Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-248-309/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-30
Bylos Nr.: 1A-248-309/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36493-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: A. J.
Advokatai: Mantas Šriupša

Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36493-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.10.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.6.5.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešioti ginklą, bei medžioti 1 (vienus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – graižtvinio šautuvo CZ 550 LVX (duomenys neskelbtini) su optika konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 10 d., nuo 21.00 val. iki 21.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tarpstotėje (duomenys neskelbtini), ties 8–7 piketu, medžioklės metu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (nauja redakcija nuo 2020-05-09: Nr. D1-268; 2020-05-08, paskelbta TAR 2020-05-08, i. k. 2020-09953) patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių X skyriaus 65 punktą „Šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams“, netiesiogine tyčia, visuotinai pavojingu būdu, iššaudamas iš graižtvinio šautuvo CZ 550 LUX Nr. (duomenys neskelbtini) .308 Winchester į AB „O. L.“ priklausantį cisterninį vagoną Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikino svetimą – AB „O. L.“ priklausantį pavojingą aplinkai, liepsnųjį A1 klasės arktinį dyzeliną – 3,385 tonos, vienos tonos kaina 921,79 euro, bendros 3 120,26 eurų vertės, dėl kilusių padarinių likvidavimo AB „L. I.“ panaudojo medžiagas: valiklį universalų Simple 13 l, 1 litro kaina 7,64 euro, bendros 99,32 eurų vertės, sorbento 46 kg, 1 kilogramo kaina 6,20 euro, bendros 285,20 eurų, iš viso AB „L. I.“ padarė 384,52 eurų turtinę žalą, tokiais savo tyčiniais veiksmais iš viso padarė 3 504,78 eurų vertės turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas M. Šriupša prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. J. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį išteisinti.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad A. J. negali būti laikomas nusikalstamos veikos subjektu, nes nebuvo nustatyta, kad būtent jis peršovė traukinio cisterną. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. lapkričio 16 d. specialisto V. K. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nustatyti, ar tirti pateikti kulkos fragmentai buvo iššauti iš tirti pateikto šautuvo Nr. A19207 nėra galimybės. Taigi specialisto išvada nėra nustatyta, jog AB „O. L.“ priklausantį cisterninį vagoną pataikė būtent iš A. J. ginklo iššauta kulka, kuria jis taikėsi į šerną.

2.1. Nuteistojo gynėjo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kurioje vietoje buvo peršauta cisterna. Pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, jį gretinant su eksperto pateiktomis išvadomis, darytina išvada, kad šūvis buvo ties 6/5 piketu. 2021 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad šautuvo, užtaisyto su šoviniu 17,7 g pusiau apvalkaline kulka į tirti pateiktą metalo lakštą buvo padaromas iš 80 m kiauryminis pažeidimas, o iš 90 m – nekiauryminis pažeidimas. Su šoviniu, užtaisytu 9,7 g iš 130 m padarytas kiauryminis pažeidimas, iš 140 m – nekiauryminis pažeidimas. Kaip nurodė apklaustas specialistas, atstumas, iš kurio galėjo būti padarytas šūvis, yra 80–90 m.

2.2. Pasak apelianto, žiūrint į įvykio vietą, esančią 6/5 pikete ir į vietą, esančią 4/5 pikete, kur pradėjo lašėti dyzelinas, galima spręsti, jog vieta, esanti 6/5 pikete, yra konkrečiai ta vieta, iš kurios buvo šauta. Tačiau kaltinime suformuluota, jog A. J. iššovė lies 8/7 piketu. Teigti, kad A. J. šovė būdamas ties 6/7 piketu negalima, nes iš V. G. parodymų matyti, kad po šūvio jie su A. J. nuėjo į įvykio vietą ir rado šviežius šerno pėdsakus. Taigi iš ekspertų išvadų, įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų parodymų matyti, kad A. J. buvo kitoje vietoje, jis šovė į šerną ir negalėjo pataikyti į traukinį. Atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu specialistai paaiškino, jog šernas negali lipti ant bėgių iš karto tik pravažiavus traukiniui, todėl akivaizdu, kad tuo metu, kai A. J. šovė į šerną, traukinio negalėjo būti. Pats šūvis buvo atliktas ties 8/7 piketu, dyzelinas nuo A. J. šūvio vietos pradėjo tekėti už 300 m, taigi A. J. negalėjo peršauti cisternos. Be to, ekspertas nurodė, kad šūvio atstumas galėjo būti už 90 m.

