Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. J. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2020 m. rugsėjo 10-osios vakare apie 21 val. prie geležinkelio bėgių. Prieš medžioklę jis atvyko pas G. ir T. G. į namus, kur susirašė medžioklės lapą, pasikalbėjo, kas bus šaudoma ir kas kur sėdės. Medžioklės vadovu buvo G. G.. Tuo metu buvo galima medžioti elnio patinus ir šernus, bet nutarė elnių negaudyti ir medžioti tik šernus. Medžioklės vadovas pasakė, jog bus tykojama, ir nurodė vietas, kas ir kur sėdės. Jo vieta buvo bokštelyje apie 70 m nuo geležinkelio bėgių prie kukurūzų lauko. Atvykus G. išlipo pakeliui prie pralaidos ir nuėjo prie kito bokštelio, nes jis nevažiavo iki kukurūzų lauko, o pasiliko visai kitame šone. Negali pasakyti, koks buvo atstumas nuo jo bokštelio iki G. G. bokštelio, tačiau galėjo būti apie 1 km atstumas. Su T. G. nuvažiavo prie kukurūzų lauko, paliko automobilį ir kartu nuėjo prie savo bokštelių, nes jie abu buvo netoli vienas kito, t. y. T. bokštelis buvo apie 300-500 m atstumu nuo jo. Jie susėdo į bokštelius laukti šernų ir temstant apie 21 val. juos išgirdo iš kitos geležinkelio pusės. Šernai artėjo ir traukėsi į jo pusę, tačiau į tą pusę, kur turėjo eiti, jis neturėjo matomumo, todėl nusprendė pakeisti savo tykojimo vietą. Išlipęs iš bokštelio jis nuėjo prie bėgių ir atsitūpė. Tuomet išgirdo šerną lipant per bėgius ir staigiai pradėjo taikytis, bet tuo metu dėl rasos bei akmenukų jam praslydo koja ir jis patraukė ranką, taip automatiškai patraukdamas į šoną ir šautuvą. Kai baigėsi jos paslydimas ir šūvis, jis susiskambino su T. G. ir pasakė, kad buvo šauta į šerną, bet galėjo ir nepataikyti, nes truputį timptelėjo ranką. Jie nutarė patikrinti vietą. Jis palaukė T. G., jie šnekučiuodamiesi apžiūrėjo ir patikrino vietą, tačiau šerno nebuvo, todėl parėjo prie automobilio. Tuomet nuvažiavo pasiimti G. G. ir grįžo namo. Kai jis buvo prie bėgių, tai buvo pasilipęs ant pylimo, kad būtų daugiau matomumo, t. y. viena jo koja buvo bėgių lygmenyje, o kita koja ant skardžio, t. y. nuleista nuo pylimo, todėl su ja „nepagavo“ atramos. Nuo išlipimo iš bokštelio iki kojos paslydimo praėjo viena ar kelios minutės. Nuėjęs prie bėgių, jis atsitūpė ir iš karto netikėtai išlindo šernas, todėl buvo staigus šūvis ir nebuvo galima gerai jam pasiruošti. Neprisimena, kiek laiko tykojo žvėries bokštelyje, kol nuėjo prie bėgių, tačiau apie 21 val. susiskambino su T. G.. Nuo medžioklės pradžios iki šūvio užtruko apie vieną - pusantros valandos. Tame lauke ne pirmą kartą medžiojo, bet tame bokštelyje buvo pirmą kartą, nes tose apylinkėse yra tekę ir anksčiau medžioti svečio teisėmis. Sėdint bokštelyje priešais jį buvo kukurūzų laukas, o jam už nugaros – geležinkelio bėgiai. Kol buvo bokštelyje, važiavo traukiniai, tačiau nežino, kiek jų pravažiavo – gal vienas, o gal du. Atkarpoje, kur vyko medžioklė, traukiniai nesignalizavo ir nebuvo papildomų pašalinių garsų. Negali paaiškinti, kaip dyzelinas iš traukinio cisternos pateko į aplinką, bet jo išbėgimą įtakojo cisternos peršovimas, dėl ko jis dabar ir yra kaltinamas, tačiau jis taikėsi į šerną, o ne į traukinį, ir šerną nuo traukinio jis skiria. Kai stovėjo prie bėgių, tai tuo metu traukinys nevažiavo, nes kitu atveju jis jį būtų „nutrenkęs“, o ir šernai tada nebūtų lipę ant bėgių. Nei einant nuo bokštelio link geležinkelio bėgių, nei pritūpus prie bėgių, traukinių eismas nevyko. Medžioklė pasibaigia vadui pasakius, kada renkamės, arba sutartu laiku. Po šūvio kartais pasiliekame toliau laukti gyvūno, bet šiuo atveju jie išsiskirstė. Po jo šūvio jam už nugaros girdėjosi ir daugiau šūvių, nes pora jų tikrai girdėjo, o daugiau jų neprisimena, kadangi galėjo važiuoti traukinys ir jų nesigirdėti. Jų kompanijoje buvo trys žmonės ir jie šūvių nedarė, todėl turbūt kažkas dar medžiojo, tačiau negali pasakyti, kas medžiojo. Šios medžioklės metu turėjo šautuvą CZ550 su optika „Docter Classic“, kuri buvo nuo 3 iki 12 priartinimo ir 56 išėjimo, o prožektorių turėjo su savimi. Su jo turėta optika visiškoje tamsoje negalima įžiūrėti, bet ant šviesaus paviršiaus įmanoma matyti. Būnant prie bėgių, jis žiūrėjo per optiką ir per ją jam matėsi šernas, nes paviršius buvo šviesus, o pagal kontūrus buvo galima suprasti, kas yra ant bėgių. Žiūrint į krūmų ar miško pusę, nebuvo galima įžiūrėti, bet žiūrint į geležinkelio bėgius, kur yra šviesi skalda - viskas labai gerai išryškėjo. Be to, jo optika buvo gera ir skaidri, kadangi specialiai pirko skirtą vakarui. Medžioklės vadovas pasakė, jog medžioklės būdas bus tykojant. Lipant į bokštelį ir išlipant iš jo, šautuve negali būti šovinių nei vamzdyje, nei dėtuvėje, ir tik įlipus į bokštelį yra užtaisomas šautuvas, o lipant iš bokštelio – šoviniai yra išimami. Savo šautuvą jis užtaisė bokštelyje, o kai išgirdo šernus, tai atitraukė spyną, išėmė šovinius ir išlipo iš bokštelio. Nuėjęs prie medžiojimo vietos, spyna liko atitraukta, o šovinys buvo išimtas, kad nebūtų sukeltas didelis triukšmas, nes prieš atėjus į vietą, jis į vamzdį įstatė šovinį ir uždarė spyną, kad nebūtų didelio garso. Koja jam slydo šūvio metu, t. y. šūvis buvo padarytas kojos slydimo momentu. Aplinkui visiškai tylu nebuvo, kadangi buvo vėjas. Nežino, per kiek laiko nuėjo nuo bokštelio iki geležinkelio bėgių ir nusitaikė. Iš tykojimo į kitą medžioklės būdą jis neperėjo, o keisti tykojimo vietos nėra draudžiama. Sekimas būna tada, kai yra sužeistas žvėris. Žalą už išbėgusį į aplinką dyzeliną ir jo sutvarkymą bendrovėms atlygino. Tai padarė, nes norėjo, kad greičiau viskas pasibaigtų, nenorėjo prarasti šautuvų ar gauti baudų. Jis su tokiais dalykais niekada anksčiau nebuvo susidūręs, o tyrėja pasakė, kad kuo greičiau susitvarkys ir atlygins žalas, tuo greičiau viskas pasibaigs, tačiau kaip mato, iki šiol niekas nepasibaigė, nes yra šiame procese. Kai pakalbėjo su tyrėja, jis suprato, kad jei sumokės padarytą žalą, tai nebus tyrimo ir nebus jokių kaltinimų. Jis tik norėjo ramybės ir kad greičiau viskas pasibaigtų. Jis medžioja nuo 18-os metų ir niekada nėra buvę su juo jokių problemų. Dabar mato, kad žalos sumokėjimas nieko nepadėjo, nes vis tiek yra kaltinamas nusikaltimo padarymu. Sudaręs susitarimą su advokatu, jis padarė jau paskutinę įmoką žalos atlyginimui, kadangi žalą atlygino dalimis. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjęs iš karto visą virš 3000 eurų sumą, o su geležinkeliais, AB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) pavyko susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis ir kas mėnesį iki kovo mėn. mokėjo po maždaug 700 eurų kas mėnesį. Po šūvio susiskambino su draugu, kuris buvo netoli esančiame bokštelyje, tačiau negali pasakyti, kuris kuriam skambino, kadangi automatiškai visada po šūvio susiskambina. Nežino, per kiek laiko po šūvio buvo susiskambinta.

Kaltinamasis A. J. 2020-11-06 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltės klausimo nekomentuos, galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo, narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, dėl pareikšto įtarimo, kol kas nieko nekomentuos, nori pasitarti su advokatu. Gali paaiškinti, kad jis medžioja nuo 18 metų, yra susipažinęs su visomis saugaus elgesio taisyklėmis, įskaitą yra išsilaikęs 2020-01-03, įskaita galioja 3 metus. Taip pat yra Lietuvos medžiotojų sąjungos "(duomenys neskelbtini)" narys nuo 2020-01-03. Parodymus atvyks duoti iki 2020-11-20 (4 t., b. l. 46, priedai: medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, leidimo nešioti ir laikyti ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, LSM "(duomenys neskelbtini)" medžiotojo nario bilieto kopija, (4 t., b. l. 49-51).

Kaltinamasis A. J. 2020-11-24 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, dėl to, kad tyčia į cisterną nešovė. Gali paaiškinti, kad 2020-09-10 vakare apie 19.00 val. - 19.30 val. jis su T. G. ir jo tėvu G. G. vyko medžioti į jų medžioklės plotus. Jis vyko kaip svečias. Prieš išvykdami G. G. namuose pasirašė į medžioklės lapą, medžioklės vadovas buvo G. G.. Į medžioklės vietą vyko G. G. mašina. Nuvažiavus į medžioklės vietą (duomenys neskelbtini) pats pirmas išlipo G. G. ir nuėjo į savo bokštelį prie tokios perlaidos, tada už vairo persėdo T. G. ir jie važiavo toliau, link jų medžioklės vietos. Prie miško kampo, šalia kukurūzų laiko jie pasistatė automobilį ir pėsčiomis ėjo pamiške iki pat geležinkelio ir geležinkeliu nuėjo iki pat medžioklės bokštelių. T. G. nuėjo į savo medžioklės bokštelį, šiek tiek toliau nuo geležinkelio, o jis nuėjo į jam skirtą bokštelį, kuris yra gal 50-70 metrų atstumu nuo geležinkelio. Dar einant į medžioklės vietą praleido link (duomenys neskelbtini) važiuojantį traukinį. Kiek prisimina, pačios medžioklės metu lyg tai ir važiavo traukinys, bet prie to traukinių važiavimo jie yra pripratę ir tiesiog natūraliai nekreipia dėmesio ir net nereaguoja į juos. Dar tykodamas bokštelyje girdėjo, kad už geležinkelio bėgių žvyginasi šernai. Jis išlipo iš bokštelio ir pats vienas ėjo link gelžkelio, lyg ir buvo kalbėję, kad medžios iki 21 val., dabar tiksliai neprisimena, nes yra medžioję ne vieną kartą ir ar būtent tą kartą tarėsi jis tiksliai neprisimena. Žodžiu, jis pats vienas tiesiai nuo savo bokštelio ėjo link geležinkelio bėgių ir viskas įvyko labai greitai, tiesiog momentiškai, išgirdo, kad nuo geležinkelio bėgių byra akmenys, jis truputį pakilęs į geležinkelio šlaitą užsitaisė savo šautuvą CZ 550, pritūpė pasiruošti šūviui, išgirdo, kad ant gelžkelio stovi šernas, tiksliau lipa, nusitaikęs su šautuvu užvedęs šnelerį ir saugiklį apsišvietė taikytis šauti į šerną ir dar besitaikant, tupint ant šlapios žolės, ant šlaito, praslydo atraminė koja ir užteko menkiausio prilietimo, kad šautuvo gaiduko šneleris suveiktų, viskas įvyko labai greitai, tiesiog akimirksniu, dešiniajai atraminei kojai praslydus automatiškai pasileido ir dešinė atraminė ranką, to pasekoje patempė visą šautuvą iš buožės žemyn, o vamzdis pasikėlė į viršų ir paties tempimo metu įvyko šūvis. Tuo metu nejuto, kad važiavo traukinys, jo nematė, medžioklės metu buvo tamsu, jokio traukinio apšvietimo nebuvo. Kai šūvis išėjo, jis pats dar slydo, visai negirdėjo ar kur pataikė, nes viskas vyko akimirksniu, rankose juto ginklo atatranką, o kulkos garso negirdėjo. Kitoje geležinkelio pusėje dar prietemoje, t. y. jiems tik atvykus jis girdėjo šūvių, bet jie buvo tolokai už geležinkelio kitoje pusėje, už kokio kvartalo (miško). Po jo šūvio netrukus jam paskambino T. G., paklausė ar turi ką nors, t.y. ar nušovė ką nors, jis pasakė, kad greičiausiai nebus, bet reikia eiti patikrinti. Jis daugmaž toje pačioje vietoje, tik perėjęs į kitą geležinkelio pusę, laukė T. G., dar kol laukė išardė šautuvą, t.y. iš šautuvo išėmė gilzę ir pratraukė spyną ir atėjus T. G. pasakė, kad ko gero prašovė šerną, nesakė, kad slydo, nenorėjo pasirodyti žioplas. Su T. G. ėjo į šerno vietą, jokio išskirtinio dyzelio kvapo neužuodė, švietėsi su prožektoriais, nematė jokio nubėgusio dyzelio žymės, ieškojo šerno, o ne dyzelino žymių. Ėjo šalia bėgių link (duomenys neskelbtini) pusės. Nematė jokio kraujo žymių, todėl grįžo atgal. Apie tai, kad peršauta cisterna jis sužinojo sekančią dieną, jam paskambino ir pasakė T. G.. Jis išsigando, nutirpo rankos ir kojos, pagalvojo, kad galimai tai buvo jo iššauta kulka, nes medžiojo prie pat geležinkelio. Jis susisiekė su AB "(duomenys neskelbtini) " bei su AB "(duomenys neskelbtini)", dėl žalos atlyginimo, pasirašė taikos sutartis jis per atitinkamą laikotarpį įsipareigoja atlyginti galimai padarytą žalą. Šovinių pateikti negali, nes jų nebeturi, šovinius perka parduotuvėse "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", šoviniai parduodami tik su leidimu. Sutinka važiuoti į parodymų patikrinimo vietą ir parodyti visas šūvio aplinkybes. Nuoširdžiai gailisi dėl skubotai priimto sprendimo šauti. Daugiau neturi ko papasakoti (4 t., b. l. 54-55).

Iš 2020-11-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. J. parodymų patikrinimo metu parodė ir paaiškino įvykio aplinkybes dėl 2020-09-10 peršautos cisternos. Tarnybiniu automobiliu "Mitsubishi Pajero", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykta į įtariamojo nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini). A. J. paaiškino, kad iki jo medžioklės bokštelio galima eiti tiesiai per kukurūzų lauką. Atėjus prie medžioklės bokštelio A. J. parodė bokštelį, paaiškino, kad 2020-09-10 jis medžiojo iš šito bokštelio (žr. nuotr. Nr. 1), atstumas nuo medžioklės bokštelio iki tarnybinio automobilio apie 600 metrų (įstrižai per lauką) (žr. nuotr. Nr. 2). A. J. paaiškino, kad išlipęs iš medžioklės bokštelio ėjo link geležinkelio bėgių, parodo kryptį, kur ėjo, atstumas apie 70 metrų (žr. nuotr. Nr. 3). Parodo vietą nuo geležinkelio sankasos iš kurios šovė (kitoje geležinkelio bėgių pusėje matomas piketas 8-7) paaiškino, kad labai tiksliai neprisimena tos vietos, gali būti nelabai tiksli vieta iš kur šovė, paaiškino, kad šovė pritūpęs, parodė, kaip šovė pritūpęs, parodė kryptį, kur šovė (žr. nuotr. Nr. 4,5), parodė vietą, kur bėgo šernas, atstumas nuo šūvio vietos iki tos vietos, kur bėgo šernas yra apie 65 metrus (žr. nuotr. Nr. 6). A. J. paaiškino, kad šūvio metu slydo, todėl vamzdis pasikėlė į viršų, paaiškino, kad šernas bėgo iš priešingos geležinkelio pusės, nubėgo į tą pusę, kur yra kukurūzų laukas (t. y. ta pusė iš kurios atėjome) (žr. nuotr. Nr. 7). A. J. paaiškino, kad visiškai nematė ir negirdėjo pravažiuojančio traukinio, nes prie traukinio garsų yra pripratęs, paaiškino, kad sukoncentravęs dėmesį buvo į šerną. Atstumas nuo matomo geležinkelio posūkio į kairę pusę ir į dešinę pusę apie 700 metrų (8, 9). A. J. paaiškino, kad su T. G. medžioti ėjo ne tiesiai į jo bokštelį, o lygiagrečiai miško, tada perėjo geležinkelio bėgius ir ėjo lygiagrečiai geležinkelio bėgių, paaiškino, kad eidami su T. G. rūkė, taip pat buvo sustoję praleisti traukinio važiuojančio į (duomenys neskelbtini), tada vėl perėjo geležinkelio bėgius ir nuėjo į medžioklės bokštelį (4 t., b. l. 60-68).

Kaltinamasis A. J. 2021-02-24 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo nuorašas jam įteiktas, parodymus duos atvykęs su advokatu arba pateiks surašęs paaiškinimus pats (4 t., b. l. 74).

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2021-03-02 rašytiniai paaiškinimai), kad:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36493-20. Ikiteisminiame tyrime 2021 vasario 24 d. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta:

1.1. ,,A. J. įtariamas tuo, 2020-09-10 nuo 21:00 val. iki 21:30 val. (duomenys neskelbtini), tarpstotėje (duomenys neskelbtini) kilometre, ties (duomenys neskelbtini) piketu, medžioklės metu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (nauja redakcija nuo 2020-05-09: Nr. D1-268; 2020-05-08, paskelbta TAR 2020-05-08, i. k. 2020-09953) patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių X skyriaus 65 punktą „Šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams“, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, iššaudamas iš graižtvinio šautuvo CZ 550 LUX Nr. A192077 .308 Winchester į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį cisterninį vagoną Nr. 53271060 sunaikino svetimą – AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį pavojingą aplinkai, liepsnųjį A1 klasės arktinį dyzeliną – 3,385 tonos, vienos tonos kaina 921,79 euro, bendros 3120,26 eurų vertės, dėl kilusių padarinių likvidavimo AB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo medžiagas: valiklį universalų Simple 13 l, 1 litro kaina 7,64 euro, bendros 99,32 eurų vertės, sorbento 46 kg, 1 kilogramo kaina 6,20 euro, bendros 285,20 eurų, iš viso AB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 384,52 eurų turtinę žalą, tokiais savo tyčiniais veiksmais iš viso padarė 3504,78 eurų vertės turtinę žalą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje“.

2. Su jam pareikštu įtarimu nesutinka, savo kaltės nepripažįsta ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Jo veiksmuose taip nėra ir kito BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Paaiškina, jog 2020-09-10 apie 19:00 - 19:30 val. Jis kaip svečias kartu su T. G. ir G. G. vyko medžioti į jų medžioklės plotus (duomenys neskelbtini). Prieš išvykdami G. G. namuose pasirašė į medžiokles 1apą, medžioklės vadovas buvo G. G.. Nuvykus į medžioklės plotus pirmas iš automobilio išlipo G. G. ir nuėjo į savo medžioklės bokštelį. Jis kartu su T. G. važiavo prie miško kampo. Šalia kukurūzų lauko pasistatė automobilį ir pėsčiomis ėjo pamiške iki geležinkelio ir geležinkeliu nuėjo iki pat medžiokles bokštelių. T. G. nuėjo į savo medžiokles bokštelį, kiek tiek toliau nuo geležinkelio, o jis nuėjo į jam skirtą bokštelį, kuris yra maždaug 70 metrų nuo geležinkelio. Medžiokles metu girdėjo šūvius kitoje bėgių pusėje, tačiau kiek jų buvo, nepamena. Tykodamas bokštelyje girdėjo, kad už geležinkelio bėgių žviegia šernai. Tuomet išlipo iš bokštelio ir ėjo link geležinkelio. Einant link geležinkelio pamatė, jog ant geležinkelio stovi šernas, kuris lipa žemyn nuo geležinkelio link kukurūzų lauko. Užsitaisė šautuvą, pritūpė ant geležinkelio kelio sankasos, pirštą laikė ant gaiduko ir ėmė taikytis į šerną. Besitaikant paslydo dešinė atraminė koja, nusileido dešinė atramine ranka dėl ko patempė visą šautuvą iš buožes žemyn, o vamzdis pasikėlė į viršų ir paties tempimo metu įvyko šūvis. Įvykus šūviui jis vis dar slydo ir nematė kur pataikė, nejautė ginklo atatrankos ir negirdėjo kulkos garso. Viskas įvyko akimirksniu. Po šūvio jam paskambino T. G., kuris paklausė ar pataikė. Jis atsakė, jog turbūt ne, bet vis tiek reikia eiti patikrinti. Perėjo į kitą geležinkelio pusę ir laukė T. G.. Atėjus T. G. ėjo ieškoti šerno, tačiau jo nerado. Nematė nei šerno kraujo dėmių, nei išsiliejusio dyzelino dėmių. Neradę šerno kraujo dėmių, grįžo atgal. Apie tai, kad peršauta cisterna sužinojo sekančią dieną, kai jam paskambino ir pasakė T. G.. Buvo įsitikinęs, kad jo kulka negalėjo peršauti traukinio cisternos, nes šūvio metu pravažiuojančio traukinio nematė ir negirdėjo. Tačiau tokios galimybės neatmetė, nes medžiojo prie pat geležinkelio, o traukinių dažnai net nebegirdi, nes prie jų garso yra įpratęs. Sužinojęs apie peršautą traukinio cisterną, pats, nieko neverčiamas, susisiekė su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei su AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kadangi spėjo, jog į traukinio cisterną galbūt galėjo pataikyti ir jo iššauta kulka, todėl nutarė geranoriškai atlyginti žalą. Buvo įsitikinęs, kad žala kilo iš delikto. Manė, kad atlygins žalą ir viskas pasibaigs, todėl pasirašė taikos sutartis, kurių pagrindu atlygino padarytą žalą.

