus ir krūtis;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2022 metų spalio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas vieningą tyčią, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini),yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl nepilnametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, sėdėdamas prie stalo šalia mažametės L. Š., pakėlęs jai marškinėlius, nusegęs ir nuėmęs jos liemenėlę, abejomis rankomis glostė nukentėjusiosios nuogą krūtinę. Tokiu būdu, jis (R. Š.) tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti mažametės (nepilnametės) nukentėjusiosios L. Š. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą bei sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, R. Š. nesunkiai sutrikdė mažametės L. Š., gim. (duomenys neskelbtini),psichinę sveikatą, o būtent: jis, 2019 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apie 18 val., savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuomet būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, turėdamas tyčią ir tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, kitokio fizinio sąlyčiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat, kada jis, 2016 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2019 metų rudens iki 2022 metų spalio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 metų spalio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuomet būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas vieningą tyčią, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų sistemingai tvirkino mažametę nukentėjusiąją L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl R. Š. nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį potrauminio streso sutrikimu (F43.1).

Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte.

2025 m. birželio 2 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gulėjimas lovoje buvo, bet tai buvo ne tas gulėjimas. P. L. buvo temperatūra ir ji šildėsi prie jo, nes drebėjo nuo karščio. Ji gulėjo dėl to, kad šildėsi. 15-20 min pasišildė ir nuėjo į kambarį. Jokių glamonėjimų nebuvo, laikė ją, kad ji sušiltų. Neprisipažįsta dėl pirmo epizodo. Jam kaltinime nurodytu laiku buvo sąnarių skausmai, gėrė tabletes, todėl jeigu išgerdavo alkoholio, tai iš karto eidavo miegoti ir nebuvo taip, kad išgėrus kiltų blogos mintys. Vaikščiojo nuogas po namus tik kai būdavo vienas. Vieną kartą atsitiko, kad buvo labai karšta, buvo po dušo, žinojo, kad yra vienas namuose, bet kai atėjo į kambarį, pamatė L. sėdinčią ir paklausė, kodėl ji ne mokykloje. 2-3 sek. ji jį matė. Buvo nustebęs, kad ji grįžo namo. Neidavo į vaikų kambarį nuogas. Naktį ateidavo tik išjungti šviesą arba uždaryti balkono duris ir buvo apsirengęs, su apatiniais. K. L. maža buvo, tai gal ir buvo pasisodinęs ją ant pečių, bet kad prašytų, sakytų jai vaikščioti nuogai, niekada nebuvo. Taip pat vonioje nesiūlė išsimaudyti, sakė, kad ji gali eiti praustis, bet kad kartu, tai ne. Vieną kartą buvo jos paklausęs, ar ji žiuri pornografiją, bet kad žiūrėtų kartu, tai tokio nebuvo. Bučiniai buvo, buvo prancūziškas bučinys, truko apie 2 sekundes. Jai nepatiko. Jis tiesiog bandė jai paaiškinti, kad kai turės draugą, tai kai bus malonūs, tai tas bučinys gali būti labai gražus. Vieną kartą buvo, kai jos krūtis palietė ir pasakė, kad kuo ji ilgiau bus nekalta, tuo ji gražesnė užaugs. Iš nugaros palietė krūtis ir pasakė, kad graži, bet nelietė nuogos krūtinės, L. buvo su drabužiais. Iš esmės prisipažįsta tik dėl prancūziško bučinio, daugiau ne. Dėl ligos jis negali šlapimo laikyti, todėl į tualetą eina dažnai, bet kad eiti ir žiūrėti kaip dukra maudosi, taip nebuvo. Niekaip negalėjo jos pamatyti vonioje, kai tuštinosi. P. L. psichiškas nestabilumas prasidėjo mokykloje, nes ji nesistengė ir pradėjo jaudintis. Su mokytojais nesugyvendavo, su draugais pykdavosi. Ateidavo iš mokyklos vos ne su ašaromis. Dėl jo veiksmų, tai gal ir galėjo būti sutrikdymas sveikatos, bet ne stiprus. Tai, kad ją pabučiavo, galėjo sutrikdyti jos sveikatą. Reikalavo, kad kuo daugiau namie tvarkytųsi, L. nebuvo tai priimtina, nes ji galvojo, kad jeigu mokosi, tai namie nereikia nieko daryti, o jis sakė, kad turi daryti. Per metus laiko jis galėjo viską apmąstyti ir prisiminti, o kai buvo pirminė apklausa, buvo šoko būsena ir labai skausminga buvo padėtis, nes vos galėjo vaikščioti, skaudėjo kojos, pečiai. Be to, ne viską buvo supratęs, kokia jo kaltė. Taip nebuvo, kaip davė parodymus, dabar sako taip, kaip buvo. Per parodymų patikrinimą vietoje, kaip gulėjo dukra, taip ir parodė, bet jokių veiksmų nebuvo. Prisimena, kaip važiavo į teismą duoti parodymus. Negali paaiškinti, kodėl ir teisėjui davė tokius parodymus, skaitė savo parodymus. P. ir B. parodymų neskaitė. Nežino, kaip paaiškinti, kad kitos dukros patvirtino tuos faktus, jog jis vaikščiojo nuogas ir pan. L. graži, bet tokio noro, kaip prie moters, jis neturėjo. Geismo ir galimybės nebuvo, nes pas jį 80 proc. vėžys prostatos, tai jau niekam tikęs. Jeigu jis išgerdavo alkoholio, eidavo miegoti, po valandos, pusantros, kitaip negalėjo būti. Jis prisipažįsta, kad palietė L. krūtis, padarė bučinį ir, kad gulėjo kartu, šildė nuo temperatūros. Į vonią ateidavo, nes šlapimo pūslė nelabai laikė, ir į kambarį ateidavo, kai vaikai miegojo, šviesą išjungti arba langą uždaryti. Ant pečių gal ir laikydavo, kai jėgų turėjo užsidėti ją. Kai prasidėjo sąnarių uždegimas, tai negali pakelti rankų. Tą dieną nuotaika gera buvo pas visus, dėl to parodė prancūzišką bučinį, kaip juokais pajuokaujant, bet L. nepatiko bučinys. Pranešimus apie įtarimus buvo gavęs, jam buvo išaiškinta, kur buvo aprašyta nusikalstama veika. Viską prisiminė kaip buvo tik po kaltinamojo akto įteikimo. Sutinka su civiliniu ieškiniu, gal ir jis kaltas. 10 000 Eur tai labai didelė suma, nelaiko, kad 10 000 Eur žalą padarė prancūzišku bučiniu. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes per didelė suma. 1 000 – 1500 Eur pripažįsta tik.