2.3. Skunde akcentuojama ir tai, kad įvykio vietoje buvo rastos nuorūka bei metalinė plokštelė, atlikus tyrimą nustatyta, kad nuorūka yra ne A. J., o kito asmens. Kadangi nuorūka buvo pakankamai šviežia, akivaizdu, kad tuo metu, kai A. J. medžiojo M. medžioklės plotų vienete, tuo pačiu metu kitoje vietoje – P. medžioklės plotų vienete – kažkas kitas taip pat medžiojo. Būtent šis, tyrimo metu nenustatytas asmuo, ir galėjo peršauti traukinio cisterną. Be to, byloje nenustatyta, kad cisterna buvo peršauta būtent iš A. J. priklausančio ginklo. Šiuo atveju nėra pakankamai A. J. kaltę patvirtinančių įrodymų.

2.4. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Net ir tuo atveju, jeigu traukinio cisterną būtų peršovusi būtent A. J. paleista kulka, kuria jis teikėsi į šerną, vien tai nesudarytų pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, kadangi jo veiksmuose nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios. Tokie A. J. veiksmai galėtų būti laikomi padarytais neatsargia kaltės forma, tačiau atsakomybė pagal BK 187 straipsnį už veiksmus, padarytus neatsargia kaltės forma, nekyla. Šiuo atveju A. J. veiksmuose tyčios nebuvo.

2.5. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. J. aiškino, jog medžioklės metu tykodamas bokštelyje girdėjo, kad už geležinkelio bėgių žviegia šernai. Eidamas link geležinkelio jis pamatė, kad ant geležinkelio stovi šernas, kuris lipa žemyn nuo geležinkelio link kukurūzų lauko. Jam pritūpus už geležinkelio sankasos ir besitaikant į šerną, paslydo dešinė atraminė koja, nusileido dešinė ranka dėl to patempė visą šautuvą iš buožės žemyn, o vamzdis pasikėlė į viršų ir paties tempimo metu įvyko šūvis. Įvykus šūviui, jis vis dar slydo ir nematė, kur pataikė, nejautė ginklo atatrankos ir negirdėjo kulkos garso. Viskas įvyko akimirksniu. Jis buvo susikoncentravęs tik į šerną, kurį siekė sumedžioti, pravažiuojančio traukinio nematė, negirdėjo ir neturėjo tyčios šauti į traukinio cisterninį vagoną. Kartu skunde pažymima, kad buvo tik vienas šūvis, šauta buvo medžioklės metu, kuri vyko legaliai. Taigi akivaizdu, kad jei A. J. paleista kulka ir būtų pataikiusi į traukinio cisterną, tai būtų įvykę dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Tai, kad A. J. neturėjo tyčios sugadinti ar sunaikinti svetima turtą, patvirtina ir liudytojų, kartu su juo medžiojusių T. G. ir G. G. parodymai, kad toje vietoje jie medžioja daugelį metų, todėl prie pravažiuojančių traukinių garso yra pripratę ir jo negirdi, be to, pučiant vakarų krypties vėjui, sunkiai girdisi, o kartais ir visiškai nesigirdi pravažiuojančių traukinių, juo labiau, kad geležinkelio bėgiai eina lygiagrečiai pagrindiniam keliui. Minėti liudytojų parodymai, taip pat byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. spalio 19d. pažyma apie hidrometeorologijos sąlygas Nr. (8.42-10)-D8-2543 kurioje nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. nustatyta vėjo kryptis būtent ir buvo vakarų, o didžiausias vėjo greitis – iki 5 metrų per sekundę, patvirtina, kad tuo metu. Kai A. J. susikaupęs taikėsi į šerną, pravažiuojančio traukinio garso galėjo negirdėti.