4. Nori pažymėti, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios. Šautuvas iššovė tik dėl to, kad besitaikant į šerną paslydo atraminė koja, nusileido dešinė atraminė ranka dėl ko patempė visą šautuvą iš buožės žemyn, o vamzdis pasikėlė į viršų ir paties tempimo metu nusispaudė gaidukas. Važiuojančio traukinio nematė, kadangi buvo susikoncentravęs dėmesį į šerną. Be to, toje vietoje, kur taikėsi į šerną, yra bėgių posūkis, dėl ko važiuojančio traukinio matomumas yra ribotas. Pasisakant dėl traukinio skleidžiamo garso aktualu tai, kad prie bėgių tenka medžioti dažnai, todėl yra pripratęs prie traukinių skleidžiamo triukšmo ir, kuomet taikosi į žvėrį, šio garso net negirdi. Be to, geležinkelio bėgiai yra lygiagrečiai su keliu, kuriame eismas itin intensyvus, todėl pučiant vakarų vėjui pravažiuojančių traukinių garsas yra slopinamas garso, kurį skleidžia keliu važiuojantys automobiliai.

5. Ikiteisminio tyrimo metu jo gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir su ja supažindino jį. Jam yra žinoma, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje 2021-02-08 specialisto V. K. išvadoje nustatyta, kad šūvis į galinę vagono cisternos sieną buvo atliktas 10 sekundžių laiko tarpe, traukinio paskutiniam vagonui pravažiavus pro šaulį. Net ir tuo atveju, jei būtų teigiama, kad į pravažiuojančio traukinio cisterną pataikė jo, o ne kito nenustatyto asmens, iššauta kulka, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis matė pravažiuojantį traukinį ir tyčia į jį šovė. Dar kartą pažymi, jog buvo susikoncentravęs tik į šerną, kurį siekė sumedžioti, todėl pravažiuojančio traukinio nematė ir pataikyti į jo vagono cisterną neturėjo tyčios.

Dėl jo veiksmų kvalifikavimo.

Kaltinamasis A. J. 2021-04-22 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, pasilieka prie parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu, papildomai gali atsakyti, kad 2020-09-10 prieš medžioklę jis atvyko pas G. G. į namus, nes buvo susitarę vykti į medžioklę. Jis buvo visiškai blaivus. Kaip ir minėjo, medžioklės vadovas buvo G. G., jie pasirašė į medžioklės lapus, jie yra išlaikę saugaus elgesio medžioklėje taisykles, todėl žino, kaip elgtis medžioklės metu ir tą kartą dėl šautuvo užtaisymo ar ištaisymo jie iš viso nekalbėjo. G. G. paaiškino, kad medžioklė bus tykojant, jei konkrečiai, tai tą kartą buvo planuojama medžioti šernus, tarėsi iš kurio bokštelio kiekvienas medžios, ir kada baigs medžioklę. Medžioti tykojant tai reiškia, kad žvėries laukia tykojimo vietoje. Tą vakarą jis atėjęs prie savo bokštelio į jį įlipo ir tykojo bokštelyje, girdėjo, kad kitoje geležinkelio bėgių pusėje žvieginasi šernai. Pagal medžių šakų traškėjimą, šernų žvieginimasi suprato, kad šernai ateina link geležinkelio bėgių, tada išlipo iš bokštelio ir nuėjo jų pasitikti prie geležinkelio bėgių. Šautuvą užsitaisė įlipęs į bokštelį prieš išlipdamas iš bokštelio šovinį išėmė, o nuėjęs prie geležinkelio bėgių vėl užsitaisė. Per tą laiką pro jį joks traukinys nepravažiavo, tiksliau jis nematė ir negirdėjo jokio pravažiuojančio traukinio. Kadangi už bėgių girdėjo besižvieginančius šernus, buvo apimtas azarto, dėmesį buvo sukoncentravęs būtent į tą vietą ir staiga pamatęs vieną šerną lipantį per bėgius nusitaikė, slydo dešinė atraminė koja, tuo pačiu nuslydo alkūnė, prilietė gaiduką ir įvyko šūvis. Jis tyčia į jokį traukinį nešovė. Gali paaiškinti, kad jis yra užaugęs prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, tiksliau jo močiutė, L. J., ten gyveno, o per kiekvienas atostogas jis ten augo ir prie pravažiuojančių traukinių garso yra įpratęs nuo pat vaikystės, todėl į juos visiškai nekreipia dėmesio. Be to, kai jis susikoncentruoja tai vienu metu negali daryti kelių darbų. Susikoncentravęs vienam darbui pašalinių aplinkos veiksnių negirdi ir nemato. Daugiau neturi ko papasakoti (4 t., b. l. 84-85).

Liudytojas G. G. teisme parodė, kad už poros dienų bus praėję metai laiko nuo nagrinėjamo įvykio, kai jis buvo savo organizuotos medžioklės vadovu ir medžioklėje dalyvavo su T. G. bei A. J.. Medžioklė vyko jų medžioklės plotuose (duomenys neskelbtini), kur yra jų bokšteliai. Medžioklės vadovu tuo metu buvo jis, A. J. buvo svečias, o T. G. yra būrelio narys. Jie vyko jo automobiliu Mitsubishi Pajero. Prieš medžioklę buvo sutarę medžioti šernus, aptarė medžioklės vietas, visi žinojo savo bokštelius, visiems buvo nurodytos šūvių kryptys. Jo bokštelis buvo toliausiai nuo kitų bokštelių, t. y. jis buvo apie 1 km. atstumu nuo J. ir T. G. bokštelių, o jų bokšteliai vienas nuo kito buvo apie 300-500 m atstumu. Atvažiavus jis pirmasis išlipo iš automobilio. A. J. buvo nurodyta, į kurį bokštelį jis turi eiti, nes svečiams duoda geriausias vietas, kadangi ten iš miško per kukurūzus eina šernai ir ten yra daugiausia šansų sulaukti žvėries. Vienas bokštelis buvo prie geležinkelio bėgių ir jame sėdėjo A. J.. Tas bokštelis yra apie 40 m nuo bėgių. Jo bokštelį ir bėgius skyrė maždaug kilometras miško, o T. G. bokštelį nuo bėgių skyrė laukas, krūmai, t. y. skyrė apie pusę kilometro atstumas. Tie geležinkelio bėgiai buvo J. už nugaros, o jo šaudymo plotas buvo į priešingą pusę. Medžioklės lapą jie pasirašė apie 19.30 val., medžioklė prasidėjo apie 20 val. ir truko po maždaug valandą ar pusantros. Medžioklės metu buvo padarytas vienas šūvis ir A. J. sakė, kad jis buvo jo. Pas jį žvėrių judėjimo nebuvo, o jei pas sūnų būtų medžiotinas žvėris ir medžiotinu atstumu, tai būtų buvęs ir šūvis, tačiau jei šūvio nebuvo, tai reiškia, nebuvo ir žvėries. Jis girdėjo šūvį. Medžioklė dažniausiai vyksta iki pirmo šūvio, nes po šūvio žvėrys būna sunerimę, „sustresavę“ ir jie nebeateina, todėl po pirmo šūvio visada būna susiskambinama. Šiuo atveju po šūvio nebebuvo prasmės sėdėti, kadangi buvo tik vienintelis medžioklės laukas, vienintelė sėdima vieta, todėl medžioklė buvo baigta. Paprastai šūvį padaręs asmuo „prisiduoda“ vadovui ir artimiausiam kolegai, paskambinęs jiems telefonu. Šį kartą po šūvio jis neskambino niekam, o su A. J. ir T. G. susitiko jau po visko mašinoje, nes jie jį paėmė ten, kur paliko, o jis juos pamatė atvažiuojančius. J. sakė, kad per geležinkelį ėjo šernas, į jį šovė, tačiau nepataikė. Dažniausiai taip būna, kad nepataiko, todėl nieko nuostabaus nebuvo ir šį kartą, todėl tiesiog pasišaipė iš A. J. ir viskas baigėsi. Medžioklės plotuose esantys geležinkelio bėgiai netrukdo medžioklei, nes žvėrys prie jų yra pripratę. Po medžioklės parvažiavo namo ir išsiskirstė, nes nebuvo, ką lupti. Kitą dieną gavo būrelio pirmininko skambutį, kad reikia važiuoti į vakarykštės medžioklės vietą, nes kažkas šovė į vagoną. Į tą vietą nuvažiavo su sūnumi, kur jau rado pareigūnus. Vienas pareigūnų pagal kvapą nustatė, iš kur pradėjo bėgti dyzelinis kuras, t. y. jis nustatė, jog kuras pradėjo bėgti nuo geležinkelio ties jų plotais. Tuomet prasidėjo įvykio vietos forminimas. Į tą vietą, kur pradėjo bėgti kuras, jį nusivedė geležinkelio atstovas ir policijos pareigūnai. Geležinkelio atstovas nurodė, jog būtent nuo tos vietos atsiranda dyzelinio kuro kvapas. Ten visi bėgiai yra nubėgę mazutu, naftos produktais, trąšomis jau daug metų ir būtent tą dieną išskirtinių žymių nesimatė. Ta vieta, kur atstovas nurodė, jog yra kuro kvapas, buvo apie 30-50 m atstumu nuo bokštelio, kuriame sėdėjo A. J.. Po šūvio J. smulkiai nepasakojo, kaip jis įvyko, nes iš karto po incidento nebuvo susitikę, o automobilyje apie tai, kad nebuvo pataikyta, tiesiog pasikalbėjo vyriškai su keiksmažodžiais. Medžioklės lapą pildė jis, o A. J. jį pasirašė. Medžioklės lape buvo įrašytas tykojimo būdas, kas reiškia, jog reikia laukti artėjančio žvėries. Sėlinimas reiškia, jog medžiotojas sėlina prie žvėries. Šiuo atveju medžiojimo būdas buvo tykojimas, o tykoti galima už priedangos, iš bokštelio ar be priedangos, tačiau reikia laukti artėjančio žvėries. Buvo nurodytas bokštelis, kuriame A. J. turėjo medžioti. Jam nebuvo uždrausta išeiti iš bokštelio, nes žinojo, kur yra kiti medžiotojai, ir pavojaus nekėlė. Išėjimas iš bokštelio nepereina į kitą medžioklės būdą, nes sėlinimas yra medžiotojo artėjimas prie žvėries, o J. šiuo atveju, kaip supranta, stovėjo ir laukė žvėries, tik nežino, kurioje vietoje jis stovėjo. A. J. šūvį įvykdė ant geležinkelio, prie geležinkelio, ar už geležinkelio – tai jiems nebuvo svarbu, tačiau tikrai ne iš bokštelio. Nesako, kad jie niekada negirdi pravažiuojančių traukinių, bet yra prie jų taip pripratę, kad sėdint bokštelyje didesnį triukšmą kelia plentu važiuojančios mašinos nei už miško važiuojantys traukiniai – tiesiog į traukinius jie nebekreipia dėmesio. Nuo geležinkelio iki kelio, kur važiuoja automobiliai, galėtų būti apie 700 m, bet to tiksliai nežino. Sėlinant galima medžioti tik šviesiu paros metu arba prieš pat saulei leidžiantis, o jie planavo medžioti naktį, todėl J. turėjo turėti prožektorių, nes kitaip naktį neįmanoma medžioti. Jie tikrina leidimus ir dokumentus, o kuprinių nekrato, todėl nežino, ką A. J. turėjo medžioklei. Dyzelino pradėjimo lašėti vietą nustatė iš kvapo, o išskirtinių pėdsakų, kurie prasidėtų iš tos vietos ir tęstųsi toliau, nebuvo, nes ten visi tarpbėgiai ir pabėgiai yra nubėgę visokiais skysčiais - taip buvo įvykio metu ir taip yra šiai dienai. Ten visada smirdi mazutu, trąšomis, dyzeliniu kuru ir nieko išskirtinio ar naujo tą dieną nepajautė. Jam neužsifiksavo atmintyje, kad prieš šūvį būtų girdėjęs traukinio signalinį kauklį.

Liudytojas G. G. 2020-09-18 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-10, 19.30 val. su sūnumi T. G. ir A. J. jam priklausančiu automobiliu MITSUBISHI PJARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į jų medžiotojų būreliui priklausantį Miškininkų medžioklės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Važiavo medžioti šernų, elnių patinų, stirnų patinų. Prieš išvykdami jo namuose užsipildė Medžioklės lapą. T. G., kaip ir jis, yra medžiotojų būrelio narys, o A. J. yra kito būrelio narys, tačiau su jais medžioti važiavo svečio teisėmis. Nuvykus į mišką pamiškėje išlipo jis ir nuėjo į medžioklės bokštelį, esantį pamiškėje, maždaug 1 km atstumu nuo geležinkelio bėgių. T. su A. automobiliu važiavo prie kukurūzų lauko, esančio šalia geležinkelio, nes ten bokšteliai, iš kurių jie turėjo medžioti, sustastyti apie kukurūzų lauką, iš kurių jie ir turėjo medžioti. Apie 21 val. jis išgirdo šūvį, suprato, kad šovė T. arba A., nes šūvis nuaidėjo nuo jų pusės, tada pusvalandžio bėgyje baigė medžioklę, nes iš anksto buvo susitarę, jog po šūvio baigs medžioklę. Jis pamatė atvažiuojančio automobilio šviesas ir nuėjo į susitikimo vietą. Jam įlipus į automobilį A. J. papasakojo, kad pro bėgius bėgo šernas, jis šovė, tada ėjo žiūrėti, ar pataikė, kraujo nerado, suprato, kad prašovė. Iš kurios vietos jis šovė nepasakojo, tiesiog visiškai nieko nedetalizavo, jam irgi nekilo jokių klausimų, nes ten arti tie bėgiai Prie prašovimų jie yra pripratę ir to visiškai nesureikšmina, jiems natūraliai nekyla jokių klausimų, tiesiog sėdo į automobilį ir važiavo namo. Gali paaiškinti, kad geležinkelio bėgiai eina lygiagrečiai pagrindinio kelio, kuriuo yra intensyvus judėjimas. Kai pučia vakarų vėjas sunkiai girdisi, o kartais visiškai nesigirdi, pravažiuojančių traukinių, be to, jie tame medžioklės plote medžioja nuolatos ir prie pravažiuojančių traukinių yra pripratę ir todėl nebekreipia dėmesio. Tą vakarą pūtė vakarinis vėjas jis asmeniškai visiškai negirdėjo jokio pravažiuojančio traukinio garso. Tą vakarą iš viso buvo atliktas tik vienas šūvis, kaip po medžioklės sakė A. J., tai jis tą šūvį ir atliko. Jis asmeniškai tą vakarą jokių šūvių neatliko. 2020-09-11 apie pietus jam paskambino būrelio vadovas R. V., pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvežtų medžioklės lapą, sakė, kad yra peršauta traukinio vagonas-cisterna. Savo automobiliu su sūnumi T. nuvažiavo į nurodytą vietą, ten buvo policijos pareigūnai, gamtos apsaugos specialistai, geležinkelio atstovai. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį, padarė padangų atliejas, jis su sūnumi T. parašė paaiškinimus, apie medžioklę, pasakė, kad tą vakarą vienintelį šūvį atliko A. J., tad galimai jis ir pataikė į tą vagoną-cisterną. A. J. yra patyręs medžiotojas ir, jo įsitikinimu, jis specialiai turto negadino, tai įvyko netyčia. A. J. gali charakterizuoti, kaip atsakingą, rūpestingą, tvarkingą, ramaus būdo žmogų (1 t., b.l. 74-75).

Liudytojas G. G. 2021-04-12 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pasilieka prie parodymų, duotų pirminės apklausos metu, papildomai dėl 2020-09-10 medžioklės gali paaiškinti, kad, kaip ir minėjo, tą vakarą medžioklės vadovas buvo jis. Prieš medžioklę jo namų kieme jis, T. G. ir A. J. pasirašė į Medžioklės lapą, o dar prieš pasirašant į lapą jis vizualiai nužiūrėjo A. J. ir T., įsitikino, kad jie blaivus, jis taip pat buvo blaivus. Taigi prieš medžioklę ir po medžioklės tą vakarą visi trys buvo blaivūs. Jis patikrino abiejų medžiotojų dokumentus, t. y. leidimus ginklui ir medžiotojo bilietus, tada įrašė į Medžioklės lapą bilieto numerius, pasirašius visiems į lapą, pasakė, kokie gyvūnai medžiojami, kad medžioklės būdas - tykojant, jokių kitokių medžioklės būdų tą vakarą nebuvo planuojama medžioti ir, jo įsitikinimu, nebuvo medžiojama. Dar išsiaiškino medžioklės vietas, t. y. nurodė jų medžiojimo vietas ir saugaus šūvio kryptis, ir dar, kaip visada, paminėjo, kad neįsitikinai - nešauk. A. J. saugaus šūvio kryptys buvo lygiagrečiai geležinkelio ir į kukurūzų lauką. Iš anksto susitarė, kad po šūvio baigs medžioklę. Kaip ir buvo minėjęs, tą vakarą iš viso jis girdėjo vieno šūvio garsą, o kaip vėliau išsiaiškino, tai šovė A. J.. Po medžioklės visi elgėsi įprastai. Dėl pagrindinio kelio gali paaiškinti, kad tas kelias iki A. J. medžioklės bokštelio yra gal 1 km atstumu, tiksliai nežino, iki jo medžioklės bokštelio taip pat gal apie kilometrą, bet nuo jo medžioklės bokštelio geležinkelio bėgiai yra taip pat apie kilometrą, be to, iki geležinkelio bėgių yra ištisinis miškas, kas slopina pravažiuojančio traukinio garsą. Kada užtaisyti ar ištaisyti šautuvą jis neaiškino, nes jie visi yra išlaikę saugaus elgesio medžioklės metu taisyklių egzaminą ir žino kaip saugiai elgtis su ginklu. Daugiau neturi ko papasakoti (1 t., b. l. 78-79).

Liudytojas T. G. teisme parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, tačiau viskas galėjo vykti praeitų metų rugsėjo 10 d. Tą dieną važiavo į medžioklę su tėčiu G. G. ir draugu A. J. tėčio automobiliu Mitsubishi Pajero. Jie važiavo į miškininkų būreliui priklausančius plotus (duomenys neskelbtini) kaime medžioti šernų, elnių. Medžioklės vadovu buvo G. G.. Jie buvo instruktuoti apie medžioklės vietas, medžiojimo būdą, ką galima šaudyti ir pan., nes viskas būna nurodyta medžioklės lape. Dabar neprisimena, kas konkrečiai šiuo atveju buvo nurodyta tame lape. Medžioklė prasidėjo po 19 val., medžioklės būdas galėjo būti tykojimas ir, mano, buvo sutarę medžioti visus leistinus žvėris. Paprastai medžioklės vietas pasirenka ekspromtu važiuojant į medžioklės vietą. Atvykę eina ten, kur stovi bokšteliai, o važiuodami nusprendžia, kuris į kurį bokštelį eis. Tėtį paleido patį pirmą, jis nuėjo į bokštelį, tada jis sėdo už jo automobilio vairo ir su A. J. važiavo prie kukurūzų lauko, kur abu išlipo. Jie nuėjo į skirtingus bokštelius, tarp kurių gali būti apie 300 m atstumas. Bokštelis, į kurį atsisėdo svečias, buvo apie 60 m atstumu nuo bėgių, o jo bokštelis buvo už maždaug 300 m nuo bėgių. Medžioklė truko tol, kol J. atliko šūvį, nes po šūvio jie susiskambino ir baigė medžioklę. Po šūvio paprastai medžioklę baigia, nes šūviu būna išbaidomas žvėris ir nebelieka tikslo ten sėdėti, o nušovus žvėrį, reikia važiuoti jį tvarkyti. Medžioti važiuoja keliese, todėl jei būna šūvis, tai jį girdi ir iš karto susiskambina. Šiuo atveju išgirdęs šūvį jis iš karto paskambino A. J., nes norėjo paklausti, ką turi ir ar baigia medžioklę. Jei po šūvio iki skambučio buvo koks nors laiko tarpas, tai galėjo būti 1-2 min. Paskambinęs J., jis klausė, ką turi, tai pasakė, kad šovė į šerną ir reikia eiti jo ieškoti. Tada jis nuėjo iki A. J. ir abu nuėjo ieškoti šerno šūvio kryptimi, kur nurodė A.. Jie niekada detaliai nekalba, kaip įvyko šūvis, kas ir kur stovėjo. A. J. maždaug parodė vietą, kur lipo šernas, tai toje vietoje buvo sujudinti akmenukai, o prie bėgių buvo pėdsakai, tačiau nebuvo kraujo, o tai reiškė, kad medžioklė baigta. Kaip suprato, prieš šūvį šernas lipo nuo geležinkelio bėgių. Negali pasakyti, koks buvo atstumas tarp bokštelio, kur sėdėjo J., ir sujudintų akmenų. Aplink įspaustą pėdą jie ieškojo kraujo, tačiau jo nerado, todėl nuėjo link mašinos. Kitą dieną jį pažadino medžiotojo kolegos skambutis, kuris skambino jo tėčiui G. G. ir klausė, kodėl jie šaudo cisternas. Tuomet skambino A. J. klausti, ar jis nieko nematė ir ar negirdėjo. Po to nuvažiavo į palaukę, kur jau buvo policija, gamtosauga ir pasakė, kad yra peršauta cisterna. Su geležinkelio atstovu buvo nuėję iki gelžkelio, jis parodė, kur baigiasi dyzelino kvapas, ir apsisukę grįžo. Ta vieta, kur baigėsi dyzelino kvapas, nuo bokštelio, kuriame sėdėjo A. J., buvo per 3-4 geležinkelio ženklus, bet tai ne ta pati vieta, kur iš vakaro matė šerno pėdą. Kai skambino A. J., buvo vakaras, prietema. Su prožektoriumi tokiu metu galima įžiūrėti žvėrį, o jei yra gera optika, tai per ją galima ir didelėje prietemoje matyti. Nežino, kokią optiką turėjo J., bet jis turėjo optiką uždėtą ant ginklo, todėl šaunant turėjo per ją nusitaikyti. Jei pas juos kas nors kitas būtų šovęs, tai būtų girdėjęs, bet jis girdėjo tik A. J. šūvį. Kai išlipo iš automobilio ir ėjo į medžioklės vietą, tai vienas traukinys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Traukinio garsinio signalo kauklio negirdėjo arba neatkreipė į jį dėmesio. Jie paprastai niekada nekalba, kaip įvyko šūvis – tiesiog po šūvio eina ieškoti žvėries. Šiuo atveju einant ieškoti žvėries, jie turėjo prožektorių, nes buvo prietema, o kraujo reikėjo ieškoti ant žolės, todėl reikėjo gerai įsižiūrėti. Neužfiksavo kauklio garso, nes jis toje vietoje jau daug metų medžioja, todėl traukiniai jam yra įprasti, o be to, ir jo darbovietė yra prie traukinių, tai jis jų tiesiog nebegirdi. Kai matė šerno pėdsakus ant sankasos, tai jie buvo švieži. Negali pasakyti, kiek jie ėjo tais pėdsakais. Jam atrodo, dabar elnių medžioklėje nebegalima sėlinti – galima tik tykoti bokštelyje. Jų būrelio teritorijoje labai dažnai aptinkama brakonieriavimo faktų. A. J. šaudo 308 kalibro ginklu – tai pats populiariausias medžiotojų ginklas. Nežino, ar ant tokio kalibro ginklo galima uždėti duslintuvą/slopintuvą, tik žino, kad jam ant vamzdžio galima uždėti kompensatorių, nes jis pats jį naudoja atatrankai sumažinti. Reikia atsinaujinti informaciją, kad pasakytų, ar dabar medžioklės metu galima iš tykojimo pereiti į sėlinimą ir ar tai buvo galima įvykio metu, nes to neprisimena. Medžioklės lape buvo parašyta, kaip galima medžioti, bet dabar neprisimena, nes po įvykio praėjo metai laiko. Mano, A. J. galėjo eiti iš bokštelio prie bėgių, tačiau dėl tikslesnių duomenų reikia pažiūrėti, kas parašyta lape. Medžioklės būdas yra surašytas lape einamą dieną. Iš vienos tykojimo vietos galima pereiti į kitą tykojimo vietą.