2025 m. rugsėjo 29 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. parodė, kad su kaltinimais sutinka. Norėtų teismo paprašyti atidėti bausmę, kad galėtų civilinį ieškinį atidirbti nukentėjusiajai. Taip pat nori paprašyti Romualdos, kad ji jo vardu atsiprašytų už suteiktą skausmą L.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos mamos vyras, jai pačiai jis svetimas žmogus. N. L. yra jos sesuo, ji šiuo metu gyvena pas ją. Viską sužinojo ne iš L., nes pirmiausiai L. pasisakė socialinėms darbuotojoms ir jos išsikvietė į pokalbį, jos jai pasakė, ką L. pasakė. Tai ką ji pasakė joms, taip pat papasakojo apklausos metu. Sužinojo, kad gali būti seksualinis priekabiavimas iš darbuotojų, o toliau sužinojo apklausos metu. L. jai nepasakojo, nes buvo sukrėsta, jai iki šiol sunku prisiminti. Arba patvirtinti, ar paneigti, kad viskas taip buvo, negali. Tai yra pasakyti, kad 100 proc. tai galėjo būti, negali. Su L. mažiau bendravo, kai negyveno Vilniuje. Paskui kai atsikraustė į Vilnių, dar keletą metų prastai bendravo, nes amžiaus skirtumas 12 metų ir ji jau turi savo šeimą, o L. dar buvo maža. Po to palaipsniui pradėjo bendrauti, bet nebuvo pilnaverčio ryšio kaip su kita seserimi. L. nuo pat mažens buvo labai jautrus vaikas, jos jautrumas buvo pats iš savęs. Iš pradžių šeimoje viskas gerai buvo ir ji kartu gyveno, o vėliau prasidėjo problemos. Pamatė, kad jau gali būti problemos, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Emocinis nestabilumas atsirado, ji pasidarė jautresnė dar labiau. Pas ją buvo būdas, kad pasakius pastabą ji puldavo į ašaras ir užtekdavo toną pakelti ir jau ji apsiašarodavo. Dėl mokyklos nežino kaip buvo. Ji tapo uždaresnė. Ji nelabai norėjo bendrauti. Kai visi kartu būdavo, atrodė viskas gerai, nieko neįprasto nesimatydavo. Tačiau netikėtai užėjus į svečius, ji galėjo kamputį gulėti ar be nuotaikos sėdėti. Matėsi, kad per greita nuotaikų kaita. Nuo 2018 m. L. pasidarė jautresnė. Nuo 2014 m. iki 2017 m. liepos mėn. negyveno nei Vilniuje, nei su tėvais. Iš to ką matė, gal ir susidarydavo blogą nuomonę. Įtarė, kad gali būti psichologinės problemos L., bet dėl ko, negalvojo. Manė, kad gali būti paauglystė. Kai sužinojo viską, patikėjo, kad galėjo taip būti, nes gal ne taip stipriai, bet pati yra patyrusi iš R. panašius veiksmus - paliesdavo ir maudytis kviesdavo. Dėl kai kurių pasakotų dalykų labiau patikėjo, dėl kitų tai nelabai. Tuo metu ir dabar netiki, kad galėjo būti tvirkinimas. Jai dabar priimtina R. versija, nes jis gal tiesiog norėjo apsišildyti. Jis bandydavo savo šiluma pasišildyti ir užklodavo. Nežino ir negali atsakyti, kodėl L. taip pasakė. Ji šiaip protinga ir emociškai labai subrendus. L. paprastai nebėgdavo pas ją ir neieškodavo pagalbos. Jai labai sunku paleisti, ji net mažas problemas jautriai priima. Jeigu kitiems yra nedidelė problema, jai gali būti pasaulio galas. Kadangi jai vėlai buvo diagnozuoti sutrikimai ir jie buvo diagnozuoti, kai buvo Covid, tai buvo svarbus momentas, kadangi turėjo įtakos ne tik kaltinamojo veiksmai, tuo labiau per vėlai buvo kreiptasi į specialistus, dėl to buvo nustatyta kelios diagnozės. L. su ja nekalbėjo, bet ji pasakė apklausoje, kad nenori kalbėti. Šiuo metu ir P. gyvena pas ją. Ji su vyru laikini globėjai. P. nieko nepasakojo. Ji net pas L. klausė, ar P. pasakojo kažką, sakė, kad ne. Jos tėvai kartas nuo karto vartojo alkoholį, o jos vyras yra prieš tokius dalykus. Mamos vyras dažniausiai eidavo miegoti pavartojęs. Graibaliojimai buvo sąveikaujami su alkoholiu. Blaivas jis to nedarė. Turi labai didelį kiekį išgerti, kad prasidėtų veikos. Buvo atvejų, kad buvo sunku suprasti, ką ir šneka, reikėjo varyti miegoti, bet kad agresyvus buvo, tai ne. Patirtus priekabiavimus buvo baisu pripažinti, todėl nepasakė savo laku tiesiai šviesiai. Baisu buvo, be to matė, kokia mama laiminga, ir tas irgi suveikė, kad mama laiminga, norėjo apsaugoti mamą. Jos sesuo minėjo tarp eilučių, kad bandė pasakyti, bet nesuprato jos tada. L. minėjo, kad kažkada pasakė socialiniai pedagogei ir jeigu būtų pasakius, tai jau būtų užkabinta žymiai ankščiau. Ji pati, būdama panašioje situacijoje, gal ir bijojo, kad mama ja nepatikės, bet kiek prisimena, kai bandė pasakyti, matė kokia mama laiminga ir norėjo gerai jaustis šeimoje, todėl dėl jos atžvilgių padarytų veiksmų nesakė mamai. D. L., kiek pati mama sakė, tai ji sužinojo, kai pasibeldė vaikų teisės 2024 m. sausio 24 d. R. kartais būdavo, kad ir 2 dienas iš eilės vartojo alkoholį. Apsvaigimo būsenoje pradėdavo priekabiauti. Gal ir tiki, kad galėjo būti kaip sako L., bet ne 100 proc., kad glamonėjo ir gulėjo. Būtent tokių dalykų pati nėra patyrusi, todėl nesakytų, kad negalėjo būti, bet neatmeta galimybės. Kas susiję su ja pačia, viskas vyko, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Žiūri į situaciją ir iš kitos prizmės, kad jeigu jis jau atliko tokius dalykus, tai gali skatinti elgtis blogiau. Gal ir galėjo būti rimtesni dalykai ateityje. P. R. domėjimasis prasidėdavo, kai prasidėdavo kūno formavimas iš vaiko į moterį. Taip sprendžia iš to, ką L. pasakojo, kiek ji pati yra patyrusi, tai tas prasideda, kai prasideda kūno brendimas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad L. pažįsta, ji yra jo globotinė, žmonos jauniausioji sesė. Dabar mergaitė pas jį laikinoje globoje, bet pereis į nuolatinę. Mergaitė iš pradžių buvo uždara ir nieko nešnekėjo, buvo atsiskyrus nuo vyrų, neprisileido jų. 2024 m. pradžioje ji atėjo pas juos, kai atvyko, buvo uždara. Porą kartų bandė šnekėtis su ja, kas atsitiko, išsiaiškinti. Iš vaiko pasakymo suprato, kad nieko kriminalinio neįvyko, bet jautė priekabas, užgauliojimus, tačiau nieko tokio neįvyko. Ji konkrečiai neįvardino, kokios buvo priekabos. Visi pokalbiai baigdavosi tuo, kad ji užsidarydavo. Per pamokas dėl globos buvo pasakyta nekelti tokių temų, kurios traumuotų vaiką dar labiau, reikia laukti išvadų ir ką pasiūlys psichologai, todėl namuose šita tema nėra kalbama. Per tą laiką, kai ji gyvena pas juos, situacija pagerėjo, vaikas pradėjo su juo bendrauti, pasidarė linksma, džiaugiasi gyvenimu. Pasidarė normalus vaikas. Ji komfortiškose sąlygose. Teko pas kaltinamąjį būti svečiuose. Normalus vyras, nieko blogo negali pasakyti, retkarčiais išgerdavo. Jie nedažnai bendraudavo. Pats stengėsi nebendrauti, nes žmonos tėvai buvo nusiteikę prieš jį, kad jis iš kaimo ir nieko neturės. Kai keletą kartų buvo svečiuose, jie buvo per daug padauginę, jo nuomone, perlenkdavo lazdą. Kalbėjosi su žmona, kad buvo netinkamas elgesys su ja, kriminalinio nieko nepasakojo, bet gal nenori pasakoti, kad jis nežinotų. Kiek žino, priekabos ar gal užgauliojimai buvo, nepasakojo, kad buvo kažkokie glostymai. Gal žmona nenori, kad jis žinotų, detaliai nepasakojo. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. T. parodė, kad L. yra jos jauniausioji sesuo. Gali patvirtinti teismui viską, ką sakė tyrėjai. Ji turėjo įtarimą, kad patėvis naudoja seksualinį smurtą prieš L. K. kartų norėjo išeiti iš namų, o jis buvo pavartojęs alkoholio ir L. prašė neišeiti ir pasiimti ją kartu. Nemano, kad ji tiesiog nenorėjo likti namuose. Įtarimas kilo, kad ir P. gali taip nutikti, nes pati yra susidūrusi. T. L. bijojo likti viena su tėvu, todėl prašydavo jos, kad neišeitų ar pasiimtų kartu. Jai susidarė toks įspūdis, nes ji taip pat yra patyrusi tą seksualinį priekabiavimą. Jai niekas nėra atvirai pasakęs apie tai, jokių faktų nematė. Jos įtarimas tik dėl to, kad pati patyrusi. Remiasi savo patirtimi, mano, kad L. patyrusi daugiau. Nesako, kad tai yra faktas, nes nematė, bet susidarius visoms aplinkybėms L. stipresnė, tai iškėlė į viešumą. L. buvo vyresnė, kai su tuo susidūrė, nei ji. 2014 m. lapkričio mėn. viskas įvyko, jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Jai įsiminė, nes mama su P. tuo metu buvo gimdymų namuose. Namuose atmosfera buvo įvairi, buvo ir gero ir blogo. Buvo, kad vartojo alkoholį R. ir susipykdavo su juo. Iš namų išėjo (duomenys neskelbtini) metų, tai lėmė tai, kad jai reikėjo pastoviai su mažosiomis būti arba eiti į lauką ir imti seses. Tikrai buvo taip, kad patėvis likdavo vienas su vaikais, kai mama dirbo. Jos pačios atžvilgiu naudojo priekabiavimą. Pas juos dviejų kambarių butas, vonia kartu su tualetu. Neatsimina, kad jai būnant vonioje ateidavo kaltinamasis. Su L. šiuo metu bendrauja porą kartų į savaitę. Per visą šitą laiką ji kalbėjus su ja tik vieną kartą šia tema, gruodžio mėn., jos viena kitą suprato, bet nesakė tiesiogiai. P. L., kad jaučia kaltę dėl to, kad išeidavo ir sakydavo jai eiti pas R., kol mama grįš. Jaučia kaltę dėl to, kad sesuo nuo daug ko galėjo būti išgelbėta, jeigu ne jos paauglystė ir norėjimas būti su draugais. Su kaltinamuoju ji nebendrauja, paskutinis bendravimas buvo 2024 m. gegužę. L. šiuo metu pas seserį. Tuo laikotarpiu, kai ji atėjo pas seserį gyventi, ji buvo psichologiškai sužalota. Ji labai jautri. Nežino, ar nuo mažens, ar ta situacija ją pakeitė. Tikrai tuo metu matėsi, kad jai sunku. Taip, ji buvo užsidariusi. Ji pati džiaugiasi, kad L. sugebėjo iškelti viską. Nuo to laiko, kai ji atėjo pas R. ir iki dabar, jos emocinė būklė pagerėjo, šiuo momentu ji stabilesnė. Mano, kad L. paveikė smurtas iš patėvio pusės, tėvų alkoholio vartojimas, palaikymo nebuvimas. 2023 metais, prieš Kalėdas, vakare jai paskambino viena iš sesių, kad L. atbėgo su pižama. Paklausė, kaip dėl P., pasakė, kad ji namie. Susirašė su P., paklausė, ar ji liks, ar ja paimti, ji parašė, kad paimti. Ji atvažiavo ir pasiėmė P. T. metu R. buvo pavartojęs alkoholio, o mamos nebuvo namie. Nuvežė sesę pas R. R. nebuvo patenkintas, kad L. išėjo. Tėvai apskritai nemėgo, kai R. kažką sakydavo, kai skųsdavosi. Kai atvažiavo, L. jau buvo atslūgusi. D. P. nežino, ar ji uždara, ar ji nesupranta, kas darosi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. G. parodė, kad dirbo vaiko teisių tarnyboje, šiuo metų nebedirba ten. Tikslių datų neatsimena. Žino, kad atvyko dėl galimo seksualinio smurto. Atvyko pas L. pilnametę seserį į namus, pasikalbėjo. Mergaitė buvo emociškai blogos būklės, verkė, bet stengėsi papasakoti viską detaliai. Antrą kartą irgi bendravo, bet jau apie patį įvykį nekalbėjo. Detalių, kokie veiksmai buvo atlikti, nepamena. Kažkas buvo susiję su maudynėmis, kad stebėdavo, liepdavau bučiuotis. Po visų veiksmų ji bijojo vyrų. Bijojo dėl savo sesės, sakė, kad jos vakare prieš einant miegoti prie savo durų padėdavo žaislų dėžę, kad negalėtų įeiti į kambarį. Gavo duomenis iš Jaunimo centro psichologės, bet kaip tiksliai centras vadinasi, neatsimena. Su tėvais nebendravo. Su mama bendravo tik telefonu, bet fiziškai nematė. Buvo nuvykusios su kolege į namus, bet niekas durų neatidarė. Skambino kelis kartus ir tėčiui ir mamai. Mama gynė tėtį, nepasitikėjo dukros žodžiais, sakė, kad dukra meluoja. Teko bendrauti ir su L. seserimis, su pilnamete ir nepilnamete, vardų ir pavardžių neatsimena. Sesė nieko tokio, ką minėjo L., neminėjo. L. pasakojo, kad nesijautė saugiai namuose dėl tėvų įpročių, nes tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Namai buvo netvarkingi, trūko remonto. Neatsimena, kiek kambarių bute. Mergaitė pasakojo apie kambarį, tiksliai negali atsakyti, ką ji nurodė. Jeigu teisingai pamena, kad vonios durys neužsirakina. Ji nebuvo konkrečiai pasakiusi, nuo kelintų metų tai tęsėsi, pasakė tik nuo kelių metų tęsiasi. Kalbėjo su L. po kuriuo laiko, bet nebekalbėjo ta tema ir ji buvo geresnės emocinės būsenos nei ankščiau. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tada parodymai buvo detalesni nei dabar.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos B. G. duotus parodymus, esančius bylos 1 tomo 85-89 lapuose, liudytoja, atsakydama į klausimus parodė, kad tai jos parodymai. Tada geriau prisiminė. Tvirtina šiuos parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. parodė, kad ji dirba J. V. paramos fonde, turi paauglių dienos namus, kuriuos lankė L. Ji namus pradėjo lankyti prieš 3 metus, atėjo ji 2022 m. vasarą. Ji emociškai buvo banguojanti. Turėjo su L. asmeninių pokalbių, likdavo ir po darbo kalbėtis su ja. Ji sunkiai kalbėdavo apie šeimą. Iš pradžių kalbėjo, kad šeimoje saugu, kad šeima svarbi, po to nuotaikos pasikeitė, sakė, kad nenori būti namie. Užduodavo klausimus, ar gali artimas žmogus elgtis nedraugiškai. Pokalbiai buvo tokie, kad lyg užuominas duoda, bet ne iki galo. Su kolege šnekėdavo ir su ja. Su kolege aptarusios pokalbius, padarė išvadas, kad mato negerų žinučių. Ne vieną kartą klausė L., ar ji patyria smurtą, ji sakydavo, kad ne. Sausio mėnesį jai su kolege „užsidegė raudonos lemputės“ ir tiesiai šviesiai paklausė. Kolegė paklausė, ar ji patiria smurtą, L. pasakė, kad ar seksualinis skaitosi ir apsiverkė. Jos nutarė, kad turi žengti kitus žingsnius, pranešė sesei ir taip viskas prasidėjo. K. L. paklausė, ar seksualinis smurtas skaitosi, jos pasakė, kad taip ir paklausė, kaip tai pasireiškia, ji pasakė, kad turi uždaryti duris į kambarį, kad tėvas nuogas aplinkui vaikšto. Ji viską skaitė iš telefono, nes buvo viską užsirašiusi. Ji norėdavo kalbėtis. Pas juos yra žalias kambarys ir, jeigu nori pasikalbėti, pasikvieti į žalią kambarį, ir ji jas kvietė. Kartais ji norėdavo kalbėti apie mokyklos reikalus, kartais apie namus. Pokalbiai užtrukdavo iki 3 valandų. L. labai filosofė ir apsiskaičiusi. Rodos, nori papasakoti kažką, bet ne iki galo, ir negalima pasidaryti išvadų. Tada jos pradėjo konkrečiai klausti, su kolege tarėsi. L. gal 2,5 metų tikrino, ar galima jomis pasitikėti ir pasakyti išgyvenimą. Pagaliau ji pasitikėjo ir papasakojo. Iš pokalbių suprato, kad nori kažką pasakyti, bet negali. Dabar ji nebelanko paauglių dienos namų, kovo mėn. ji baigė lankyti, kai juos uždarė. Metus laiko po to, kaip viskas išaiškėjo, dar lankė. Per tą laiką jos emocinė būklė pagerėjo. Ji paauglių namus lankydavo 3 kartus į savaitę, bet kartais dingdavo. Po sausio mėn. ji ateidavo labai dažnai, pokalbiai buvo žymiai ramesni. Neateidavo tik dėl labai smarkaus galvos skausmo. L. pati inicijavo susitikimus ir dalinosi džiaugsmingais įvykiais gyvenime. Apie santykius su sese pasakojo. Daugiau buvo teigiamų dalykų. Ji labiau linkusi dabar pasakoti, kas gero įvyko, nei anksčiau, bet ji lanko psichoterapeutą. Yra bendravusi su L. mama ir su seserimi. Su mama buvo bendravimas, kai ji atvedė ją į paauglių namus, ir bendravimas buvo dalykiškas, apie šitą priekabiavimo temą nekalbėjo. Su R. bendrauja ištisai ir R. minėjo, kad buvo skriaudų ir jai. Nuo (duomenys neskelbtini) metų prasidėjo priekabiavimo veiksmai. Tvirtina visas aplinkybes, nurodytas ikiteisminio tyrimo metu. Mergaitė tikrai buvo prižiūrėta, drabužiai buvo švarūs, nors minėdavo, kad yra finansiniai sunkumai namuose. Ji gyveno atskirame kambaryje su seserimi, bijojo, kad tas pats neatsitiktų su sese. L. pasakojo, kad tėvas vaikščiojo nuogas po namus. Nepastovus buvo jo girtuokliavimas, ji sakydavo, kad buvo ir gražių dienų namuose. Atrodo, per Kalėdas ji išbėgo gyventi pas sesę. Tikrai negalėjo L. ne taip kažką pasakyti ar prifantazuoti to, ko nebuvo. Apie šitą įvykį informavo policiją ir Vaiko teisių tarnybą. L. buvo minėjusi, lyg prasitarė keliems žmonėms apie situaciją, bet jie nesureagavo. Ji tiesiai šviesiai niekam nepasakė. Jai gal atrodė, kad išsakė, bet teiginys nebuvo suformuluotas. Ji pasakė, kad bando teoriją, jog jeigu pasakei 5 žmonėms, tai pasidaro lengviau. Apie konkrečius dalykus ji papasakojo atsakydama į klausimus. Uždavė jai klausimą ir ji buvo susirašiusi, iš telefono skaitė. Atrodė, kad jai labai sunku buvo. Mano, kad susirašė, kad lengviau būtų. Neklausė jos, kodėl susirašė, gal tikrai, kad lengviau būtų. Ji labai ruošėsi tam, kad papasakoti, todėl susirašė, jai reikėjo tam daug jėgų. Ji labai daug verkė ir drebėjo, kai pasakojo, o kai papasakojo, matėsi, kad jai lengviau pasidarė. L. labai brandi, ne pagal metus suaugusi. Suprato tai iš jų pokalbių, iš to, kaip ji apsiskaičiusi. Su L. buvo gilūs pokalbiai, skyrėsi nuo pokalbių su kitais. Ji ateidavo su konkrečiais klausimais ir jai reikėjo duoti konkrečius atsakymus. Nebuvo kitokios emocinės būklės, nes situacija tęsėsi, labai pergyveno, kad bus sesei našta. Galvos skausmai jai ir toliau tęsėsi, o kad ramesnė tapo, tai faktas. Tas supratimas, kad kažkas vyksta ne taip šeimoje, tai buvo bendrinis laukas. Manė, kad galbūt išgėrinėja ir t.t., bet kad toks faktas išlys, neturėjo jokių įtarimų. Užuominos prasidėjo pusmetį prieš tą jos papasakojimą, ji užduodavo klausimus, ar tai yra normalų, ar gali artimas žmogus būti didžiausiu priešu, ar gali šeimoje būti ne taip viskas gerai, kaip turi būti. Kalbėdavosi apie smurtinius veiksmus, nes pas juos yra ramybės valanda ir kalba apie viską, kas vyksta. Drąsiai kalbėdavosi apie tai, todėl nepasirodė keista, kad ji žino tokius dalykus, kaip seksualinis smurtas. Intelektine prasme L. labai išsivysčiusi, polinkių į fantazavimą pas ją nebuvo. Buvo taip, kad jeigu pameluodavo, tai sakydavo, atsiprašau, kad pamelavau.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Š. K. parodė, kad dirbo socialinio darbo vadove paramos fonde, dabar jau nebedirba. Paskutinis įvykis buvo, kad L. sausio mėnesį pasakė apie seksualinį smurtą. Buvo, kad ji atėjo ir jos turėjo ilgą pokalbį, nes jos turėjo įtarimų, ir ji pasakė, kad patiria seksualinį smurtą. Ji paklausė, ar seksualinis smurtas tinka prie smurto. Mergaitės emocinė būklė buvo arba labai gera, arba bloga. Ji visą laiką lankėsi pas psichologus. Būdavo daug pokalbių, kai ji sakydavo, kad blogai jaučiasi, jai skauda galvą, negali eiti į mokyklą. Ji vieną kartą labai verkė. Po to pokalbio skambino jos socialinei šeimos darbuotojai, kad apsilankytų šeimoje. Socialinė darbuotoja susisiekė ir pasakė, kad jai atrodo, jog viskas gerai šeimoje. Dar buvo stovykloje Nidoje ir tada jis tikrai įsitikino, kad ji patiria smurtą, nes kai kalbėjo, ji visada aukštomis frazėmis kalbėdavo, kalbėdavo per žaidimą, kad šeimoje vienas asmuo turi kortas savo rankose. Iki tos kelionės ji gražiai atsiliepdavo apie savo šeimą, bet po to ji pradėjo įvardinti, kad yra asmuo, kuris blogai elgėsi, L. patirdavo patyčias. Galvojo, kad mokykloje kažkas vyksta, bet po to suprato, kad šeimoje. Bandė klausti tiesiogiai, ar patiria smurtą, ji tikino, kad ne. Kai jos su kolege paklausė, ar patiria, ji atsakė, kad patyrė seksualinį smurtą. Klausė, kaip atrodo jis, ji sakė, kad tėvas vaikšto nuogas, kad bučiavosi liežuviu su ja, ir kad tai jau vyko ilgą laiką. Jos pasakė, kad turi pranešti, bet ji pasakė, kad jai būtų saugiau pakalbėti su jos seserimi ir tada pranešti. Ji labai daug turėjo klausimų. Klausė, ar ji yra kažkam sakiusi, ji pasakė, kad netiesiogiai bandė keliems žmonėms pasakyti ir psichologei buvo tiesiai šviesiai apsakius. Neatsimena, kokiai psichologei sakė, nes ji lankėsi mokykloje pas psichologą ir privačiai. Yra mačiusi jauniausią seserį, dėl P. nieko nėra pasakojusi. K. L. prašė, kad jos pakalbėtų su jos sese, tai sakė, kad sesė irgi tai patyrusi. R. sakė, kad yra patyrusi netinkamą tėvo elgesį. Ji sakė, kad ji buvo pasakiusi, kad baigtų tai daryti ir daugiau nesikartojo tokių atvejų. Tas galvos skausmas L. jau buvo, kai ji pradėjo lankyti paauglių namus, ir vis vien kartojosi ir tada, kai ji joms pranešė. Ji paauglių namus lankė nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Negali atsakyti, kiek ji kartų buvo apsilankiusi. Buvo, kad du mėnesius eina kiekvieną dieną, o būna, kad neateina kelis mėnesius išvis. Pokalbių individualiai su ja buvo gal 5-6, kurie truko ne vieną valandą. Ji, būdavo, verkdavo, buvo bloga emocinė būklė. Jai buvo įdomios temos, kaip atrodo sveiki santykiai. N. L. gyveno atskirame kambaryje. Daug nepasakojo. Jos santykiai su šeima būdavo arba labai gėri, arba konfliktiški. L. yra tokia emocionali. Jeigu jai buvo pagerėjimas, tai ji labai gražiai sutardavo su visais, būdavo paprašydavo atsivesti draugą R. sūnų. Jeigu bloga nuotaika, kildavo konfliktai. Ji pati įvardino ir pavadino tai, ką patyrė, seksualiniu smurtu. Čia jos duoti žodžiai apie tai, ką tėvas darė. Sunki buvo jos emocinė būsena, nes prieš tai turėjo pokalbį, ji buvo stipriai apsiverkusi, o kai atėjo pasikalbėti, ji buvo nusiteikusi papasakoti. Iki to laiko buvo emocinės būsena sunki. Ji po to buvo ramesnė. Būsena pakito, kai pradėjo gyventi su sese. Jai susidarė įspūdis, kad ne pirmą kartą patyrė smurtą. Ji prieš tai kalbėdavo aplinkui, galvojo, kad ji galbūt mokykloje patiria smurtą, paskui, kad šeimos aplinkoje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. D. parodė, kad dirba Vilniaus K. M. mokykloje psichologe, L. Š. pažįsta. L. jau nesimoko pas juos mokykloje. Mergaitė konsultavosi nuotoliniu būdu 2021 m. kovo - birželio mėn. Mergaitė jai žinoma, kadangi mokykloje žino visus vaikus. Mergaitė labai gerai mokėsi, jos buvo aukšti pasiekimai. Ji buvo labai komunikabili, dalyvavo mokyklos renginiuose, konkursuose. Kažkuriuo metu klasės auklėtoja pastebėjo, kad prasčiau pradėjo sektis mokslai. Įsimintiniausias dalykas, kad 2020 m. spalio mėn. auklėtojai pasakė, kad ji nenori gyventi, kad viskas užkniso. Susisiekė su mama ir iškvietė į mokyklą, pasikalbėjo su L., bet ji vardino, kad jai kilo mintis, kad jai liūdna, sunku. Iškvietė mamą, ji atvyko, nukreipė kreiptis į psichikos sveikatos centrą. Po to buvo paskelbtas karantinas ir pamokos vyko nuotoliniu būdu. Vasario mėnesį ji atliko tokią apklausą, kaip ji jaučiasi karantino metu, ir atlikus apklausą gavo L. laišką su prašymu pasikalbėti. Ji išsiuntė prisijungimą ir jos laikas nuo laiko bendravo nuotoliniu būdu. Vienos konsultacijos metu ji pasakė, kad ji lankosi pas psichologę, bet ji norėtų bendrauti ir su ja. Nebuvo reguliarumo, kai buvo poreikis, jos susijungdavo. Pokalbių metu ji nusiskųsdavo bloga būsena, savijauta. Minėdavo, kad nesutaria su tėvais, kad ją sesė labai erzina. Sakė, kad nėra daug vietos ir neturi galimybės atsiriboti. Jis atrodė emociškai nestabili, prislėgta, liūdna. Kai užklausdavo, kas per priežastys, sakydavo, kad karantinas. Buvo suorganizuota mokytis nuotoliniu būdu, bet mokykloje irgi buvo galimybė ateiti ir pasijungti, tai L. kurį laiką lankėsi mokykloje ir prisijungdavo. Balandžio mėn. mama parašė prašymą, kad L. neateis į mokyklą, o pasijungs nuotoliniu būdu. Ir iki karantino jai emociškai buvo negerai, spalio 2 d. turėjo pokalbį, kad ”visko per daug, negaliu, nenoriu“. Mokslų gal per daug, nes ji sakė, kad nori mokytis labai gerai. P. L. prašė pokalbių, konsultacijų, bet tuo metu, kai buvo karantinas, buvo dažni ir kitų vaikų prašymai susijungti pokalbiams. Tikslas tų susitikimų buvo pažiūrėti vaikų emocinę būseną. Sakytų, kad tam tiras įspūdis dėl L. susidarė, bet ji minėjo, kad jai psichiatrė paskyrusi vaistus, gal tai dėl tų vaistų. Klausė kame problemos, tai ji įvardino alkoholio vartojimą, sakė, kad tėvas išgeria, kad skaudu žiūrėti, kad jie išgeria. Sakė, kad trūksta bendravimo. Nepasakojo jai apie netinkamus veiksmus. Jos branda emociškai yra didelė. Tuo metu kai bendravo, jos emocinis intelektas buvo geras, bet L. emocinė būsena buvo prasta, prislėgta, visų pokalbių metu yra buvę, kad sakė, jog nereikia prisijungti, kad viskas normalu. Skundėsi, kad yra karantinas, prasta buitis. Ji sakydavo, kad norėtų ramiai gyventi. Kai pasijungdavo per nuotolį, tai siena buvo netvarkinga, neestetiška. Kai grįžo mokytis, su ja gyvų pokalbių neturėjo, klasės auklėtoja sakydavo, kad L. nepageidauja.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad dirba Vilniaus K. M. mokykloje soc. pedagoge, L. Š. pažįsta. Vesdavo pamokas jos klasėje ir vėliau mergaitė ateidavo pasikalbėti. Klasės auklėtoja prašydavo pasikalbėti su ja. Ji sakydavo, kad prastai jaučiasi, verkdavo. Jos pabūdavo ir ji nurimdavo, konkrečių problemų nesakė. Sakė, kad prastai jaučiasi, liūdna, daug vaikas verkdavo. Nenormalu, kad vaikas verkia. Ji buvo emociškai nestabili. Jos nusiramindavo, pasikalbėdavo ir ji grįždavo į pamoką. Ji buvo aktyvi mergaitė. Bangomis, tai ji linksma, smagi, tai ji verkia. Ji jai nieko nepasakė, nors klausė, kas vyksta klasėje, viskas buvo gerai, sakė, kad namuose taip pat viskas gerai. Atrodė, kad nuoširdžiai sakydavo. Ji pati buvo įvardinus, kad vartoja vaistus. Su šeimos nariais bendrauti neteko. Nuo 2022 m. vasario mėn. grįžo iš vaiko priežiūros atostogų. Per šitą visą laikotarpį pasakytų, kad 8 klasės pabaigoje buvo neigiama emocija. Su higiena problemų mergaitė neturėjo, drabužiai buvo švarūs. Intelektiniai jos 8 balai, nes ji tikrai buvo gabi, dėl mokslų problemų nebuvo. Dėl vaistų vartojimo nesiaiškino.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. Š. parodė, kad jai teisės ir pareigos yra išaiškintos. Kadangi šioje byloje tyrime jos vyras R. Š. yra kaltinamasis, ji nori pasinaudoti savo teise atsisakyti duoti parodymus apie savo vyrą ir kitus šeimos narius, taip pat atsisako atsakinėti į atskirus klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 16 d. apklaustas įtariamuoju R. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su savo žmona E. Š., turi dvi dukteris L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. Š., gim. (duomenys neskelbtini) E. dar iš pirmos santuokos turi dvi dukras R. B. ir V. T.. L. ir P. su jais jau nebegyvena nuo 2023 m. gruodžio pabaigos, jos gyvena su R. J. pripažįsta tai, kad jis lindo prie L., norėjo priglausti ją prie savęs. Jis tikslios datos neprisimena, negali nei teigti, nei neigti, kad tai buvo 2019 metų rudenį, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jo kambaryje, jo lovoje po antklode gulėjo L. J. jos nekvietė į savo kambarį, ji pati atėjo, ji dažnai gulėdavo jo ir jo žmonos lovoje. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis mano, kad buvo išgėręs ne mažiau 0,7 l talpos šnapso (40 laipsnių stiprumo gėrimas) ir dar ant viršaus 6 skardines alaus „Pinta“, 0.568 l talpos. Neatmeta galimybės, kad jis jau gulėjo savo lovoje po antklode ir tik tada atėjo L. ir po viena antklode atsigulė pas jį. Tiksliai neprisimena, kaip ten buvo. Jiems gulint po viena antklode, jis prisiglaudė ir apkabino L. J. ir ji buvo su drabužiais. Po to, jis pakėlė L. maikutę, neprisimena, kokios spalvos ji buvo, glamonėjo jos apnuogintą pilvą, krūtinės neglamonėjo, po to bandė numauti jai kelnes, neprisimena, ar jos buvo džinsinės ar kokios nors kitos medžiagos, taip pat bandė numauti apatines kelnaites. Kažkiek buvo numovęs L. ir kelnes, ir apatines kelnaites. Jis po antklode gulėjo tik su apatinėmis kelnaitėmis. Jis pusiau nusimovė savo apatines kelnaites. L. gulėjo ant kairiojo šono, ji gulėjo į jį nugara. Jis gulėjo ant kairiojo šono, veidu į L. T. jis prisiglaudė savo kūnu ir apnuogintu lytiniu organu prie L. J. tiesiog priglaudė L. sėdmenis prie savęs. Jo lytinis organas lietėsi su L. sėdmenimis. Kai jo lytinis organas lietėsi prie L. sėdmenų, jis lietėsi per vidurį, tačiau nelietė nei išangės, nei pačių L. lytinių organų. Jis darė pirmyn ir atgal judesius. Jis trynėsi su savo lytiniu organu į L. tarpą tarp sėdmenų. Trynėsi apie 5-10 sekundžių. L. tiesiog jauna, graži. Jo tikslas buvo - trumpai prisiliesti prie jauno, gražaus kūno ir pajusti malonumą. Jis norėjo patenkinti savo lytinę aistrą. Tuo metu, kai jis tai darė, jis į L. žiūrėjo ne kaip į dukrą, o kaip į moterį. Tam didelės įtakos turėjo alkoholis, jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Jeigu nebūtų girtas, to nebūtų padaręs. Jam tokių net minčių nekildavo, kai jis būdavo blaivas. Tuo metu, kai jis trynėsi tarp L. sėdmenų, L. nieko jam nesakė, ji truputėlį pakentėjo ir tada tiesiog šoko iš lovos bei pabėgo pas save į kambarį. Apie tą įvykį su L. nekalbėjo. Jis jos nėra dėl to atsiprašęs. Prisimena, kad toks kartas buvo tik vienas. Tuo metu nieko nebuvo namuose, tik jis ir L. A. tai, kas nutiko, jis niekam nepasakojo, ar L. kam nors pasakojo, nežino. Neprisimena tiksliai, kada tai buvo, prisimena, kad L. buvo savo kambaryje, jis eidamas nuogas prieš L. didžiavosi savo nuogu kūnu. Galiausiai jį L. išvarė iš savo kambario. Tuo metu buvo neblaivus, buvo daug išgėręs. Jis pabuvo nuogas apie minutę laiko, nes po to buvo išvarytas. L. tiesiog išstūmė jį iš kambario, neprisimena, ar L. jam ką nors sakė. Šis įvykis buvo jau po to, kai jis su savo apnuogintu lytiniu organu trynėsi į L. sėdmenis. Toks kartas buvo tik vienas. Jis vieną kartą, neprisimena kada tai buvo, tai irgi buvo tuose pačiuose namuose, siūlė L. kartu su juo išsimaudyti vonioje. Prisimena, kad jis jau buvo vonioje ir nuogas maudėsi bei kvietė L, kuri tuo metu buvo savo kambaryje. L. pasakė: „Ne“. Jis prisimena, kad L. sakė: „Ateik, nusiprausime kartu“. Toks kartas buvo tik vienas. Prisimena, kad kai L. dar nebuvo (duomenys neskelbtini) metų, jis klausė jos, ar ji žiūri pornografinio turinio filmus, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Paklausė, ar ji nenorėtų su juo pasižiūrėti pornografinių filmų, tačiau ir vėl gavo neigiamą atsakymą. Jis tik vieną kartą paklausė, daugiau niekada neklausė tokių dalykų. Neprisimena, kada tai tiksliai buvo, tačiau prisimena, kad tai buvo tada, kai L. dar neturėjo (duomenys neskelbtini) metų, tai buvo namuose (duomenys neskelbtini), neprisimena, ar kas nors namuose buvo, neprisimena, kokia tiksliai situacija buvo, bučiuodamas L. į lūpas, kišo savo liežuvį į jos burną. Jis tuo metu norėjo pasibučiuoti su L. N. su ja pasibučiuoti, nes ji yra graži ir jauna. Tuo metu buvo daug išgėręs, buvo neblaivus. Nežino, ar tuo metu jis į L. žiūrėjo kaip į dukrą ar kaip į moterį. Kai jis įkišo L. liežuvį į burną, L. jį staigiai atstūmė ir tuo viskas baigėsi. Neprisimena, ar L. jam kažką buvo pasakiusi. Tokių kartų, kai jis L. kišo liežuvį į burną, buvo ne daugiau dviejų kartų. Neprisimena tikslios datos, tai buvo jo namuose, (duomenys neskelbtini), kai L. maudėsi vonioje nuoga, jis ateidavo trumpam į tualetą nusišlapinti. Vonia ir tualetas yra vienoje patalpoje. Jis tiesiog užeidavo, atsiprašydavo, sakydavo, kad trumpai jis, vonios užuolaida buvo uždengta, jis nematė nuogos L. besimaudančios vonioje. Jo tikslas buvo - ateiti į tualetą pasišlapinti, neturėjo motyvo pamatyti nuogą L. T. kartų buvo du ar trys, bet ne daugiau. Gal vieną kartą buvo, kad jis prie besimaudančios vonioje L. tuštinosi tualete. Taip atsitiko todėl, kad buvo prispaustas reikalo. Tiksliai neprisimena datos, tai buvo jo namuose (duomenys neskelbtini). Jo kambaryje, ant sofos sėdėjo L.. Jis atsisėdo šalia jos ir masažavo jos pėdas, pasidėjęs jos kojas ant savo šlaunų arčiau lytinio organo. L. kojos negulėjo ant jo lytinio organo. Jis ir L. buvo su drabužiais. Jo tikslas buvo - tiesiog pamasažuoti vaikui pėdas. L. kojos nesitrynė į jo lytinį organą. 2022 metų spalio mėnesį jo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jo ir E. kambaryje kažkieno gimtadienį šventė. Namuose buvo jis, E., V., P., L., R. J. vartojo alkoholį, buvo stipriai išgėręs. Prisimena, kad gėrė brendį ir alų. Kai balius baigėsi, R. išvažiavo pas save namo. P., V. ir E. nuėjo miegoti. Kambaryje liko tik jis ir L. T. pačiame kambaryje dar buvo E., tačiau ji miegojo lovoje. Jis su L. sėdėjo prie stalo. Jis gurkšnojo alkoholį, paskui lindo prie L., t. y. abi savo rankas įkišo po L. maikute, neprisimena, kokios spalvos buvo maikutė, atsegė liemenėlę, jos nenuėmė, liemenėlė buvo tiesiog atsegta, ir glostė jos nuogą krūtinę, neilgai glostė, neilgiau ir netrumpiau minutės glostė. Tuo metu, kai glostė L. nuogą krūtinę, staiga kažkiek prablaivėjo ir suprato, kad kažką ne taip daro. Kai tai suprato, staigiai nutraukė savo veiksmus. Tuo metu, kai jis L. glostė nuogą krūtinę, L. jam kažką kalbėjo, tačiau jis neprisimena ką. Po to, kai jis nustojo jai glostyti nuogą krūtinę, jie išsiskirstė, nuėjo miegoti. L. nuėjo į savo kambarį miegoti. Jis taip pasielgė todėl, kad norėjo pajausti malonumą glostydamas jauną gražų kūną. Jis pajuto malonumą. Apie tai su L. nekalbėjo. Jis jokių neteisėtų veiksmų P. ir V. atžvilgiu neatliko. Kalbant apie R., gali paaiškinti, kad kai R. buvo gal (duomenys neskelbtini) metų, tačiau tiksliai neprisimena, namuose, (duomenys neskelbtini), jis kartu su ja maudėsi nuogi vonioje. Jis būdamas nuogas glaudė nuogą R. prie savo kūno. Jis su lytiniu organu nesitrynė į R. Jo tikslas buvo - pajausti kūnų prisiglaudimo malonumą. Nežino, kaip jis tuo metu žiūrėjo į R., negali pasakyti, ar jis tuo metu į ją žiūrėjo kaip į moterį ar kaip į dukrą. Jie tiesiog kartu eidavo praustis taupymo sumetimais. Tokių kartų buvo gal penki, gal šeši, gal daugiau, tai tiktai buvo prausimasis. Jis tik porą kartų vonioje buvo nuogas prisiglaudęs prie nuogos R. E. žinojo, kad jis su R. prausėsi kartu. Pabaigai gali pasakyti, kad alkoholis yra jo didelis priešas, jeigu nebūtų girtas, tokių dalykų nebūtų įvykę. Nuoširdžiai gailisi dėl visko, gailisi dėl to, kad lindo prie L. ir R. nesuvokdamas, ką daro, dėl alkoholio didelio poveikio (t. 3, b. l. 83-86).

Iš 2024 m. balandžio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis R. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (t. 3, b. l. 88-99).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 9 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis R. Š. parodė, kad kaltas yra jo alkoholio vartojimas ir nuo jo kartais net nežinodavo, ką daro. Jis pilnai prisipažįsta, kuo yra įtariamas. Kai jis yra blaivas ar tiesiog lengvai išgėręs, jis yra visai kitoks žmogus, o kai padaugina - savęs nevaldo. Jie yra čia, nes jis visumoje 3-5 kartus lindo prie dukros L. Š.. Įvykis galėjo būti nuo 2022 m. Jis lindo prie dukros L. Š., t. y. paglamonėti, paliesti. Tai vykdavo namuose adresu (duomenys neskelbtini), vakarais. Būdavo ne tai, kad vakaras, o būsena jo atpalaiduoti. Tada būdavo laisvesnis elgesys, kai jis būdavo atsipalaidavęs. Dukrą pagrinde liesdavo savo rankomis. Vieną kartą žino, kad labai krūtis lietė. Dukra jautė, kad šis ją liečia. Jie tiesiog dviese sėdėjo prie televizoriaus ir jis gurkšnojo alkoholį. Buvo stipriai išgėręs, gal pusę litro stipraus alkoholio ne mažiau 40 laipsnių. Tada jis pradėjo jai glamonėti krūtis. Dukra buvo apsirengusi. Ką vilkėjo - nepamena. Jis dukrą glamonėjo iš nugaros. Ji sėdėjo į jį nugara, jis tiesiog apėmė abejomis rankomis ją į savo glėbį. Kiek ilgai, nežino. Praėjo alkoholio stiprumas ir jis iš karto atsipeikėjo ir daugiau to nedarė. Koks buvo dukros elgesys ir reakcija, negali pasakyti. Glamonėdamas dukrą, lietė nuogas jos krūtis. Dukra nieko nesakė. Viskas buvo 2022 m. liepos mėn. Tada buvo beveik naktis, gal 11 val., gal 12 val. nakties. Viskas vyko ant lovos. Žmona miegojo savo vietoje lovoje, o kitos dvi dukros miegojo vaikų kambaryje. Jis yra mergaitę lietęs savo lytiniu organu. Tiesiog jie abu gulėjo, nežino, koks buvo paros laikas, jis pradėjo liesti ją ne taip žemai, o arčiau nugaros, prie sėdmenų. Buvo tiesiog prisilietimai. Jis lietė mergaitę savo apnuogintu lytiniu organu. Dukra buvo apsirengusi, o džinsus jai buvo truputį numovęs. Kada tai buvo, negali pasakyti. Lytinio akto nebuvo. Toks įvykis buvo vieną kartą. Buvo atvejis, kad jis namuose vaikščiojo nuogas, o mergaitė L. Š. buvo savo kambaryje. Jie namuose tada buvo dviese, nors galvojo, kad jis bus vienas namuose. Apsinuoginusio kūno nei savo, nei dukros nefotografavo. Dukrai alkoholio nesiūlė niekados. Dukra jo akivaizdoje vyno išgerdavo. Jis vartojo stiprų alkoholį, kur 40 laipsnių, arba alų. O ji vyną arba šampaną. Tik dviese su dukra alkoholio neteko vartoti. Kai glamonėjo dukrą, tai jis vartojo vienas, jei ji vartojo, jis nematė. Dukrą yra matęs apsinuoginusią. Kai įeidavo į vonią, o ji būdavo duše. Tai buvo nedaug kartų. Galiausiai buvo pasakyta, kad prieš prausimąsi, ji visada paklausdavo, kam į tualetą, nes ji eina praustis. Kartais norisi pažiūrėti pornografinio turinio filmus. Toks noras būna kartą į du mėnesius, bet 30 min., ne daugiau. Žiūrėdavo filmą vienas. Jis būdavo vienas kambaryje, šalia niekas nebūdavo. Pamena atvejį, kai jis žiūrėjo pornografinio turinio filmą, dukra atėjo pas jį į kambarį ir paklausė, ką jis daro. Jis atsakė, kad žiūri suaugusiųjų filmą. Jis jos paklausė, ar ji nenori kartu pažiūrėti, atsakė, kad ne, ir išėjo iš kambario. Jis filmą žiūrėjo per telefoną. Toks atvejis buvo vieną kartą. Dukra gerai mokėsi, tai jai buvo labai pagarba. Dukrą pagrinde bučiuodavo trumpai į lūpas, į žandą. Dukrai buvo parodytas „prancūziškas“ bučinys. Jai tai nepatiko. „Prancūziškas“ bučinys - tai kai liežuvis turi susitikti su kitu liežuviu. Dukrai nepatiko. Tai buvo vienas kartas. Dėl alkoholio gali kažko neprisiminti. Pamatyti apsinuoginusią dukrą buvo netikėtas įvykis. Tai buvo daugiau netyčia, nes būdavo užuolaida uždengta. Jei norėtum pamatyti, turi atidengti užuolaidą. Jeigu yra tarpelis, tada pamatai, kas prausiasi ir kaip prausiasi. Dukrą ant kelių pasisodindavo dažnai, jei buvo patogu. T. y. per porą mėnesių gal kartą. Mergaitė jausdavosi saugiai. Jis taip pat jausdavosi saugiau. Jei dukra jam atsisėsdavo ant kelių, tai jis ją apkabindavo kaip dukrą. Iki šių metų pradžios santykiai su dukra buvo draugiški. Toliau buvo, kad jis visada prašydavo tvarkos, reikalaudavo, bet dažniau be pykčių, be nieko. Šiuo metu dukra su jais negyvena, tai nėra jokių santykių. Jam uždrausta bendrauti ir matytis su dukra L. N. jis visą laiką miegodavo savo lovoje. Jis į mergaičių kambarį užeidavo, jeigu pas jas degdavo šviesa, tai jis užeidavo tik išjungti šviesą. Į vaikų kambarį ateidavo su apatiniais. Galėjo būti atvejų, kad į vaikų kambarį ateidavo nuogu kūnu. Viskas galėjo vykti nuo 2022 m. vasaros iki 2023 m. pabaigos. Tiksliau pasakyti negali. Jis visą laiką būdavo pavartojęs stipraus alkoholio. Jis smerkia save, labai gailisi. Parodymai užfiksuoti teisingai. Detales dabar pamena geriau. Teismas gali remtis tuo, ką sakė anksčiau ir ką sakė dabar. Visi šie įvykiai vyko namų aplinkoje (t. 3, b. l. 102-105).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 10 d. apklaustas įtariamuoju R. Š. parodė, kad jis visiškai prisipažįsta dėl to, kas parašyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Jis lieka prie anksčiau duotų parodymų, papildymų neturi. Taip pat jis prisipažįsta dėl to, kad jis neteisėtais savo veiksmais, kurie yra nurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą, nesunkiai sutrikdė savo dukrai L. Š. sveikatą. Jis neigiamai vertina savo veiksmus. Tai, ką jis padarė, yra neatleistina. Jis labai stipriai ir nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė L. D. neturi ką pasakyti (t. 3, b. l. 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 7 d. papildomai apklaustas įtariamuoju R. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Jam išaiškinta teisė turėti gynėją, advokatas jam nereikalingas. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl to, kas yra parašyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Yra davęs išsamius parodymus anksčiau, neturi ką papildyti. Nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė. Neturėjo galimybės atsiprašyti savo dukros L. Š., kadangi jam yra uždrausta su ja bendrauti ir matytis. Daugiau papildymų neturi (t. 3, b. l. 143).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 9 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė nukentėjusioji L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad susitiko pakalbėti apie seksualinį smurtą iš jos tėvo. Ne vieną kartą per jos paauglystės metus jos tėvas R. Š. naudojo prieš ją seksualinį smurtą. Tai prasidėjo, kai ji buvo penktoje klasėje. Tai buvo ruduo, maždaug šešta valanda vakaro, pamena, grįžo su mama iš turgaus ir ji buvo labai pavargusi, gavosi taip, kad ji užmigo tėvų lovoje. Televizoriuje buvo kažkoks filmas įjungtas, o jos tėvas buvo išgėręs alkoholio. Kiek stipriai jis buvo išgėręs, nepamena, bet pamena, kad jis žiūrėjo filmą ir po to atsigulė miegoti šalia. Ji buvo pavargusi, mūvėjo rožinius džinsus, iš vidaus jie buvo su gėlytėmis. Pamena, kaip jis ją užklojo. Ji buvo suspausta iš dviejų pusių, kad negalėtų išeiti. Jeigu norėtų išeiti, tai jai sunkiau būtų nuimti tą antklodę. Pamena, kad ji snaudė, vienu metu prisikėlė, neatmerkė akių, tiesiog gulėjo lovoje. Ji į tėvą buvo nusisukusi nugara, veidas į kairę pusę, o jos tėvas guli jai iš dešinės pusės ir jis pakelia jai maikę nugaroje ir bando nuleisti jos rožinius džinsus. Ji labai sutrinka, apsimeta, kad miega, bet tuo viskas nepasibaigė. Tėvas daugiau nuleido jos džinsus, ji pasimuistė, kad jis nustotų taip daryti ir parodytų jam, kad ji keliasi. Jis buvo tik su apatiniais. Jis buvo su ja po viena antklode, jis nuleido apatinius ir pridėjo savo lytinį organą prie jos sėdynės. Toliau nepamena, kas buvo, pamena, kaip ji dar pasimuistė ir atsigulė ant nugaros. Tuo metu tėvas pasisuko į dešinę pusę, jai jis rodė nugarą, ji turėjo pasitaisyti kelnes ir lįsti po antklode, kad išlipti iš lovos. Tada nuėjo į kambarį ir tuo baigėsi. Ji buvo penktoje klasėje. Lytinis organas buvo prie sėdynės, jis tiesiog vedžiojo lytiniu organu, glostė labai nemaloniai pirmyn atgal. Nieko nesakė jis. Ji buvo sutrikusi, bandė apsimesti, kad miega. Pasimuistė po to. Apie tą įvykį niekam nesakė. Jos tėtis dažnai vaikščiodavo po namus nuogas. Kai nebūdavo nieko namuose, mama dirbo, sesės irgi nebūdavo namuose, jis dažnai vaikščiodavo po namus nuogas, naktimis galėdavo užeiti į jos (L. Š.) kambarį. Pas juos namuose yra dvi dviaukštės lovos, viena sesės, kita jos, ir yra sofa. Būdavo naktį, kai ji miegodavo ant sofos, užeidavo tėvas ir žiūrėdavo į ją miegančią. Būdavo sutrikusi. Ji apsimesdavo miegančia. Būdavo, kad ji užstumdavo duris, kad tėvas naktį neįeitų. Ji žaislų krepšiu užstumdavo duris, bet nežino, ar pavykdavo, nes mama eidavo ryte į kambarį pakabinti rūbų ir įeidavo. Taip pat tėvas nuo (duomenys neskelbtini) kviesdavo ją išsimaudyti vonioje, jis tai darė būdamas girtas. Jis bandė ją įtikinti, kad gerai būtų, kad ji su juo išsimaudytų, bet ji pasakydavo, kad yra užimta, kad jai to nereikia, ir jis nuo jos atsikabindavo. Taip pat prisimena, kad jos tėvas ne kartą jai siūlė žiūrėti suaugusiųjų pornografinius filmus, ji atsisakė. Tai jai pasirodė įžūlu, mano, kad to neturi siūlyti suaugęs žmogus, juolab, jos tėvas. 2022 m. rugpjūčio 22 d. ji pamatė keistą vaizdą. Jai kažko prireikė tėvų kambary, ji užėjo į kambarį, pamatė savo mažąją seserį, jie su tėvu buvo po viena antklode, nebuvo atsigulę, jie buvo atsisėdę, bet pilnai užsikloję. Ji pagalvojo, kad sesė patiria tą patį, ką ji patyrė, bet nieko nesakė, nes bijojo tėčio reakcijos. Jis tuo metu buvo irgi išgėręs ir jai pasirodė įtartina, kad jie po antklode kažką tai darė, nežino, ką darė, jie tikrai nemiegojo. P. sesės vardas. Kažkada apie tai ji pabandė pasakyti savo artimam žmogui ir pasakius jam, jos tėtis nustojo tai daryti. Turėjo pokalbį su tėčiu šeštadienį, bet ji buvo tada tikrai jauna, ji buvo su trumpais šortais, ji buvo tėčiui ant pečių ir tėtis jai pasakė, kad nesakytų tam žmogui apie tai, ką jie daro čia, ir kitą kartą ateiti žaisti be kelnių, be šortų. Taip pat, kai tėvas duodavo pinigų, kišenpinigių, būdamas girtas, ji pasakydavo „ačiū“, galėdavo apkabinti, bet jos tėvui to nepakakdavo, kad pabučiuoja jį į žandą, jis norėdavo, kad ji pabučiuotų jį į lūpas, o kai ji tai padarydavo, jis lįsdavo su liežuviu į burną ir taip buvo ne kartą. Kai likdavo vieni, jis pasisodindavo ją ant kelių, būdavo, kad pasisodindavo ją tarp jo kojų ir jis taip norėdavo būti. Tai nebūdavo žaismingas ar draugiškas momentas. Tuo metu ją tiesiog apimdavo panika ir ji norėdavo išeiti iš jo glėbio. Neprisimena kada, buvo rytas, ji išlipo iš lovos, nuėjo į tėvų kambarį, nepamena, kur tėvas buvo, bet ji atsigulė ir kompe buvo paleistas filmas „Geležinis žmogus“, ji užmigo, jis sėdėjo šalia jos, prisimena, kad jos kojos buvo užkeltos ant jo lytinio organo. Jis taip pat buvo išgėręs. Jis buvo tik su apatiniais ir jie buvo nepilnai ant jo. Jis dažnai vaikščiodavo be maikės, be kelnių, tiesiog su apatiniais, jeigu be apatinių, tai tiesiog su rankšluosčiu. Jis galėdavo nusimesti rankšluostį, atsigulti į lovą tiesiog nuogas, gal persirengti, bet ji su seserimi galėdavo matyti jo lytinius organus ir tai buvo nepadoru. Labai daug kartų vaikščiodavo nuogas po namus. Galėjo būti du mėnesiai nuo vieno iki kito vaikščiojimo, galėjo būti kiekvieną naktį. Labai daug kartų užeidavo pas ją į kambarį, negali suskaičiuoti. Vieną kartą gulėjo ji antrame lovos aukšte, atsidaro jos kambario durys, ant jos (L. Š.) buvo žalia maikė, šortai juodi, ji gulėjo tokia poza, kuria jai buvo patogu miegoti. Pamena, kad miega, jau snaudžia, atsidarė jos kambario durys, įeina tėvas į jos kambarį, jaučia pagal žingsnius, bet ji jo nemato. Jaučia, kad jis muistosi ir girdi fotografavimo garsą ir mato, kad po to garso jis išeina iš kambario. Ji atsisuko ir matė, kad jis nuogas. Ji nematė, kad jis fotografuotų, bet galėjo jis ją nufotografuoti. Tas artimas žmogus, kuriam pasakė, mama. Kai suprato, ką tėvas su ja daro, tai, kad tai neteisinga, suprato, kad tai problema, kurią reikia spręsti. Kai tėvas jai pasakė, kad daugiau nesakyti, kad jie žaidžia, jai kilo baimė, kad negali būti apsaugota, kad negali niekam apie tai sakyti. Apie tai sakė pradžioje penktoje klasėje. Mama ką sakė, nepamena. Niekam daugiau nesakė apie tai. Labai blogai jautėsi, kai tėtis tai darydavo, nes ji žinojo, kad tai negerai. Gal buvo mačiusi kriminalinius filmus, ją tai slėgdavo, bijodavo naktimis miegoti. Pamena, vieną naktį, kai tėvas užėjo ir jis buvo nuogas, kai jis išėjo, ji paskambino draugei ir pasakė daug neaiškių dalykų - kad bijo, dar kažkas, kad labai blogai. Kai užeidavo pas ją į kambarį, tėvas būdavo be drabužių visiškai. Dabar yra susijaudinusi, bando atrinkti žodžius, norisi ašaroti.

Į teisėjos klausimus atsakė, kad ji prisimena po to momento, kai ji pamatė sesę su tėvu po antklode, ji bandė su sese kalbėti apie tai, ką jie veikė, jai ji neatsakė. Ji (L. Š.) paprašė, kad ji prie jo girto neitų. Nėra sesė pasakojusi jai apie tėtį. Pirmą kartą ji (L. Š.) papasakojo Vilniaus K. M. mokyklos socialinei pedagogei A. P. ją tuo metu, jai buvo 13-14 metų, buvo suicidinių minčių, pas ją buvo supjaustyta ranka. Jos muzikos mokytoja pamatė tai ir pranešė socialinei pedagogei. Ji kalbėjosi su socialine pedagoge, ji pelnė jos (L. Š.) pasitikėjimą ir ji daug papasakojo, kaip jos tėvas su ja elgiasi, pratrūko. Ji užtruko ten ar pamoką, ar kelias, ir po to pamena, kad tai buvo pavasaris, 7-toje klasėje, ir ji po to visko su ašaromis išėjo per pertrauką į lauką. Taip pat po sausio 20 d. šeštadienio, jai rodos, antradienį, 2024 metų, ji apie tai pasakė direktorei Linai ir socialinei. Buvo tada labai blogos savijautos, jai skaudėjo galvą. Buvo tik ji, Paauglių dienos namų direktorė ir socialinė Š., ir jos pradėjo kalbėti apie šeimos problemas, kalbėjo apie tai, kaip ji gyvena, kad ji yra pas seserį R., ir ji joms papasakojo apie seksualinį smurtą iš tėvo pusės ir jos susitarė, kad ateis sesė R. ir ji (L. Š.) dar kartą papasakos, ir jos paskambins vaikų teisėms. Direktorė su socialine paskambino ir pranešė apie šį įvykį.

Į prokuroro klausimus atsakė, kad draugė E. G., kuriai ji (L. Š.) paskambino, bet ji šiai pasakė ne būtent, kas įvyko, sakė, kad ji labai bijo, kad tai vėl prasidėjo. Sunku prisiminti, nuo kada tai prasidėjo, nes pas ją galvoje yra įvairiausi momentai, kur jai sunku prisiminti, kada tai prasidėjo. Ji verkdavo, nes žinojo, kas jos namuose laukia. Tai pasibaigė 2022 spalio mėn., kai jai buvo 14 metų, buvo paskutinis įvykis su tėčiu. Tai buvo savaitgalis. Pas juos buvo jos sesuo V., buvo paprastas vakaras, kažkas buvo padėstyta ant stalo, ten kokia dešra, sūris, pamena, jos sesuo V. išgėrė alkoholio su motina, jie pabuvo, pakalbėjo, nepasakytų, kad daug išgėrė alkoholio. Jos tėčiui tuo metu nebuvo leista gerti alkoholio, nes prasideda problemos. Sesuo išvažiavo, mama nuėjo miegoti, jai (L. Š.) tėvas pasiūlė alkoholio išgerti su juo, ji naivi sutiko. Jis surado arba degtinę, arba trauktinę, ir jis įpylė į mažą 15 ml stiklinę ir jai neleido užgerti to alkoholio sultimis. Ji išgėrė to alkoholio, jis irgi išgėrė, jis išgėrė daugiau. Pamena, kad jie sėdi prie stalo, jis iš jos dešinės, ir ji jam pasakoja, kas tada vyko jos gyvenime, ir ji supranta, kad ji po biški yra prisigėrusi, jai sunku su koordinacija, ji pasisuka į kairįjį šoną labiau, jos tėtis pakėlė jai maikę, ji buvo su pilka maike, šiek tiek laisvesne, jis pradėjo jai bandyti nusegti liemenėlę, buvo juoda liemenėle, jam buvo sunkiau tai daryti. Jis nuiminėja liemenėlę, ji apsvaigusi, supranta, kad jis liemenėlę jai nuėmė, liemenėlė tik ant juostelių, jis pradėjo liesti ją šalia krūtinės, ji suprato, kad jai reikia kažką su tuo daryti, atsistojo. Suklydo, V. neišvažiavo, ji miegojo pas juos ant sofos. Ji ryte atsikėlė ir atsikėlė be liemenėlės. Ryte jai buvo bloga, galvą skaudėjo. Buvo rožiniai džinsai, koks viršus nepamena. Kai tėvas pridėjo lytinį organą, buvo jai pusiau numauti džinsai, ji dar juos mūvėjo, bet jie buvo nuslinkę, maikė biški buvo pakelta, kelnaitės buvo nuleistos. Kelnaites nuleido ne ji, tėvas. Kai tėtis užeidavo į jos kambarį, sesuo būdavo jos kambaryje. Mano, kad ji nematydavo, kai tėtis užeidavo, nes ji tuo metu miegodavo ir miegodavo antrame lovos aukšte. Kai tėtis užeidavo į jos kambarį, tai būdavo naktis arba labai vėlyvas vakaras. Kai jis ateidavo, tėtis būdavo be drabužių. Tiesiog pamatydavo akimis. Jis dažnai užeidavo į vonią, kai ji buvo vonioje. Jų vonia buvo be užrakto, mama išėmė raktą, kad jos negalėtų su vyresne sese V. užsidaryti, kai supyksta ant tėvų. V. vis tiek išsikraustė. Ji (L. Š.) praneša visiems, kad eina maudytis, visi nueina. Kai ji maudėsi, tėvas labai dažnai užeidavo, klausdavo, ar nereikia patrinti nugaros, užeidavo į tualetą ir jam visai ne gėda prie jos tuštintis. Jis patraukdavo užuolaidą, klausdavo, ar nereikia patrinti nugaros, sakydavo, ką slepi, ko bijai. Jis užeidavo, būdavo girtas, o dar kai išgėręs, jam dažniau reikdavo į tualetą, tai ir du kartus galėdavo užeiti, kai ji prausiasi. Dažniausia be marškinių tėtis būdavo, be kelnių, tik su apatiniais. Labai retai su maike jis vaikščiodavo ir su treningais po namus, bet labai retai. Labai daug kartų tėtis kišdavo liežuvį į burną bučiuodamas. Kai jai reikėdavo iš jo pinigų paprašyti, ji nenorėdavo, nes jam tiesiog padėkojimo nepakakdavo. Jis prie alaus valgydavo žuvį, jis norėdavo ją pabučiuoti, smirdėdavo žuvimi - labai nemalonus jausmas.

Į prokuroro klausimus atsakė, kad vieną kartą mokykloje jai buvo labai didelė panikos ataka, tai buvo Vilniaus K. M. mokykloje. Jai buvo didelė panikos ataka, ji nežinojo, ką jai su tuo daryti. Buvo pas seselę, jai pavaduotoja padėjo, iškvietė greitąją. Kai jai pasiūlė iškviesti greitąją, iškvietė greitąją, atvažiavo greitoji, ji važiavo į Santariškes. Jos mama nesuprato, kam jai važiuoti į ligoninę, jeigu ji pakankamai gerai atrodo. Jai buvo panikos ataka, jai trūko oro. Atvažiavus į ligoninę, jai reikėjo laukti daktaro, jie tuo metu kalbėjosi su mama ir ji labai norėjo mamai pasakyti, kad jos problemos su psichine sveikata nėra dėl karantino, bet ji mano, kad tokia jos psichinė būklė dėl įtampos namuose, dėl priespaudos nuo tėvo. Jos su mama susiginčijo ir ji pasakė atėjusiai daktarei, kad jai viskas gerai, kad jai nieko nereikia, nors jai buvo labai sunku. Kitais atvejais į medikus nesikreipė. Jis, naudodamas seksualinį smurtą prieš ją, nenaudojo fizinio smurto prieš ją, tai nebuvo jokių fizinių sužeidimų ar panašiai. Jai tėtis siūlė žiūrėti pornografinius filmus. Ji grįžo iš kažkur, turėjo su savimi didelį maišą, kuriame buvo vištiena, atėjo į tėvų kambarį ir pasakė, kad nori kažką gaminti iš tos mėsos, tėvas buvo įsijungęs pornografinį filmą savo telefone, jis greitai pašoko ir išbėgo į virtuvę, jis buvo su apatiniais. Jis pašoko ir išbėgo į virtuvę, pasakė, kad neitų paskui jį. Ji suprato, kad kažkas ne taip ir ji išėjo iš kambario. Ji nieko nematė, jai nerūpėjo. Po to tėvas grįžo iš kambario, ji užsidarė savo kambaryje. Jų kambariai šalia. Ji girdėjo labai nemalonius ir keistus garsus iš tėvo kambario. Tai buvo vienas kartas.

Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės klausimus atsakė, kad ji dabar lankosi pas privatų psichoterapeutą, psichiatrą, geria antidepresantus, raminamuosius vaistus. Dažnai jai sunku užmigti, sutrikęs miegas, geria melatoniną miegui. Būna, dažnai tėvą sapnuoja, jai vaistai padeda miegoti, išties pamatė miego skirtumą su vaistais ir be (t. 1, b. l. 63-68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 19 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė liudytoja P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad sutinka pakalbėti apie tėtį, pažada sakyti tiesą. Gyvena su dviem sesėmis ir sesės vyru ir sūnėnu, ir močiute. Viskas prasidėjo prieš Kalėdas, jos sesei labai skaudėjo galvą, gal kokius tris mėnesius, ji negalėjo eiti į mokyklą. Vieną dieną, jai atrodo, tai buvo prieš dvi dienas iki Kūčių, jos tėtis įėjo į jų su L. kambarį, tėtis buvo nelabai, bet girtas, jis supyko, kažką pasakė L., nu va galvą skauda, kaip visada, L. pradėjo rėkti, pasakė, jai skauda galvą nuo namų. Ir mama dar parėkavo. Ji (P. Š.) buvo savo lovoje, sėdėjo, verkė ir viską girdėjo. Verkė, nes jai nepatinka, kai ant jos rėkia, kai kiti rėkia. S. L. pasiėmė truputį daiktų ir išėjo pas sesę R., pas kurią jos dabar gyvena. Ji (P. Š.) sėdėjo kambaryje, mama su tėčiu buvo virtuvėje ar savo kambaryje. K. L. išėjo, mama pradėjo rengtis, sušaukė per visą laiptinę „grįžk“, mama apsirengė, norėjo eiti ieškoti L. T. norėjo mamą sulaikyti. L. išėjo. Jai paskambino sesuo V., paklausė, kaip ji jaučiasi, tada ji pasakė, kad atvažiuos pas ją (P. Š.) ir važiuos pas R. K. ši atvažiavo, ji buvo susidėjusi daiktus, apsirengė, tėtis atėjo ir kažką tai pasakė ir tada V. kažką ant tėčio piktai surėkė ir jos išėjo. Ji dar truputį paverkė. Tėtis buvo išgėręs, tai žino pagal jo balsą. Tėtis labai dažnai geria. Tėtis pradėjo daugiau gerti ir su juo nelabai bendravo. Tėtis jai nėra nieko padaręs, kad jai būtų nemalonu. Jai rodos, kai tėtis išgėręs, jis pyksta ant L., gali pakelti balsą. Nežino, kodėl tėtis pyksta ant L. Su L. ji anksčiau pykdavosi, dabar ne. Nežino, ar tėtis yra ką nors padaręs L., dėl ko jai būtų nemalonu.

Į teisėjos klausimus atsakė, kad kai gyveno su tėčiu, mama su tėčiu gyveno viename kambaryje, ji gyveno kitame kambaryje su L., dar yra virtuvė, tualetas ir koridorius. Ji su L. turėjo skirtingas lovas ir dar sofą turi. K. L. skaudėdavo galvą, ji miegodavo ant sofos. Nėra buvę, kad tėtis ateitų pas ją su L. naktį. Yra buvę, kad tėtis vaikščiotų be drabužių. Buvo tik vienas rankšluostis ant tėčio kūno. Tėtis buvo užsidėjęs rankšluostį ant klubų (mergaitė parodo, kaip ant tėčio kūno buvo uždėtas rankšluostis). Jis taip vaikščiojo, kai buvo girtas. Nieko tėtis nesakė, kai taip vaikščiojo. Nėra daug kartų ir nėra mažai kartų buvę, kažkur per viduriuką, kai tėtis taip vaikščiojo su rankšluosčiu.

Į prokuroro klausimus atsakė, kad kai maudydavosi, jai padėdavo mama, po to ji pati maudydavosi. Nėra buvę, kad tėtis jai padėjo maudytis. L. pati maudosi. Gal kai L. buvo maža, ar kai ji (P. Š.) buvo maža, tėtis yra padėjęs maudytis. Su tėčiu kartais žiūrėjo futbolą ar krepšinį. Gal vieną kartą kažkokį multfilmą žiūrėjo su tėčiu. Tėtis yra ją pabučiavęs į lūpas ir į žandą. Ji visą laiką, kai eina miegoti, tai ir mama ją pabučiuoja, ir tėtis. Tėtis yra gal pabučiavęs L., nežino, ar tikrai, nežino, ar tai matė. Tėtis nėra jos (P. Š.) matęs be drabužių. L. tėtis irgi nėra matęs nuogos. Nėra tėtis ją palietęs taip, kad būtų nemalonu. Nėra tėtis palietęs L., kad jai būtų nemalonu. Ji nesilankė pas kokius tai psichologus, specialistus. Jai pas sesę R. geriau gyventi nei namuose.

Į teisėjos klausimus atsakė, kad pas sesę R. yra linksma ir sūnėnas yra visada. Dabar nenorėtų gyventi kartu su mama ir tėčiu, nes pas seserį linksmiau.

Į prokuroro klausimus atsakė, kad kai gyveno su mama, su mama sutarė gerai. Vieną dieną buvo su draugėmis parduotuvėje, sutiko mamą, pasikalbėjo. N. P. Š. patikslino, kad viskas prasidėjo nuo praėjusių metų Kalėdų (t. 1, b. l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 31 d. apklausta liudytoja B. G. parodė, kad 2024 m. sausio 24 d. apie 17.17 val., J. V. paramos fondo paauglių dienos namų (toliau - Fondas) darbuotojas, tel. (duomenys neskelbtini), pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VVTAĮT) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - VTAS), kad tėtis R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), seksualiai priekabiauja prie savo nepilnametės dukros L. Š. (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyv. (duomenys neskelbtini). Jis būdamas girtas bandė paauglę bučiuoti, siūlė jai kartu žiūrėti pornografinio pobūdžio filmus, stovėjo visiškai nuogas ir į ją žiūrėjo. Taip pat buvo informuota, kad toks tėčio elgesys tęsiasi jau ne vienerius metus. Taip pat Fondas nurodė, kad kartu su tėvu gyvena ir nepilnametės L. Š. jaunesnė sesuo P. Š. (duomenys neskelbtini). Jai VTAĮT VTAS patarėja skyrė užduotį reaguoti į minėtą pranešimą, todėl ji 2024 m. sausio 25 d. nuvyko į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo nepilnametė L. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykusi ir pradėjusi bendrauti su L. Š., jai paaiškino, kad atvyko dėl VVTAĮT VTAS gauto pranešimo, o būtent dėl to, kad buvo gauta informacija apie tai, kad jos tėvas seksualiai prie jos priekabiauja. Bendraujant su nepilnamete L. Š., ji pokalbio pradžioje pažymėjo, kad apie tai jai kalbėti nėra lengva. L. nurodė, kad ilgą laiką namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nesijaučia saugi, dėl ko lankosi pas psichologą. Apie tai, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prie jos priekabiavo jos pačios biologinis tėvas R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pasakė 2024 m. sausio 23 d. J. V. paramos fondo paauglių dienos namų centro darbuotojai. Mergaitė pasakojo, kad prieš Kalėdas su mažamete sese P. Š. taip pat buvo pas sesę R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nes tėvas R. Š. ir motina E. Š., gim. (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), prieš ją ir sesę P. Š., gim. (duomenys neskelbtini) psichologiškai smurtavo, t. y. dėl visko kaltino, teigė, kad jos niekam tikusios. L. teigimu, viskas prasidėjo, kai jai buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų, o būtent, tėvas dažnai po namus vaikščiodavo nuogas, kviesdavosi nepilnametę dukrą L. Š. kartu nusiprausti, lysdavo prie jos bučiuotis su liežuviu. Mergaitė teigė supratusi, kad tai yra nenormalu. L. pasakojo, kad tėvas gerdavo, vaikščiodavo nuogas ir į ją žiūrėdavo naktį. Ji girdėdavo, kaip jis ateidavo pas ją į kambarį sunkiai kvėpuodamas, ją stebėdavo, mergaitė teigė apsimesdavusi, kad miega, tuomet tėvas išeidavo. L. teigimu, tėvai geria iki šiol, problema neišnyko. Vaikas graudindamasis sakė, kad siekdama apsisaugoti nuo tėvo vaikščiojimo į kambarį, su žaislų dėže užstumdavo kambario duris, kad tėvas neįeitų. Mergaitė pasakojo, kad namuose vonios kambario durys neužsirakina, todėl būdavo atvejų, kai tėvas žiūrėdavo, kaip ji prausiasi. L. teigė, kad ji iš pradžių nesuprato, kodėl pas ją atsirado vidutinio lygio depresija ir nerimo sutrikimai, bet dabar teigė suvokusi, kad tam įtakos turėjo minėtas tėvo elgesys. Pasak nepilnametės, kai tėvas negerdavo, toks elgesys sustodavo. Mergaitės teigimu, po sesės V. gimtadienio, o būtent po 2023 m. liepos 13 d., tėvas pradėjo daug gerti. Nepilnametė L. Š. pasakojo, kad tėvas sugadino V. gimtadienį, o būtent, daug prisigėręs vėmė. L. teigė, kad ji nori gyventi ir jaustis saugiai bei, kad jos jauniausia sesė jaustųsi saugiai, nes nenori, kad tai pasikartotų ir sesei. Nepilnametė L. Š. nurodė, kad nuo didelio streso ją kamuoja dideli galvos skausmai. Mergaitė pasakojo, kad per Kalėdas ir Naujus metus buvo su sese P. pas sesę R., tačiau tėvai jų net nepasveikino su šventėmis. L. teigė, kad tėvai nemato alkoholio vartojimo problemos, namuose yra betvarkė, remontui pinigų neturi, o alkoholiui turi. Apie tai, kad namuose jaučiasi nesaugiai L. Š. sakė savo mamai, kuri tuomet tik pasiteiravo, ar dukra L. Š. pas sesę R. jaučiasi saugiai. Nepilnametė L. Š. taip pat nurodė, kad tėvas jai yra sakęs: „nesakyk mamai, ką mes su tavimi veikiame“. Apie tai, kad tėvai geria, mergaitė teigė sakiusi socialinei darbuotojai Rasai. L. Š. teigė, kad ji pas sesę R. jaučiasi saugiai, tik nenori būti išskirta su sese P. Š., bei pridūrė, kad 2024 m. sausio 24 d. sesuo P. Š. pati atėjo pas sesę R. ir liko nakvoti, bei 2024 m. sausio 25 d. į mokyklą ėjo iš (duomenys neskelbtini). L. Š. taip pat pasakojo, kad 2024 m. sausio 25 d. jai paskambinusi mama pasakė: „tai tu to ir norėjai“. Nepilnametė paaiškino, kad jai mama taip pasakė, nes mama sulaukė iš VTAĮT VTAS skambučio dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. L. teigė, kad savęs nesižaloja jau ilgą laiką, bet sakė, kad dėl tėvo elgesio savęs žalojimasis ir buvo atsiradęs. Šiuo metu ji bijo vyriškos lyties atstovų bei fizinio kontakto su jais. Vienintelis vyriškos lyties atstovas, kurio ji nebijo, yra sesės R. vyras. Nori atkreipti dėmesį, kad beveik viso pokalbio metu mergaitė verkė, teigė, kad jai apie tai yra pakankamai sunku kalbėti. Po pokalbio su nepilnamete L. Š. ji nebuvo vežama patikrinimui į gydymo įstaigą, kadangi nepilnametė nurodė, jog ji nepatyrė jokių fizinių ir seksualinių veiksmų savo atžvilgiu. Papildomai nori paaiškinti, kad 2019 metais VTAĮT VTAS gavo pranešimą apie galimus vaikų teisių pažeidimus šeimoje, gyvenančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pagal gautą pranešimą buvo atliktas vaikų situacijos vertinimas ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ar šeimai poreikį. VTAĮT VTAS specialistai buvo nuvykę šeimos gyvenamuoju adresu, pabendravę su tėvais ir vaikais, nustatė nesmurtinius vaikų teisių pažeidimus, o būtent, namuose buvo netvarka, tėvai vartojo alkoholį. Dėl nustatytų pažeidimų buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, paskirta atvejo vadybininkė T. L. ir socialinė darbuotoja, kurios dirbo su minėta šeima ir teikė įvairią pagalbą šeimai, lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje. 2023 metų spalio mėnesį minėtai šeimai buvo užbaigtas atvejo vadybos procesas. Taip pat, 2024 m. sausio 25 d. jai bendraujant su nepilnamete L. Š., ji paaiškino, kad kelis metus, nuo to laiko, kai šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, ji lankosi J. V. paramos fondo paauglių dienos namuose, kuriuose ji praleidžia daug laiko, ten jai teikiama psichologo pagalba. Pasiteiravus nepilnametės L. Š., kodėl ji anksčiau niekam nieko nesakė apie patiriamą seksualinį priekabiavimą, nepilnametė negalėjo atsakyti, buvo pasimetusi, teigė nežinanti priežasčių. Taip pat ji nurodė, kad niekada niekur dėl to nesikreipė. Nori atkreipti dėmesį, kad šiuo metu nepilnametė L. Š. ir mažametė P. Š. yra saugios, gyvena pas savo sesę R. B. namuose. Bendraujant su R. B., ji teigė apie minėtą įvykį nieko nežinojusi, tačiau nurodė, kad nuo šiol jos abi sesės gyvens pas ją. R. B. įsipareigojo nepilnametę L. Š. užregistruoti nuo seksualinės prievartos patyrusių nepilnamečių centre „Užuovėja“. 2024 m. sausio 25 d. apsilankymo metu pabendravus su nepilnamete L. Š., buvo supildyti laikino apgyvendinimo aktai, kuriuose buvo nurodyta, kad P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. sausio 25 d. laikinai apgyvendinamos pas seserį R. B., adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus įvertinta vaikų situacija. Taip pat, bandant pabendrauti su nepilnametės L. Š. tėvais, su jais susitikti ir pabendrauti apie minėto įvykio aplinkybes nepavyko. Daugiau nieko reikšmingo tyrimui nurodyti negali (t. 1, b. l. 85-89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 7 d. apklausta liudytoja R. B. parodė, kad jai teisės yra išaiškintos. E. Š. yra jos motina, o R. Š. yra jos patėvis. Ji turi tris seseris: V. T. (duomenys neskelbtini), ji gyvena atskirai nuo tėvų, L. Š. (duomenys neskelbtini) ir P. Š. (duomenys neskelbtini)Jos mama su R. susipažino, kai jai buvo maždaug (duomenys neskelbtini). R. buvo atsikraustęs pas juos gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Pradžioje viskas buvo tvarkoje, buvo kaip normali šeima. Kai jai (R. B.) buvo (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, patėvis pradėjo kartais liesti per rūbus už jos sėdmenų, krūtinės. Viskas prasidėjo nuo to. Po to R. pradėjo naktimis ateidinėti į jos (R. B.) kambarį, stovėdavo virš jos lovos. Pradžioje būdavo tik atėjimai ir jis tiesiog pastovėdavo ir išeidavo. Jie tuo metu nekalbėdavo. Mano, kad jis nuo jos prabudimų išsigąsdavo ir išeidavo. Po kiek laiko prasidėjo dažnesni užėjimai naktį į kambarį, bandymai liesti per rūbus jos kojas ties kelnaitėm, lietė per rūbus jos pilvo sritį, krūtinę. Kai niekas nematydavo, taip pat dažnėjo lietimai, grabaliojimai jau dienos metu. Liesdavo per rūbus jos sėdmenis ir krūtinę. Ji R. sakydavo, kad šis neliestų jos, ir stengdavosi išvengti su juo artimo kontakto. Jis jai atsakydavo, kad čia nieko baisaus, kad jis jai neva nieko nedaro. Po to pradėjo dažnėti užėjimai į vonios kambarį, kai ji prausdavosi duše. Vonios kambario durys neužsirakindavo. Vonios kambaryje yra dušas ir tualetas. Kai jis užeidavo į vonios kambarį, jis apsimesdavo, kad neva atėjo į tualetą, tačiau tuo metu jis žiūrėdavo į ją besimaudančią duše. Ji duodavo R. pastabas, kad jis palauktų, tačiau jis atsakydavo, kad jis greitai, arba atsakydavo, kad jis tik į tualetą užėjo. Tokių kartų buvo daug, negali suskaičiuoti. Prisimena, kad buvo pora kartų, kad tuo metu, kai ji maudydavosi vonioje, ateidavo R. ir be jos leidimo įlipdavo pas ją į vonią. Ji tuo metu, kaip įmanoma greičiau bandydavo pasišalinti iš vonios kambario. Jai bandant pabėgti, R. klausdavo, kur ji bėga. Jis sakydavo, kad viskas čia gerai, kad čia vietos dviem užteks. Ji jam atsakydavo, kad nori išsimaudyti viena. Ji tuo metu apie tai nepasakojo savo motinai. Kai ji buvo maždaug (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, jie persikraustė į butą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu tuo metu gyveno ir dar gyvena jos močiutė iš motinos pusės A. A.. Šiame bute dienos metu, kai šalia nieko nebūdavo, R. per rūbus ją grabaliodavo už užpakalio, krūtinės. Tokie lindimai prie jos būdavo tada, kai R. būdavo išgėręs. Kai jau gyveno (duomenys neskelbtini), kai jai buvo (duomenys neskelbtini), prasidėjo tokie dalykai, kaip pavyzdžiui, ji pasisveikinimo ar atsisveikinimo metu duodavo R. bučkį, o jis rankomis švelniai prilaikydamas jos veidą, bandydavo ją bučiuoti įkišant savo liežuvį į jos burną. Tuo metu jai būdavo labai gėda. Ji R. Š. tuo metu nieko nesakydama atstumdavo, norėdavo kuo greičiau nuo jo pasišalinti. Šiame bute vonios kambaryje buvo galima užsirakinti. Šiame bute prasidėjo dažnesni užėjimai į jos kambarį nakties metu. Kai jai buvo (duomenys neskelbtini), R. nakties metu užeidavo į jos kambarį ir jai miegant jis įkišdavo savo ranką į jos kelnaites ir lietė gaktinę sritį, pačių lytinių organų nelietė, ir pakišdamas ranką po jos liemenėle ar marškinėliais, priklausomai nuo to, kaip miegodavo naktį, jis ranka lietė jos nuogą krūtinę. Kai ji atsibusdavo nuo tokių lietimų, ji nespėdavo R. ką nors pasakyti, nes jis greitai išbėgdavo iš jos kambario. Po tokių kartų ji ryte išsakydavo pastabas R., kad jai nepatinka, jog jis ateina pas ją į kambarį ir ten būna. R. į tai numodavo ranka arba iš viso pratylėdavo, t. y. jokio atsakymo iš R. dėl tokio jo elgesio nesulaukdavo. Kai jai buvo (duomenys neskelbtini), kartą jai susipykus su R., kai jis buvo išgėręs, jis namuose bandė liesti per drabužius jos sėdmenis, gaktinę sritį, krūtinę, ji pagrasino R., kad jeigu jis ją dar kartą palies, ji nueis pas socialinę pedagogę mokykloje ir viską papasakos („viską“ ji turėjo omeny, kad jis vartoja alkoholį, ir tai, kad jis kabinėjasi prie jos). Nuo to karto visi šie lindimai gerokai apmažėjo. Jeigu pasitaikydavo tokių atvejų, ji bandydavo išvengti fizinio artimo kontakto bet kokiu atveju. Jai nuo tada iki dabar nemalonu apsikabinti su R. ir duoti bučkį į žandą ar į lūpas. Kai ji pradėjo stengtis net visiškai vengti bet kokio artimo kontakto su R., tada, jai atrodė, kad R. jos atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį spaudimą, kaltinti ją įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, jai tvarkant namus ir praleidus kažkokį kampuką, tada jis priekaištaudavo, kad nemoka tvarkyti namų, kad nemoka laikyti šluotos, nors didžioji namų ruošos darbų dalis atitekdavo jai ir V. J. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), o V. (duomenys neskelbtini) metai. Tie bandymai ją paliesti už sėdmenų ir krūtinės, pabučiuoti, taip pat nakties metu, kai ji miegodavo, rankos kišimas į jos kelnaites ir gaktos lietimas, rankos kišimas po marškinėliais ar liemenėle ir nuogos krūtinės lietimas, psichologinis spaudimas iš R. pusės tęsėsi iki tol, kol ji neišsikraustė iš šių namų. Iš šių namų ji išsikraustė 2014 m. spalio mėnesio pabaigoje, po įvykusio konflikto su R., kurio metu buvo apkaltinta, kad nieko nedaro namie, mamai nepadeda ir sėdi tiktai telefone. Tuo metu R. buvo išgėręs. Kai ji išsikraustė, daugiau į šiuos namus nebegrįžo. Ji bandė netiesiogiai, per aplinkui, apie tai, ką su ja darė R., papasakoti mamai. Kada, kokioms aplinkybėms esant, ji tai bandė padaryti ir ką būtent sakė, nebeprisimena. Ji neprisimena, kaip motina į tai sureagavo. Kai išsikraustė iš namų, prasidėjo problemos su V., t. y. prasidėjo pabėgimai iš namų, pamokų nelankymas. Viskas buvo žiūrėta į tai kaip į paauglystę. Ji su vyru atsikraustė į Vilnių 2017 metais vasarą. Kai įvykdavo konfliktas namuose su tėvais, V. ateidavo pas juos ieškodama saugios aplinkos. Kas nutikdavo namie, V. jai nepasakodavo. V. žodžiais, tėvai vėl geria ir žodžiais priekabiauja ją kaltindami dėl įvairiausių dalykų. Laikotarpiu nuo 2017 iki 2019 metų ji motinai ir R. sakydavo, kad su V. yra problemos ir reikėtų kreiptis į mokyklos psichologę ar socialinę pedagogę. Bet tėvai nenorėjo ja patikėti, sakydavo, kad tai paauglystės kaprizai. Ji dažniau bandė su tėvais pašnekėti šia tema, bandė įspėti tėvus, kad jie eitų ieškotis pagalbos, nes ateityje bus didesnių problemų. Tuo metu (laikotarpiu nuo 2017 iki 2019, tiksliai neprisimena) jau pradėjo pastebėti, kad ir su L. kažkas negerai. L. buvo labai uždara, nuo nedidelio balso tono pakėlimo iš karto pasirodydavo ašaros akyse, verksmingumas. Nuo tada pradėjo prastėti santykiai su tėvais, jie rečiau susiskambindavo, susimatydavo, nes, jos nuomone, tėvai nenorėjo įsiklausyti į jos žodžius, kad V. ir L. reikalinga pagalba. K. V. sukako (duomenys neskelbtini) metų, beveik iš karto po gimtadienio ji išsikraustė iš tėvų namų. 2023 m. gruodžio 22 d. apie 17 val., jai per internetinio susirašinėjimo programėlę „Messenger“ parašė L., ar ji gali sekančią dieną ateiti pas ją (R. B.) pabūti keletą dienų. Ji jai atrašė, kad taip, gali. Tačiau 2023 m. gruodžio 22 d. tarp 21 ir 22 valandos, jai paskambino Val ir pasakė, kad L. važiuoja pas ją. Ji, įsijungusi „Messenger“, pamatė nuo L. žinutę, kad ji šiandien važiuos pas ją. Ji šiai paskambino, ši tuo metu stotelėje laukė viešojo transporto. Ji šios paklausė, ar ji viena sugebės ateiti, ar jos nereikia pasitikti. Atsakė, kad ne, kad ateis pati. Taip pat paklausė, kas nutiko. L. atsakė, kad papasakos, kai atvyks. Jos balse girdėjosi, kad neseniai verkė ar verkia šiuo metu. Tuomet ji perskambino V., pasakė, kad ką tik kalbėjo su L., perdavė, ką sakė L.. Aptarė tai, kad P. liko su tėvais. V. susisiekė su P., paklausė, kaip ji jaučiasi, ar jai tuo metu namuose yra gerai. P. atsakė, kad ne. Ji su V. nusprendė, kad V. nuvyks, paims P. ir atveš ją pas ją. L. atvykus į jos namus, ji, vos užėjusi į jos namus, pradėjo labai stipriai verkti. Pamatė, kad ji buvo su sportiniais batais, apsirengusi pižaminėmis kelnėmis, po striuke buvo marškinėliai su trumpomis rankovėmis. L. nusirengė, pradėjo ją raminti. Davė jai atsigerti vandens. Palaukė, kol ji bent kiek nurims, kol galės jai viską papasakoti. K. L. nurimo, ši jai papasakojo, kad viskas prasidėjo dar nuo tos dienos ryto. L. sakė, kad ryte ji netyčia susilaužė savo akinius, dėl ko visą dieną labai pergyveno, nervinosi, prasidėjo stiprūs galvos skausmai. Dienos metu dėl galvos skausmų ji buvo nepajėgi atsikelti iš lovos. Ji bandė užmigti dienos metu, bet negalėjo, nes tėvai buvo išgėrę ir kėlė triukšmą. Tada, L. žodžiais, ji paprašė, kad tėvai pabūtų tyliau, nes ji labai blogai jaučiasi. Kaip sakė L., R. buvo atėjęs į kambarį ir išsityčiojo iš jos dėl jos galvos skausmų ir dėl to, kad ji negali net atsikelti iš lovos dėl galvos skausmų. P. L., ją tai dar labiau suerzino, tačiau tėvai kiek aprimo. Kaip ji suprato pagal L. pasakojimą, viskas tai vyko iki pat vakaro. A. L., tądien buvo situacija, kai ji dėl galvos skausmo norėjo ramybės, bet buvo priėję prie jos abu tėvai, užspendė ją į kampą, R. tyčiojosi iš jos. Tuo metu, kaip sakė L., ji labai norėjo, kad R. jai trenktų, kad būtų pagrindas iš karto kreiptis pagalbos. Tą vakarą ji labai nervinosi dėl akinių, nes be akinių ji beveik visai nieko nemato. Tą vakarą jų pokalbis baigėsi tuo, kad ji (R. B.) su vyru A. B. nuramino L. J. vyras pasakė, kad rytoj pasiims L. ir P., nuveš į optiką užsakyti akinius. Po šių žodžių L. labiau nurimo ir nuėjo miegoti. Pokalbio metu su L. atvyko V. su P.. Ji paklausė P., ar tą dieną tėvai jos nenuskriaudė, tačiau ji atsakė, kad ne, ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, tai buvo šeštadienis, L. atsikėlė su galvos skausmu, tačiau buvo pasiruošusi vykti su jos vyru pirkti akinių. Kadangi ji turėjo nuvežti savo vaiką A. B. (duomenys neskelbtini) pas odontologą dėl ūmaus danties skausmo, pasidalino, kad vyras nuveš jos seseris į optiką, o ji savo sūnų - į polikliniką. Mergaitės mielai sutiko. Mergaitės (duomenys neskelbtini) buvo pas juos namuose iki 2024 m. sausio 7 d., kol pasibaigė vaikų atostogos mokykloje. Per šventes mergaitės ir jie visi su tėvais nesimatė, nes jos pačios nenorėjo. Mergaitės pačios nenorėjo, nes buvo piktos ant tėvų. 2024 m. sausio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, jai L. per „Messenger“ parašė, ar ji gali pabūti kažkiek laiko pas ją. Parašė, kad ji negerai jaučiasi namie ir apie tai mama yra informuota. Kažkur po kelių dienų L. atėjo pagyventi pas ją. Matėsi, kad L. psichologinė būklė yra suprastėjusi. Ji pasidarė jautresnė, emocionalesnė, tačiau ji neklausdavo jos, kas jai nutiko, kodėl jos tokia būklė. Ji laukė, kol ji pati nuspręs pasipasakoti. Iki sausio 23 d. L. užeidavo panikos priepuoliai (atakos), ji pradėdavo isteriškai verkti, bet ji nedrįso papasakoti jai, kas jai kelia tokias emocijas. Ji nenorėjo kabinėtis prie jos, klausinėti, papildomai ją nervinti, todėl laukė, kol ji pati pasisakys. 2024 m. sausio 20 d. šventė jos vaiko gimtadienį. Dienos pradžioje kaip ir viskas buvo neblogai, L. buvo geros nuotaikos, tačiau vakare, užėjus pokalbiui apie tėvus, L. vėl prasidėjo isterija. Ji pradėjo labai stipriai verkti, ilgai negalėjo nurimti, jai prasidėjo stiprus galvos skausmas. Kai ji su ja buvo virtuvėje dviese, ji emocionaliai gestikuliavo, bandė kažką pasakyti, bet nepasakė. Jos (R. B.) žodžiai į tai buvo: „jeigu tu nenori gyventi namuose, jeigu tau kažkas ten yra negerai, tu turi pati nueiti ir pasakyti, nes jeigu nueisiu aš, manim gali nieks nepatikėti ir kaip tai atrodys“. Po šitų jos žodžių L. pradėjo kiek rimti, atsigėrė vandens. Ji nuėjo į kambarį pas kitus šeimos narius, o L. nuėjo į vonios kambarį nusiprausti ir susitvarkyti. Savaitės bėgyje, tikslios datos neprisimena, dienos metu gavo iš L. žinutę, ar ji gali šiandien po darbo atvykti į J. V. paramos fondo paauglių dienos namus pasikalbėti su ja bei įstaigos darbuotojomis L. ir Š. A. į paauglių dienos namus, pokalbio metu buvo paklausta L., ar ji nori pati papasakoti situaciją, ar ji labiau norėtų, kad tai įvardintų darbuotojos. L. paprašė, kad viską papasakotų darbuotojos. Iš darbuotojų ji sužinojo, kad L. tėtis R. Š. galimai naudojo lytinį smurtą prieš L. keletą metų. Š. ir L. žodžiais, L. dieną prieš tai išdrįso papasakoti joms, kas vyksta. Tada pati L. pradėjo pasakoti, kad R. kviesdavo ją kartu maudytis, kad naktimis ateidavo pas ją į kambarį ir būdavo prie jos lovos, nepasakojo, ką jis darė, ir dar sakė, kad tėtis bandė ją bučiuoti įkišant savo liežuvį jai į burną. Taip pat Š. su L. teigė, kad joms jau seniai buvo kilęs įtarimas dėl panašaus pobūdžio veiksmų. Jos bandė kalbėtis su L. ir anksčiau, tačiau L. nieko panašaus nepasakodavo ir neužsimindavo. Viena iš darbuotojų paklausė jos (R. B.), ar ji sutinka, kad jos kreiptųsi į Vaikų teises. Ji sutiko net negalvojus. To pokalbio metu buvo su L. informuotos, kad darbuotojos dar šį vakarą paskambins ir informuos Vaikų teisių tarnybą, o toliau su jais susisieks atsakingi asmenys iš Vaikų teisių tarnybos. Gavo informaciją iš Vaikų teisių tarnybos, kad jie per 6 val. turi sureaguoti, bet niekas neinformavo, kad kreipimasis bus užregistruotas tik sekančią dieną ryte. 2024 m. sausio 24 d. vakare P. pasakė, kad rytoj (2024 m. sausio 25 d.) po mokyklos ateitų pas ją, nes laukė vaikų teisių. 2024 m. sausio 25 d. jos namuose apsilankė darbuotojos iš Vaikų teisių tarnybos, kurios apklausė L.. Ji pasirašė dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) laikino apgyvendinimo pas ją. Su socialinėmis darbuotojomis sutarė laiką – 2024 m. sausio 26 d., dėl P. apklausos. Tą dieną su P. nuvyko į Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių skyrių. 2024 m. vasario 1 d. buvo pasirašyti dokumentai dėl mergaičių laikinosios priežiūros 30 dienų. 2024 m. vasario 4 d. buvo visos (duomenys neskelbtini) susitikusios su mama jos namuose, (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) reikėjo paimti daiktų iš namų. Jos apie visą tyrimą, apie visą procesą su Vaikų teisėmis su motina nekalbėjo. L. yra užregistruota į „Užuovėją“ 2024 m. kovo 4 d. L. lankėsi pas psichiatrą Centro poliklinikoje, Vytenio g. 59, psichiatro vardo ir pavardės nežino. Jai nustatyta depresija ir nerimo sutrikimas. L. anksčiau gėrė vaistus nuo depresijos, tačiau šiuo metu nebevartoja, nes būklei pagerėjus gydytojas nutraukė vaistų vartojimą. Neprisimena kada, tačiau žino, kad L. dėl depresijos buvo vieną kartą paguldyta į Santaros klinikas, tačiau kuriame būtent skyriuje gulėjo, nežino. Šiuo metu L. lankosi pas privatų psichologą, tačiau vardo ir pavardės nežino. L. šiuo metu laukia vizito pas šeimos gydytoją dėl siuntimo pas psichiatrą (t. 1, b. l. 91-95).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 12 d. papildomai apklausta liudytoja R. B. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų norėtų papildyti, jog ji savo patėviui R. Š. dėl jos atžvilgiu atliktų tvirkinamųjų veiksmų pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Ji anksčiau pagalbos taip pat nesikreipė, pareiškimo nerašė, apie tai galbūt bandė sakyti tik savo motinai E. Š., bet daugiau niekam. Dėl to neturėjo sveikatos sutrikimų, pas psichologus ir psichiatrus nesikonsultavo. Ji papasakojo savo patirtį tam, kad parodyti, jog L. pasakojimai ir patirtys yra tikros bei neišgalvotos, nes ir ji yra išgyvenusi beveik tą patį. Prašo šioje ikiteisminio tyrimo byloje ją pripažinti seserų L. Š. ir P. Š. atstove pagal įstatymą. Negali pasakyti, ar L. šiuo metu yra pasiruošusi apklausai, kadangi šiuo metu pas ją yra pablogėjusi emocinė-psichologinė būklė (t. 1, b. l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 12 d. apklausta liudytoja L. G. parodė, kad ji yra VšĮ J. V. paramos fondo direktorė. Ji pažįsta nepilnametę L. Š., ji lanko paauglių dienos namus „Išvien“. Tai yra tokia socialinė paslauga, popamokinės veiklos užimtumas paaugliams. Paaugliai ateina po pamokų ir būna iki 19 val. Šioje vietoje, paaugliams grįžus po mokyklos, būna šilti pietūs, labai daug laiko individualiems pokalbiams. Nuo 17 iki 18 val. yra ramybės valanda, kai visi sėdi ir kalbasi. Temų, apie kurias kalbės, niekada neplanuoja, nes gyvenimas kiekvieną dieną atneša savo. Tada yra laisvas laikas pokalbiams ir buvimui, stalo žaidimams, ir 19 val. vaikai išsiskirsto namo. Tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad L. Š. paauglių dienos namus „Išvien“ lanko apie dvejus metus laiko. Prieš tris ar keturis mėnesius, tiksliai neprisimena, L. Š. „žaliajame“ kambaryje išsikviesdavo ją ilgiems pokalbiams, kurių metu mergaitė kalbėjo, kad jos šeimoje yra sunku. Jos paklausus, kas yra sunku, L. atsakydavo, kad finansiškai sunku. Ji (L. G.) jai sakė, kad jie gali padėti, jeigu yra finansiškai sunku. L. sakydavo, kad jos šeimai sunku priimti finansinę pagalbą. L. labai saugodavo savo šeimą. Pas ją būdavo daug ašarų, taip atrodo, kad išsikalba, tas pokalbis trukdavo ir tris valandas, bet po to L. sakydavo, kad jau viskas, jos turi pabaigti pokalbį. Atrodo, kad išleidi vaiką su suderintu planu, kaip jie tą situaciją pradės gerinti, bet po to L. kokias dvi ar tris dienas neateidavo, sakydavo, kad blogai jaučiasi. Tada grįždavo su tokia žinute, kad namuose jau yra geriau. Atrodo, kad tada viskas nurimsta. Tada, po kiek laiko vėl sako, kad nori pasikalbėti. Tada ji jai (L. G.) sakė, kad jeigu penkiems žmonėms papasakoji apie savo didelę problemą, ji pradeda spręstis. L. sakė, kad ji yra trečias žmogus, kuriam ji pasakoja. Bet ir tą kartą ji neįvardino tikrosios problemos. Pasakojo per aplinkui, nieko konkretaus neįvardindavo. Per antrąjį jų didįjį pokalbį 2023 m. vasaros pradžioje, datos tiksliai neprisimena, L. jai pasakė, kad jos tėtis yra blogis. Ji jos labai atsargiai pradėjo klausinėti, ar ją tėvas skriaudė. Ši atsakė taip. Paklausė, ar fiziškai skriaudė. L. atsakė, kad nelabai. Tada ji (L. G.) jos paklausė, ar ji gali apie tai pasikalbėti su jos mama. L. atsakė: „nemanau“. T. L. pasakė „ačiū, padėjot“. L. mama labai sunkiai įeina į kontaktą su visais socialiniais darbuotojas. L. jai sakydavo, kad su ja (L. G.) ji gali išsikalbėti, o su socialine darbuotoja Š. K. pasikalbėti. 2023 m. rugpjūčio mėnesį su paaugliais turėjo vasaros stovyklą Nidoje, kurios metu pastebėjo pas L. permainingas nuotaikas. Tada vakare jai Š. pasakojo, kad stovykloje ji su L. turėjo ilgą pokalbį. L. Š. pasakė tą patį, ką ir jai, kad jeigu penkiems žmonėms papasakoji apie savo problemą, ji pradeda spręstis. L. pokalbio metu su ja (L. G.) prašydavo, kad ši nepasakotų niekam kitam apie tai, apie ką jos kalba. K. L. turėjo pokalbį su Š., ji patikrino, ar Š. nežino tai, apie ką ji (L. G.) su L. kalbėjo. Ji tikrino jos (L. G.) patikimumą. Kai jos su Š. sudėjo jų pokalbius, kadangi Š. jau buvo ketvirtas žmogus, kuris sužinojo apie jos paslaptį, ji su Š. pradėjo įtarinėti, ar nebus taip, kad L. tėtis seksualiai smurtauja jos atžvilgiu. 2023 m. spalio ar lapkričio mėnesį, tiksliai neprisimena, kai L. prasidėjo dideli galvos skausmai ir ji gulėjo ligoninėje, ji (L. G.) su ja daug kalbėjo telefonu. Ji labai daug verkdavo. L. sakė, kad per ją jos mama turi daug problemų, kad mama turi pas ją važinėti į ligoninę, kad ir taip šeimoje sunku. Kadangi jos sesuo V. yra lankiusi paauglių namus, ji (L. G.) ją pažįsta ir jai ją sutikus, paklausė jos, kaip ten yra su tuo mamos lankymu ir važiavimu į ligoninę pas L. V. sakė, kad mama važiuoja, bet jos pastoviai sukonfliktuoja. Tada jai V. sakė, kad dabar ji su sese R. važiuos. Po ligoninės kaip ir buvo viskas gerai, L. nesikviesdavo jos ilgiems pokalbiams, tačiau L. nenorėdavo eiti į mokyklą, skundėsi galvos skausmais. Po ligoninės, tikslios datos neprisimena, pokalbio metu su L., ji jai papasakojo, kad turėjo labai gražų, ramų pokalbį su mama. L. papasakojo mamai, kad ji norėtų grįžti pas savo buvusią psichologę, kad jos internete ieškojo ir rado, kad psichologė konsultuoja tik privačiai. Tada ji buvo tuo nusivylusi ir liūdna, nes žinojo, kad šeimoje tam nebus pinigų. Ji (L. G.) pasakė L., kad jie tam ir yra, kad padėti jiems taip, kaip reikia, kad gali sumokėti už tas konsultacijas. Vaikas labai apsidžiaugė. P. K. atostogas jie nedirbo. Grįžus po atostogų, 2024 m. sausio mėnesį, L. jai pasakojo, kaip ji gyveno nuo Kalėdų iki Naujųjų metų. Sakė, kad ji turėjo konfliktą su tėčiu, kad tėvai labai girtavo, kad ji vien tik su pižama, be akinių, išbėgo pas sesę R. S., kad namuose labai yra negera, o pas sesę yra gerai. 2024 m. sausio 23 d. į paauglių namus L. atėjo pati pirma. Kambaryje buvo tik ji ir Š. L. atsisėdusi pradėjo pasakoti, kad jai labai skauda galvą, kad jai labai sunku atlikti paprastus kasdienius darbus, kad savaitgalį ji praleido pas sesę R., kad jie labai daug kalbėjo, ji daug verkė, ir kad sesės vyras pasakė, kad jeigu reikėtų, jis ją ir jos mažesnę seserį pasiimtų globoti. L. pasakė, kad po šitų žodžių ji jaučiasi žymiai saugesnė. Tada ji su Š. pradėjo L. toliau klausinėti. Paklausė, kaip jos tėtis. L. atsakė, kad jis jau nebe bjaurus, o šlykštus žmogus. Jos kolegė Š. paklausė L., ar jai lengviau atsakinėti į jų atskirus klausimus, ar jai lengviau pačiai papasakoti apie visą įvykį. L. atsakė, kad jai lengviau atsakinėti į klausimus. T. Š. paklausė L., ar ją tėtis seksualiai išnaudojo, ar prie jos seksualiai priekabiavo. L. atsakė, kad taip. Tada jos paklausė, kiek laiko tai tęsiasi. L. atsakė, kad 2 metus ar 2,5 metų. L. sakė, kad tai prasidėjo, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) ar dar anksčiau, sako, kad galimai ji net nesuvokdavo, kad tai, ką su ja daro tėvas, yra seksualinis priekabiavimas. T. L. pasakė, kad dabar jai yra lengviau. Tada jos lengvai pradėjo apie tai kalbėtis. L. pasakojo, kad tėtis naktį ateidavo pas ją visiškai nuogas ir stovėdavo prie jos lovos. L. sakė, kad po to ji prieš naktį užsibarikaduodavo duris su žaislų dėže. Dar paskiau minėjo, kad tėtis rodydavo jai pornografinius filmus, lįsdavo bučiuotis su liežuviu. L. sakė, kad jos tėtis sakydavo seksualines užuominas, tačiau ji joms jų neįvardino. Mergaitė sakė, kad tėtis siūlydavo jai nuogai po namus vaikščioti. Neminėjo, ar kažką tėčiui atsakydavo. L. sakė, kad ji daugiau nebegali papasakoti. Ji L. pasakė, kad jos apie tai turi pranešti Vaiko teisių tarnybai, policijai. L. atsakė, kad ji supranta, ji prašė papasakoti, kaip tas procesas atrodys. Jos paklausė L., kas iš jos šeimos bus tas žmogus, pas kurį ji galės gyventi. Ši atsakė, kad sesė R. T. jos su L. sutarė, kad ji paskambins sesei, kad ši kartu su L. atvyktų rytoj pas juos susitikti pokalbiui. Sekančią dieną sutartu laiku, t. y. 2024 m. sausio 24 d., paauglių dienos namuose buvo ji, Š., L. ir R. P. metu R. tą faktą apie L. išgirdo iš jų. J. R. informavo, kad jos praneš apie tai Vaiko teisių tarnybai, sesuo sutiko net nekeldama jokių klausimų. Paskiau jų pokalbio metu paaiškėjo, kad R. irgi yra patyrusi iš savo patėvio (L. tėvo) seksualinį priekabiavimą. Pokalbis vyko apie valandą laiko. Po ko, jos apie tai pranešė Vaiko teisių tarnybai. Po vaiko teisių vizito 2024 m. sausio 25 d. L. pasakė, kad ji Vaikų teisėms papasakojo tik tiek, kiek papasakojo joms apie jos tėvo veiksmus jos atžvilgiu. L. pasakė, kad yra dalykai, apie kuriuos ji dar šnekėti negali, bet tikisi, kad „Užuovėjos“ specialistai klausimų pagalba iš jos tai ištrauks. L. labai pergyveno dėl mamos, turi daug vilčių, kad mama ateis ten, kur ji šiuo metu gyvena su sese, ir apkabins jas visas ir jos bus visos kartu. L. jai yra sakiusi, kad apie tai, kas įvyko, ji yra dar pasakojusi K. M. mokyklos socialinei pedagogei ar socialinei darbuotojai, vardo ir pavardės nežino. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 100-102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 12 d. apklausta liudytoja Š. K. parodė, kad ji dirba VšĮ J. V. paramos fonde socialinio darbo vadove. Pažįsta L. Š.. Ji nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. lanko VšĮ J. V. paramos fondo paauglių dienos namus „Išvien“. L., kai pradėjo lankyti paauglių dienos namus, jau sirgo depresija, vartojo medikamentinius vaistus. Ji visą laiką, kai pasakodavo apie šeimą, sakė, kad ji labiau konfliktuodavo su mama dėl buities dalykų, o su tėčiu sutardavo geriau. Šią vasarą L. pradėjo užsiminti apie tai, kad kažkas šeimoje negero vyksta. Ji kalbėdavo abstrakčiai, nes norėjo apsaugoti savo mamą, kad vėl neprasidėtų atvejo vadyba. Iš L. žodžių žino, kad jos mama bijo atvejo vadybos. L. sakė, kad jeigu prasidės atvejo vadyba, tai ji (L.) bus kalta dėl to, kad griauna šeimą. K. L. pasakojo, jos motinos psichologinė būsena yra labai prasta ir dėl to ji bijo dėl savo motinos. 2023 m. rugpjūčio 17 ar 21 d., jie buvo išvykę į Nidą, kur L. apsiverkė. Jai apsiverkus, ji su ja pradėjo kalbėtis. L. jai papasakojo, kad šeimoje yra vienas žmogus, kuris blogai elgiasi, kad jo elgesys yra nepateisinamas, tačiau ji nieko nekonkretizavo, nes vis dar bijojo dėl atvejo vadybos. L. papasakojo, kad ji norėjo papasakoti penkiems žmonės apie tai, kas vyksta jos šeimoje, bet nieko nekonkretizavo, nes taip jai patarė kažkokia psichologė. Jau tada L. modeliavo situaciją, kas atsitiktų, jeigu ji apie tai papasakotų specialistams (vaiko teisių specialistams, atvejo vadybininkei). Ji įvardijo, kad mama labai pyktų, ji nesuprastų, bet jai ir mažesnei sesei P., kuriai (duomenys neskelbtini), būtų geriau. 2023 m. spalio 16 d. jai bendraujant su L. paauglių dienos namuose, ši pradėjo jai pasakoti, kad jai bloga namuose. Visą laiką, kai L. sakydavo, kad jai bloga, tai reiškia, kad jai emociškai blogai. Tą dieną L. jai papasakojo, kad kai vasarą tėvo namuose nebūdavo, ji geriau jausdavosi ir su mama tada daugiau laiko leisdavo. Taip pat mergaitė jai minėjo, kad namuose yra finansinių problemų ir, kad jos tėvas geria. Šis pokalbis truko kelias valandas. Pokalbio metu L. stipriai verkė. Šito pokalbio metu ji (Š. K.) tikslinosi, ar ji namuose nepatiria fizinio smurto. L. atsakė, kad ne. 2023 m. rugsėjo 29 d. ji skambino "Sos vaikų kaimas“ atvejo vadybininkei R. O., nes L. emocinė būsena buvo labai bloga, nes daug verkdavo. P. R., ar ji galėtų nuvažiuoti į šios šeimos namus ir pasiaiškinti situaciją, kas ten vyksta, nes L. sakė, kad šeimoje blogai. Atvejo vadybininkė pasakė, kad su mergaitės motina jau kalbėjo. Motina pasakė, kad L. pakeitė mokyklą ir dabar vyksta pereinamasis adaptacinis laikotarpis. Paskutiniu metu L. daugiau kalbėjo su Lina. 2024 m. sausio 7 d. ji (Š. K.) kalbėjo su L., ji sakė, kad nori pakeisti mokyklą, nes jai išvis nepatiko ta mokykla, kurią lankė. Pradžioje ji lankė K. M. mokyklą, tačiau nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti S. N. gimnaziją. L. svarstė pakeisti į tokią mokyklą, kuri būtų su bendrabučiu, kad nereikėtų būti namuose. Šituo metu L. buvo aiškiai įvardinusi, kad būtent jos tėtis griauna šeimą, kad blogai elgiasi, kad tyčiojasi iš jos dėl to, kad jai galvą skauda. 2024 m. sausio 23 d. L. jai ir VšĮ J. V. paramos fondo direktorei L. G. pasakė, kad ji patyrė seksualinį smurtą iš tėvo pusės. L. pasakė, kad nori joms pasakyti, kas jai yra, dėl ko ji liūdi ir verkia visą laiką, bet ji nemoka, negali to įvardinti garsiai. Tada ji (Š. K.) jos paklausė, ar jai būtų lengviau, jeigu jos klaustų, o ji atsakytų. Tada ji atsakė - taip, jai būtų lengviau. Tada ji paklausė, ar ši kažkokia forma patiria smurtą. Tada ji paklausė, ar tinka pasakyti, kad tai yra seksualinis smurtas. Tada ji paklausė jos, ar ji patiria seksualinį smurtą, L. atsakė, kad taip. L. sakė, kad tėvas prie jos lenda bučiuotis su liežuviu. Iš pradžių lįsdavo, kai tik buvo išgėręs, tačiau vėliau pradėjo lįsti bučiuotis ir tuomet, kai būdavo blaivus. Pasakė, kad kai mama būdavo darbe, jis vaikšto nuogas prie jos, taip pat jai tėvas siūlydavo nuogai vaikščioti, siūlė jai žiūrėti pornografinius filmus. L. sakė, kad apie tai vieną kartą yra papasakojusi savo motinai. Mama tada buvo pasikalbėjusi su tėvu. Kažkiek laiko, kaip suprato iš L. žodžių, buvo apsiraminę, tačiau vėliau su mama daugiau apie tai nekalbėjo. L. sakė, kad jai tėvas buvo pasakęs, kad ji daugiau apie tai mamai nesakytų, nes jie (L. ir tėvas) negalės bendrauti. L. pasakė, kad ji pasakė tik tiek, kiek jai dabar yra drąsu įvardinti garsiai. L. pasakė, kad apie tai, jog patyrė seksualinį smurtą iš tėvo pusės, yra papasakojusi K. M. mokyklos socialinei pedagogei ar psichologei. L. sakė, kad šiai socialinei pedagogei ar psichologei ji tiksliai įvardino, kad patiria seksualinį smurtą iš tėvo pusės. Kaip jai sakė L., socialinė pedagogė ar psichologė jai pasakė, kad ji turi išsakyti tėvui savo pyktį, kurį jaučia. L. sakė, kad kai pas ją buvo atvažiavę vaikų teisės, ji vaikų teisių specialistams buvo sakiusi, jog jos tėvai labai stipriai geria, tačiau šie specialistai nieko nepadarė, kad pagerinti situaciją. L. sakė, kad jai yra baisu dėl mažesnės sesės, nes matė ją su tėvu ant lovos keistoje pozicijoje, neįvardino kokioje, neminėjo, ar jie buvo su drabužiais ar be jų. L. nenori, kad mažesnei seseriai P. būtų taip pat, kaip ir jai, dėl to ji viską papasakojo jai su L. L. sakė, kad ji bijo apie tai pasakyti savo vyresnei sesei R. P., kad jos su ja pakalbėtų. Su R. ir L. susitiko pokalbiui 2024 m. sausio 24 d. Po pokalbio apie šią situaciją jos pranešė Vaiko teisių tarnybai. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 104-106).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 13 d. apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad jis yra R. B. vyras. Jo santykiai su žmonos motina E. Š. ir jos patėviu R. Š. yra paviršutiniški, stengiasi su jais nebendrauti. Žmonos tėvai laiko jį kaimiečiu, jie mano, kad jis nieko nesugeba, kad nieko gyvenime nepasieks ir, kad tik nelaimę R. atneš, bet yra visiškai atvirkščiai. Būtent dėl šio jų požiūrio į jį, jis su jais nebendrauja. Jie abu piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau daugiausiai - R. Š.. Šių metų sausio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jam žmona pranešė, kad ją iškvietė Vaikų teisės dėl jos tėvų elgesio su vaikais L. Š. ir P. Š.. Iš pradžių jis gavo tik bendro pobūdžio informaciją. Vėliau, kai vakare grįžo namo, už valandos į namus grįžo R. su L. iš Vaikų teisių tarnybos. Žmona jam jokių detalių neatskleidė, dėl ko vyko į Vaikų teisių tarnybą, ir pasakė kalbėtis su L. Tą vakarą jis kalbėjo su L. L. jam pasiskundė, kad jos tėvai geria, kad tėvų namuose jaučia spaudimą, iš tėčio pusės jaučia psichologinį smurtą, patyčias, sakė, kad prie jos tėvas priekabiavo, bet iki fiziško veiksmo nepriėjo. Tuo metu, kai ji jam tai pasakojo, L. buvo susigniaužusi, uždara, sunkiai rinko žodžius ir įvardino, kad jai sunku pasitikėti vyriška lytimi. L. jam detaliai nieko nepapasakojo, viską pasakė abstrakčiai. Ką L. jam pasakė, tą jis atkartojo. K. L. pradėjo verkti, verksmas buvo panašus į isterišką verkimą, tada jis pasakė, kad viskas, uždaro temą, pasakė jai, kad kada ji galės, tada ir pasakys jam, kas ir kaip. Daugiau šia tema pokalbių su L. neturėjo. Žmona yra jam pasakojusi, kad patėvis anksčiau ir prie jos priekabiavo, tačiau ji jam detalių nesakė, o jis jos ir neklausinėjo. P. taip pat yra labai uždaras vaikas. P. jam nesiskundė dėl tėvo galimai neteisėto elgesio jos atžvilgiu. Šiuo metu L. ir P. gyvena su jais. Šiuo metu L. ir P. su tėvu visiškai nebendrauja dėl to, kad pačios nenori su juo bendrauti, o su mama tik L. palaiko ryšį - bendrauja telefonu. Gali pasakyti, kad L. ir P. gyventi tėvų namuose buvo sunku, kadangi tėvai nuolat geria, vaikai jiems buvo paskutinėje vietoje, vaikai buvo pamaitinti, bet niekas su jais neužsiiminėjo. Jis vakar dar bandė kalbėti su L. apie jos tėvo netinkamą elgesį su ja, tačiau L. jam nieko nepapasakojo. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 108-109).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 14 d. apklausta liudytoja V. T. parodė, kad jai jos teisės yra išaiškintos. Jai išaiškinta teisė, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius. Sutinka duoti parodymus. E. Š. yra jos motina, R. Š. yra jos patėvis, L. Š., P. Š. ir R. T. yra jos seserys. Jos motina ir patėvis yra linkę vartoti alkoholinius gėrimus, jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Jie abu yra dirbantys. Atmosfera namuose nėra labai gera būtent dėl to, kad motina su patėviu piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Ji išsikraustė iš tėvų namų, kai jai sukako 18 metų, tai buvo kažkur 2022 m. liepos mėnesio gale. Ji tuo metu turėjo draugą, kuris nuomojosi butą, dėl to nusprendė su juo gyventi. Gyventi motinos ir patėvio namuose jiems, t. y. vaikams, nebuvo lengva, kadangi buvo nuolatinis psichologinis spaudimas, kad jie turi, privalo kažką daryti, kabinėjosi prie jų, kad nesitvarko namuose, priekaištavo, kad jiems nepadeda. Kelis paskutinius metus tėvai keitėsi į geresnę pusę, t. y. gražiau pradėjo su jais bendrauti. 2023 m. prieš Kalėdas, vakare jai paskambino apsiverkusi L., kuri jai pasakė, kad ji eina pas R. K. suprato, namuose įvyko konfliktas. Ji paklausė, o kur P. Ši atsakė, kad P. namuose liko. Ji atsakė, kad važiuoja pasiimti P. Ji susiskambino su P., paklausė jos, ar jai gerai namie. Ši atsakė, kad negerai. Tada ji pasakė jai, kad ji pasiimtų reikiamus drabužius, nes atvažiuos jos pasiimti. Jai atvykus į tėvų namus, adresu (duomenys neskelbtini), motinos namuose nebuvo, o patėvis buvo neblaivus. P. P. ir nuvežė ją pas R. T. namuose prieš Kalėdas ir Naujus metus visada vyksta konfliktai, čia jau kaip tradicija. Mergaitės pas R. porą dienų pabuvo. Po to jos grįžo namo. Kiek žino, R. vėliau kontaktavo su paauglių dienos namais, kuriuose lankosi L. B. faktas, kad L. nenori gyventi su tėvais, nes ten visą laiką spaudimas, tėvai piktnaudžiavo alkoholiu, ir dėl visų rūšių smurto. Nenori įvardinti, dėl kokių būtent rūšių smurto. Tos rūšys yra kelios, tačiau ji jų nenori įvardinti. P. ir L. buvo paimtos iš šeimos. Ji nei su L., nei su P., nei su R. nekalbėjo apie tai, ką L. galėjo patirti namuose. Ji su niekuo apie tai nekalba. Ji tik įtaria, ką L. galėjo patirti tėvų namuose, tačiau savo įtarimais nenori dalintis. Ji turi tam tikrų nuoskaudų dėl patėvio, tačiau apie tai ji nenori kalbėti. L. serga kažkokia neurologine liga, kokia būtent, negali pasakyti. Kiek žino, L. lankosi pas psichiatrą. Ji įtaria, kad L. neurologinė liga išsivystė būtent dėl neigiamos namų aplinkos. Į užduotus klausimus gali atsakyti, kad ji įtaria, jog L. iš savo tėvo pusės patyrė seksualinį smurtą. Tai įtaria iš savo patirties, kadangi ji taip pat iš patėvio R. Š. yra patyrusi seksualinį smurtą, tačiau apie tai nenori kalbėti, nenori detalių sakyti. Gali pasakyti tik tiek, kad tai įvyko 2014 m. gruodžio pradžioje, tikslios dienos negali pasakyti, kai dar gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Ji apie tai buvo motinai užsiminusi, sakė jai, kad patėvis lindo prie jos. Motina paklausė jos: „ta prasme lindo?“ Ji atsakė, kad tiesiogine prasme lindo. Pokalbis nebuvo ilgas. Neprisimena, ką dar ji jai sakė. Motina kažką kalbėjo su patėviu, ką būtent, nežino. Po to mama pasikvietė ją. Prisimena, kad patėvis pasakė kažkokį pasiteisinimą, kokį būtent, neprisimena, ir tuo viskas baigėsi. Daugiau apie tai su niekuo nekalbėjo. Daugiau tai nesikartojo. Tai buvo vienas vienintelis kartas. Tai nebuvo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas, tai buvo tiesiog seksualinis priekabiavimas, tačiau apie tai detaliai nepasakos. Į policiją anksčiau nesikreipė. Šiuo metu pretenzijų patėviui neturi, pareiškimo dėl patėvio veiksmų nerašys. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 4 d. apklausta liudytoja J. D. parodė, kad ji dirba Vilniaus K. M. mokykloje psichologe. Pažįsta L. Š., ji buvo jų mokyklos mokinė 8 metus. 2021 m. vasario ar kovo mėnesį pas ją konsultavosi L. Š.. Tuo metu vyko nuotolinis mokymas, buvo sugriežtinti reikalavimai, todėl mokinę konsultavo nuotoliniu būdu. Tuo metu ji pati į ją (J. D.) kreipėsi. Ji visiems mokiniams darė nuotolinę apklausą apie jų emocinę savijautą karantino metu. L. Š. jai parašė el. laišką, kad norėtų gauti konsultacijas. Ji jai pasiūlė nuotolinę konsultaciją. Ji L. Š. konsultavo kartą į savaitę maždaug iki 2021 m. birželio mėnesio. Konsultacijų metu L. Š. pasakojo, kad jai emociškai sunku ištverti karantiną ir mokymąsi namuose. L. visada gerai mokėsi, per pamokas visada žinodavo, ką atsakyti, galėdavo kitiems vaikams paaiškinti temas. L. pasakojo, kad jai sunku, liūdna, nes trūksta bendravimo su klasiokais. Prisimena, kad L. skundėsi, jog jai sesė mažesnė trukdo namuose, kai vyksta pamoka. Yra buvę atvejų, kai L. sakė, kad su tėvais susipyko dėl buitinių dalykų, sakė, kad tėvai nesupranta, jog pamokų metu turi būti ramybė, tyla. L. konsultacijų metu kalbėjo tik apie savo būseną, tačiau niekada nėra minėjusi, kad jos tėvas jos atžvilgiu naudotų kokius nors neteisėtus veiksmus. L. jai neminėjo, kad tėtis ją skriaustų kokiu nors būdu, t. y. neminėjo, kad jos atžvilgiu tėtis naudotų fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. J. L. jai būtų apie tai užsiminusi, apie tai būtų pranešta atitinkamoms institucijoms. L. konsultacijų metu skundėsi, kad yra išsekusi, kad jai liūdna dėl to, jog yra apribotas bendravimas. Ji pasiūlė L. kreiptis į poliklinikos psichikos sveikatos centrą konsultacijai. Šią informaciją perdavė L. mamai. V. L. jai pasakė, kad lankosi pas poliklinikos psichologą, vardo ir pavardės neminėjo. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 118-119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 17 d. apklausta liudytoja E. Š. parodė, kad jai teisės ir pareigos yra išaiškintos. Kadangi šiame ikiteisminiame tyrime jos vyras R. Š. yra įtariamasis, ji nori pasinaudoti savo teise atsisakyti duoti parodymus apie savo vyrą ir kitus šeimos narius, taip pat atsisako atsakinėti į atskirus klausimus. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 121).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 25 d. apklausta liudytoja A. S. parodė, kad ji dirba Vilniaus K. M. mokykloje socialine pedagoge. Minėtoje mokykloje iki 8 klasės mokėsi L. Š.. Ji, būdama 8 klasėje, per visus mokslo metus konsultavosi pas ją (A. S.) dėl to, kad ji dažnai blogai jausdavosi. Kartais būdavo, kad net dėl savo emocinės būklės negalėjo dalyvauti pamokoje. L. jai konkrečiai nepasakydavo, dėl ko ji blogai jaučiasi. Jos tikslas buvo vaiką nuraminti, mokino ją, kaip kvėpuoti, kad ji nusiramintų. Būdavo, kad ji vieną savaitę būna blogos nuotaikos, verkia, o jau kitą savaitę - gerai jausdavosi, juokdavosi. Ji aktyvi mergaitė. L. kartu su ja yra dalyvavusi dvejose mokinių konferencijose. Mokykloje pamokų metu taip pat būdavo aktyvi, diskutuodavo, replikavo. L. jai niekada nesiskundė, kad ją tėtis, mama ar kiti žmonės skriaustų, t. y. naudotų jos atžvilgiu kokį nors smurtą. J. L. tikrai niekada nepasakojo, kad jos atžvilgiu kas nors būtų naudojęs fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. Jeigu jai L. apie tai būtų papasakojusi, ji į tai reaguotų iš karto, būtų apie tai pranešusi mokyklos vadovui ir atitinkamoms tarnyboms. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 127-128).

Globos namų „Užuovėja“ Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad vertinant galimai patirtos seksualinės prievartos įvykį ir emocinį atsaką į jį, L. Š. P. centre apgyvendinta remiantis sesers R. B. 2024 m. sausio 31 d. prašymu dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinį smurtą. Turimais duomenimis, paauglė pasipasakojo, kad jos tėvas ją kviesdavo kartu maudytis, norėdavo su ja bučiuotis su liežuviu ir, galimai, išnaudodavo kitokiais būdais. Mergina atsiųsta į Pagalbos centrą išsamesniam situacijos ir psichologinės būsenos įvertinimui. Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastį, L. išsako atvykusi dėl tėvo. Kalbantis apie intymaus pobūdžio patirtis nepilnametė nupasakoja kelias galimas seksualinio smurto situacijas. Pasak jos, tėvas dažnai nuogas vaikščiodavo namuose ir ateidavo į jos bei sesers kambarį pasikalbėti. Dėl to ji pasakoja besijausdavusi nejaukiai ir užstumdavusi duris žaislų dėže, kad jam būtų sunkiau įeiti. Merginos teigimu, jai maudantis tėvas ateidavo į vonią pasinaudoti tualetu, siūlydavo kartu su juo maudytis vonioje, jai esant (duomenys neskelbtini) siūlydavo padėti jai nusiprausti. L. papasakoja atvejį, kai jai esant (duomenys neskelbtini) amžiaus, spalio pabaigoje tėvas jai pasiūlė išgerti degtinės ir išgėrus kelias taureles, pakėlė jai marškinėlius ir atsegė liemenėlę, paauglė teigia, kad tuomet ji užsimovė marškinėlius ir grįžo į savo kambarį. Anot merginos, tėvo galimas seksualinis išnaudojimas vyko jai esant nuo (duomenys neskelbtini) amžiaus imtinai, tačiau ji taip pat išsako turinti ankstesnių prisiminimų, tik nėra tikra, kokio amžiaus buvo jų metu. Kalbantis apie tai, ką blogiausio jai yra padaręs tėvas, nepilnametė išsako nenorinti, nesijaučianti patogiai apie tai pasakoti ir į klausimą neatsako. Tikėtina, kad ji turi įvairių kitų negatyvių intymaus pobūdžio patirčių, kurių tyrimo metu nenupasakojo dėl temos keliamų intensyvių neigiamų emocijų. Kitų galimos seksualinės prievartos šaltinių, be tėvo, vertinimo metu neatsiskleidžia. Kalbėdama apie savo emocinę būseną, L. dalinasi įvairiais potrauminiam stresui būdingais simptomais. Ji išsako išgyvenanti itin ryškius, distresą keliančius prisiminimus, kai susiduria su seksualinį išnaudojimą primenančiomis užuominomis, sapnuojanti susijusius sapnus, vengianti susidurti su temą primenančiais dirgikliais, apie tai kalbėti, galvoti. Dėl įkyrių, varginančių minčių apie galimai patirtą seksualinį smurtą mergina teigia sunkiai susikaupianti mokykloje bei pokalbių metu, minčių bei prisiminimų nurodo vengianti kuo įvairesne stimuliacija (pvz., vienu metu klausosi muzikos, žiūri serialus, valgo ir t. t.). Nepilnametė skundžiasi padidėjusiu irzlumu, impulsyvumu, prabudimais nakties metu, išsako, kad pokalbiai ar prisiminimai apie galimą prievartą iššaukia stiprius galvos skausmus. Kalbantis apie seksualinės prievartos bei jos atskleidimo situaciją, taip pat išryškėja būdingi kaltės, nevertingumo, nereikalingumo, defektyvumo jausmai (pvz., pasidalina besijaučianti našta seseriai, pas kurią gyvena, „nenormali“ ir pan.). Pokalbių šia tema metu L. dažnai graudinasi, atrodo itin įsitempusi, išsako nesanti emociškai pasirengusi kalbėtis apie kai kuriuos klausimus. Vertinimo metu surinkti duomenys (nepilnametės pasakojimas apie intymius tėvo veiksmus jos atžvilgiu bei išryškėjančios emocinės reakcijos) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą (t. 2, b. l. 104-108).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 - gruodžio 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-221/2024, atsakant į teismo nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1, 3, 12; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 2, 4-12), nurodyta, kad:

1. Objektyvių duomenų, kad L. Š. iki byloje tiriamų įvykių, jų metu ar šiuo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Nuo 2017 m. jai ėmė reikštis emociniai sunkumai, kuriuos stebėjo tik artimiausia jos aplinka, vaikų ir paauglių psichiatro tiriamosios būsena nevertinta, psichikos sutrikimas nenustatytas. 2021 m., t. y. byloje tiriamu laikotarpiu, diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10). 2022-2023 m. laikotarpiu objektyvių medicininių duomenų apie prastą jos psichikos būklę nėra. 2023 m. lapkričio mėn. diagnozuoti kiti mišrūs nerimo sutrikimai (F41.3), 2024 m. vasario 26 d. - vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10). Šiuo metu jai konstatuojamas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), potrauminio streso sutrikimas (F43.1).

2. L. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo (ir šiuo metu negali) pilnai suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (ilgainiui pradėjo suprasti jų pobūdį, tačiau nesuprato, vėliau ribotai suprato jų reikšmę). Įvertinus visa tai bei į L. Š. individualius psichologinius ypatumus (nepasitikinti savimi ir kitais, prisitaikanti nepaisydama savo poreikių, slopinanti patiriamus išgyvenimus), santykio su įtariamuoju pobūdį (griežta globėjo figūra), kitas susiklosčiusias aplinkybes (po atsiskleidimo pagalbos iš mamos nesulaukusi), ji negalėjo aktyviau įtariamojo jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams priešintis.

3. Šiuo metu L. Š. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika, t. y. įtariamojo R. Š. veiksmais, ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

4. L. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines (kas, kur, ką darė) byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

5. L. Š. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas fantazavimas, nei padidintas įtaigumas), dėl kurių ji negalėtų būti liudytoja šioje byloje.

6. Atsakyta 2 punkte.

7. L. Š. intelektiniai gebėjimai atitinka amžiaus normas; jai būdingi individualūs ypatumai (stokojanti pasitikėjimo savimi, linkusi prisitaikyti, gniaužianti savo jausmus, sunkiai pasitikinti kitais ir kt.) atitinka jos amžiaus tarpsnį ir gyvenimo patirtį.

8. L. Š. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas ar patiklumas.

9. Šiuo metu jokių duomenų, kad praėjęs laiko tarpas nuo byloje tiriamų įvykių iki L. Š. apklausos turėtų esminės įtakos jos parodymams, negauta.

10. Šiuo metu nustatyta, kad L. Š. motinos daromas poveikis (po atsiskleidimo ją kaltino, nebendravo) esminės įtakos L. Š. duodamiems parodymams neturėjo.

11. Tokių duomenų, kad L. Š. žodynas būtų seksualizuotas, negauta.

12. Dėl jai nustatytų sutrikimų bei nestabilios jos psichikos būklės, taip pat dėl iki šiol išliekančio psichotraumuojančio byloje tiriamų įvykių poveikio L. Š. psichikai (nustatytas psichoterapinės pagalbos poreikis), toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksmus rekomenduojama remtis jos duotais parodymais ir daugiau jos neapklausti (t. 2, b. l. 173-189).

Iš 2024 m. balandžio 16 d. kratos protokolo matyti, kad atlikta krata R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). R. Š. savanoriškai pateikė šiuos daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „S. G. A72“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), su krovikliu. Kratos metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (t. 3, b. l. 23-27).

2024 m. lapkričio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-931(24), 11-2801(24) nurodoma, kad:

1, 4 ir 6. Kompiuterio SSD standžiajame diske „Samsung“ yra 3 (trys) nuotraukos (įrenginyje sukurtos 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. kovo 16 d.), kuriose vaizduojami apnuoginti lytiniai organai: Tikėtina, kad nuotrauka received_876143102541560.jpeg gauta naudojant programėlę „Messenger“, nuotrauka Screenshot_2021-02-07-20-42-11-343_com.facebook.katana.jpg yra programėlės „Facebook“ atvaizduoto turinio ekrano kopija ir nuotrauka received_2251205198257323.jpeg yra gauta naudojant tyrimo metu nenustatytą programėlę. Nustatyta, kad šios nuotraukos iš tiriamo įrenginio nebuvo prieinamos kitiems interneto vartotojams. MRT „Galaxy-A72“ yra išlikę automatiškai išsaugoti laikinosios atminties failai - atvaizdai, kuriuose gali būti matomi asmenys (galimai ir vaikai ar asmenys, pateikiami kaip vaikai) su apnuogintais lytiniais organais ir (ar) atliekantys lytinį aktą. Šie failai rodo MRT vartotojo lankymąsi internetinėse svetainėse, kuriose buvo pateikiama tokio pobūdžio vaizdinė medžiaga. MRT taip pat nustatyti 3 (trys) laikinosios atminties failai - atvaizdai, rodantys galimai šiuo įrenginiu padarytas ir peržiūrėtas nuotraukas, kuriuose užfiksuoti lytiniai organai. Kita galimai ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija nurodyta tiriamojoje dalyje (p. 4-6).

2. Kompiuterio SSD standžiajame diske „Samsung“ nustatytos programos, skirtos bendravimui internetu, pokalbių internetu paslaugos (pavyzdžiui, „TikTok“, „Messenger“, „Instagram“ ir kt.) ir išsaugoti prisijungimo prie šių programų (paslaugų) duomenys. Programų sąrašas pateikiamas tiriamojoje dalyje (p. 6-7). Taip pat tiriamajame objekte nustatytas išlikęs susirašinėjimas naudojant programą „Discord“ (5 vartotojų grupės) (laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 22 d.), ir naudojant programą „Zoom“ (2022 m. sausio 13 d.). MRT „GalaxyA72“ nustatytos įdiegtos programėlės, be kita ko, skirtos bendrauti internetu. Šių programėlių sąrašas pateikiamas tiriamojoje dalyje (p. 7). MRT yra išlikusi bendravimo internete informacija: susirašinėjimas naudojant programėles „Facebook“, „Messenger“, „Viber“ ir „WatsApp“, trumposios (SMS) žinutės ir elektroniniai laiškai (programėlės „Gmail“ duomenys).

3. Nustatyta, kad kompiuterio SSD standžiajame diske „Samsung“ ir MRT „GalaxyA72“ vidinėje atmintyje nėra nuotraukų (paveiksliukų), sukurtų galimai skaitmeniniu fotoaparatu, kuriuose vaizduojami galimai vaikai su apnuogintais lytiniais organais ar atliekantys lytinį aktą, arba asmenys pateikiami, kaip vaikai. Kita galimai ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija nurodyta tiriamojoje dalyje (p. 8).

5. Nustatyta, kad tarp atkurtų kompiuterio SSD standžiojo disko „Samsung“ ir MRT „GalaxyA72“ failų nėra pornografinio turinio vaizdo įrašų ar (ir) nuotraukų.

7. Nustatyta, kad Kompiuterio SSD standžiajame diske „Samsung“ nėra išlikę duomenų apie R. Š. ir L. Š. bendravimą. MRT „Galaxy A72“ vidinėje atmintyje yra išlikę duomenys apie R. Š. ir L. Š. tarpusavio bendravimą, taip pat dalyvavimą grupės pokalbiuose naudojant programėlę „F. M.“ ir trumposiomis (SMS) žinutėmis naudojant „Short M. S.“ paslauga.

Tyrimui pateiktose 16 GB atmintinės „SanDisk C. B. USB“ (modelio Nr. SDCZ50- 016G) ir SIM1 „Pildyk“ Nr. 89370 03800 90116 38341 informacijos, susijusios su tyrimui pateiktais klausimais, nėra.

Prie specialisto išvados pridėtos laikmenos DVD archyvo failo Samsung_SSD.zip kataloge Samsung_SSD/Samsung_ SSD_išrasas yra įkeltas SSD standžiojo disko „Samsung“ išrašas, kuriame informacija, susijusi su 1-7 klausimais yra kataloguose: 1,4,6 kl.; 1,4,6 kl. ekrano nuotraukos; 1,4,6 kl. kita informacija; 1,4,6 kl. miniatiūros; 2 kl. programos (paslaugos); 2 kl. susirašinėjimo išklotinės. DVD archyvo failo GalaxyA72.zip kataloge GalaxyA72/GalaxyA72_israsas įkeltas MRT „GalaxyA72“ vidinės atminties išrašas, kuriame informacija, susijusi su 1-7 klausimais, žymima atitinkamomis žymomis: 1,4,6 kl.; 1,4,6 kl. kita informacija; 2 kl. programėlės; 2 kl. susirašinėjimo išklotinės; 7 kl. (t. 3, b. l. 39-47).

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 151¹ straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu iki 2020 m. lapkričio 19 d. (20214 m. kovo 13 d. įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) atsako pilnametis tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu turintis asmuo, arba pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios normos tikslas – užtikrinti harmoningą vaiko vystymąsi ir apsaugoti nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą, net ir tais atvejais, kai nepilnamečiai asmenys, nesuvokdami socialinės lytinių santykių ir seksualinės prievartos prasmės, sutinka (neišreiškia prieštaravimo) lytiškai santykiauti su pilnamečiu, socialiai brandžiu asmeniu. Todėl būtent pilnamečiam socialiai brandžiam asmeniui, turinčiam daugiau gyvenimiškos patirties, kyla pareiga neinicijuoti lytinių santykių su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu arba jų atsisakyti.??? Pažymėtina, kad BK 151¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti pavojingą veikos pobūdį (nukentėjusiojo jaunesnį nei 16 metų amžių) ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Baudžiamajame įstatyme tvirkinamieji veiksmai nėra apibrėžti, todėl tokių veiksmų turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką, tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024 ir kt.). Taigi, tvirkinamieji veiksmai BK 153 straipsnio prasme gali būti siejami tiek su fizinio sąlyčio ir kontakto nebuvimu, tiek ir su tokio kontakto buvimu, tačiau, pagal teismų praktiką, jie nėra susiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu nei šešiolikos metų amžiaus asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024). Pažymėtina ir tai, kad tvirkinamaisiais veiksmais pripažįstami veiksmai, galintys sukelti jaunesnio negu šešiolikos metų asmens per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokių neigiamų padarinių. BK 153 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – ji nereikalauja padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tvirkinamųjų veiksmų įtaka nukentėjusiojo elgesiui neįeina į šios nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356/2014, 2K-257-495/2024). Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka šešiolikos metų amžiaus nesulaukusio asmens tvirkinimo veiksmus, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį (1 punktas), bejėgiškos būklės (2 punktas), savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį (3 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. Š. kaltė padarius BK 151¹ straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nors nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje R. Š. iš esmės neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus savo nepilnametės dukros L. Š. atžvilgiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tame tarpe ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis savo kaltę pripažino visiškai, gana detaliai nurodė visas inkriminuojamų įvykių aplinkybes, savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kartu pažymėtina, jog atlikus pilną įrodymų tyrimą teisme, tai yra apklausus visus liudytojus bei ištyrus rašytinę bylos medžiagą ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, kaltinamasis R. Š. baigiamųjų kalbų metu ir sakydamas paskutinį žodį nurodė pilnai prisipažįstantis padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, palaikantis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir besigailintis.

Teismas , įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus duomenis: ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 9 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos metu nepilnametės nukentėjusiosios L. Š. duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. B., B. G., L. G., Š. K., A. B., V. T., J. D. ir A. S. parodymus, kuriuos liudytojai patvirtino apklausiami teisme; Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 - gruodžio 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-221/2024 išvadas; globos namų „Užuovėja“ vaiko įvertinimo išvadą; 2024 m. balandžio 16 d. kratos protokolo ir 2024 m. lapkričio 15 d. specialisto išvados duomenis, konstatuoja, jog jie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Nurodytų byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų kontekste, kaltinamojo R. Š. 2025 m. birželio 2 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinius siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, yra neprieštaringi, be to, kaip minėta, kaltinamasis po visų įrodymų teisme ištyrimo, juos patvirtino ir paneigė prieš tai teismui duotus kaltę neigiančius parodymus. Teismas neturi pagrindo netikėti nepilnametės nukentėjusiosios L. Š. parodymais, kadangi remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 - gruodžio 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-221/2024 išvadomis, jai nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas ar patiklumas, be to, jos parodymus patvirtina ir papildo prieš tai išvardinti kiti byloje esantys įrodymais.

Aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad R. Š. tenkino lytinę aistrą pažeidžiant nepilnamečio, t. y. jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, o būtent: jis, 2019 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apie 18 val., savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, turėdamas tyčią ir tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, atsigulęs lovoje šalia gulinčios savo dukros, t. y. mažametės L. Š., po viena antklode, prisiglaudęs ir apkabinęs nukentėjusiąją, pakėlęs jai marškinėlius, glamonėjo jos apnuogintą pilvą, ir pusiau numovęs jai kelnes, apatines kelnaites, bei pusiau nusimovęs savo apatines kelnaites, savo nuogu lytiniu organu prikišęs jį prie nukentėjusiosios apnuogintų sėdmenų, trynėsi į nukentėjusiosios sėdmenis, t. y. darydamas judesius pirmyn atgal, braukė (lietė) lytiniu organu jos nugarą, ir taip kitokio fizinio sąlyčiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete L. Š., gim. (duomenys neskelbtini).Taip pat, jis tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: jis, 2016 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas vieningą tyčią, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, sodindavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų mažametę ant pečių, sakydamas jai nesakyti apie tai mamai, kad „mes su tavimi žaidžiam“, ir kad kitą kartą ateitų pas jį ji (mažametė) be kelnių; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, laikotarpiu nuo 2019 metų rudens iki 2022 metų spalio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas vieningą tyčią, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini),yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, nukentėjusiajai L. Š. matant (stebint), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų vaikščiojo po namus nuogas, demonstruodamas nukentėjusiajai savo nuogą kūną, ateidavo vakarais ir naktimis nuogas į kambarį, kuriame buvo nukentėjusioji, stebėdamas (žiūrėdamas) į ją gulinčią (miegančią) lovoje, kviesdavo mažametę nukentėjusiąją kartu su juo išsimaudyti nuogiems vonioje, o nukentėjusiajai nuogai besimaudant vonioje, siūlydavo padėti jai nusiprausti ir, patraukęs užuolaidą, jos klausdavo, ar nereikia patrinti jai nugaros, sakydamas mažametei „ką slepi, ko bijai“, ir užėjęs į vonios kambarį nukentėjusiosios akivaizdoje, t. y. stebėdamas ją nuogą besimaudančią vonioje, tuštindavosi tualete, siūlydavo nukentėjusiajai kartu žiūrėti pornografinio turinio filmus, ją bučiuodamas kišdavo savo liežuvį į jos (nukentėjusiosios) burną, siūlydavo mažametei nuogai vaikščioti po namus, taip pat atsisėdęs šalia gulinčios mažametės nukentėjusiosios L. Š., būdamas nuogas tyčia užkėlęs laikė mažametės kojas ant savo nuogo lytinio organo, pasisodindamas mažametę nukentėjusiąją ant kelių lietė jos lytinius organus ir krūtis; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2022 metų spalio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas vieningą tyčią, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim.(duomenys neskelbtini) yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl nepilnametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, sėdėdamas prie stalo šalia mažametės L. Š., pakėlęs jai marškinėlius, nusegęs ir nuėmęs jos liemenėlę, abejomis rankomis glostė nukentėjusiosios nuogą krūtinę. Tokiu būdu, jis (R. Š.) tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti mažametės (nepilnametės) nukentėjusiosios L. Š. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą bei sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Taip pat, R. Š. nesunkiai sutrikdė mažametės L. Š., gim. (duomenys neskelbtini),psichinę sveikatą, o būtent: jis, 2019 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apie 18 val., savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuomet būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, turėdamas tyčią ir tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, kitokio fizinio sąlyčiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat, kada jis, 2016 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2019 metų rudens iki 2022 metų spalio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 metų spalio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuomet būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas vieningą tyčią, žinodamas, kad jo dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu (duomenys neskelbtini) amžiaus, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo R. Š. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų sistemingai tvirkino mažametę nukentėjusiąją L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl R. Š. nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį potrauminio streso sutrikimu (F43.1).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018). Teismo vertinimu, byloje nustatyti kaltinamojo tyčiniai nusikalstami veiksmai pagal jų pobūdį ir intensyvumą kaltintojo pagrįstai įvertinti kaip lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir mažametės nukentėjusiosios tvirkinimas. Byloje nustatyta, kad R. Š. žinojo, kokio amžiaus buvo nukentėjusioji, todėl neabejotinai suvokė, kad neleistinus, seksualinio pobūdžio ir tvirkinamuosius veiksmus atlieka prieš jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį. Pažymėtina, kad byloje nustatytais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens, t. y. mažametės mergaitės, seksualinį neliečiamumą ir tai neabejotinai reikalauja griežtesnės šio neliečiamumo apsaugos dėl mažamečiams būdingo fiziologinio ir psichologinio jautrumo. Nurodyti kaltinamojo seksualinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiajai sukėlė neigiamas emocijas, psichologines problemas ir iki šiol jaučiamas pasekmes. Atsižvelgiant į nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis R. Š. inkriminuojamus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad tenkina savo lytinę aistrą ir atlieka tvirkinimo veiksmus šešiolikos metų amžiaus nesulaukusio asmens atžvilgiu, ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitiktį baudžiamajam įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad yra veikiama tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog kai nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei baudžiamosiose bylose nukentėjusiojo bejėgišką būklę BK 138 straipsnio kontekste lemia tik jo amžius (mažametystė), mažamečiam nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas mažamečiui, t. y. tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes sveikatos sutrikdymo bylose vien tik mažametystė negali būti siejama su bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Bejėgiška asmens būkle BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste laikomos aplinkybės, kai nukentėjusysis nesuvokia grėsmės savo sveikatai arba neturi galimybės aktyviai pasipriešinti prieš jį daromam nusikaltimui. Bejėgiška būklė gali būti dėl asmens fizinių ar psichinių savybių, t. y. sunkios ligos, neįgalumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Teismų praktikoje paprastai laikomasi nuomonės, kad apie bejėgišką būklę teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo asmens fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji L. Š. yra kaltinamojo R. Š. šeimos narys - dukra, bylai aktualiu laikotarpiu buvusi mažamete.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo R. Š. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 151¹ straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu iki 2020 m. lapkričio 19 d. (2014 m. kovo 13 d. įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi nuo 2020 m. lapkričio 20 d. galiojančioje straipsnio redakcijoje yra numatyta šio straipsnio 4 dalis, kuri numato atsakomybę už 3 dalyje padarytus veiksmus asmeniui, jaunesniam, negu 16 metų amžiaus ir pagal kurią gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, taigi yra kaltinamojo padėtį sunkinanti; 153 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, tenkino lytinę aistrą pažeidžiant nepilnamečio, t. y. jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, taip pat tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį. Dalyje dėl nesunkaus L. Š. sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į prieš tai paminėtą aktualią teismų praktiką, kaltinamojo R. Š. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, kadangi jis savo neteisėtais tyčiniai nusikalstamais veiksmais padarė savo dukrai, bylai aktualiu laikotarpiu dar buvusiai mažamete, nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl kaltinamojo nurodytų veiksmų ir pasireiškusį potrauminio streso sutrikimu. Kaltinamojo kaltė veikų padarymu yra pilnai įrodyta.

Dėl bausmės.

Teismas , skirdamas bausmę R. Š., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

R. Š. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai. R. Š. yra vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 51-73). Byloje nėra duomenų apie R. Š. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 3 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, padarė savo artimo nepilnamečio giminaičio – dukters atžvilgiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Teismas , įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam R. Š. už įvykdytas nusikaltimas veikas paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas už sankcijose nustatytus tokios bausmės rūšies vidurkiui – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustatyta, kad R. Š. jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 151¹ straipsnio 3 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, padarė skirtingais veiksmais (poelgiais), ne vienu ir tuo pačiu metu, esant susiformavusiai skirtingai tyčiai. Todėl, vadovaujantis teismine praktika, pripažintina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdytos realiąja sutaptimi ir už jų padarymą skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė skirtina – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Skirtina subendrinta bausmė, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintina apėmimo būdu su pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus skirtina bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. Š. skirtina – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas pareigas.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).

Teismas , įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. Š. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktais, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė su įpareigojimais, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka nebuvo.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

Šioje baudžiamojoje byloje nepilnametės nukentėjusiosios L. Š. vardu jos įgaliota atstovė pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 46-53).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji neturtinę žalą vertina bendrai 10 000 Eur. Tokia suma grindžiama tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų ji patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet taip pat nuo didelio streso ją kamuoja dideli galvos skausmai, ji iki šiol išgyvena itin ryškius, stresą keliančius prisiminimus, kai susiduria su seksualinį išnaudojimą primenančiomis užuominomis, sapnuoja su tuo susijusius sapnus, vengia susidurti su temą primenančiais dirgikliais, apie tai kalbėti, galvoti. Jai sunku susikaupti mokykloje bei pokalbių metu, skundžiasi padidėjusiu irzlumu, impulsyvumu, pabudimais nakties metu. Ją taip pat kamuoja kaltės, nevertingumo, nereikalingumo, defektyvumo jausmai. Ji iki šiol periodiškai lankosi pas psichologą, vartoja paskirtus raminamuosius vaistus ir antidepresantus. L. Š. yra jauno amžiaus, jos asmenybė dar besiformuojanti, tačiau jos patirti išgyvenimai turi ir turės didelių neigiamų pasekmių jos tolimesniam gyvenimui, galimybei užmegzti santykius, pasitikėti tiek kitais žmonėmis, tiek vyrais. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė intensyvius, ją dvasiškai žalojančius, ilgai trukusius ir besitęsiančius neigiamus jausmus. Neabejotina, kad patirti seksualinio ir tvirkinamojo pobūdžio veiksmai turėjo neigiamą įtaką nukentėjusiosios asmenybės raidai, jos kasdieniam gyvenimui bei bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Ji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes net kelerius metus kentė savo tėvo seksualinę prievartą ir priekabiavimą, nusikalstamų veikų padarymo metu ji buvo mažametė, labai ilgą laiką nedrįso niekam apie kaltinamojo veiksmus pasisakyti, visus išgyvenimus laikydama savyje.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini)–117 straipsniai). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, kas šiuo atveju taip pat yra aktualu, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos A. T. formuojama praktika. Atsižvelgus į Lietuvos A. T. praktiką nustatant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose matoma, kad nukentėjusiajam priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 15 000 Eur (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-469-303/2016, Nr. 2K-240-689/2018, Nr. 2K-61-689/2019, Nr. 2K-288-648/2019, Nr. 2K-36-489/2020, Nr. 2K-246-719/2022 ir kt.).

Nukentėjusiosios L. Š. atstovė, pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur, civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė didelius išgyvenimus ir stresą, suprastėjo jos psichinė sveikata, atsirado kaltės, nevertingumo, nereikalingumo, defektyvumo jausmai, sumenkinta jos savivertė, atsirado nepasitikėjimas tiek kitais žmonėmis, tiek vyrais, iki šiol lankosi pas psichologą, dėl jos itin jauno amžiaus ir dėl to, kad neteisėti veiksmai jos atžvilgiu tęsėsi keletą metų, tai turėjo ir turės didelių neigiamų pasekmių jos tolimesniam gyvenimui ir asmenybės formavimuisi.

Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, taip pat dėl jos seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji L. Š. tiek įvykių metu, tiek po įvykių dėl patirtų psichinės sveikatos sutrikdymo ir seksualinės prievartos jautė neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą ir baimę. Tai patvirtina ir liudytojų R. B., B. G., L. G., Š. K., A. B., V. T. parodymai, kad mergaitė buvo ilgą laiką labai įsitempusi, ją kamavo stiprūs galvos skausmai ir psichologinės problemos, ji labai sunkiai išdrįso pasipasakoti apie patiriamą prievartą, labai išgyveno ir tebeišgyvena. Pripažintina, kad patirti sveikatos sutrikdymai (konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su kaltinamojo veiksmais) ir ilgą laiką sistemiškai patiriama seksualinė prievarta neabejotinai pablogino tiek fizinę, tiek psichologinę nukentėjusiosios sveikatos būklę. Teismas sutinka ir su tuo, kad dėl patirto seksualinio smurto nukentėjusioji galėjo prarasti pasitikėjimą kitais žmonėmis, o ypač vyriškos lyties atstovais, buvo sumenkinta jos savivertė, pasidarė sudėtingi santykiai šeimoje ir pablogėjo socialinis gyvenimas, padaryta neigiama įtaka jos asmenybės formavimuisi. Kaip minėta, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo ir patirtos seksualinės prievartos padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į tai, jog kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio iš esmės neginčija, baigiamųjų kalbų metu sutiko su prašoma priteisti 10 000 Eur suma, todėl teismas neturi pagrindo mažinti nukentėjusiajai L. Š. priteistino neturtinės žalos dydžio ir civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Pasisakant dėl prašymo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos A. T. praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo tenkintinas.

Dėl kitų klausimų.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 (trys) kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie bylos 1 ir 3 tomų galinių viršelių, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Kratos įtariamojo R. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „S. G.“ A7, IMEI1: (duomenys neskelbtini) su krovikliu, 2025 m. sausio 13 d. Vilniaus aps. VPK KPSNTV 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. IBPS-V-100538-25 perduoti saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t. 3, b. l. 48-49), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. Š., kadangi nenustatyta, kad šie daiktai būtų betarpiškai naudoti darant šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas ar būtų jų rezultatas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir skirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, skirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 3 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį, subendrinti iš dalie sudedant ir skirti subendrintą 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti apėmimo būdu su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus paskirta bausme ir paskirti R. Š. galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant R. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. L. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. Š. jos naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šias lėšas iki L. Š. sueis (duomenys neskelbtini) metų uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą R. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

- 3 kompaktinius diskus, laikomus vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos 1 ir 3 tomų galinių viršelių, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- Kratos įtariamojo R. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtus mobiliojo ryšio telefoną „S. G.“ A7, IMEI1: (duomenys neskelbtini) su krovikliu, 2025 m. sausio 13 d. Vilniaus aps. VPK KPSNTV 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. M.-Balionis nutarimu Nr. IBPS-V-100538-25 perduotus saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t. 3, b. l. 48-49), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti teisėtam savininkui – R. Š., kadangi nenustatyta, kad šie daiktai būtų betarpiškai naudoti darant šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas ar būtų jų rezultatas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

R. Š.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.