2.6. Kartu nuteistojo gynėjas pažymi, kad BK 187 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį (tiesiogine ar netiesiogine tyčia padarytą) svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tačiau už padarytą žalą sugadinant ir sužalojant svetimą turtą, nepriklausomai nuo svetimo turto vertės, yra nustatyta ir civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti laikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Šis teisinio reguliavimo dvilypumas lemia, kad teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, turi apsvarstyti, ar už tokio pobūdžio veiką būtina taikyti baudžiamosios teisės poveikio priemones ir ar nepakanka apsiriboti tik civilinės teisės nustatytais gynimo būdais. Priimant šį sprendimą, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės, atskleidžiančios tokios veikos (teisės pažeidimo) pavojingumą, vertinamas bendras aplinkybių kontekstas, vadovaujamasi proporcingumo principu, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) kriterijus (kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Ar. 2K-2K-274-788/2019).

2.7. Mano, kad nagrinėjamu atveju itin aktualu tai, jog A. J. savanoriškai susisiekė su bendrovėmis, kurioms buvo padaryta žala, sudarė taikos sutartis ir žalą atlygino. Nė viena bendrovė nėra pareiškusi pretenzijų dėl jiems padarytos žalos, AB „O. L.“ 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimu ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją informavo, jog dėl padarytos žalos atlyginimo su A. J. sudarė susitarimą ir dėl šio susitarimo vykdymo pretenzijų neturi. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją informavo, kad žala gamtai padaryta nebuvo. Visa tai rodo, jog tarp A. J. ir kaltinime nurodytų bendrovių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie buvo nepagrįstai kriminalizuoti. Kadangi ikiteismini tyrimą atliekanti tyrėja A. J. pasakė, kad atlyginus žalą jam „nieko nebus“, o to nepadarius jis praras teisę medžioti ir ginklus, A. J. manė, jog tuo atveju, jeigu jis atlygins žalą, nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl, nenorėdamas bylinėtis, geranoriškai sutiko ją atlyginti.

2.8. Apelianto manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas pakankamai motyvuotu, nes jame tik formaliai perkelti duomenys iš kaltinamojo akto, perkelti teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai, tačiau nuosprendyje visiškai nėra jokių motyvų dėl kaltės, nėra jokios įrodymų analizės. Taip teismas pažeidė ne tik BPK 302–307 straipsnių normas ir formuojamą teismų praktiką, bet ir įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas), nes įrodymus tik išvardijo, tačiau visiškai nevertino jų visumos. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka nuosprendžio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, ypač BPK 305 straipsnio reikalavimų – nuosprendžio aprašomoji dalis visiškai nemotyvuota. Visa tai, kad pirmiau išdėstyta, sudaro pagrindą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir A. J. išteisinti.?

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo A. J. gynėjo advokato M. Šriupšos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad, nors nuosprendis savo forma atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK nuostatų reikalavimų. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje tik išvardijo įrodymus, kuriais grindė nuteistojo A. J. kaltę, tačiau neatliko išsamios įrodymų analizės. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip nepagrįstas ir A. J. priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

6. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

8. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022).