Liudytojas T. G. 2020-10-21 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad datos neprisimena, galėjo būti 2020-09-10 vakare jis su tėčiu G. G. ir jo draugu A. J. sutarė važiuoti medžioti. Medžioti išvažiavo apie 19.30 val. tėvui priklausančiu automobiliu MITSUBISHI PJARO, valstybinio numerio nežino. Vairavo tėvas G. G., važiavo į Miškininkų medžiotojų būreliui priklausančius medžioklės plotus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuodami užsipildė Medžioklės lapą, važiavo medžioti šernų, elnių patinų, stirnų patinų. Nuvykus į pamiškę iš automobilio išlipo tėvas, G. G. (schemoje pažymi Nr. 1) jis nuėjo į savo tykojimo vietą, tai yra medžioklės bokštelį, esantį pamiškėje, maždaug 1 km atstumu nuo geležinkelio bėgių (G. G. bokštelį schemoje pažymi Nr. 2). Tada jis persėdo už automobilio vairo ir su A. J. važiavo prie kukurūzų lauko, esančio šalia geležinkelio, nes ten yra jų bokšteliai (schemoje Nr. 3 pažymi savo bokštelį, o Nr. 4 - A. J. bokštelį). Pamiškėje pastatė automobilį (schemoje pažymi Nr. 5) ir abu su A. J. ėjo pamiške tarp miško ir kukurūzų lauko, kol atsitrenkė į geležinkelį, perėjo geležinkelio bėgius, tada abu ėjo palei geležinkelį į savo tykojimo vietas, A. J. pasiliko prie savo bokštelio, jo bokštelis nuo geležinkelio bėgių iki paties geležinkelio yra gal apie 50 metrų atstumu, jis nuėjo prie savo bokštelio, kuris yra toliau, nuo geležinkelio bėgių apie 300 m atstumu. Jis tą vakarą nešovė, o laikotarpiu 21.00 val. - 21.30 val. išgirdo šūvį, pagalvojo, kad šovė A., nes šūvis nuaidėjo nuo jo pusės, tada paskambino A. J., paklausė ar turi ką nors nušovęs? A. J. atsakė, kad šovė į šerną, sutarė eiti jo ieškoti. Jis nuėjo prie A., abu susitiko prie geležinkelio bėgį, sustojo prie kažkokio stulpelio, skaičiaus neprisimena, abu rūkė kaitinamą tabaką, t. y. HEETS, stovėdami kalbėjo, tarėsi, kur reikia eiti ieškoti šerno. Jis su A. J. susitiko prie bėgių, kur ir rūkė, jis jo neklausė iš kurios vietos šis atliko šūvį, jam visai nekilo mintis tokį klausimą užduoti. Abu su A. J. ėjo palei geležinkelio bėgius link (duomenys neskelbtini) pusės ieškoti šerno. Nerado jokių kraujo žymių, jis asmeniškai nejautė jokio išskirtinio dyzelino kvapo, nes geležinkelio bėgiai ir taip turi specifinį kvapą. Kai susitiko su A. J., jis elgėsi taip, kaip visada, nepastebėjo nei kokio susijaudinimo, nei šiaip ką nors išskirtinio. Neradę žymių, kad šernas sužeistas abu su A. J. ėjo link automobilio tuo pačiu taku, kaip ir atėjo. Gali paaiškinti, kad toje vietoje jis asmeniškai medžioja jau daug metų, todėl prie pravažiuojančių traukinių garso yra pripratęs, tad net nebeužfiksuoja pravažiuojančių traukinių, todėl negali atsakyti ar medžioklės metu važiavo traukiniai. Su A. J. atėję prie automobilio, sėdo į jį ir važiavo pasiimti jo tėvo G. G.. Ką kalbėjo įsėdus tėvui jis neprisimena, bet mano tradiciškai, kas ką matė, ką girdėjo. Nori pasakyti, kad dar nueidami į tykojimo vietą abu su A. J. praleido traukinį važiuojantį į (duomenys neskelbtini) pusę, tada taip pat stovėjo prie geležinkelio bėgių ir rūkė, laukė, kol pravažiuos traukinys, bet tai buvo priešinga geležinkelio pusė, negu susitiko baigus medžioklę. Kitą dieną kažkas paskambino tėvui, paskiau tėvas G. G. jam pasakė, kad kažkas šaudė į cisternas, paklausė ar ne jie. Jis net nesuprato apie kokias cisternas jis kalba, pasakė, kad nešaudė į jokias cisternas. Abu su tėvu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes kažkas prašė jo ten atvažiuoti. Kadangi tėvas buvo to vakaro medžioklės vadovas, jis vežė Medžioklės lapą. Nuvažiavo tėvo automobiliu MITSUBISHI PJARO, nuvyko būtent į tą vietą, kur prieš medžioklę buvo palikę stovėti automobilį (schemoje pažymėta nr. 5). Toje vietoje jau buvo policijos pareigūnai, gamtos apsaugos specialistai, dar kažkokie vyrai, abu su tėvu parašė paaiškinimus, tada sužinojo, kad vakarykštinai buvo peršauta traukinio vagono cisterna, taip pasakojo ten buvęs jam nepažįstamas vyras. Jie ėjome šalia geležinkelio bėgių iki tos vietos, kur pasijautė dyzelino kvapas, tačiau tas kvapas jam asmeniškai nebuvo stiprus. Jis mano, kad su A. J. eidami ieškoti šerno jie iki tos vietos nedaėjo. Kaip ir minėjo jis asmeniškai tą vakarą jokių šūvių neatliko. A. J. gali charakterizuoti, kaip gerą žmogų. Jis tvarkingas, mylintis šeimą, atsakingas vyras, tikrai nemano, kad šis galėjo tyčia šauti į pravažiuojančio traukinio cisterną. Daugiau neturi ko papasakoti (1 t., b. l. 84-85, schema - 88 b. l.)

Liudytojas G. J. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2020 m. rugsėjo 11 d., kai buvo peršautas vagonas. Apie 3 val. buvo gautas pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties 1-ąjį išvykimo/atvykimo kelią atvyko sąstatas, kurio paskutiniame vagone buvo krovinio tekėjimas. Jiems kolegos pranešė, jog yra galimai peršautas paskutinis cisterninis vagonas ir iš jo bėga dyzelinas. Jie išvyko pagal traukinio judėjimo kelią žiūrėti, kur tai galėjo įvykti. Nuo (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini) ir žiūrėjo, kur prasidėjo kuro tekėjimas. Įvykio vietoje jautėsi aštrus kvapas, matėsi šlapias geležinkelio kelias, jis buvo nupurkštas dyzelinu, o 21-ame kilometre prie 5-o piketo aptiko, jog baigiasi kuro tekėjimas. Apžiūrėjo įvykio vietą ir atrado šviežiai išmintą žolę, nes kaip vėliau išsiaiškino, toje vietoje tą dieną galimai buvo medžiojama. Taip pat lauko gale rado mašinos pėdsakus bei 2-3 žmonių avalynės pėdsakus. Tuomet bendruoju pagalbos telefonu informavo policijos pareigūnus, kurie atvykę apžiūrėjo įvykio vietą, o po to buvo iškviesti aplinkosaugos specialistai, buvo susisiekta su vietos medžiotojų būrelio pirmininku ir iškviesti medžiotojai. Buvo išsiaiškinta, kad toje vietoje tą patį vakarą medžiojo trys medžiotojai, iš kurių vienas šovė į šerną ir tyčia ar netyčia galimai pataikė į pravažiuojančio sąstato paskutinį vagoną. Dalyvavo, kai buvo iškviesti medžiotojai, visi dalyviai buvo iškviesti dienos metu iki pietų. Gavę pranešimą važiavo automobiliu ir, kur buvo įmanoma, privažiuodavo prie geležinkelio. Taip pat pasikeisdami su kolega ėjo pėsčiomis ir žiūrėjo, kur prasideda kuro tekėjimas. Tą naktį su juo važiavo kolega V. N., o ėjo pėsčiomis, kad patikslintų, kurioje vietoje prasidėjo tekėjimas. Dyzelino tekėjimo žymės prasidėjo prie maždaug 5-o piketo 21-ame kilometre. Toje vietoje prie piketinio stulpelio rado šviežiai išmintos žolės plotą, kur kažkas būtų sėdėjęs ar stovėjęs ilgą laiką, o nuo tos vietos vedė į kitą geležinkelio pusę pro kukurūzo lauką į palaukę, kur buvo atvažiavęs automobilis, juo buvo apsisukinėta, o žmonės į jį lipo ir išlipo. Medžiotojų bokštelis buvo toliau, t. y. už kelių šimtų metrų, iki jo jie nėjo, tačiau gal ėjo aplinkos apsaugos darbuotojai. Įvykio vietoje prie piketinio stulpelio rado išrūkytas el. cigaretes, kurias paėmė policijos pareigūnai. Po įvykio vietos apžiūros, kai buvo apklausti du iš trijų medžiojusių asmenų, grįžo į (duomenys neskelbtini), kur atvyko kiti policijos pareigūnai, o kuras iš sugadintos cisternos buvo išpiltas į kitą cisterną ir tada vizualiai apžiūrėjo pažeistą cisterną iš lauko. Paskui atvyko priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, jie įlipo į cisternos vidų su spec. įranga ir viduje rado šovinio dalis, kurias pasiėmė pareigūnai. Iš lauko akivaizdžiai matėsi, jog viršutinė katilo dalis yra peršauta graižtviniu šautuvu. Mano, buvo šauta tiesiai ir pataikyta į katilo viršutinę dalį, nes žiūrint nuo geležinkelio bėgių, buvo šauta tiesiogiai į nuvažiuojantį traukinį. Kai gavo pranešimą apie peršautą vagoną, tai paiešką pradėjo nuo paties vagono ir nuėjo iki 5-o piketo 21-ame kilometre. Visame kelyje buvo kuro tekėjimas, tačiau keliose vietose traukinys buvo sustojęs, tai tose vietose buvo didelės dėmės, nes buvo daug prisilieję kuro. Sustojimo vietos buvo stotyse ir tose vietose buvo pribėgę daug kuro. (duomenys neskelbtini) pribėgusio kuro dėmės matėsi net ant perono, o (duomenys neskelbtini) taip pat buvo didelė dėmė pribėgusio kuro, nors jo dalis jau buvo surinkta. Nebuvo vietų, kuriose kuras būtų nustojęs bėgti – jo buvo visame kelyje nuo 21-o kilometro iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties. Apie įvykį jiems buvo pranešta telefonu apie 2.55 val., kai cisterna į (duomenys neskelbtini) atvyko 2.27 val. 2020 m. rugsėjo 11 d. Gavę pranešimą jie iš karto išvyko, tai iš namų išvažiavo po 3 val. Susiskambino su kolega, kuris jau buvo 1-ame kelyne, jis juo patikino, kad yra galimai peršauta cisterna, todėl jie važiavo keliu ir žiūrėjo, nuo kur viskas prasidėjo. Peršautą cisterną pastebėjo geležinkelio darbuotojai, kurie apžiūrėjo atvykusį sąstatą. Į geležinkelio stotį atvyko su V. N. ir pradėjo žiūrėti. Nors tuo metu buvo naktis, bet viskas akivaizdžiai matėsi, nes jie privažiuodavo prie kiekvienos pervažos, o jos danga yra arba guminė, arba gelžbetoninė, ir matėsi nulieti bėgiai, kadangi dyzelinas yra riebus ir neišdžiūva. Be to, eidami bėgiais jie švietė rankiniu žibintuvėliu. Ta cisterna buvo iš 40-50 vagonų sąstato. 21-ą kilometrą jie nustatė, kadangi kas 100 m yra piketiniai stulpeliai, o prie 5/6 piketinio stulpelio buvo priminta ir nuo tos vietos prasidėjo kuro tekėjimas: iš pradžių ant bėgių matėsi taškai, o toliau jau buvo šlapias bėgis. Galbūt galėjo būti išminta žolė prie 4/5 piketo. Traukinys važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini). Eidami nuo geležinkelio depo link tos pusės, kur buvo atliktas šūvis 21-ame kilometre, ėjimą pradėjo nuo 1-o piketo didėjančia tvarka, nors dabar pradėjo abejoti, į kurią pusę piketai didėja, nes jie ėjo nuo (duomenys neskelbtini) į kitą pusę ir priėjo tą vietą, kur pasibaigė kuro dėmės, o šone buvo kukurūzų laukas. Jie ėjo nuo (duomenys neskelbtini) ribos link (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini) rajoną. Eiti pradėjo nuo 16-o, 17-o, 18-o kilometro didėjančia tvarka, kur už (duomenys neskelbtini) išsiskiria geležinkelis važiuojantis link (duomenys neskelbtini), t. y. nuo (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties kilometrai eina didėjančia tvarka nuo 0. Iki 8/7 piketo jie nebuvo priėję, nebent vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai. Neprisimena, ties minimu 4/5 piketu ar 5/6 piketu buvo vieta, kur pradėjo lašėti dyzelinas, ar tai buvo vieta, kur buvo išminta žolė šalia piketinio stulpelio. Turi nuotraukas, kur matosi išminta vieta ir piketinis stulpelis su skaičiumi 5, bet tai turbūt turėjo būti 5/6 piketas. Neprisimena, ar tos nuotraukos buvo pateiktos policijai, jas galėtų pateikti teismui. Tarp 8/7 piketo ir 6/5 piketo yra apie 200 m atstumas, kadangi tarp piketų yra 100 m. Žiūrint nuo cisternos viršaus, kiauryminis pažeidimas buvo apie pusę metro žemiau, todėl ties ta vieta galėjo būti 8-10 tonų dyzelino, jei cisterna buvo pilna. Tokiame aukštyje, kur buvo šūvis, dyzelino slėgis yra mažesnis nei apačioje, tačiau jis nėra specialistas ir negali pasakyti, koks tiksliai slėgis buvo toje vietoje. Taip pat negali pasakyti, ar po šūvio dyzelinas iš karto turėjo pradėti bėgti, ar tik po kažkurio laiko, tačiau iš pradžių ant bėgių matėsi tik lašėjimas, o jau už šimto metrų matėsi tekėjimas, kadangi bėgiai buvo šlapi. Jis matė vaizdo medžiagą, tai joje matėsi, kad (duomenys neskelbtini) dyzelinas bėga čiurkšle. Turėjo šį vaizdo įrašą, jį taip pat gali pateikti teismui. Akivaizdžiai matėsi, jog ten, kur bėgo dyzelinas, yra šūvio iš graižtvinio šautuvo vieta, nes buvo likęs rausvos, o gal gelsvos spalvos apvalkalas nuo kulkos. Ties 5/6 piketiniu stulpeliu rado žolėje išmindytą vietą, o kuro tekėjimas prasidėjo ties 5/4 piketu. Iš pradžių apie 100 m ant bėgių matėsi dyzelino lašėjimas, o paskui jau buvo šlapias bėgis, t. y. gali būti, jog iš pradžių kelias sekundes tik krito dyzelino lašai, o paskui jis pradėjo bėgti čiurkšle, nes iki pat (duomenys neskelbtini) bėgiai buvo šlapi. Gal į 6/7 piketą jie buvo įžengę, bet ten nesimatė jokių su įvykiu susijusių požymių, todėl nieko nefiksavo ir toliau nėjo. 1-ame (duomenys neskelbtini) stoties kelyje peršautą cisterną aptiko geležinkelio darbuotojas, kuris apžiūri vagonus, tačiau jo pavardės nežino. Šiuo atveju sąstatas išvyko iš (duomenys neskelbtini) , tai ten jis buvo patikrintas ir išleistas važiuoti, o jam atvykus į (duomenys neskelbtini) – jis vėl buvo patikrintas. Jei traukinys būtų važiavęs į (duomenys neskelbtini), tai būtų ir ten tikrinamas. Yra darbuotojai, kurie tikrina sąstatus, todėl (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo būti toks darbuotojas. Gal byloje esantis bendrasis aktas Nr. 1833 buvo surašytas vagono perkrovimo metu, tai tada nereiškia, kad jame nurodyti žmonės aptiko cisternos pažeidimą. Informaciją apie tai, kas aptiko pažeistą cisterną, galėtų surasti ir pateikti teismui. Ties 5/6 piketu buvo rasta išmindžiota žolė, o ties 4/5 piketu buvo pradėta lašėti, nors šią informaciją reikėtų tikslinti pagal nuotraukas.

Liudytojas G. J. 2021-09-11 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-11, apie 3 val., buvo gautas pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį atvyko prekinis traukinys Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskutiniame cisterniniame vagone Nr. 53271060 pastebėtas tekantis krovinys - dyzelinas. Apžiūrėjus cisterną galinėje sienoje pastebėjo apie 0,9 cm apvalią skylę iš kurios bėgo dyzelinas. Kadangi skylė nebuvo siūlės vietoje ir kitaip mechaniškai nebuvo pažeista, buvo įtarta, kad į cisterną galimai buvo šauta iš graižtvinio šautuvo. Buvo gautas nurodymas apžiūrėti traukinio judėjimo kelią, tikslu nustatyti vietą, kurioje pradėjo tekėti dyzelinas. Nuo (duomenys neskelbtini) vyko iki pat (duomenys neskelbtini), iki tarpstočio (duomenys neskelbtini), 21 km. 5 piketas, kur prasidėjo dyzelino tekėjimo žymės. Patikrinus traukinio maršrutą, šioje vietoje traukinys buvo apie 21:20 val.. Apžiūrėję įvykio vietą, šalia 5 piketinio stulpelio rado šviežiai išmintą žolę, šalia mėtėsi IQos nuorūka, o pavaikščioję aplink rado avalynės, o už 400 metrų ir transporto priemonės ratų žymes įspaustas į žemę, kurias nufotografavo. Pagal visą turimą vaizdą susidarė įspūdis, kad vakar vakare šioje vietoje buvo medžiojami elniai ir vienas iš medžiotojų paleido kulką į cisterną. Ar tai padarė tyčia, ar netyčia, negali nurodyti, tik gali patikslinti, kad tai buvo padaryta neturint tikslo pavogti dyzelinio kuro. Daugiau su įvykiu susijusios naudingos informacijos suteikti negali. Šiuo metu išleista cisterna stovi geležinkelio stotyje iki atskiro policijos nurodymo (1 t. b. l. 70-71).

Liudytojas V. N. teisme parodė, kad tiksliai neprisimena, kada įvyko įvykis, bet galėjo būti praeitų metų rugsėjo mėn. Tuo metu jis buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ekspertas. Jie gavo iškvietimą, kad į pirmą atvykimo kelyną atvyko cisterna su bėgančiais naftos produktais. Susiskambino su kolega, kuris pasakė, kad nafta bėga ne per siūlę, o cisterna atrodo kaip peršauta. Su G. J. išvažiavo nustatyti vietą, iš kurios pradėjo bėgti naftos produktai. Pravažiavo visas pervažas, o paskui ėjo pėsčiomis, nes einant geležinkeliu jautėsi kvapas. Pradinis paieškos taškas buvo (duomenys neskelbtini), bet jie į įvykio vietą nevažiavo, nes ten buvo kolega R. Š. ir nenorėjo gaišti laiko, todėl iš karto pradėjo nusistatinėti, nuo kur pradėjo bėgti kuras. (duomenys neskelbtini) stotyje matėsi išbėgusių naftos produktų žymės, tai tada nuvažiavo į durpyno pervažą, kur taip pat matėsi kuro išbėgimas, taip pat žiūrėjo (duomenys neskelbtini) pervažą, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį ir t. t. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pervažą, tai ten nebebuvo nei kvapo, nei žymių. Į tą vietą atvažiavo kolega su mašina, ten buvo pasėtas kukurūzų laukas, o už maždaug 50 m nuo tos vietos, kur pradėjo tekėti kuras, prie piketinio stulpelio matėsi žmogaus sėdėjimo vieta, t. y. buvo išminta vieta. Tada suprato, kad cisterna tikrai buvo peršauta. Neprisimena, prie kokio piketo buvo ištrypta vieta. Tuomet pradėjo klausinėti vietinių gyventojų, kas toje vietoje medžiojo, koks būrelis, po to skambino policijai, o atvažiavę pareigūnai iškvietė aplinkosaugą ir medžioklės vadovą, kuris nurodė, kas tą vakarą medžiojo. Iškvietimą gavo naktį gal apie 2 val., o požymius pastebėjo, kai jau buvo šviesus paros metas. Policiją kvietė ne iš karto atradus šią vietą, nes po to važiavo pas vieninius ūkininkus paklausti, kokio klubo nariai tose vietose medžioja ir ar jie ką nors matė. Žmonės sakė, jog matė, kad link tos vietos važiuoja medžiotojai. Tuomet jiems viskas tapo aišku ir tada jie iškvietė policiją. Kadangi kuras bėgo ne per siūlę, tai kolega iš karto suprato, kad cisterna peršauta. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, darbuotojai iš tos cisternos jau pylė kurą į talpas, kol pažeidimą užkalė su mediniu kuolu. Negali pasakyti, kas rašė tarnybinį pranešimą, bet turbūt jis. Anksčiau geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes. Pačios cisternos jis nematė, bet ją matė kolega R. Š., kuris buvo įvykio vietoje, kadangi jis su G. J. iš karto pradėjo ieškoti vietos, iš kurios pradėjo tekėti kuras. Prie pervažų važiavo dviese su kolega, išlipę matė, kad kuras bėgęs, bet kai atvažiavo link (duomenys neskelbtini) prie pervažos, tai ten nebesimatė dėmių ir nebesijautė kvapo. Tuomet nuo (duomenys neskelbtini) stoties pradėjo eiti pėsčiomis miškais, o kolega G. J. važiavo automobiliu. Einant geležinkeliu pamatė vietą, nuo kurios pradėjo bėgti kuras, taip pat rado ištryptą vietą, kurioje pareigūnai vėliau kažką rado – gal nuorūką, bet tiksliai pasakyti, ką jie rado, jis negali. Nuo tos vietos, kur kuras nebebėgo, paėjus 50 m, buvo ištrypta vieta, ir jie suprato, kad iš tos vietos buvo šauta. Taip pat toje vietoje matėsi šviežios automobilio protektoriaus žymės. Kadangi jis pats yra medžiotojas, tai suprato, kad prie piketinio stulpelio kažkas sėdėjo ir laukė žvėrių. Mano, buvo šauta iš tos vietos, kur buvo ištrypta žolė, nes nuo tos vietos apie 50 m link (duomenys neskelbtini) pusės prasidėjo kuro lašėjimas. Negali pasakyti, kokiam medžioklės ploto vienetui priklauso ta vieta, bet tame būrelyje medžiojo J.. Tuo metu klausimo dėl ploto vieneto ribos nebuvo, nes ten yra būtent jų ploto vienetai.

Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad įvykis įvyko praeitų metų rudenį, kai jis buvo ir šiuo metu yra AB „(duomenys neskelbtini)“ Eismo saugos valdymo ekspertas. Tuo metu įprasta tvarka gavo pranešimą apie eismo įvykio sutrikimą - bėgantį pavojingą krovinį, todėl pagal nustatytą standartą paprastai ekspertai vyksta į įvykio vietą, ką tada padarė ir jis. Jis atvyko į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties pirmąjį atvykimo - išvykimo kelią, kur jau dirbo vagono tikrintojai, sutikę traukinį. Jis apžiūrėjo cisterninį vagoną, tik neprisimena, ar tas vagonas buvo galinis, ar tiesiog nukabintas. Pamatė, jog šiek tiek aukščiau vidurio linijos ir dešiniau per apvalią skylę tekėjo krovinys. Kai jis apžiūrėjo cisterną, tai krovinys dar bėgo ir buvo ruošiamasi lokalizuoti tą tekėjimą, buvo ieškoma medinio kaiščio, kuriuo būtų galima užkalti skylę, kadangi pats bėgimas buvo ne per siūlę, o per pakankamai lygaus profilio skylę, kurią galima lokalizuoti kamščiu. Su G. J. ir V. N. palaikė ryšį, jie buvo susitikę ir prie cisternos, bet jie važiavo žiūrėti kuro tekėjimo aplinkybes, kadangi negalėjo būti, kad su tokio pobūdžio gedimu vagonas išvažiavo iš pradinės stoties. Jis apsiribojo buvimu stotyje, nes jam pagal funkcijas priklauso surinkti informaciją, kurią pateikia kolegos ir kiti darbuotojai. Jam kaip tyrėjui svarbiausia buvo lokalizuoti bėgimą ir sumažinti pasekmes, o informacijos rinkti jis nevyko. Į (duomenys neskelbtini) stotį atvyko tamsiu paros metu. Su V. N. ir G. J. palaikė ryšį ir jie pranešė, kad ieško vietos, nuo kur galėjo prasidėti kuro tekėjimas, o visi kartu į tą vietą nevyko. Dėl cisternos apžiūros tarnybinio pranešimo nerašė, nes tokiais atvejais dokumentacija yra pildoma nustatyta tvarka priklausomai nuo ištekėjusio krovinio kiekio: jei kiekis yra ženkliai didesnis, tai pagal reikalavimus atliekamas pavojingo krovinio ištekėjimo tyrimas, o šiuo atveju, kiek prisimena, tokio tyrimo nebuvo. Jei būtų prarastas didesnis krovinys, tai pas juos yra atskiras ekspertas pavojingiems kroviniams, kuris vykdo tyrimą, tai tada būtų surašomi dokumentai. Jis atskirų dokumentų nerašė. Prarastas krovinys nustatomas svėrimo aktu, t. y. pradinėje stotyje yra sveriama pradinė užkrova, o vėliau, kai yra lokalizuojamas tekėjimas, yra sveriamas vagonas ir nustatomas krovinio praradimas. Preliminariai tai galima padaryti ir geometriniais matavimais, tačiau tikslus krovinio kiekis įvertinamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo vertinamas užkrovos metu. Šiuo atveju krovinys vyko iš (duomenys neskelbtini), kur buvo pasvertas, o paskui jis buvo pertikrintas, t. y. persvertas, (duomenys neskelbtini). Koks tolimesnis tos cisternos likimas, įvykio metu žinojo, bet dabar nebeprisimena. Defektą, iš kur bėgo kuras, matė, jis buvo ne per cisternos suvirinimo siūlę, o kadangi buvo apvalus defektas, tai jis negalėjo atsirasti eksploatacijos metu, t. y. negalėjo prarūdyti ar pratrūkti, negalėjo būti padarytas krovimo įrangos. Jie iš karto pajuokavo, kad cisterna peršauta, kadangi buvo labai lygi skylė.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad jį buvo pakvietusi tyrėja, supažindino su medžiaga, kurią ji tuo metu turėjo, tačiau jis nei įvykio metu, nei vėliau įvykio vietoje nebuvo, todėl aplinkybių vertinti negali. Susipažinęs su dokumentais, tyrėjai nurodė, jog kaip medžioklės žinovas mato keletą medžioklės taisyklių ir saugaus elgesio taisyklių pažeidimų. Jis yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas, todėl kaip medžioklės žinovas, gali pasakyti, jog kiekvienai medžioklei yra išduodami medžioklės lapai, kuriuose yra nurodomas medžioklės būdas ir medžiotini žvėrys. Šiuo atveju buvo nurodyta, kad medžioti galima tik tykojant, kas reiškia, jog medžioti galima tik sėdint bokštelyje, o ne nulipus bandyti sėlinti su užtaisytu ginklu ar pan. Tai pirmasis nusižengimas taisyklėms. Be to, saugaus elgesio reikalavimais šauti galima tik į aiškiai matomą taikinį. Nors šiuo atveju šernai pasirodė traukiniui pravažiavus, tačiau šūvį šaulys privalėjo paleisti tik įsitikinęs, kad jis šauna tik į žvėrį ir niekam nesukels pavojaus: nei pastatams, nei naminiams gyvūnams, nei transporto priemonėms ir pan. Be to, turbūt buvo padarytas dar vienas taisyklių pažeidimas, nes greičiausiai buvo šauta virš horizonto linijos, kadangi ir sankasa, ir traukinio važiuoklė, ir cisterna buvo aukštai, todėl kad būtų aukštai prašauta cisterna, reikėjo šauti labai aukšta trajektorija, o taisyklėse aiškiai pasakyta, kad draudžiama graižtviniu šautuvu paleisti šūvį virš horizonto linijos. Jis įtaria, jog čia galėjo atsitikti būtent taip, nes kitaip prašauti tokiame aukštyje transporto priemonę yra neįmanoma. Šiuo atveju medžiotojas galėjo medžioti tik atsisėdęs bokštelyje, t. y. įlipus į bokštelį, užtaisyti šautuvą ir laukti leistino žvėries, o pasibaigus medžioklei jis privalėjo ištaisyti šautuvą ir tik tada, išlipus iš bokštelio, eiti namo ar į automobilį. Yra medžioklės būdas „sėlinant“, kai galima medžioti išlipus iš bokštelio, tačiau šito būdo medžioklės lape nebuvo nurodyta ir šito būdo daryti negalėjo. Medžioti išlipus iš bokštelio būtų galima, jei medžioklės lape būtų užrašytas medžioklės būdas „tykojant, sėlinant“, tačiau šiuo atveju žodžio „sėlinant“ užrašyta nebuvo. Tykojant medžioti galima tik iš tam tikslui įrengtų bokštelių, o jei žvėries tykojama krūmuose, tai jau yra medžiojimo būdas „sėlinant“. Jis skaitė šaulio paaiškinimą, kad jis išlipęs iš bokštelio ėjo link pervažos, kadangi ten išgirdo šernus, bet nuvažiavus traukiniui, jie nubėgo ir asmuo atliko šūvį, kas reiškia, kad medžiotojas prie žvėries sėlino. Neprisimena, koks buvo laikas įvykio metu, bet rugsėjo 10-ąją po 21 val. su gera optika matyti galima, jei nėra didelio rūko, t. y. tokiu metu žvėrį matyti galima. Be to, medžiojant šernus galima naudoti medžioklinį prožektorių, tai gal šiuo atveju medžiotojas jį turėjo. Teoriškai per optiką galima matyti viską, bet pagal taisykles šauti galima tik į aiškiai matomą objektą ir įsitikinus, į ką šauni. Šiuo atveju medžiotojas turėjo matyti tik šerną ir šauti tik į jį. Taip pat jis turėjo įsitikinti, kur yra galima šūvio trajektorija, nes šūvio virš horizonto linijos paleisti negalima, kadangi šūvis yra pavojingas 5 km. Pagal taisykles graižtvinio šautuvo šūvis yra pavojingas 5 km., todėl kategoriškai draudžiama šauti virš horizonto linijos. Stovint prie bėgių neįmanoma nematyti ar negirdėti pravažiuojančio traukinio, kurio sąstatas yra 55 pakrauti vagonai, nes, medžiojant tylų vakarą, pravažiuojantis traukinys girdisi net už 10 km. Jei šiuo atveju išlipus iš bokštelio galima nueiti prie sankasos, tai reiškia, kad atstumas nedidelis ir negirdėti traukinio neįmanoma. Medžiotojų sveikata tikrinama kas 5 m. Nuo praėjusių metų gegužės mėn. medžiotojų egzaminavimas vyksta kas 3 m., o iki tol saugaus elgesio taisyklių žinojimo tikrinamas vyko kas 5 m. Medžiotojų organizacijos yra sudariusios komisijas, yra organizuojamas žinių patikrinimas, kuris susideda iš dviejų dalių: praktinės dalies – šaudymo šaudykloje ir teorinės dalies, kai medžiotojams reikia atsakyti į 10 testo klausimų apie taisyklių žinojimą. Būna, kad eismo įvykiuose traukiniai sužaloja žvėris, bet šiuo atveju to nebuvo. Šiuo atveju važiavo traukinys, kurio sąstatas buvo iš 50 vagonų, tai jei tas žvėris neprabėgo prieš traukinį, tai reiškia, jis galėjo bėgti tik jam pravažiavus, o kur tuo momentu buvo medžiotojas, jis negali pasakyti. Kai tyrėja norėjo apklausti, tai klausė, ar girdėjo apie tokį įvykį, tačiau jis apie jį nebuvo girdėjęs. Tyrėja iš pradžių neįvardino jokio žmogaus, tik įvardino, kad jį pasikvietė kaip medžiotojų žinovą ir kaip patyrusį medžiotoją, jog įvertintų situaciją. Tada ji jo paklausė, ar jis girdėjo, kad buvo prašauta traukinio cisterna, o jis nurodė, jog negirdėjo. Po to jis skaitė medžiagą bei J. paaiškinimus. Jo manymu, šernas negalėjo pasirodyti iš karto pravažiavus traukinio paskutiniam vagonui – turėjo praeiti kažkuris laikas. Jei žvėris turėjo tikslą kažkur pakliūti, tai traukiniui pravažiavus jis galėjo pasirodyti neilgai trukęs. Iš patirties jis nepatikėtų, jog iš karto pravažiavus traukiniui pasirodė šernas, tačiau teoriškai jis galėjo pasirodyti ir už keliolikos minučių, bet to jam nėra tekę matyti ar žinoti, kadangi jis niekada nėra medžiojęs arčiau nei 1 km nuo traukinio bėgių.

Liudytojas A. B. 2021-04-07 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas 15 metų. Aktyvus medžiotojas yra jau 41 metus. Dėl medžioklės tvarkos gali paaiškinti, kad prieš medžioklę, medžioklės vadovas privalo medžiotojus supažindinti su tos dienos medžioklės tvarka. Pažiūrėjęs į 2020-09-05 Medžioklės lapą Nr. 011, mato, kad medžioklės vadovas buvo G. G., medžioklės būdas - tykojant. Šiuo atveju G. G. prieš medžioklę privalėjo nurodyti, kad medžiojama griežtai ir tik iš medžioklės bokštelio, jis turėjo nurodyti galimas šūvio kryptis bei signalus, pagal kuriuos bus susirenkama pasibaigus medžioklei. Dėl šios konkrečios situacijos gali paaiškinti, kad medžiotojas A. J., faktiškai medžiojo sėlinant. Traukiniui nuvažiavus šernas ar šernai galėjo iš karto bėgti per bėgius, bet medžiotojas dar turėjo į šerną nusitaikyti ir šauti į aiškiai matomą taikinį, šiuo atveju - šerną. Gali paaiškinti, kad pagal Medžioklės taisykles iš graižtvinio šautuvo medžiotojui kategoriškai draudžiama paleisti šūvį virš horizonto linijos, tai yra numatyta Saugaus elgesio medžioklės taisyklėse. Be to, medžiojant "tykojant" šautuvą galima užtaisyti ir privaloma ištaisyti griežtai tik medžioklės bokštelyje. Šiuo atveju A. J. medžiojo kitokiu būdu, nei nurodytas Medžioklės lape, t.y. "sėlinant". Medžiotojas, medžiodamas graižtviniu šautuvu su optika, galėjo tokiu metų laiku, t. y. 2020-09-10 po 21.00 val. matyti šerną, bet neįmanoma negirdėti ir nematyti pravažiuojančio traukinio, o tuo labiau šalia stovint prie bėgių. Negali nieko pakomentuoti dėl konkretaus šūvio. Jis asmeniškai iš savo daugiametės medžiotojo patirties gali pasakyti, kad fiziškai neįmanoma nematyti ir negirdėti šalia pravažiuojančio 55 vagonų sąstato traukinio ir šauti į nuvažiuojančio traukinio pusę praktiškai virš horizonto linijos. Daugiau šiuo klausimu neturi ko pakomentuoti (1 t., b. l. 96-97).

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad jį apklausė kaip specialistą, nes jis yra buvęs pareigūnas ir daugiau kaip 12-13 m. dirbo gamtos apsaugos inspekcijos viršininku, o dabar yra „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, todėl yra susipažinęs su visomis medžioklės taisyklėmis, jas pritaiko praktikoje, instruktuoja medžiotojus, ruošia naujus medžiotojus, instruktuoja dėl saugaus elgesio. Policijoje jį klausė dėl medžiotojo, kuris peršovė cisterną, kai medžiojo tykojant. Yra keturi medžiojimo būdai: tykojimas, sėlinimas, grandinė ir kubilas. Medžioklės lapo jam niekas nerodė, bet kiek žino iš tyrėjos, šiuo atveju medžiotojo medžioklės būdas buvo tykojimas. Tykojimo būdas būna bokštelyje arba tam tikroje slėptuvėje, kai medžiotojas neturi teisės pajudėti nei į priekį, nei atgal, tik gali pajudėti į kairę arba į dešinę pusę dėl savo gamtinių reikalų. Jei medžiotojas žengia į priekį 1-2 žingsnius, tai reiškia, kad skirsis šovimo kampai, o kai skiriasi šovimo kampas, tai jau yra pavojus kitiems medžiotojams. Jei iš tykojimo bokštelio žmogus išlipo, tai gali paeiti į vieną šoną arba į kitą šoną po 5 m, tačiau eiti į priekį negali. Medžiotojų bokšteliai yra statomi kas 100 m, tai jei vienas paeitų į priekį ar atgal, tai tada skirtųsi kampas, o kitas medžiotojas, žinodamas taisykles, kad kampas negali keistis, turi teisę šauti išlaikydamas 20 laipsnių kampą. Tokiu atveju skiriasi kampai ir tam medžiotojui, kuris paėjo, gresia pavojus gyvybei. Sėlinimas grandine ir kubilu būna tada, kai medžiotojams leidžiama judėti. Sėlinimas bei medžiojimas grandine ir kubilu vyksta dienos metu, saulei nusileidus pusantros valandos ir saulei patekėjus pusantros valandos. Šiuo atveju medžiotojas buvo išlipęs iš medžiotojų bokštelio, todėl kaip supranta, jis pakeitė medžioklės būdą, nes atliko sėlinimą, o tai reiškia, jog jis grubiai pažeidė medžioklės taisykles. Kai medžiojami paukščiai, tai būna pastatomos palapinės, tačiau ji turi tam tikrą vietą ir medžiotojas judėti neturi teisės. Jei būna medžiojama ne bokštelyje, o slėptuvėse, tai prieš medžioklę visi medžioklės dalyviai turi žinoti tikslią tos slėptuvės vietą. Vienas pats medžiotojas medžioklės metu negali pasirinkti tykojimo vietos – tai turi nuspręsti kolektyviai. Kiek prisimena, šiuo atveju medžiotojas buvo išlipęs iš bokštelio ir tykojo prie geležinkelio, o šernai ėjo per geležinkelį ir asmuo į juos šovė, tačiau įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo pataikyta į cisterną. Kadangi jis yra kontržvalgybos karininkas, tai jam kilo įtarimas, tačiau ekspertai turėjo nustatyti, kokiu kampu buvo peršauta cisterna. Jei buvo šauta iš bokštelio, tai būtų viena šovimo kryptis ir vienoks cisternos pažeidimas, o jei nuo kelio buvo šauta, tai jau gaunasi kita šovimo kryptis. Yra tokia taisyklė, jog negalima šauti aukščiau horizonto. Jei šiuo atveju medžiotojas šovė nuo kelio, tai tikrai turėjo šauti virš horizonto, kadangi cisternos aukštis yra apie 2 m, o dar yra geležinkelio sankasa, tai gaunasi nemažas aukštis. Jei buvo šauta iš bokštelio, tai tada turbūt šūvis gautųsi horizonto ribose. Šūvio vietą jam rodė ir cisternos peršovimas buvo ties viršumi. Jei medžiotojas šovė ne bokštelyje, tai šūvis gautųsi virš horizonto, t. y. gautųsi 40-45 laipsnių kampas. Kiek žino, buvo medžiojama graižtviniu šautuvu, kurio pavadinimo neprisimena. Graižtvinio šautuvo šūvis yra pavojingas 5 km, o lygiavamzdžio šautuvo kulkos – 1 km. Jam kyla įtarimas, ar pravažiavus traukiniui šernas galėjo bėgti per bėgius, nes paprastai žvėrys pasišalina nuo transporto priemonių. Nuo 1990 m. jis yra medžioklės žinovas, o medžioju nuo 1978 m. ir žino, jog traukinio garsas baido žvėris. Mano, pravažiavus traukiniui, turi praeiti mažiausiai 10 min., kad žvėris vėl grįžtų į tą vietą, kur pravažiavo traukinys. Per savo praktiką yra medžiojęs prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio, tai pravažiavus traukiniui, žvėrių neliko ir tik po valandos atėjo kita žvėrių banda. Aplinka turi nurimti, kad žvėrys ateitų. Jei nebuvo traukinio ir žvėrys vaikščiojo ant geležinkelio, tai medžiotojas į juos galėjo šauti, bet tada nebūtų peršovęs cisternos, o traukiniui pravažiavus, žvėris iš karto nebūtų atėjęs. Važiuojančio traukinio garsas priklauso nuo vėjo krypties, bet atvažiuojantis traukinys girdisi ne taip aiškiai, nes nėra vibracijos, o traukiniui nuvažiuojant atsiranda geležinkelio metalo vibracijos ir traukinys girdisi toliau nei atvažiuojantis. Atvažiuojantis traukinys nelabai girdisi, o kai pravažiuoja girdimumas yra didesnis. Ekspertai gali atsakyti į klausimą, kur asmuo, šovęs į cisterną, turėjo stovėti, tačiau šaunant nuo bokštelio reikia žiūrėti, kiek metrų nuo žemės pagrindo buvo cisterna ir pagal kulkos kampą galima nustatyti, iš kur šauta, nes jei medžiotojas šovė nuo žemės, tai bus vienoks kulkos kampas ir pažeidimas metale. Turbūt nebuvo pažeistos taisyklės, jei buvo medžiojama 21.37 val., kai galima medžioti pusantros valandos saulės nusileidimui. Medžiotojas sutemose žiūrėdamas per optiką turėjo viską gerai matyti. Su gera optika matosi geri vaizdai. Jei optika yra 30 diametro, tai matomumo kampas yra 180 laipsnių, todėl yra labai gerai matoma į šonus. Tokiu atveju jei traukinys pravažiavo ir išėjo šernas, tai medžiotojas matė ir šerną, ir nuvažiuojantį traukinį. Brakonierių yra visoje Lietuvoje, nemažai jų yra (duomenys neskelbtini) apskrityje, bet daugiau yra (duomenys neskelbtini). Miškininkų ir (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetuose yra pasitaikę brakonieriavimo atvejų. Vieniems šautuvams galima sumontuoti duslintuvą, nes yra sriegis, bet galima be sriegio. Jei ekspertizė nustatė, kad horizontalios plokštumos atžvilgiu šūvio kampas buvo 1-3 laipsnių, tai mano, buvo šauta nuo bokštelio. Negali atsakyti, ar 308 kalibro ir Springfild 35-06 skiriasi kulkos diametras, ar tūtelės diametras, nes nėra ekspertas. Nelogiška, kad 10 sekundžių tarpe po pravažiavusio traukinio ant bėgių išlįstų šernas.

Liudytojas A. L. 2021-04-23 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Lietuvos medžiotojų sąjungos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus prezidentas nuo 2015 metų. Medžioklės trofėjų ekspertas nuo 1993 metų, nuo 1998 m. iki 2011 m. buvo (duomenys neskelbtini) regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku. Medžiotojas yra nuo kokių 1970 metų. Susipažinęs su jam pateikta informacija gali paaiškinti, kad medžiotojas, šiuo atveju A. J., negalėjo nematyti ir negirdėti pravažiuojančio traukinio, jo manymu, jis dar iki atvažiuojant traukiniui turėjo išlipti iš bokštelio ir ateiti, t. y. sėlinti iki traukinio bėgių. Jis mano, kad pravažiuojantis traukinys išbaidė šernus, o A. J., pagautas pykčio, paleido šūvį. Kadangi nurodyta, jog medžioklės būdas „Tykojant“, gali patvirtinti, kad A. J. medžiojo kitu būdu, t. y. „Sėlinant“, nes pagal įtariamąjį A. J., jis išgirdo "besižvieginančius" šernus, išlipo iš bokštelio, ėjo link geležinkelio bėgių ta kryptimi, kur žviegė šernai, tai ir yra sėlinimas. A. J. aiškina, kad jis šovė pritūpęs, tai jis dar kartą pažeidė medžioklės saugaus elgesio taisykles, nes šovė virš horizonto. Medžiotojas turi būti įsitikinęs šūvio tikslumu ir negali šauti aukščiau, nes, pagal A. J. parodymus jis buvo pritūpęs šalia pylimo. Šiuo atveju jis galėjo šauti tik būdamas ant pačių geležinkelio bėgių. A. J. šautuvas buvo su optika, vadinasi jo šautuvas atšaudytas, t. y. paruoštas šaudymui buvo su optika. Jei A. J. ir matė išbėgusį šerną jis paleisti šūvio nežiūrėdamas per optiką negalėjo, o žiūrint per optiką turėjo matyti ne vieną objektą, o du objektus, t. y. šerną ir traukinio cisterną bei miško horizontą. Labai svarstytinas klausimas ar ten iš viso per bėgius bėgo šernas, kaip ir minėjo, jo nuomonė tokia, kad A. J. iš pykčio šovė į pravažiavusio traukinio cisterną, nes važiuojantis traukinys sugadino jo medžioklę, daugiau jokio logiško paaiškinimo jis neturi. Čia bet koks medžiotojas, turintis didesnę patirtį, pasakys tą patį. Daugiau neturi ko papasakoti. Prie apklausos protokolo prideda Aplinkos ministerijos saugaus elgesio programos kelis klausimus su teisingais atsakymais, kurie susiję su tiriama nusikalstama veika (1 t., b. l. 107-108, priedas - b. l. 111).

Liudytojas D. L. teisme parodė, kad 2020 m. rudenį buvo (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas. Viskas prasidėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. po 8 val., kai iš bendro pagalbos centro gavo geležinkelio darbuotojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) stotyje yra pastebėtas prekinis traukinys, iš kurio galinės cisternos teka dyzelis, o apžiūrėjus tą vietą, yra rasta skylutė, todėl galimai yra peršauta cisterna. Su kolega V. G. apie 10 val. išvyko į vietą, nes kaip pranešė, (duomenys neskelbtini) jau laukė (duomenys neskelbtini) atstovai. Nuvykus į vietą (duomenys neskelbtini) kaime, prie kelio rado atvykusius geležinkelio atstovus bei policijos pareigūnus ir pradėjo aiškintis, kas įvyko. Geležinkelio atstovai nurodė, kad cisterną galimai peršovė medžiotojai, o traukinys (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje buvo pastebėtas apie 2 val. Tas traukinys judėjo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir ties (duomenys neskelbtini) kaimu buvo pastebėtas pirminis dyzelino ištekėjimas, prie geležinkelio ištrypta vieta, takai ir automobilio stovėjimo vieta. Jie nuvyko į pirminę vietą palei pamiškę apie 300-400 m nuo geležinkelio bėgių ir pastebėjo mašinos stovėjimo vietą. Tuomet susisiekė su miškininkų medžiotojų būrelio pirmininku, kuriam priklausė tas medžioklės plotų vienetas, ir jis nurodė, kad rugsėjo 10-osios vakare toje vietoje vykdė medžioklę, nurodė, kas medžiojo. Iš tarnybinio pranešimo mato, jog pavyko susiekti su medžiotojais G. G. ir T. G., jie rugsėjo 11 d. atvyko į vietą apžiūrai ir apklausai. Buvo parodytas medžioklės lapas ir pasitvirtino, kad rugsėjo 10-ąją apie 19.30-24.00 val. medžioklėje dalyvavo trys medžiotojai: G. G., T. G. ir A. J.. Pagal dokumentus ir paaiškinimus medžioklės vadovas buvo G. G. ir jis nurodė, jog rugsėjo 10-osios vakare apie 19 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, apie 300-400 m nuo tos vietos, kur yra geležinkelio linija, išlipo iš automobilio ir nuėjo į bokštelį, kuris yra apie 1 km atstumu nuo geležinkelio bėgių, o kiti du medžiotojai – T. G. ir A. J. - nuvažiavo toliau ir jis nematė, kur jie ėjo ir kur medžiotojo. Papildomai G. G. paaiškino, kad apie 21 val. išgirdo šūvį iš tos pusės, kur nuvažiavo tie du medžiotojai, tuomet jam paskambino A. J. ir pasakė, jog šovė į šerną, bet nepataikė. Daugiau G. G. apie šio įvykio tęsinį nieko paaiškinti negalėjo. T. G. paaiškino, kad jis su kolega medžiotoju A. J. atvyko prie pamiškės, kur yra kukurūzai, pastatė automobilį, kur ir buvo nustatytos automobilio stovėjimo žymės, ir taku palei pamiškę nuėjo prie geležinkelio bėgių, kur ties 5-o piketo ženklu pasiliko A. J., o jis nuėjo toliau link (duomenys neskelbtini) pusės ir už maždaug 300 m įsikūrė savo medžiojimo vietoje, nes kaip suprato, jis buvo su kėdute. T. G. taip pat patvirtino, jog apie 21 val. jis išgirdo šūvį, paskambino A. J., kuris patvirtino, kad paleido šūvį, šovė į šerną, bet nepataikė. Tiek paaiškino T. G.. Po to apsiklausę medžiotojus, jie visi kartu nuėjo prie geležinkelio bėgių ir ties takeliu už keliasdešimt metrų, paėjus link (duomenys neskelbtini) pusės, ties 5/4 piketu, 2-3 m nuo geležinkelio bėgių linijos buvo ištrypta žolė, o T. G. nurodė, kad čia medžiojimo vietą buvo įsikūręs A. J., jo medžiojimo vieta buvo už 200-300 m. Paėjus maždaug 50-70 m. ar 100 m. nuo A. J. medžiojimo vietos link (duomenys neskelbtini) pusės pasijautė dyzelino kvapas ir pasimatė dyzelio žymės, t. y. matėsi, jog toje vietoje pradėta tekėti, nes kitose vietose, kur ėjo, nesijautė to dyzelio kvapo. Policijos pareigūnai nurodė, kad yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, tai jie su kolega surašė aktus ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties ir (duomenys neskelbtini) geležinkelių stoties. (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, kur buvo sustojęs sąstatas, matėsi didesnės dyzelino tekėjimo žymės, jos buvo užpiltos absorbuojančiomis medžiagomis ir matėsi, kad tekėjimas eina link (duomenys neskelbtini) miesto pusės, jautėsi specifinis dyzelino kvapas. Tuomet su kolega nuvyko į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, kur taip pat sustojimo vietoje matėsi didesnės dyzelino tekėjimo vietos, jos buvo užpiltos absorbentu. Pagal traukinio važiavimo kryptį link (duomenys neskelbtini) matėsi dyzelino lašėjimo žymės, tik ne tokios gausios kaip sustojimo vietoje. Juos informavo, kad (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyse patikrinimą ir apžiūrą atlieka (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspektoriai, kurių vienas yra T. Ž.. Surinktą medžiagą jie pateikė (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai. Ties 5-o piketo ženklu buvo ištrypta vieta. T. y. pagal traukinio važiavimo kryptį nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje buvo ištrypta žolė, kur, kaip medžiotojas T. G. nurodė, medžioklę vykdė kolega A. J.. Toje vietoje buvo darytos fotonuotraukos, jie nusiėmė vietos koordinates, tik neprisimena, ar piketai buvo fotografuojami iš vienos pusės, ar iš abiejų, tačiau skaičius 5 tiktai matėsi. Neprisimena, ar toje vietoje, kur buvo ištrypta žolė, buvo 5/6 ar 4/5 piketas, tačiau skaičius 5 iš priekio tikrai matėsi. Jie nurodė koordinates, kur pajautė dyzelino kvapą ir šviežio, šlapio dyzelinio kuro taškus, kurie tęsėsi per visą geležinkelio liniją. Jis neprisimena, ar nuo (duomenys neskelbtini) pusės, ar nuo (duomenys neskelbtini) pusės ant piketo matėsi skaičius 5 - reikia žiūrėti fotonuotraukas. Žino, kad ant piketo matėsi skaičius 5, tik neprisimena, ar žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, ar žiūrint į (duomenys neskelbtini) pusę. Kadangi V. G. buvo inspektorius einantis pirmu numeriu, o jis buvau inspektorius einantis antru numeriu, tai jis tarnybinio nerašė. Jis dirba (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijoje. Jie dirba (duomenys neskelbtini) valdyboje, kurioje yra keturios inspekcijos: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) inspekcija kuruoja (duomenys neskelbtini) rajonus, o (duomenys neskelbtini) inspekcija kuruoja (duomenys neskelbtini). Apžiūros akte nurodyti asmenys apžiūrėjo nurodytą atkarpą, kurios buvo didelis geležinkelio ruožas – per du rajonus, ir viską V. G. nurodė savo tarnybiniame. Mano, kad šis įvykis yra nesaugus, nes pirmiausia reikia šauti įsitikinus, į ką šaunama. Be to, tai galėjo sukelti dideles pasekmes: galėjo užsiteršti aplinka ir t. t. – tai pavojingas dalykas. T. G. parodė konkrečią kaltinamojo buvimo vietą ir ten matėsi 5-o piketo ženklas, o 70 m nuo tos buvimo vietos link (duomenys neskelbtini) pusės, einant geležinkeliu, pasijautė dyzelino kvapas ir pasimatė jo žymės. Jie apžiūrėjo įvykio vietą, t. y. apžiūrėjo medžioklės ploto vienetą, kur, kaip T. G. parodė, jie prie geležinkelio nusinešė kėdutes ir pagal geležinkelio bėgius jas pasistatė. Apie medžiotojų bokštelius gali pasakyti tik tiek, jog kai G. G. atvyko į medžioklę, jis iš automobilio išlipo anksčiau ir nuėjo į bokštelį, tačiau to bokštelio jie neapžiūrėjo. Bokštelių jie neapžiūrinėjo, o apžiūrėjo 300-400 m nuo geležinkelio linijos transporto priemonės stovėjimo vietą, taką ir patį geležinkelio ruožą, kur medžiojo A. J. ir G. G.. Paskui pasirinktinai važiavo į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir ten apžiūrėjo geležinkelio trasą. Kadangi V. G. vedė šią bylą, tai jis tiksliau turėtų nurodyti, ar tarnybinis pranešimas buvo pateiktas į bylą, tačiau jo žiniomis visa medžiaga turėjo būti perduota (duomenys neskelbtini) gamtos apsaugos inspekcijai, t. y. visa medžiaga turėjo būti perduota ikiteisminiam tyrimui. G. G. parodė vietas, kuriose jis ir A. J. medžiojo, paaiškino, kad toje vietoje jie buvo atsinešę kėdutes ir medžiojo, tačiau tų kėdučių patikrinimo metu nebuvo. Jam nėra žinoma, kad geležinkelio bėgiai yra žymimi piketais – jie tik apžiūros metu įvykio vietoje pamatė numeriuką, kurį užfiksavo.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. buvo (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas. Pagal gautą pranešimą po 9 val. su D. L. jie atvyko prie (duomenys neskelbtini) kaimo dėl peršautos cisternos, o sulaukę policijos pareigūnų, nuvažiavo į tą vietą prie kukurūzų lauko. Jie skambino miškininkų būrelio pirmininkui paklausti, ar jie vykdė medžioklę, tai jis nurodė, kad buvo vyko, ir iškvietė asmenis, kurie medžiojo tame ploto vienete. Į įvykio vietą atvyko du asmenys, nors pagal pateiktą medžioklės lapą medžiojo trys asmenys. Atvykę medžiotojai pateikė paaiškinimus, kad toje vietoje medžiojo ir kad du medžiotojai nuėjo link geležinkelio per kukurūzų lauką, o medžioklės vadovas buvo kitoje vietoje. Jie apžiūrėjo vietą, kurioje galimai sėdėjo medžiotojai. Už kukurūzų lauko ir geležinkelio buvo 5-as ar 6-as žymeklis, kur matėsi stovėjimo ar sėdėjimo vieta. Už 70-80 m link (duomenys neskelbtini) pusės jautėsi dyzelino kvapas ir buvo jo pėdsakai, nes matėsi kuro bėgimo siūlė. Vienas iš medžiotojų medžiojo prie kukurūzų lauko prie 5/6 žymeklio, ir pagal T. G. paaiškinimus, tai buvo A. J., kurio su jais įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietoje fotografavo, nuotraukas pridėjo prie medžiagos, kurią perdavė (duomenys neskelbtini) inspekcijai. Kadangi policijos pareigūnai pasakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai jie daugiau jokių veiksmų nebeatliko. Vėliau važiavo į traukinio stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, bet (duomenys neskelbtini) geležinkeliečiai jau viską buvo nuvalę su dispergentu. Geležinkelio žymėjimą į piketus ir kilometrus sužinojo atvykęs į įvykio vietą. Toje vietoje, kur jie buvo, vienoje pusėje ženklas buvo su skaičiumi 6, o kitoje pusėje ženklas su skaičiumi - 5. Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės piketo skaičius 5 turėtų būti link (duomenys neskelbtini) , o piketo skaičius 6 – link (duomenys neskelbtini). Jam stovint prieš piketo smaigalį, skaičius 5 turėtų būti į (duomenys neskelbtini) pusę. Apie įvykį jie gavo pranešimą iš bendrojo pagalbos centro. Geležinkelį į (duomenys neskelbtini) pusę apžiūrėjo tol, kol pasirodė dyzelinas, o po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, kur matėsi, jog buvo naudojamas dispergentas, ir į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, nes kaip buvo minėta, tose vietose stovėjo traukinys, o (duomenys neskelbtini) įvykį tyrė (duomenys neskelbtini) inspekcija. Žiūrėti važiavo nuo 6-o piketo į (duomenys neskelbtini) pusę, o nuo 5-o piketo – į (duomenys neskelbtini) pusę. Kolega ėjo link (duomenys neskelbtini) nuo 5-o piketo link 6-o piketo pažiūrėti ir sakė, kad toje pusėje dyzelino nesimato. (duomenys neskelbtini) tikrino kiti pareigūnai. Sorbentas buvo užpiltas (duomenys neskelbtini), kas buvo padaryta ir (duomenys neskelbtini) stotyje, jį pila geležinkeliečiai. G. G. ir T. G. paaiškinimus rašė D. L.. Jam nebuvo žinoma, kad medžioklė vyko bokšteliuose. G. ir T. G. paaiškinimus skaitė, tačiau dabar jų neprisimena. Kaip supranta, vienas iš medžiotojų buvo bokštelyje, tik neprisimena kuris, o du medžiotojai nuėjo prie geležinkelio. Jis neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad buvo medžiojama bokšteliuose, o aplink bokštelių nesimatė. Buvo įvykio vietoje, kai buvo nustatinėjamos koordinatės, kur T. G. nurodė medžiojimo vietą ir kur buvo žolės išmindžiojimo vieta, ir, atrodo, kad toje įvykio apžiūroje dalyvavo ir T. G. bei G. G., tačiau negali pasakyti, ar jie pasirašė įvykio vietos apžiūros protokole.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad įvykis įvyko prieš metus laiko (duomenys neskelbtini) rajone prie geležinkelio ties riba su (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis dirbo nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigose ir gavo pranešimą, kad kažkurio kaimo ribose yra galimai iš šautuvo peršauta cisterna. Į įvykio vietą vyko arba su E. B., arba su kitu kolega, ten bendravo su geležinkelio atstovais, kurie paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje pastebėjo dyzelinio kuro cisternoje skylę ir, sekdami pagal dyzelino kuro ištekėjimą, atsekė iki tos vietos, kur pradėjo tekėti dyzelinas. Apžiūrint įvykio vietą, prie geležinkelio bėgių buvo rasti visureigio pėdsakai, o palei geležinkelio bėgius buvo ištrypta žolė, todėl buvo sukurta tokia versija, kad tai galėjo padaryti medžiotojai, kurie medžiojo savo medžioklės plotuose. Tuomet nustatė, kam priklauso tie medžioklės plotai, ir į įvykio vietą buvo iškviestas būrelio vadovas su medžioklės lapais. Į įvykio vietą jie vyko ryte. Geležinkelio darbuotojai nurodė, kada traukinys išvažiavo iš pradinės stoties ir kada pasiekė (duomenys neskelbtini). Tą laiką jie nurodė apytiksliai ir tai turėjo nurodyti savo paaiškinimuose, bet ji tikslaus laiko dabar nurodyti negali. Jis dalyvavo, kai į įvykio vietą atvyko medžiotojų būrelio vadovas su dokumentais, ir kiek prisimena, jis atvyko su dar vienu asmeniu. Tie asmenys parodė medžioklės lapą, kuriame buvo surašyti visi tą vakarą medžioklėje dalyvavę medžiotojai, ir sakė, kad vienintelį šūvį paleido vienas medžiotojas, nurodė jo vardą ir pavardę. Tas asmuo buvo įrašytas medžioklės lape, bet jo vardo ir pavardės dabar neprisimena, jo nepažįsta. Tuomet buvo susisiekta su tuo medžiotoju ir jis patvirtino, kad sėdėjo šalia geležinkelio bėgių, o pravažiavus traukiniui per bėgius bėgo šernas, tai jis paleido šūvį šerno link. Po to jis susisiekė su (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju ir jis organizavo, kad būtų apžiūrėta cisterna, išimta kulka ir paimtas medžioklinis ginklas tolimesniam tyrimui, nes paties medžiotojo tuo metu namuose nebuvo. Atvykę medžiotojai paaiškinimus pateikė gamtos apsaugos specialistams, o jam viską paaiškino žodžiu ir pateikė medžiotojo, kuris atliko šūvį, kontaktinius duomenis. Įvykio vietoje buvo ištrypta vieta žolėje, matėsi pėdos ir lyg buvo kėdutės įspaudai žemėje. Jis paaiškinimų neskaitė, nes nustatę aplinkybes išvažiavo iš įvykio vietos, ten palikę gamtos apsaugos pareigūnus. Neprisimena, ar į įvykio vietą važiavo su kolega, ar vienas, tačiau ten buvo fotografuojama ir sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jis surinko duomenis, kas vakare buvo toje įvykio vietoje, ir arba jis, arba kiti atvažiavę specialistai įvykio vietą fotografavo. Paskui nustačius aplinkybes ir kai kulka buvo rasta cisternoje, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis neprisimena, kelintame pikete buvo įvykio vieta. Nuo tos vietos, kur buvo ištrypta žolė, bėgiais buvo vaikščiota pirmyn ir atgal 100 m atstumu, tačiau tik ta vienintelė vieta buvo artimiausia tos vietos, kur pradėjo tekėti kuras. Neprisimena, koks buvo atstumas nuo tos vietos, kur buvo ištrypta, iki tos vietos, kur pradėjo bėgti dyzelinis kuras. Neprisimena, ar jis matė kėdutės įspaudus, tik prisimena, jog buvo visureigio pėdsakai, nes buvo atvažiavęs netoli piketo prie geležinkelio bėgių, o paskui tuo pačiu visureigiu atvažiavo ir pats būrelio vadovas, kadangi buvo sulygintos vėžės su visureigio padangų raštu. Kiek prisimena, įvykio vietoje nebuvo paimta tirti jokių objektų.

Liudytojas E. B. teisme parodė, kad praeitų metų rugsėjo mėn. eidamas tarnybos pareigas dalyvavo vietos apžiūroje, kur buvo apžiūrimi geležinkelio bėgiai. Įvykio vietos apžiūra buvo atliekama netoli (duomenys neskelbtini) miestelio, ją atliko kartu su L. D.. Apžiūros metu dar buvo aplinkos apsaugos pareigūnai bei geležinkelio atstovai. Į įvykio vietą atvyko pagal informaciją, kad buvo peršauta traukinio kuro cisterna. Atvykę rado transporto priemonės pėdsakus, o nuo tos vietos iki geležinkelio bėgių buvo apie 300 m, ant bėgių buvo jaučiamas specifinis naftos kvapas ir tarpbėgyje matėsi skystis skleidžiantis tą kvapą. Prie kelio ženklo, kuris žymi atstumą, rado cigaretės nuorūką ir gal kažkokį metaliuką. Ta vieta, kur rado cigaretės nuorūką, buvo šalia kilometrinio stulpelio, kuris yra šalia geležinkelio bėgio, netoli sankasos. Toje vietoje buvo aptrypta, nulenkta žolė, o kitokių pokyčių nepastebėjo. Turėjo informaciją, kad važiuojant traukiniui tekėjo kuras, jo žymės atsirado tarpbėgyje, nes ant skaldos matėsi skystis, kuris turėjo specifinį naftos produkto kvapą. Neprisimena, koks buvo atstumas nuo tos vietos, kur rado nuorūką, iki tos vietos, kur pradėjo tekėti kuras, bet tai buvo užfiksuota įvykio vietoje. Kas paleido šūvį, aiškinosi tyrėjas ir gamtos apsaugos pareigūnai. Kai jis atvyko į įvykio vietą, ten jau buvo asmenys iš geležinkelių, o aplinkos apsaugos pareigūnai atvyko truputį vėliau. Apžiūrą atliko tą pačią dieną, kai gavo pranešimą, jog reikia apžiūrėti įvykio vietą. Kaip suprato, į įvykio vietą vėliau atvyko medžiotojai, bet jis dirbo savo darbą, tai nežino, ką jie nurodė. Iš įvykio vietos paėmė transporto priemonės gipsinę išlieją, nuorūką ir kažkokį metaliuką, kuris buvo šalia nuorūkos. Ten žolė buvo maždaug iki kelių ir vienoje vietoje ji buvo ištrypta. Ta vieta buvo šalia sankasos, kur yra žemi geležinkelio stulpeliai. Transporto priemonės palikti pėdsakai buvo fiksuoti skaitmeniniu įrenginiu ir buvo darytos išliejos, tačiau avalynės pėdsakų prie stulpelių nebuvo. Ištrypta vieta buvo aplink stulpelį, t. y. nuo stulpelio iki tos vietos, kur buvo ištrypta žolė, buvo maždaug 20 cm atstumas. Batų pėdsakų nebuvo užfiksuota, kadangi buvo tiesiog ištrypta žolė. Taip pat nematė jokių kėdutės žymių. Kadangi jie vėliau vyko apžiūrėti cisternos, tai nežino, ar buvo keliama kita versija, kad įvykio vieta galėtų būti kitoje vietoje. Nežino, kurioje vietoje vyko medžioklė, nes tai aiškintis užsiėmė tyrėjas ir aplinkos apsaugos pareigūnai, o jis atliko savo darbą. Negali pasakyti atstumo tarp ištryptos žolės iki tos vietos, kur pradėjo tekėti dyzelinis kuras, tačiau tai yra užfiksuota įvykio vietoje.

Liudytoja L. D. teisme parodė, kad įvykis vyko po liepos mėnesio, nes jie buvo ką tik „perėję“ iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkėse prie (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą vyko kartu su kolega E. B., kur jų jau laukė du geležinkelio transporto inspektoriai ir operatyvinės grupės pareigūnas R. B.. Jiems buvo papasakotos nustatytos aplinkybės, buvo privažiuota, kiek galima toliau nuo kelio, ir aikštelėje buvo pastebėti padangų ridos pėdsakai, kuriuos jie užfiksavo, o paėję pamiške išlindo prie geležinkelio bėgių, kur buvo piketas, tai prie jo buvo išminta žolė bei jautėsi aitrus dyzelino kvapas. Toje vietoje, kur buvo išminta žolė, lyg buvo kažkas rasta, bet dabar neprisimena. Tarp bėgių, kur yra akmeninė skalda, matėsi šviežiai šlapias ruožas, labai aitrus dyzelino kvapas ir toliau besitęsianti srovė, t. y. matėsi nuo tam tikros vietos besitęsiantys šlapi akmenys, kurių spalva skyrėsi nuo kitų akmenų. Nežino, koks atstumas buvo nuo ištryptos vietos iki tos vietos, kur matėsi dyzelino tekėjimo pradžia. Kas galėjo paleisti šūvį ir kitas aplinkybes, aiškinosi tyrėjai, o jie su geležinkelio transporto inspektoriais vyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo atvykusi peršauta cisterna, ir ten toliau atliko darbus. Nesiaiškino, ar viskas įvyko medžioklės metu, nes tai yra ne jų kompetencija, o tyrėjų. Ji neprisimena ties kuriuo piketu buvo ištrypta žolė, todėl prašo vadovautis pateiktomis įvykio vietos nuotraukomis. Ji nežino, koks buvo atstumas nuo užfiksuotų visureigio pėdsakų iki geležinkelio bėgių – tai reikėtų žiūrėti įvykio vietos protokole, bet jis galėjo apie pusę kilometro. Nežino, ar toje vietoje, kur ištrypta žolė, buvo užfiksuoti batų pėdsakai, bet jei tai pažymėta protokole, tai reiškia, jog buvo.

Iš 2021-09-11 Tarnybinio pranešimo matyti, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-36493-20 pagal LR BK 187 str. 2 d., dėl to, kad 2020-09-11, apie 08:18 val., buvo gautas pranešimas, kad 2:27 val. traukinys (duomenys neskelbtini) (traukinio numeris (duomenys neskelbtini)) buvo aptiktas vagonas Nr. 53271060 iš kurio varvėjo dyzelinas, apžiūrėjus aptikta, kad buvo galimai peršautas. Traukinys su varvančiu dyzelinu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) 21 km 5 piketo. Šiuo metu aptikta nuo kurios vietos pradėjo varvėti dyzelinas ir yra surenkamas. Pranešė "(duomenys neskelbtini)" darbuotojas. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta į įvykio vietą, apklaustas ,,(duomenys neskelbtini)" atstovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m.. Pasitelkus (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiuosius specialistus D. L. ir V. G. nustatyta, kad minėta teritorija priklauso Miškininkų medžiotojų būreliui, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas būrelio atstovas G. G., kuris į įvykio vietą atvyko kartu su T. G., automobiliu "Mitsubishi Pajero Sport", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio padangų vėžės ir buvo aptiktos netoli įvykio vietos. Aplinkos apsaugos inspektoriai apklausė abu medžiotojus, kurie pateikė paaiškinimus, iš kurių paaiškėjo, kad vienintelį šūvį iš karabino tą vakarą apie 21:20 val. paleido kartu su jais medžioklėje buvęs A. J., kuris pasak jų šovė į netoli bėgių stovėjusį šerną. Susisiekus su A. J. telefonu, šis paaiškino, kad į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), grįš po 17:00 val.. Prie tarnybinio pranešimo pridedami paaiškinimai (1 t., b. l. 62-67).?????

Iš 2020-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad faktinis apžiūros atlikimo laikas yra 2020-09-11, 10:30 val. - 2020-09-11, 13:00 val.. Apžiūros objektas - geležinkelio atkarpa, (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nuo pagrindinio kelio apytikriai 2.5 km yra bekelės pabaiga, laukuose yra neužsėtas žemės plotas, kuriame yra automobilio ridos pėdsakai. Ridos pėdsakai nufotografuoti, padarytos gipsinės išliejos (nuotraukos Nr. 1 - 15). Pamiške 480 m rytų kryptimi yra geležinkelio bėgių atkarpą kelyje (duomenys neskelbtini) 21 km 4-5 piketas (nuotraukos Nr. 25- 28). Geležinkelio bėgiais (duomenys neskelbtini) kryptimi (šiaurės kryptis) 105 m atstumu, geležinkelio bėgių dešinėje prie piketo stulpelio 6-5 ((koordinatės 56.107318,22.881334) įvykio vietos plane pažymėta A) yra ištryptas žolės plotas (nuotraukos Nr. 35 - 39). Ištryptas žolės plotas yra trikampio formos 2.3 m ilgio pagal geležinkelio bėgius, 2.5 m pločio (įvykio vietos plane pažymėta Nr. 3). Nuo geležinkelio bėgių 1.4 m atstumu yra stulpelis su piketo žymekliu "6 ; 5" . Prie stulpelio rasta cigaretės nuorūką ir metalo plokštelė (nuotraukos Nr. 40-41). Cigaretės nuorūka paimta ir supakuota į popierinį voką ir užklijuota paaiškinamąja etikete - plomba Nr. 002019. Metalo plokštelės detalė supakuota į popierinį voką ir užklijuota paaiškinamąja etikete - plomba Nr. 00201018. Nuo žolėje ištryptos vietos (duomenys neskelbtini) kryptimi 61 m atstumu ((koordinatės (duomenys neskelbtini)) įvykio vietos plane pažymėta "B") ant skaldos yra dėmės, galimai dyzelino bėgimo žymes. Nuo skaldos sklinda aitrus dyzelino kvapas (nuotrauka Nr. 29-34). Apžiūrėjus geležinkelio bėgių atkarpą, grįžus į pirminę įvykio vietą, bekelės pabaigoje stovi visureigis valst nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus vizualiai automobilio padangas, padangų protektoriaus raštas su laukuose paliktais ridos pėdsakais yra panašus. Automobilio padangos nufotografuotos (nuotraukos Nr. 16 - 24). Įvykio vietos apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: cigaretės nuorūka 1 vnt, metalinė plokštelė 1 vnt, gipsinės ridos išliejos su ridos pėdsakais 3 vnt, įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta foto lentelė. (1 t., b.l. 15-41).

Iš 2020-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad faktinis apžiūros atlikimo laikas yra 2020-09-11, 14:00 val. - 2020-09-11, 15:30 val.. Apžiūros objektas - cisterna. 2020-09-11 traukinių vagonų paskirstymo depe, geležinkelio bėgių atšakoje apžiūrėta traukinio cisterna "66 tipo", Nr. 53271060 (žr. nuotr. Nr. 1-2). Cisterna yra pritvirtinta prie vagono vežimėlio žiediniais špantais. Cisternos vežimėlio rėmo plotis yra 2.8 m. Ant cisternos galo, viršutinėje dalyje yra taisyklingo apskritimo formos kiauryminis pažeidimas, kuris yra apie 15 mm skersmens (žr. nuotr. Nr. 3-7). Įvykio vietos plane pažymėta Nr. 1. Pažeidimas yra 3.24 m aukštyje nuo geležinkelio pabėgių. Cisternos galo skersmuo apie yra 2,9 m. Cisternoje esantis pažeidimas buvo išmatuotas trikampio matavimo metodu (žr. nuotr.. nr. 4). A1-2.3 m ir B1-2.6 m, (žiūrėti įvykio vietos plane). (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, likusiame dyzeline aptiko pilkos ir geltonos spalvos metalo fragmentus (žr. II foto priedo nuotr.. Nr. 1). Metalo fragmentai buvo supakuoti į popierinį paketą, kuris užplombuotas plomba Nr. 011723. Ant cisternos galo esančio pažeidimo buvo padaryta mikrosil pastos išlieja, kuri supakuota į popierinį voką ir užklijuota plomba Nr. 011724. Apžiūros metu tyrimui daugiau reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Apžiūros metu rasta ir paimta: galimai kulkos dalys, mikrosil pastos atlieja, fotografuota, sudaryta foto lentelė. (1 t., b. l. 42-53).

2020-12-22 Nutarimas leisti įgaliotam atstovui dalyvauti procese, kuriuo leista AB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotai atstovei L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., dalyvauti procese. (1 t., b.l. 169-171)

2020-12-27 Nutarimas leisti įgaliotam atstovui dalyvauti procese, kuriuo leista AB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotai atstovei L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., dalyvauti procese. (1 t., b.l. 172-173)

Iš 2020-11-23 rašto Nr. SD(LG)-3692, gauto iš LTG ir AB "(duomenys neskelbtini)" matyti, kad patirtų žalų, patirtų dėl peršauto cisterninio vagono Nr.52371060 AB "(duomenys neskelbtini)" patyrė 1655,91 eurų turtinę žalą, AB "(duomenys neskelbtini)" patyrė 1092, 18 eurų turtinę žalą, kurias AB "(duomenys neskelbtini)" ir AB "(duomenys neskelbtini)" nelaiko didelėmis ir jų atstovai sudarė su įtariamuoju A. J. 2021-11-13 taikos sutartis dėl patirtų nuostolių atlyginimo, nukentėjusieji pretenzijų įtariamajam A. J. neturi ir civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime neteiks. (1 t. b. l. 161-168).

Iš 2020-11-30 rašto Nr. D2 (2.12-1)-4642, gauto iš AB "(duomenys neskelbtini)" matyti, kad dėl sugadinto cisterninio vagono Nr. 53271060 (vertė 672,91 euro) ir sunaikinto liepsnusis A1 klasės arktinio dyzelino - 3,385 tonos (3120,26 eurų), viso 3793,17 eurų turtinės žalos. 2020-11-20 AB "(duomenys neskelbtini)" dėl žalos atlyginimo pasirašė susitarimą su įtariamuoju A. J. iki 2020-12-15, todėl civilinio ieškinio neteikia. Bendrovė patirtą žalą nelaiko didele, taip pat pateikė vagono-cisternos Nr. 53271060 techninį pasą bei įgaliojimą atstovauti jų bendrovę teisininkę V. K. (2 t., b.l. 8). (2 t., b. l. 3-10).

2020-12-03 Nutarimas leisti įgaliotam atstovui dalyvauti procese, kuriuo leista AB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotai atstovei V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., dalyvauti procese. (2 t., b.l. 22-23)

2020-11-30 AB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotoji atstovė V. K. elektroniniu paštu atsiuntė cisternos-vagono techninė charakteristiką rusų kalba (2 t. b. l. 11-15).

2020-12-16 Vertimų biuras "(duomenys neskelbtini)" iš rusų kalbos į lietuvių kalbą išvertė geležinkelio vagono-cisternos techninę charakteristiką (2 t., b. l. 18-21).

Iš 2020-12-16 rašto Nr. D2 (2.12-1)-4821, gauto iš AB "(duomenys neskelbtini)" matyti, kad A. J. 2020-12-14 atlygino 3793,17 eurų turtinę žalą, pervesdamas pinigus į AB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą. Bendrovė pretenzijų A. J. neturi (2 t., b. l. 24-25).

Iš 2020-09-28 rašto Nr. (14.9)-AD5-18976, gauto iš Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos matyti, kad žala (duomenys neskelbtini)i nebuvo padaryta, kadangi nustatyta, jog 2020-09-11 iš prekinio traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagono-cisternos Nr. 53271060 ant geležinkelio kelio ištekėjus 3358 kg dyzelino krovinio, žala (duomenys neskelbtini)i nebuvo padaryta. (2 t., b. l. 28-90).

Iš 2020-09-11 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas G. G. pateikė Miškininkų medžiotojų būrelio Medžioklės lapo Nr. 011 originalą, kuris įdėtas į voką ir prisegtas prie IV tomo bylos viršelio) (2 t., b. l. 91-93 - įsiūta medžiotojo lapo kopija).

Iš 2020-11-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad tinkamai apžiūrėtas Medžioklės lapas Nr.011, fotografuota, sudaryta foto lentelė. (2 t., b. l. 96-99).

Iš 2020-09-11 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė graižtvinį šautuvą CZ 550 LVX A192077 su optika bei dėklu (2 t., b. l. 102-104).

Iš 2020-11-16 Specialisto išvados Nr.IBPS-V-2735496-20, gautos iš Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos matyti, kad tirti pateiktas šautuvas .308 kalibro CZ550 šautuvas Nr. A192077 (žr. nuotr. Nr. 3). Tirti pateikti 7, pilkos spalvos, minkšto metalo fragmentai (žr. nuotr. Nr. 4). 5 fragmentai netaisyklingos formos, 2 fragmentai apkritimo formos. Fragmentų dydis 17X10,6 mm, svoris 9,4 g. (apskritimo formos), 14,3X10,3X1,3 mm, svoris 0,7 g., 16,9X11,6X3,7 mm, svoris 1,18 g., 15,0X7,8X0,6 mm, svoris 0,2 g., 14,6X7,9X0,7 mm, svoris 0,4 g., 8,5X6,7X1,3 mm, svoris 0,3 g., 11,8X8,6X0,5 mm, svoris 0,2 g., 6,9X1,1 mm, svoris 0,2 g. (apskritimo formos). Tirti pateikti 2, rausvos spalvos, metalo fragmentai. Vienas fragmentas apkritimo formos, jo skersmuo 12,7 mm, ilgis 6,7 mm, storis 0,5 mm, svoris 0,7 g.. Ištyrus metalo fragmentus mikroskopu, nustatyta kad ant jų kokių nors pėdsakų, panašių į graižtvų ar jų laukų pėdsakus, neaptikta. Metalo fragmentų dydis, medžiaga iš kurios jie pagaminti, deformacijos būdas leidžia teigti, kad jie gali būti apvalkalinės arba pusiauapvalkalinės kulkos sudėtinės dalys. Kulkos dalys stipriai deformuotos, todėl nustatyti, kokio kalibro kulkos dalys jos yra, nėra galimybės. Kadangi ant kulkų fragmentų neaptikta graižtvų ar jų laukų pėdsakų, todėl šie kulkų fragmentai konkretaus ginklo identifikavimui netinkami, todėl nustatyti, ar kulkos fragmentai buvo iššauti iš tirti pateikto šautuvo Nr. A192077 nėra galimybės. Išvados: 1. Tirti pateikti metalo fragmentai gali būti apvalkalinės arba pusiauapvalkalinės kulkos sudėtinės dalys, kulkos kalibro nustatyti nepavyko. 2. Nustatyti, ar tirti pateikti kulkos fragmentai buvo iššauti iš tirti pateikto šautuvo Nr. A192077 nėra galimybės. (2 t., b. l. 115-120).

Iš 2021-01-25 Specialisto išvados Nr.IBPS-V-177595-21, gautos iš Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos matyti, kad siekiant nustatyti iš kokio atstumo galima peršauti įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtą traukinio vagono-cisterną (žr. nuotr. Nr. 1) naudojant tirti pateiktą šautuvą, buvo išanalizuota ikiteisminio tyrimo medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas, nuotraukų lentelės, schemos, įtariamojo apklausos protokolas bei parodymų patikrinimo vietoje protokolas, vagono-cisternos apžiūros protokolas, geležinkelio vagono-cisternos, gabenančios pavojingus krovinius inspekcijos protokolas Nr. 02_01-232/2017, 2020-11-16 specialisto išvada Nr. IBPS-V-2735496-20. Išnagrinėjus aukščiau išvardintą medžiagą nustatyta, kad 2020-09-10 apie 21:20 val., (duomenys neskelbtini) k. ribose, (duomenys neskelbtini) r., tarpstotėje (duomenys neskelbtini) 21 km. ties 5 piketu, buvo peršauta prekinio traukinio Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančio maršrutu (duomenys neskelbtini) paskutinio vagono-cisternos Nr. 53271060 ( modelis 15-1547-03) galinė siena, dėl ko iš cisternos iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties į aplinką pateko apie 3 tonas dyzelinio kuro. Vagonas cisterna yra pagaminta iš 09G2S-14 markės metalo. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad cisternos galinėje dalyje yra padarytas kiauryminis apie 15 mm skersmens kiauryminis pažeidimais. Išmatavus įvykio vietoje padarytą kiauryminio pažeidimo išlieją, nustatyta, kad kiauryminis pažeidimas yra 12,8-13,0 mm skersmens. Cisternos viduje buvo rasti kulkos fragmentai, kuriuos ištyrus balistinio tyrimo metu (2020-11-16 specialisto išvada Nr. IBPS-V-2735496-20) buvo nustatyta, kad tai yra apvalkalinės arba pusiau apvalkalinės kulkos šovinio fragmentai, kurių bendra masė 12,58 g. Siekiant išsamiai atsakyti į užduotyje pateiktą klausimą buvo atliktas eksperimentas, kurio metu buvo šaudoma iš tirti pateikto A. J. šautuvo su optiniu taikikliu (.308 kalibro, CZ 550 LVX Nr. A192077 (žr. nuotr. Nr. 2)) įvairiu atstumu į tirti pateiktą metalo lakštą, naudojant dviejų rūšių medžioklei skirtus šovinius. ?Tirti pateiktas metalo lakštas tyrimui buvo gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) savanorišku daiktų pateikimo protokolu. Šis lakštas yra dalis išpjautos cisternos (analogiškos įvykio vietoje apžiūrėtai cisternai) galinės sienos. Metalo lakšto medžiagos markė 09G2S, matmenys 560X580 mm, nežymiai sferinės formos (lenktas, lenkimo dydis matuojant nuo krašto iki krašto, ties viduriu yra 30 mm), metalo storis, matuojant skirtingose vietose, nuo 9,6 mm iki 9,8 mm. Metalo lakštas, jo forma, storis, metalo medžiagos markė yra analogiški, vagono-cisternos parametrams, kuri buvo apžiūrėta įvykio vietoje. Eksperimento atlikimui buvo pasirinkti dviejų rūšių šoviniai su pusiau apvalkalinėmis kulkomis: .308 Winchester (7,62X51 mm) kalibro šovinių, su 11,7 g. svorio kulka, kurios pradinis greitis 760-796 m/s, pradinė kinetinė energija: 3369 – 3708 J ir šoviniai, su 9,7 g. svorio kulka, kurios pradinis greitis 810 – 855 m/s, pradinė kinetinė energija: 2995 – 3546 J. Šios rūšies šoviniai buvo parinkti atsižvelgiant į tai, kad A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole nėra duomenų, kokius šovinius jis naudojo medžioklės metu, o 2020-11-16 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2735496-20 aprašyti cisternos viduje rasti kulkos fragmentų bendra masė yra 12,58 g, o tarp jų nėra rasta plieninė šerdis. Eksperimento metu metalo plokštė nejudamai buvo įtvirtinta atviroje šaudykloje. Plokštė buvo įtvirtinta 90 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu. Tvirtumo užtikrinimui metalo plokštė buvo fiksuojama smėlio maišais. Eksperimento metu į plieno lakštą buvo šaudoma apie 80-90 laipsnių kampu, po kiekvieno šūvio metalo lakštas buvo tvirtinamas iš naujo, matuojamas jo kampas. Šūviai buvo atliekami iš įvairaus atstumo. Eksperimento metu nustatyta, kad šaunant iš tirti pateikto šautuvo, užtaisyto šoviniu su 11,7 g. pusiau apvalkaline kulka, į tirti pateiktą metalo lakštą buvo padaroma:

- iš 60 m kiauryminis pažeidimas, pažeidimo skersmuo 12,2 mm (žr. nuotr. Nr. 3 atžyma 4);

- iš 70 m kiauryminis pažeidimas, pažeidimo skersmuo 12,8 mm (žr. nuotr. Nr. 3 atžyma 5);

- iš 80 m kiauryminis pažeidimas, pažeidimo skersmuo 13,0 mm (žr. nuotr. Nr. 4 atžyma 6);

- iš 90 m nekiauryminis pažeidimas, pažeidimo skersmuo 12,9 mm, gylis 10,6 mm (žr. nuotr. Nr. 5 atžyma 7);

Šaunant iš tirti pateikto šautuvo, užtaisyto šoviniu su 9,7 g. pusiau apvalkaline kulka, į tirti pateiktą metalo lakštą buvo padaroma:

- iš 80 m kiauryminis pažeidimas, pažeidimo skersmuo 12,3 mm (žr. nuotr. Nr. 6 atžyma 7);

- iš 90 m kiauryminis pažeidimas, pažeidimo skersmuo 12,6 mm (žr. nuotr. Nr. 7 atžyma 9);

- iš 120 m kiauryminis pažeidimas, pažeidimo skersmuo 12,9 mm (žr. nuotr. Nr. 8 atžyma 10);

- iš 130 m kiauryminis pažeidimas, pažeidimo skersmuo 12,6 mm (žr. nuotr. Nr. 8 atžyma 11);

- iš 140 m nekiauryminis pažeidimas, pažeidimo skersmuo 12,6 mm, gylis 10,6 mm (žr. nuotr. Nr. 9 atžyma 12).

Sulyginus kiauryminių pažeidimų, ant metalo lakšto, formą, matmenis, susiformavimo mechanizmą su ant cisternos užfiksuoto pažeidimo forma, matmenimis, susiformavimo mechanizmu nustatyta, kad eksperimento metu gauti ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas pažeidimas yra analogiški (žr. nuotr. Nr. 10). Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad šaunant iš tirti pateikto graižtvinio šautuvo CZ 550 LVX Nr. A192077, .308 Winchester (7,62X51 mm) kalibro šoviniais su pusiau apvalkalinėmis kulkomis traukinio vagonas-cisterna galėjo būti peršauta iš atstumo ne didesnio nei 130 m nuo šaulio. Šaudant šoviniais, kurių pradinis greitis yra mažesnis nei 810 – 855 m/s, šio atstumo riba yra mažesnė nei 130 m. (2 t., b. l. 153-162).

Iš 2021-02-08 Specialisto išvados Nr.IBPS-V-293238-2, gautos iš Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos matyti, kad atsakant į klausimus: 1. Ar ant tirti vagono cisternos esantis ir išliejoje užfiksuotas pažeidimas yra šautinis?; 2. Kokiu kampu galėjo būti šauta į 2020-09-11 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotą vagono cisterną Nr. 53271060 remiantis aplinkybėmis nustatytomis baudžiamosios bylos medžiagoje: traukiniui važiuojant tarpstotėje (duomenys neskelbtini), teis 21 kilometru, šauliui esant atstumu pakankamam kiauryminiam šautiniam pažeidimui padaryti?; 3. Per kiek laiko turėjo būti atliktas šūvis į galinę vagono cisternos sieną, pravažiavus traukiniui pro šaulį, kad šautinis pažeidimas būtų kiauryminis?; 4. Ar nustatytas šūvio kampas atitinka A. J. parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu?

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikta kiauryminio pažeidimo išlieja pagaminta iš rudos spalvos polimerinės medžiagos (žr. nuotr. nr. 2). Išliejos matmenys yra šie: 38,2X29,4X9,6 mm. Ištyrus išliejos paviršius vizualiai ir kriminalistine lupa nustatyta, kad išliejoje yra užfiksuotas cilindro formos pėdsakas, kurio ilgis 9,6 mm, skersmuo 12,9-13,1 mm. Pėdsako paviršius nelygus, grublėtas, kraštai statūs. Taip pat išliejoje, aplink cilindro formos pėdsaką, užsifiksavęs 24,0 mm skersmens žiedelis, kurio struktūra skiriasi nuo likusio išliejos paviršiaus.

Ištyrus įvykio vietos apžiūros metu, ant cisternos galinės sienos (žr. nuotr. nr. 3), nuotraukose užfiksuotą pažeidimą nustatyta, kad pažeidimas yra kiauryminis, 13,5 mm skersmens, taisyklingo apskritimo formos, pažeidimo kraštai nelygūs, užriesti į cisternos išorinę pusę, kraštai pilkos metalo spalvos (žr. nuotr. nr. 4). Aplink pažeidimą matosi pažeistas dažų dangos plotas, kuris paveiktas metalo korozijos. Pažeidimo, ant cisternos galinės sienos, buvimo vieta buvo išmatuota naudojant trikampio matavimo metodą (žr. nuotr. Nr. 5).

Detaliai ištyrus nuotraukoje bei išliejoje užfiksuotą pažeidimą nustatyta, kad pažeidimo susiformavimo mechanizmas ir cisternoje rasti kulkos fragmentai (2020-11-16 specialisto išvada Nr. IBPS-V-2735496-20) leidžia teigti, kad šis pažeidimas yra šautinis, o pažeidimo forma leidžia teigti, kad jis buvo padarytas šaunant apie 80-90 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu ir apie 1-10 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu.????

Siekiant nustatyti, kokiu kampu galėjo būti peršauta įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta traukinio vagono-cisternos galinė siena remiantis aplinkybėmis nustatytomis ikiteisminio tyrimo medžiagoje: traukiniui važiuojant 2020-09-10, (duomenys neskelbtini) k. ribose, (duomenys neskelbtini) r., tarpstotėje (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties 21 kilometru, šauliui esant atstumu pakankamam kiauryminiam šautiniam pažeidimui padaryti, buvo išanalizuota ikiteisminio tyrimo medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas, nuotraukų lentelės, schemos, vagono-cisternos apžiūros protokolas, geležinkelio vagono-cisternos, gabenančios pavojingus krovinius inspekcijos protokolas Nr. 02_01-232/2017, 2021-01-25 specialisto išvada Nr. IBPS-V-177595-21.

Įvykio vietos reljefo, joje esančių kliūčių, statinių, konstrukcijų užfiksavimui, bepiločiu orlaiviu atliktas įvykio vietos fotografavimas. Padaryta, užfiksuoto geležinkelio ruožo, ortomozaika (žr. nuotr. nr. 6) apimanti 910 m ilgio ruožą, kuris prasideda ir baigiasi posūkiais, kokių nors papildomų kliūčių, šalia bėgių esančių statinių ar konstrukcijų neužfiksuota. Šūvio kampo apskaičiavimui ir aplinkybių modeliavimui, įvykio vieta buvo nuskenuota lazeriniu skeneriu, bei sudarytas "taškų debesis", o iš gautų duomenų sukurtas įvykio vietos 3D modelis.???

2021-01-25 atlikto balistinio tyrimo metu (specialsito išvada Nr. IBPS-V-177595-21) buvo nustatyta, kad šaunant iš .308 kalibro, graižtvinio šautuvo CZ 550 LVX Nr. A192077 .308 Winchester (7,62X51 mm) kalibro šoviniais su pusiau apvalkalinėmis kulkomis traukinio vagonas-cisterna galėjo būti peršauta iš atstumo ne didesnio nei 130 m nuo šaulio. Šaudant šoviniais, kurių pradinis greitis yra mažesnis nei 810 – 855 m/s, šio atstumo riba yra mažesnė nei 130 m.??

Siekiant atsakyti į klausimą, ar šūvio kryptis ir kampas atitinka A. J. parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, buvo išnagrinėti parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei nuotraukų lentelė. Išanalizavus duomenis įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame A. J. nurodė vietą nuo geležinkelio sankasos iš kurios šovė (kitoje geležinkelio bėgių pusėje yra 8-7 piketas), bei paaiškino, kad vietos iš kurios šovė labai tiksliai neprisimena. Tai pat paaiškino, kad šovė pritūpęs ir kad šūvio metu slydo, bei parodė šūvio kryptį (žr. nuotr. Nr. 7). Taip pat parodė vietą, kur bėgo šernas, atstumas nuo šūvio vietos iki tos vietos, kur bėgo šernas yra apie 65 metrus (žr. nuotr. Nr. 8). Remiantis įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje pateiktais parodymais bei atliktu šaudymo eksperimento, nustatant atstumą iš kurio galima peršauti vagoną-cisterną, rezultatais buvo padarytas grafinis cisternos brėžinys (žr. nuotr. nr. 9), parodantis pažeidimo vietos lokalizaciją erdvėje bėgių atžvilgiu bei atliktas įvykio aplinkybių 3D modelio modeliavimas.

Naudojant grafiškai pavaizduotą traukinio vagono-cisternos modelį su jame pažymėtu šautiniu pažeidimu bei įtariamojo A. J. nurodytą šaulio vietą (žr. nuotr. nr. 8) bei maždaug už 60 m. galimai buvusią "šerno" (raudonas žymeklis modelyje) vietą, buvo sumodeliuotos galimos šūvio trajektorijos nuo šaulio pozicijos 80 m. ir 130 m. atstumu. Kadangi parodymų patikrinimo metu A. J. negalėjo nurodyti, kokioje padėtyje buvo ginklas, kai jis iššovė, todėl buvo atlikti keli modeliavimo variantai. Pirma pozicija, kai šaulys stovi, A. J. nurodytoje vietoje ir ginklas yra horizontaliai, apie 1500 mm atstumu nuo žemės paviršiaus. Antra pozicija, kai šaulys pritūpęs, A. J. nurodytoje vietoje ir ginklas yra horizontaliai, apie 950 mm atstumu nuo žemės paviršiaus. Trečia pozicija kai šaulys guli, A. J. nurodytoje vietoje ir ginklas yra horizontaliai, apie 300 mm atstumu nuo žemės paviršiaus.

Atlikto modeliavimo rezultatai leidžia teigti, kad traukinio vagono-cisternos galinė siena, jei esant 80 m nuo šaulio, buvo pažeista:

- šauliui stovint 1,7 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš apačios į viršų ir 87,9 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu dešinės į kairę (žr. nuotr. nr. 10 - 12).

- šauliui klūpant 2,1 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš apačios į viršų ir 87,9 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu dešinės į kairę (žr. nuotr. nr. 10, nr. 13-14 ).

- šauliui gulint 2,6 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš apačios į viršų ir 87,9 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu dešinės į kairę (žr. nuotr. nr. 10, nr. 15-16).

Atlikto modeliavimo rezultatai leidžia teigti, kad traukinio vagono-cisternos galinė siena, jei esant 130 m nuo šaulio, buvo pažeista:

- šauliui stovint 1,2 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš apačios į viršų ir 89,0 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu dešinės į kairę (žr. nuotr. nr. 10, nr. 17-18).

- šauliui klūpant 1,4 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš apačios į viršų ir 89,0 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu dešinės į kairę (žr. nuotr. nr. 10, nr. 19-20).

- šauliui gulint 1,7 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš apačios į viršų ir 89,0 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu dešinės į kairę (žr. nuotr. nr. 10, nr. 21-22).

2021 01 28 gautas AB (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 40-G-2943, kuriame nurodyta, kad 2020 09 10 prekinis traukinys Nr. (duomenys neskelbtini) 7 pikete, 21 kilometrą pravažiavo 44-48 km/h greičiu. Atlikus paskaičiavimus nustatyta, kad 130 m atstumą traukinys įveikė per 10,2 sek.

Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad traukinio vagono-cisternos Nr. 53271060 galinė siena buvo peršauta, šaunant į ją iš atstumo nesiekiančio 130 m. Darant prielaidą, kad šaulys buvo (gulėjo, stovėjo ar klūpėjo) šalia geležinkelio bėgių (iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) kryptimi), 80-130 m atstumu nuo cisternos šūvio kampas buvo beveik lygiagretus horizontui (apie 1-3 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš apačios į viršų) (žr. nuotr. nr. 10, nr. 23-24) ir praktiškai statmenas cisternos galinės sienos plokštumai (apie 87-89 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu iš dešinės į kairę). Toks šūvio kampas yra galimas ir neprieštarauja įtariamojo A. J. parodymams užfiksuotiems parodymų patikrinimo vietoje metu.

IŠVADOS: 1. Nuotraukoje bei išliejoje užfiksuotas pažeidimas, ant traukinio vagono-cisternos Nr. 53271060 galinės sienos, yra šautinis. 2. Traukinio vagono-cisternos Nr. 53271060 galinė siena buvo peršauta, šaunant į ją iš atstumo nesiekiančio 130 m. Darant prielaidą, kad šaulys buvo (gulėjo, stovėjo ar klūpėjo) šalia geležinkelio bėgių (iš dešinės pusės), 80-130 m atstumu nuo cisternos šūvio kampas buvo beveik lygiagretus horizontui (apie 1-3 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš apačios į viršų) ir praktiškai statmenas cisternos galinės sienos plokštumai (apie 87-89 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu iš dešinės į kairę). 3. Šūvis į galinę vagono cisternos sieną buvo atliktas 10 sekundžių laiko tarpe, traukinio paskutiniam vagonui pravažiavus pro šaulį. 4. Šūvio kampas, analizuotų duomenų apimtyje, yra galimas ir neprieštarauja įtariamojo A. J. parodymams, užfiksuotiems parodymų patikrinimo vietoje metu. (2 t. b. l. 163-177).

Specialistas V. K. teisme parodo, kad gavo kelias užduotis kaip specialistas ir šią bylą žino nuo pat pradžių. Ikiteisminio tyrimo metu jis organizavo duomenų surinkimą. Ekspertas K. G. turėjo tik dalinę užduotį apdoroti duomenis, kurie buvo surinkti drono būnant įvykio vietoje. Dronas buvo pasirinktas kaip viena iš vaizdo fiksavimo priemonių tam, kad būtų parodyta, jog šioje vietoje, kuri buvo nurodyta parodymų patikrinimo vietoje, yra posūkis į vieną ar į kitą pusę. Dronas buvo pasirinktas vizualizacijai padaryti vaizdui iš viršaus, o visi kiti matavimai, fiksavimai buvo atlikti naudojant kitas priemones: fotografiją, 3D lazerinę kamerą. Tie piketai, kurie šiandien buvo ieškomi ortomozaikoje, yra žaliuose duomenyse, tačiau juos taip pat galima aptikti tiek patikrinimo vietoje nuotraukose, kadangi tai įvykio vieta buvo rišama prie piketų, tiek įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukose ir kitur. Ekspertui K. G. nebuvo suteikta klausimų, kas liečia šūvio aplinkybių nustatymą. Toliau buvo atliktas tyrimas, t. y. geležinkelio stotyje jo darbuotojų buvo apžiūrėta cisterna, buvo užfiksuota kiaurymė ant cisternos, iš sistemos buvo surinkti metalo fragmentai, kurie paskui buvo pateikti tyrimui, buvo viskas išmatuota ir uždokumentuota. Buvo aprašytas pažeidimas, nustatyta, kokiu kampu šaunant, jis buvo paliktas ant cisternos galinės dalies. Taip pat buvo organizuotas parodymų patikrinimas vietoje su įtariamuoju, jo nurodytoje vietoje buvo paklausta, kur matė šerną, iš kurios padėties šovė, matė ar nematė traukinį, kas yra užfiksuota parodymų patikrinimo protokole. Remiantis tuo protokolu toliau buvo atliekamas šūvio aplinkybių nustatymas. Tam, kad būtų nustatytas atstumas, iš kurio galima peršauti cisterną, naudojant .380 kalibro šautuvą, iš (duomenys neskelbtini) geležinkelio depo buvo gauta tos pačios vietos cisternos dalis, turinti tuos pačius išlinkimus, tą patį metalo storį, kuris buvo apie 10 mm. Paskui buvo atliktas šaudymo eksperimentas, nes parodymų patikrinimo metu įtariamasis nenurodė, kokius šovinius naudojo, tai buvo pasirinkti šoviniai su paklaida: apie 11 g ir apie 12 g. Reikėjo išvesti paklaidą, kad būtų galima suskaičiuoti atstumo skirtumą, iš kurio galima peršauti šį cisternos vagoną. Buvo atliktas tyrimo eksperimentas: šaudykloje cisternos dalis buvo įtvirtinta nejudamai, kas yra detaliai aprašyta protokole, nes cisterna sveria apie 30 tonų. Buvo atliekami šūviai, matuojant atstumą ir kampą į juos. Šūvio ant cisternos morfologiniai požymiai rodė, kad jie yra atlikti 80-90 laipsnių kampu, t. y. pagal visas skaičiavimo metodikas būtent 10 laipsnių paklaida yra galima ir buvo šūviai buvo atlikti 80-90 laipsnių kampu tiek horizontalios, tiek vertikalios plokštumos atžvilgiu. Eksperimento metu buvo išlaikomos tos pačios sąlygos, t. y. buvo šaudoma 80-90 laipsnių tiek horizontalios, tiek vertikalios plokštumos atžvilgiu. Išsiaiškinus, kad su sunkesne kulka daugiau kaip 80 m cisterna kulka neperšaunama, o su lengvesne kulka daugiau 120 m cisterna neperšaunama, buvo nustatytas atstumas, iš kurio maksimaliai galėjo būti peršauta cisterna šaunant vieno ar kito svorio šoviniu. Tas geležinkelio ruožas, kurį nurodė įtariamasis, kur matė šerną ir iš kur jis galėjo šauti virsdamas, slysdamas ant skaldos, buvo nuskanuotas 3D lazeriniu skaneriu ir padarytas 3D modelis, kuriame buvo „uždėta“ traukinio cisterna. Tada kompiuterinė programa apskaičiavo kampus. Atstumui nebuvo skaičiuojama trajektorija, kadangi tokiam šautuvui yra nedidelė paklaida. Šis paskaičiavimas atitiko paties pažeidimo ant cisternos morfologinį susidarymo mechanizmą ir tai neprieštaravo įtariamojo pateiktiems parodymams. Kalba neina apie bokštelį - kalba eina apie vietą, kuri buvo prie sankasos, todėl galėjo būti šaunama iš tos vietos, kurią nurodė įtariamasis. Jei būtų einama tolyn nuo sankasos, tai turėtų paklaidą apie 7 laipsnius, kas palyginus yra labai nedaug, kadangi imant maksimalius atstumus, šūvis yra iš didelio atstumo. 120-130 m yra tas atstumas, kur žingsnis į viršų ar žingsnis į šoną neturi jokios apčiuopiamos reikšmės, pagal kurią būtų galima spręsti vietą, iš kurios buvo šauta. Įtariamasis galėjo iššauti atsistojęs prie sankasos kaip ir galėjo iššauti pargriūnant ant skaldos. Tokiems atstumams tie keli laipsniai nėra tokie, kad būtų galima geriau apskaičiuoti. Jei asmuo būtų iššovęs pasilypėjęs, tai šūvio ertmė nebūtų kitokia – ji būtų labai artima tai pačiai ertmei, kuri yra padaryta. Viskas įvyko 10 s pravažiavus traukiniui. Kadangi nežinojo, kiek gramų kulkos buvo naudojamos šūvio metu, nes įtariamasis to nepasakė, todėl ėmė greitesnį šovinį su lengvesnio svorio kulka ir lėtesnį šovinį su sunkesne kulka, nes visos kulkos turi savo paskirtį dėl šaudymo taiklumo, atstumo, pažeidžiamumo, kinetines energijos atidavimo į taikinį ir pan. Tam, kad būtų išvestas vidurkis, kur galėjo būti šauta, tai imamas maksimalus atstumas su sunkia kulka, maksimalus atstumas su lengva kulka tam, kad būtų sumažinta interpretacija. Į šį šautuvą galima įdėti kitokių gramų šovinius, nes gramai neiliustruoja kalibro – kalibrą iliustruoja milimetrai. Todėl būtent 7,62 mm kalibro 308 šautuvui yra tie patys šoviniai ir gali būti šaudomi priklausomai nuo gamintojo, nuo šaudymo pobūdžio ir pan. Eksperimentas buvo atliktas su tuo pačiu šautuvu, iš kurio buvo šauta į cisterną. Negali kalbėti apie bokštelį, nes jis nuo bėgių buvo pakankamai toli, t. y. apie 30 m atstumu, ir būtų buvę ne tie kampai, ne tokie morfologiniai pažeidimų požymiai, ne tokie atlikti matavimai. Plokštė, kai buvo atliekami eksperimentiniai šūviai, buvo pritvirtinta apie 90 laipsnių kampu šovusiojo atžvilgiu. Šūvį iš arti atliko stovimoje padėtyje nuo 1,40 m iki 1,70 m, o kitus šūvius, kurie buvo iš toliau ir buvo sunkiau pataikyti į plokštę, buvo atliekami iš sėdimos padėties nuo stalo, kai plokštė buvo tvirtinama žemiau, tačiau viskas pakliuvo būtent į 80-90 laipsnio kampą. Plokštė buvo pritvirtinta 1,3 m aukštyje, tačiau tai nieko neduoda, kadangi esmė yra būtent horizontalios ir vertikalios plokštumos atžvilgiu atlikta šūvio trajektorija. Morfologiniai požymiai nurodo šūvio kampą ant kliūties, t. y. yra formulės pagal trembuliacijas, pagal trigonometrijos taisykles skaičiuojama, kokiu kampu šovinys įėjo į kliūtį. Išvadoje buvo parašyta, kad pažeidimo forma, matmenys, jo išsidėstymas ant kliūties leidžia teigti, kad šūvio kampas galėjo būti nuo 80 iki 90 laipsnių tiek vertikalios, tiek horizontalios plokštumos atžvilgiu. Tai reiškia, kad pagal visas metodikas skaičiuojant nuo 80 iki 90 laipsnių paklaida yra galima, kai yra apvalus pažeidimas, vienodi kraštai ir pan., t. y. jokio ovalo ir t. t. Būtent tuos 80-90 laipsnių jis būtų galėjęs teikti net neatlikęs jokių papildomų matavimų, nenaudojant 3D lazerinio skanerio, kuris patvirtino jo nurodymą, kad yra šūvio kampas apie 89 laipsnius ir šitas 100 m jo laipsnių pakeitimo kampui neduoda jokio apčiuopiamo skirtumo. Buvo iliustruota, jog morfologiniai požymiai ir matematiniai apskaičiavimai patvirtina įtariamojo parodymus, jog jis galėjo atlikti šūvį, esant tiek sėdimoje, tiek gulimoje padėtyje. Jei tai būtų artimesnis atstumas, tai pagal pitagoro teoremą tai galėjo turėti įtakos šūvio kampui, bet tada būtų buvę kiti morfologiniai požymiai. Šūvio iš bokštelio aukštis būtų artimas atliktiems eksperimentams ekspertizės metu, kalbant tik vertikalios plokštumos atžvilgiu, o prielaidą jis atmetė horizontalios plokštumos atžvilgiu. Buvo atliktas parodymų patikrinimas, kurio metu buvo surinkti pirminiai duomenys. Jie gavo visos cisternos brėžinius pagal reikalavimus, tada žiūrėjo, kokie yra matmenys, ir darbuotojai, dirbantys (duomenys neskelbtini) geležinkelio depe, išpjovė tą pačią vietą, kuri buvo pažeista. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad išlinkimas yra tie patys 4 cm ant 50x50 cm. Buvo morfologiniai požymiai nurodantys, ne iš kur šauta, o morfologiniai požymiai, nurodantys, kokiu kampu buvo kliudytas taikinys. Naudojo programą Leica (duomenys neskelbtini) - tai gamintojo teikiama programinė įranga, naudojama architektūroje, kriminalistikoje ir visur kitur. Yra paklaidos, prietaisai būna kalibruoti ir pan., bet šios kategorijos prietaisai nėra įtraukti į Metrologijos įstatymą ir jiems metrologinės patikros atlikti nereikia. Kad būtų pripažinta, jog jo naudotą programą galima naudoti Lietuvoje ekspertizių veikloje, duomenų nėra, nes tai yra naujas prietaisas, jis Lietuvoje dar yra nenaudotas, bet jis yra naudotas plačiai visame pasaulyje. Reikia atkreipti dėmesį, kad tas skaneris yra tik priemonė iliustruoti ir atlikti paskaičiavimus, bet lygiai tą patį galima atlikti, naudojant trigonometrines formules. Čia paprasčiausiai prie bylos buvo pridėta medžiaga, įrodanti, kad paskaičiavimai atlikti programinės įrangos, o ne naudojant siūlą ar lazerinį žymeklį, nenaudojant trigonometrijos formulės įrašymo taisykles. Tas prietaisas yra kaip fotoaparatas, t. y. tas pats kaip prašyti fotoaparato aprašymo taisyklių, kaip naudojamas fotoaparatas. Tai yra tokiu pat principu veikiantis dalykas, tik naudojamas ne optinis prietaisas, o lazerio atspindys. Alkotesteriai yra įtraukti į metrologijos įstatymą ir jiems būtina turėti metrologinę patikrą. Buvo atliekami matavimai nuo sąlyginės buvimo vietos iki 80 m ir iki 120 m, o antras duomuo buvo - įdėtas aukštis nuo bėgių, kas buvo įvesta į programą Leica (duomenys neskelbtini). Suvedus tuos duomenis į programą, yra nurodomas laipsnis, kuriuo buvo šauta, o kadangi jo klausimas buvo, ar atitinka parodymus, kuriuos davė įtariamasis, tai jis ir išvadoje pasakė, kad atitinka. Kraujo tyrimams taip pat yra naudojamos trigonometrinės formulės ir, nepriklausomai nuo atstumo, nuo aukščio ir nuo kitų duomenų, duoda kliūties ir šaltinio kampą. Jei jis būtų rašęs išvadą, nesinaudojant paskutinėmis techninėmis naujovėmis, tai būtų nurodęs nuo 80 iki 90 laipsnių kampą tiek vertikalios, tiek horizontalios plokštumos atžvilgiu, o kadangi kompiuterinė programa suskaičiuoja labai tiksliai, tai buvo nurodyta, kad iš 130 m yra 89.2 laipsnių kampas, o iš 80 m - 87,9 laipsnių kampas. Visą tai pakliūva į tą 80-90 laipsnių kampą, kas atitinka morfologinius požymius ir patvirtinama taisyklė, kad buvo šauta apie 90 laipsnių kampu tiek vertikalios, tiek horizontalios plokštumos atžvilgiu. Kampų matuoklis buvo tvirtinamas ant vamzdžio su magnetais ir jis buvo nuleidžiamas taip, kad rodytų 80-90 laipsnių kampą. Buvo šaudoma iš tolimos pozicijos ir iš sėdimos pozicijos. Šaunant iš toli šautuvas buvo įstatytas į stakles ir vamzdis buvo išlaikomas horizontalioje padėtyje, t. y. buvo laikomas 90 laipsnių vertikalios plokštumos atžvilgiu. 80-90 laipsnių kampas aukščiui įtakos neturėjo, nes buvo didelis atstumas, o jei būtų šovę iš 4 m ar 10 m, tai tada būtų turėję įtakos ir tokiu atveju būtų išlaikomas 90 laipsnių kampas aukščio atžvilgiu. 120 m ir 80 m pakliūva į 80-90 laipsnių paklaidos ribas. Šiuo atveju buvo atliekamas ne gamyklinis šovinių patikrinimas akredituotais metodais – tai buvo atliekamas tyrimo eksperimentas ir buvo pateikti matavimai, kuriose buvo nurodyta apie 80-90 laipsnių kampas. Eksperimento metu neįmanoma užtikrinti tų pačių sąlygų, kurios buvo paties įvykio metu. Tokio apskaičiavimo, iš kokio atstumo šaunant kulkos ir kūno kryptimi būtų padarytas kiauryminis pažeidimas, nėra. Iš 80 m kulka peršovė cisterną, o iš 90 m – neperšovė, tai gal cisterną būtų peršovę ir iš 81 m., tačiau esmė yra ta, kad peršaunama iš virš 80 m atstumo, o iš 90 m atstumo cisterna neperšaunama. Tiems apskaičiavimais yra atliekamas tyrimo eksperimentas, kuris buvo priartintas prie buvusių sąlygų, o matematiniai skaičiavimai turi būti atliekami laboratorijoje. Už 130 m cisterna taip pat būtų neperšauta. Į programą Leica (duomenys neskelbtini) nereikėjo įvesti vėjo greičio ir krypties, nes tada reikėtų vesti ir drėgmę, ir aukštį jūros lygio atžvilgiu ir t. t., tačiau tai yra atstumas 80 m ir 130 m, kai pavojingas šio šovinio atstumas yra 1,5 km. Koks buvo plokštės storis toje vietoje, kur buvo atlikti eksperimentai ir kur buvo nustatyti kiauryminiai pažeidimai, yra parašytas išvadoje. Plieno storis yra nurodytas su paklaida, o šaunant iš 80 m yra padaromi tie patys kiauryminiai pažeidimai kaip ir iš 70 m, 130 m ar 90 m. ir tai nustatyta empyriniais sugebėjimais, kuriuos gauna atlikdami tyrimo eksperimentą, naudojant įvykio vietoje buvusį šautuvą ir skirtingų rūšių šovinius, kad būtų palyginti skirtumai tarp atstumų, kad būtų galima įsivertinti mažiausią atstumą ir didžiausią atstumą. Šaunant su 11,7 g kulka kiauryminis pažeidimas padarytas iš ne mažiau kaip 80 m atstumo, o su 9,7 g kulka – atstumas turėjo būti ne mažesnis kaip 130 m, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš traukinio cisternos buvo surinkta beveik 12 g metalo laužo, todėl reikia žiūrėti į mažesnį atstumą, o ne į didesnį. Didesnį atstumą davė kaip paklaidą. 308 kalibras yra su 7,62 kulkos skersmeniu, 306 kalibras – su 7,92 kulkos skersmeniu, 308 kalibro tūbelės dydis yra 51 mm, o 306 kalibro - 57 mm - tai yra visai kito galingumo šoviniai.

2020-12-03 užduotis atlikti objektų tyrimą (šūvio pėdsakų tyrimą, sudaryti ortofoto planą) (2 t., b.l. 123-124)

Iš 2020-12-07 Specialisto išvados Nr. 11K-737 (20), gautos iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus matyti, kad 2020-09-10 įvykio vietos suformuota mastelinė ortomozaika įrašyta į optinę duomenų laikmeną. Tyrimui atlikti buvo naudojama "Bentley Context Capture", "Photoshop CS6" programinė įranga ir vaizdų tyrimo darbo vieta, kuria užfiksuoti skaitmeniniai atvaizdai buvo apdoroti , suformuota įvykio vietos mastelinė ortomozaika ir susieta su vietovės koordinatėmis. (2 t., b. l. 129-130).

Kaltinamasis A. J. teisme kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad jis įvykio vakarą medžiojo kartu su medžioklės vadovu G. G. ir T. G. tykojimo būdu. Jie visi nuvyko į medžioklės plotus, pirmas išlipo G. G., o jis su T. G. nuvažiavo prie kukurūzų lauko, T. G. nuėjo į savo bokštelį, o jis nuėjo į savo bokštelį, kuris buvo apie 70 metrų nuo geležinkelio bėgių. T. G. bokštelis buvo 300-500 metrų atstumu nuo jo bokštelio. Temstant apie 21.00 val. jis išgirdo šernus iš kitos geležinkelio pusės. Jis išlipo iš bokštelio ir nuėjo prie bėgių ir atsitūpė. Tuomet išgirdo šerną lipant per bėgius ir staigiai pradėjo taikytis, bet tuo metu dėl rasos bei akmenukų jam praslydo koja ir jis patraukė ranką, taip automatiškai patraukdamas į šoną ir šautuvą. Kai baigėsi jo paslydimas ir šūvis, jis susiskambino su T. G. ir pasakė, kad buvo šauta į šerną, bet galėjo ir nepataikyti, nes truputį timptelėjo ranką. Jie nutarė patikrinti vietą. Jis palaukė T. G., jie šnekučiuodamiesi apžiūrėjo ir patikrino vietą, tačiau šerno nebuvo, todėl parėjo prie automobilio. Šūvis buvo staigus ir nebuvo galima gerai jam pasiruošti. Atkarpoje, kur vyko medžioklė, traukiniai nesignalizavo. Kai stovėjo prie bėgių, tai tuo metu traukinys nevažiavo, nes kitu atveju jis jį būtų „nutrenkęs“, o ir šernai tada nebūtų lipę ant bėgių. Nei einant nuo bokštelio link geležinkelio bėgių, nei pritūpus prie bėgių, traukinių eismas nevyko. Žalą atlygino, nes norėjo, kad greičiau viskas pasibaigtų.

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis tyčia į cisterną nešovė. Jis nurodė, kad tykodamas bokštelyje išgirdo šernus. Jis pats vienas tiesiai nuo savo bokštelio ėjo link geležinkelio bėgių ir viskas įvyko labai greitai, tiesiog momentiškai, išgirdo, kad nuo geležinkelio bėgių byra akmenys, jis truputį pakilęs į geležinkelio šlaitą užsitaisė savo šautuvą CZ 550, pritūpė pasiruošti šūviui, išgirdo, kad ant gelžkelio stovi šernas, tiksliau lipa, nusitaikęs su šautuvu užvedęs šnelerį ir saugiklį apsišvietė taikytis šauti į šerną ir dar besitaikant, tupint ant šlapios žolės, ant šlaito, praslydo atraminė koja ir užteko menkiausio prilietimo, kad šautuvo gaiduko šneleris suveiktų, viskas įvyko labai greitai, tiesiog akimirksniu, dešiniajai atraminei kojai praslydus automatiškai pasileido ir dešinė atraminė ranką, to pasėkoje patempė visą šautuvą iš buožės žemym, o vamzdis pasikėlė į viršų ir paties tempimo metu įvyko šūvis. Tuo metu nejuto, kad važiavo traukinys, jo nematė, medžioklės metu buvo tamsu, jokio traukinio apšvietimo nebuvo. Iš kart po šūvio jam paskambino T. G. ir po to jie kartu ėjo ieškoti šerno, tačiau jo nerado, jokio išskirtinio dyzelino kvapo neužuodė, dyzelio žymių nematė. Tik kitą dieną sužinojo, kad buvo peršauta cisterna. Jis įsitikinęs, kad jo kulka negalėjo peršauti traukinio cisternos, nes šūvio metu pravažiuojančio traukinio nematė ir negirdėjo. Tačiau tokios galimybės neatmetė, nes medžiojo prie pat geležinkelio, o traukinių dažnai net nebegirdi, nes prie jų garso yra įpratęs.

Savo parodymus kaltinamasis A. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje nurodydamas įvykio aplinkybes.

Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio metu, būdamas medžioklės vadovu, medžiojo kartu su būrelio nariu T. G. ir svečiu A. J., Miškininkų medžioklės plote, (duomenys neskelbtini) miške. Jie visi nuvyko į medžioklės plotus, jis pirmas išlipo iš automobilio ir nuėjo į savo bokštelį, o T. G. ir A. J. nuvyko į savo bokštelius, kuriuos vienas nuo kito skyrė 300 m. Vienas bokštelis buvo 40 m atstumu nuo geležinkelio bėgių ir jame medžiojo A. J.. Buvo sutartas medžiojimo būdas – tykojant ir buvo sutarta medžioti iki vieno šūvio. Medžioklės metu apie 21.00 val. jis girdėjo vieną šūvį, o kai jį T. su A. paėmė, sužinojo, kad šį vienintelį šūvį atliko A. J., kuris pasakojo, kad per geležinkelio bėgius ėjo šernas, į jį šovė, bet nepataikė. Kitą dieną iš būrelio pirmininko sužinojęs apie prašauta cisterną, kartu su T. G. vyko į įvykio vietą. Vieta, kur pradėjo bėgti kuras parodė geležinkelio atstovas ir policijos pareigūnas, be to, vieta kur buvo kuro kvapas, buvo 30-50 m atstumu nuo bokštelio, kuriame sėdėjo A. J..

Liudytojas T. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino liudytojo G. G. parodymus apie medžiojimo vietą, būdą, atstumus tarp bokštelių, bokštelių pasiskirstymą. Be šių parodymų, T. G. parodė, kad medžioklė trūko iki tol, kol A. J. paleido šūvį, t.y. apie 21.00 – 21.30 val. išgirdęs šūvį, jis 1-2 min. laikotarpiu iš karto paskambino A. J. paklausti, ar ką turi. A. J. nurodė, kad šovė į šerną ir reikia eiti jo ieškoti. Abu susitiko prie bėgių parūkė kaitinamą tabaką ,,Heets“ ir ėjo ieškoti šerno šūvio kryptimi. Matė sujudintus akmenukus, prie bėgių buvo pėdsakai, tačiau nebuvo kraujo. Neradę šerno, vyko paimti G. G. ir vyko į namus. Kitą rytą gavę informaciją apie prašautą cisterną kartu su G. G. vyko į įvykio vietą, kur geležinkelio atstovas parodė, kur baigėsi dyzelino kvapas.

Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad apie 3 val. ryto gavo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį atvyko traukinio sąstatas, kurio paskutiniame vagone buvo krovinio tekėjimas, t.y. galimai peršauta cisterna. Jis kartu su kolega V. N. vyko pagal traukinio judėjimo kelią žiūrėti, kur tai galėjo įvykti bei nustatė, kad 21 km prie 5/6 piketo baigiasi kuro tekėjimas, t.y. iš pradžių ant bėgių matėsi taškai, o toliau už 100 metrų jau matėsi tekėjimas, nes bėgis buvo šlapias. Be to, įvykio vietoje prie piketinio stulpelio rado išrūkytas el. cigaretes. Be to, patikrinus traukinio maršrutą, šioje vietoje traukinys buvo apie 21.20 val.

Liudytojas V. N. patvirtino liudytojo G. J. parodymus, kad gavę pranešimą kartu vyko nustatyti traukinio pažeistoje cisternoje esančio dyzelino kuro tekėjimo kelią.

Liudytojas R. Š. taip pat patvirtino liudytojo G. J. parodymus, t.y. kad palaikė ryšį, jis apžiūrėjo traukinį (duomenys neskelbtini) stotyje, o V. J. su V. N. vyko ieškoti įvykio vietos nuo kur galėjo prasidėti kuro tekėjimas.

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad kaip medžioklės žinovas, įvertinęs visą įvykio situaciją, teigia, kad kaltinamasis A. J. medžiodamas pažeidė medžiokles taisykles, kadangi medžioklės metu buvo numatytas medžioklės būdas ,,Tykojant“, o A. J. perėjo į kitą medžioklės būda ,,Sėlinant“, be to, buvo šauta virš horizonto linijos, kas yra draudžiama graižtviniu šautuvu paleisti šūvį virš horizonto linijos, nes kulka yra pavojinga 5 km., be to, šauti galima tik į aiškiai matomą taikinį, o negirdėti ir nematyti 55 vagonų traukinio sąstato būnant prie geležinkelio bėgių yra neįmanoma, nes traukinių garsas yra girdimas už 10 km.

Liudytojas A. L. (,,(duomenys neskelbtini)“ prezidentas) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino liudytojo A. B. parodymus nurodydamas, kad kaltinamasis A. J. medžioklės metu pažeidė medžioklės taisykles keisdamas medžioklės būdą, be to, buvo šauta aukščiau horizonto, kadangi cisternos aukštis yra virš 2 m, o medžiotojas šovė pritūpęs šalia pylimo, be to, medžiotojos sutemose žiūrėdamas per optiką turėjo viską matyti, nes matoma per optiką ir į šonus, todėl asmuo turėjo matyti ir šerną ir traukinį.

Liudytojas D. L. ((duomenys neskelbtini) vyr. specialistas) teisme patvirtino liudytojų G. G. ir T. G. parodymus, kadangi šie medžiotojai įvykio vietoje rašė paaiškinimus ir nurodė visas įvykio aplinkybes, kurias minėti liudytojai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be to, liudytojas D. L. parodė, kad į įvykio vietą jis atvyko kartu su kolega V. G. ir medžiotojas T. G. parodė, kur buvo įsikūręs kaltinamasis A. J., o paėjus maždaug 50-70 m. ar 100 m nuo J. medžiojimo vietos link (duomenys neskelbtini) pusės pasijautė dyzelino kvapas ir pasimatė dyzelino žymės, t.y. matėsi, kad toje vietoje pradėjo tekėti. Kadangi medžiotojas T. G. nurodė konkrečią A. J. buvimo vietą, jie nusiėmė vietos koordinates.

Liudytojas V. G. ((duomenys neskelbtini) vyr. specialistas) teisme patvirtino liudytojo D. L. parodymus, tačiau papildė, kad išminta stovėjimo ar sėdėjimo vieta buvo prie 5/6 žymeklio (piketo), o už 70-80 m. link (duomenys neskelbtini) pusės jautėsi dyzelino kvapas ir buvo jo pėdsakai, nes matėsi kuro bėgimo siūlė, be to, buvo nustatinėjamos koordinatės kur buvo žolės išmindžiojimo vieta.

Liudytojas R. B. (policijos pareigūnas) teisme parodė, kad pagal gautą iškvietimą apie peršautą cisterną vyko kartu su kolega į įvykio vietą, buvo nustatyta dyzelino tekėjimo pradžia ir netoli tos vietos šalia bėgių ištrypta žolė. Vėliau buvo išsiaiškinta, kas medžiojo šiuose plotuose ir atvykę medžiotojai nurodė vieno medžiotojo anketinius duomenis, kuris paleido šūvį. Susisiekus su minėtu medžiotoju, jis paaiškino, kad sėdėjo šalia geležinkelio bėgių, o pravažiavus traukiniui per bėgius bėgo šernas, tai jis paleido šūvį šerno link.

Liudytojas E. B. (policijos pareigūnas) parodė, kad jis atliko įvykio vietos apžiūrą ir protokole fiksavo vietą, kur buvo ištrypta, nulenkta žolė, kur rado cigaretės nuorūką ir metaliuką, bei fiksavo vietą, kur pradėjo tekėti kuras. Be to, įvykio vietoje paėmė transporto priemonės gipsinę išlieją. Ištrypta žolė buvo šalia sankasos, kur yra žemi geležinkelio stulpeliai.

Iš 2020-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Geležinkelio bėgiais (duomenys neskelbtini) kryptimi (šiaurės kryptis) 105 m atstumu, geležinkelio bėgių dešinėje prie piketo stulpelio 6-5 ((koordinatės (duomenys neskelbtini)) įvykio vietos plane pažymėta A) yra ištryptas žolės plotas (nuotraukos Nr. 35 - 39). Nuo geležinkelio bėgių 1.4 m atstumu yra stulpelis su piketo žymekliu "6 ; 5" . Prie stulpelio rasta cigaretės nuorūką ir metalo plokštelė (nuotraukos Nr. 40-41). Nuo žolėje ištryptos vietos (duomenys neskelbtini) kryptimi 61 m atstumu ((koordinatės (duomenys neskelbtini)) įvykio vietos plane pažymėta "B") ant skaldos yra dėmės, galimai dyzelino bėgimo žymes. Nuo skaldos sklinda aitrus dyzelino kvapas (nuotrauka Nr. 29-34). Iš 2020-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020-09-11 traukinių vagonų paskirstymo depe, geležinkelio bėgių atšakoje apžiūrėta traukinio cisterna "66 tipo", Nr. 53271060 (žr. nuotr. Nr. 1-2). Ant cisternos galo, viršutinėje dalyje yra taisyklingo apskritimo formos kiauryminis pažeidimas, kuris yra apie 15 mm skersmens (žr. nuotr. Nr. 3-7). Įvykio vietos plane pažymėta Nr. 1. Pažeidimas yra 3.24 m aukštyje nuo geležinkelio pabėgių. Nors iš 2022-03-16 Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos rašto matyti, kad taškas kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) yra šalia geležinkelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, tačiau pats kaltinamasis A. J. parodymų patikrinimo metu nurodė vietas, kur medžiojo, kur buvo susitikęs su liudytojų T. G..

Aukščiau liudytojų nurodyta aplinkybę, kad traukinio cisterna buvo peršauta patvirtina ir 2021-02-08 specialisto išvada Nr. IBPS-V-293238-2.

Specialistas M. S. atlikdamas triukšmo matavimą ir būdamas prie geležinkelio bėgių nurodė, kad stovėdamas 4 m. atstumu nuo bėgių, jis girdėjo pravažiuojančius 55 vagonus, ir jie pravažiavo garsiai, kas patvirtina, kad asmuo neturintis klausos problemų pravažiuojantį traukinį girdi garsiai, o iš 2021-03-03 rašto Nr. S-167(6.8), gauto iš VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro su priedais matyti, kad A. J. sveikatos būklė gera, spalvas skiria, klausa 6/6 girdi gerai.