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 10 d., nuo 21.00 val. iki 21.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tarpstotėje (duomenys neskelbtini), ties 8/7 piketu, medžioklės metu, netiesiogine tyčia, visuotinai pavojingu būdu, iššaudamas iš graižtvinio šautuvo į AB „O. L.“ priklausantį cisterninį vagoną, sunaikino svetimą turtą. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad A. J. negali būti laikomas nusikalstamos veikos subjektu, nes nebuvo nustatyta, jog būtent jis peršovė traukinio cisterną, bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kurioje vietoje (ties kuriuo piketu) buvo peršauta cisterna, be to, taikydamasis į šerną, A. J. traukinio garso galėjo negirdėti. Sutikti su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Iš liudytojų G. G. ir T. G. parodymų (1 t., b. l. 74–75, 84–85; 4 t., b. l. 170–172, 172–173), taip pat ir nuteistojo A. J. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jie visi nuosekliai nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. trise medžiojo medžioklės plotuose (duomenys neskelbtini) miške, (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, teritorija, kurioje buvo peršauta traukinio cisterna, priklauso M. medžiotojų būreliui ir būtent šioje vietoje įvykio metu medžiojo G. G., T. G. bei A. J. (1 t., b. l. 62; 2 t., b. l. 94). Duomenų, kad tąkart toje pačioje vietoje būtų medžioję kiti asmenys, byloje nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad G. G. ir T. G. analogiškai nurodė, jog medžioklės metu jie neiššovė, vieną šūvį iššovė tik A. J.. Šią aplinkybę patvirtino ir pats A. J.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad išgirdęs, jog už geležinkelio bėgių žviegia šernai, nuėjo prie bėgių, truputį palipęs į geležinkelio šlaitą užsitaisė šautuvą, nusitaikė šauti į šerną, tačiau besitaikant jo koja paslydo ant šlapios žolės, ant šlaito, užteko menkiausio prisilietimo, kad suveiktų šautuvo gaiduko šneleris, dešinei kojai praslydus, automatiškai pasileido ir dešinė atraminė ranka, taip jis patempė visą šautuvą iš buožės žemyn, vamzdis pasikėlė į viršų ir įvyko šūvis. Viskas įvyko akimirksniu. Po jo šūvio netrukus paskambino T. G. ir paklausė, ar jis ką nors nušovė. Jis atsakė, kad tikriausiai nenušovė, tačiau reikia eiti patikrinti. Jis, perėjęs į kitą geležinkelio pusę, laukė T. G.. Nuėję į šerno buvimo vietą, jie nieko nerado, ėjo šalia bėgių į Kuršėnų pusę, po to grįžo atgal. Kitą dieną sužinojęs, kad peršauta traukinio cisterna, pagalvojo, kad tai galėjo būti jo iššauta kulka, nes jis medžiojo prie pat geležinkelio. Kiek pamena, medžioklės metu lyg ir važiavo traukinys, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Gailisi dėl skubotai priimto sprendimo šauti (4 t., b. l. 54–55). Teisiamajame posėdyje A. J. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, taip pat pažymėjo, kad jam taikantis į šerną, lipantį per bėgius, dėl toje vietoje buvusių drėgnų akmenukų paslydo koja, jis patraukė ranką, kartu patraukdamas į šoną ir šautuvą. Po šūvio susiskambino su T. G. ir pasakė, kad šovė į šerną. Pažymėjo, kad jis taikėsi į šerną, o ne į traukinį (4 t., b. l. 154–155). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. J., be kita ko, parodė vietą nuo geležinkelio sankasos, iš kurios šovė (kitoje geležinkelio bėgių pusėje matyti piketas 8/7) (4 t., b. l. 60–66). Atsižvelgiant į tai, kad pats A. J. nurodė, jog jis šovė ties 8/7 piketu, teigti, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kurioje vietoje (ties kuriuo piketu) buvo peršauta traukinio cisterna, nėra pagrindo. A. J. parodymų, kad jis šovė ties 8/7 piketu, nepaneigia ir kiti bylos duomenys: įvykio apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog prie piketo stulpelio 6/5 yra ištryptas žolės plotas ir nuo žolėje ištryptos vietos (duomenys neskelbtini) kryptimi 61 m atstumu ant skaldos yra galimai dyzelino bėgimo žymės (1 t., b. l. 15–41), liudytojo G. J. parodymai, kad dyzelino tekėjimo žymės prasidėjo prie maždaug 5 piketo 21 kilometre, kur buvo rastas šviežiai išmintos žolės plotas (5 t., b. l. 16–18), liudytojo D. L. parodymai, kad prie 5 piketo buvo ištrypta vieta ir T. G. nurodė, jog būtent toje vietoje buvo A. J. (5 t., b. l. 18–20), vyr. specialisto V. G. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad T. G. parodyta A. J. medžiojimo vieta buvo prie 5 piketo stulpelio (1 t., b. l. 88; 2 t., b. l. 49–51). Atsižvelgiant į tai, kad šūvis į traukinio cisterną buvo paleistas tuo metu, kai traukinys važiavo, o ne stovėjo, bylos duomenimis, pravažiuojančio traukinio greitis buvo 44–48 kilometrai per valandą (3 t., b. l. 120, 217), neabejotina, kad dyzelinas iš cisterninio vagono pradėjo bėgti ne iš karto. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog traukinio vagono-cisternos Nr. (duomenys neskelbtini) galinė siena buvo peršauta, šaunant į ją iš atstumo, nesiekiančio 130 m, šūvis į galinę vagono cisternos sieną buvo atliktas 10 sekundžių laiko tarpe, traukinio paskutiniam vagonui pravažiavus pro šaulį, šūvio kampas, analizuotų duomenų apimtyje, yra galimas ir neprieštarauja įtariamojo A. J. parodymams, užfiksuotiems parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 163–176). Duomenų, patvirtinančių skunde nurodytą aplinkybę, jog dyzelinas nuo A. J. šūvio vietos pradėjo tekėti už 300 m, byloje nėra.

11. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju A. J. traukinio garso galėjo negirdėti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietoje važiavusio traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) sąstatas buvo sudarytas iš 55 cisterninių vagonų ir vieno lokomotyvo, šio traukinio sąstato ilgis – 695 metrai (3 t., b. l. 38), traukinys važiavo 44–48 kilometrų per valandą greičiu, nors tąkart pūtė vakarų vėjas, tačiau oro sąlygos, o kartu ir matomumas, buvo geri – kritulių tuo metu nebuvo (3 t., b. l. 132), traukinio mašinistas 21.13 val. naudojo garsinį signalą kauklį (3 t., b. l. 127). Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. J. sveikatos problemų neturi, girdi gerai (6 balai iš 6) (3 t., b. l. 140–141, 142, 143, 144), nekyla jokių abejonių, kad pastarasis girdėjo ir matė atvažiuojantį traukinį. Juo labiau, kad minėtoje 2021 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog šūvis į galinę vagono cisternos sieną buvo atliktas 10 sekundžių laiko tarpe, traukinio paskutiniam vagonui pravažiavus pro šaulį. Tai, kad stovint prie bėgių neįmanoma nematyti ar negirdėti pravažiuojančio traukinio, teisiamajame posėdyje nurodė ir liudytojai A. B. bei A. L. (4 t., b. l. 186–189). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad į AB „O. L.“ priklausantį cisterninį vagoną Nr. (duomenys neskelbtini) šovė būtent A. J., o ne kitas asmuo. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nustatyti, ar tirti pateikti kulkos fragmentai buvo iššauti iš tirti pateikto šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio A. J.), nėra galimybės (2 t., b. l. 115–119), taip pat tai, kad nenustatyta, jog įvykio vietoje rasta nuorūka buvo A. J.. Be to, kaip teisingai teisiamojo posėdžio metu, pasinaudodama atsikirtimų teise, pažymėjo prokurorė, kadangi šauta buvo praėjus 10 sekundžių po traukinio pravažiavimo, akivaizdu, jog šovęs asmuo turėjo būti netoli traukinio, tačiau šiuo atveju be A. J. joks kitas asmuo nenustatytas, jo niekas nematė. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. J. gynėjo skundo argumentas, kad traukinio cisterną galėjo peršauti tyrimo metu nenustatytas asmuo, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent A. J. 2020 m. rugsėjo 10 d., nuo 21.00 val. iki 21.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tarpstotėje (duomenys neskelbtini), ties 8/7 piketu, medžioklės metu, iššaudamas iš graižtvinio šautuvo CZ 550 LUX Nr. (duomenys neskelbtini) .308 Winchester į AB „O. L.“ priklausantį cisterninį vagoną Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikino svetimą, AB „O. L.“ priklausantį turtą. Tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. J. turėjo tyčią (tiesioginę ar netiesioginę) savo veiksmais sunaikinti svetimą turtą. Kaip minėta, A. J. nurodė, kad jis taikėsi šauti į šerną, tačiau tuo metu jo koja paslydo, jis patempė visą šautuvą iš buožės žemyn, vamzdis pasikėlė į viršų ir įvyko šūvis. Jokių duomenų, kurie paneigtų šiuos A. J. parodymus, byloje nėra. Bylos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 10 d. vakarą medžioklės plotuose (duomenys neskelbtini) miške, (duomenys neskelbtini), medžiojo tik trys asmenys – A. J., G. G. ir T. G., visi jie buvo skirtingose vietose ir vienas kito nematė, t. y. nei G. G., nei T. G. nematė momento, kada iššovė A. J., jie tik girdėjo vieną šūvį, po šūvio A. J. jiems patvirtino, kad šovė būtent jis. Įvertinus A. J. parodymus visete su kitais bylos įrodymais darytina išvada, kad A. J., vos tik pravažiavus traukiniui, šovė į šerną neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, t. y. jis nenumatė, kad šaudamas į šerną, gali pataikyti į ką tik pravažiavusį traukinį, nors, būdamas medžiotojas, buvusiomis aplinkybėmis galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi šiuo atveju šūvį į traukinį A. J. paleido dėl neatsargumo. Kadangi, kaip pirmiau minėta, BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta veika subjektyviai pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o šiuo atveju A. J. veiksmuose tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą nenustatyta, A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) įvykio vietos apžiūros metu paimti: cigaretės nuorūka su biologinės kilmės pėdsakais, metalinė plokštelė, trys gipsinės ridos išliejos, mikrosil pastos atlieja, perduoti saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) daiktų saugyklą, kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 4 punktas);

2) įvykio vietos apžiūros metu paimtos galimai kulkos dalys, perduotos saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61), sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 4 punktas);

3) 2020 m. rugsėjo 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. J. pateiktas graižtvinis šautuvas CZ 550 LVX (duomenys neskelbtini) su optika, perduotas saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 107), grąžintinas A. J. (BPK 94 straipsnio 5 punktas);

4) 2021 m. sausio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „V. l. d.“ prekinių vagonų depo gamybos vadovo V. B. pateiktas traukinio vagono cisternos galinės dalies metalo lakštas 0,56/0,56 m grąžintas saugoti UAB „V. l. d.“, kol byloje bus priimtas procesinis sprendimas (2 t., b. l. 144–145), paliktinas UAB „V. l. d.“ neribotai nuosavybei;

5) 2020 m. rugsėjo 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo G. G. pateiktas Medžioklės lapas Nr. 011 (voke prie 4 tomo baudžiamosios bylos viršelio), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

6) Šiaulių AVPK KP SUV pateikta A. J. naudojamo mobiliojo ryšio telefono išklotinė, viena skaitmeninė laikmena (voke prie 4 tomo baudžiamosios bylos viršelio), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

7) Lietuvos teismo ekspertizės centro įvykio vietos suformuota mastelinė ortomozaika įrašyta į vieną optinę duomenų laikmeną (voke prie 4 tomo baudžiamosios bylos viršelio), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) įvykio vietos apžiūros metu paimtus: cigaretės nuorūką su biologinės kilmės pėdsakais, metalinę plokštelę, tris gipsinės ridos išliejas, mikrosil pastos atlieją, perduotus saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) daiktų saugyklą, kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58), sunaikinti;

2) įvykio vietos apžiūros metu paimtas galimai kulkos dalis, perduotas saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61), sunaikinti;

4) 2021 m. sausio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „V. l. d.“ prekinių vagonų depo gamybos vadovo V. B. pateiktas traukinio vagono cisternos galinės dalies metalo lakštą 0,56/0,56 m grąžintas saugoti UAB „V. l. d.“, kol byloje bus priimtas procesinis sprendimas (2 t., b. l. 144–145), paliktinas UAB „V. l. d.“ neribotai nuosavybei;

7) Lietuvos teismo ekspertizės centro įvykio vietos suformuota mastelinė ortomozaika, įrašyta į vieną optinę duomenų laikmeną (voke prie 4 tomo baudžiamosios bylos viršelio), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė