Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-365-324/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-26
Bylos Nr.: e2-365-324/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00076-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Trečiasis asmuo: notarei G, Plungės rajono 1-jo notarų biuro
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: D. V., R. V.

Civilinė byla Nr. e2-365-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00076-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.4; 2.6.1.4; 2.6.2.1; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. Ž.,atsakovų atstovei advokatei I. K., trečiajam asmeniui notarei G. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams D. V. ir R. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims Plungės rajono 1-jo notarų biuro notarei I. Š. ir Jonavos rajono 2-jo notarų biuro notarei G. P., dėl paskolos sutarties pakeitimo, netesybų sumažinimo ir prievolės pripažinimo įvykdyta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti, kad jos ir atsakovų 2016 m. kovo 23 d. pasirašyta paskolos sutartis (toliau – ir Paskolos sutartis, Sutartis, ginčo Sutartis), patvirtinta Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š., notarinio registro Nr. 1354, yra sudaryta dėl 30 000 Eur sumos; sumažinti šios Sutarties 2.3 punkte numatytą delspinigių normą už prievolės neįvykdymą nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos; pripažinti, kad ieškovė visiškai įvykdė savo prievolę kreditoriams pagal šią sutartį; panaikinti Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. sudarytą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. GP-6007.

Palaikydama savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovė 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad vyko jos skyrybos, kurių metu jai turėjo atitikti atitinkamas turtas (realiai po skyrybų gavo 24 000 Eur, butą, žemės sklypą), turėjo 25 000 Eur santaupų, tačiau jai dar trūko pinigų nekilnojamam turtui įsigyti. 2016 m. kovo mėn. užpildė paraišką internetinėje svetainėje www.savy.lt. Po paraiškos pateikimo su ieškove telefonu susisiekė mergina ir pasakė, kad paskambins žmogus dėl paskolos suteikimo. Paskambinęs žmogus prisistatė R. (vėliau per facebook ieškovė sužinojo, kad šis asmuo yra R. B.) ir pasakė, kad gali suteikti paskolą, bet reikia įkeisti turtą. Galvojusi, kad tai žmogus iš savy.lt, su juo sutarė dėl 40 000 Eur paskolos ir 2 procentų metinių palūkanų, t. y. 9600 Eur. Ieškovės turimas butas (duomenys neskelbtini) įkeitimui netiko. Ieškovei pasakius, kad yra butas (duomenys neskelbtini), kuris jai priklauso pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, R. B. sutiko dėl šio turto įkeitimo, davė notaro telefono numerį. Ieškovė nesutiko, pasiūlė sandorį forminti Plungėje pas notarę I. Š., davė jos telefono numerį. Ji pati susitarė su notare dėl sandorio įforminimo laiko, R. B. pranešė notarei visas paskolos sutarties bei įkeitimo sandorio sąlygas. 2016 m. kovo 22 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarė I. Š. patvirtino J. B. Š. (ieškovės senelės) vienašalį sandorį notarinio reg. Nr. 1314, kuriuo ieškovė davė sutikimą įkeisti 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) už savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. 2016 m. kovo 23 d. atvykus į Plungės rajono 1-ojo notarų biurą sudaryti paskolos sutarties paaiškėjo, kad paskolą suteiks ne R. B., o ieškovei nepažįstami asmenys R. V. ir D. V. Pas notarę buvo atvykęs R. B., R. V. ir ieškovei nepažįstamas asmuo T. Č., kuris pagal notariškai patvirtintą 2012 m. rugpjūčio 31 d. įgaliojimą atstovavo D. V. 2016 m. kovo 23 d. notarė I. Š. patvirtino paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovė skolinga atsakovams 49 600 Eur. Nors sutartyje buvo nurodyta, kad paskola beprocentinė, ieškovė dėl to nesudvejojo, nes žinojo, kad turės sumokėti 9 600 Eur palūkanų – suprato, jog turės duoti atlygį už paskolinimą. Nors R. B. apie palūkanų slėpimą nekalbėjo, ieškovė pati suvokė, kad dykai niekas neskolina, todėl sutartyje ir pasirašė dėl didesnės sumos. Notarė, klausė, ar jie yra susipažinę su sutarties sąlygomis, ar apsitarę, ar susiderinę (ieškovės manymu, notarė suprato, kad paskolos šalys yra viską suderinę), tačiau ieškovė neatkreipė dėmesio į sutartyje nurodytus delspinigius. Su R. B. kalbant apie paskolos sąlygas dėl delspinigių nesitarė. R. B. jai perdavė 40 000 Eur grynais pinigais ir ji sutartį pasirašė. Sutarties neskaitė, pasirašė atmestinai, nes sutarčių niekada nebuvo pasirašinėjusi. Kodėl pasirašė ginčijamas sutarties sąlygas, negali pakomentuoti. Nematė, kad delspinigių dydis 0,5 proc., į tai nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad tą įsipareigojimą gali įvykdyti. Delspinigius prašo sumažinti todėl, kad jų dydis yra nežmoniškas, sudarantis net 182,5 proc. metinių palūkanų. Tai pažeidžia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sudaro pagrindą kreditoriui nepagrįstai praturtėti. Netesybos negali būti priemone nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise, todėl paskolos sutarties 2.3 punkte numatyta netesybų norma mažintina iki 0,02 proc. dydžio. Sutartį sudarant ieškovė prašė, kad paskola būtų suteikta pervedant pinigus į banko sąskaitą, bet R. B. tam prieštaravo. Buvo sutarę, kad skolą ji atiduos irgi grynais pinigais per R. B. Sudarant sutartį atsakovai stovėjo nuošalyje, su jais ji nieko nekalbėjo, suprato, kad jie veikia per R. B. Pasirašius sutartį nei R. B., nei T. Č. nieko nekalbėjo, R. B. ant lapelio parašė ir jai parodė, kad atvykimo ir sutarties surašymo mokestis yra 10 000 Eur ir 2 400 Eur skola už tris mėnesius (to notarė galėjo nematyti, nes pildė dokumentą dėl sutarties išlaidų patvirtinimo). Ieškovė suprato, kad turi sumokėti sutarties sudarymo mokestį, nors dėl jo su R. B. nesitarė, ir 2400 Eur, padavė R. B. 10 000 Eur iš grynais gautų paskolos pinigų ir papildomai 2 400 Eur, todėl sutartis pripažintina sudaryta dėl 30 000 Eur (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Po to šalia buvęs T. Č. R. B. diktuojant surašė pakvitavimą, tačiau jame nurodė ne 10 000 Eur, o tik 2400 Eur. Visus pinigus pasiėmė R. B. Sutartyje paskolos sumą 49 600 Eur R. B. buvo nurodęs įrašyti todėl, kad reikalavo palūkanų už vienerius metus, skaičiuojant po 2 procentus nuo 40 000 Eur už vieną mėnesį (2 proc. nuo 40 000 Eur už 12 mėn. sudaro 9 600 Eur), todėl 9600 Eur yra paslėptos palūkanos, t. y. suma, kurios ieškovė negavo ir kurios R. B. nenorėjo rodyti paskolos sutartyje. Tai, kad 2 400 Eur nėra delspinigių užstatas, paneigia pakvitavimo tekstas, kuriame nurodoma, jog tai paskolos grąžinimas. Apie delspinigius nebuvo tartasi, taip pat neaišku, kaip atsakovai juos skaičiuoja. Išeidama iš notarės ieškovė buvo skolinga atsakovams 19 600 Eur, nes paskolos gavo 30 000 Eur. Išeinant iš notarė biuro notarė ieškovei pasakė: „Atrodo, kad viską praradai“.

Pagal sutartį skolą galėjo atiduoti ir dalimis, ir po metų. Iškart po sutarties sudarymo (2016 m. birželio mėnesį) paskambinęs R. B. pasakė, kad skolą reikia atiduoti (jis jai rašydavo ir SMS žinutes). Ji paklausė, kiek šiuo momentu reikia atiduoti, R. B. pareiškė ją perduosiąs antstoliui. Kadangi 2017 m. kovo 23 d. paskolos davėjai skolą būtų perdavę išieškojimui ir pardavę įkeistą butą, ji skolą atidavinėjo. Su R. B. susitikdavo Palangoje prie „Medūzos“, jis būdavo vienas, reikalavo mokėti ir po 50 Eur už atvažiavimą. 2016 metais mokėjo iš tų pačių lėšų, kurias gavo iš R. B. pagal paskolos sutartį, vėliau ėmė pinigus iš savo banko sąskaitos. Skolą ieškovė mokėjo kas mėnesį, bet R. B. sumokėtas sumas traktavo kaip procentus už paskolą. Per 2016 m. ieškovė R. B. sumokėjo 42 000 Eur (iš 2016 metų liko 7 600 Eur skola), 2017 m. 15 220 Eur. 2017 m. kovo 23 d. buvo surašytas raštelis dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo – R. B. iniciatyva visi trys susitiko Plungėje, ieškovės tikslas buvo gauti patvirtinimą, kad grąžino skolą, ji padavė 9 600 Eur ir liko 7 600 Eur skola iki 2017 m. birželio 23 d. Santuokos nutraukimo byloje priteistus pinigus gavo 2017 m. gegužės 5 d., tačiau skolos neatidavė, nes „visko negali atiduoti“. (Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 30 000 Eur sumokėjo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki 2017 m. kovo; 2017 m. birželio 23 d. sumokėjo 9 600 Eur; pagal banko sąskaitos išrašą, iki 2017 m. spalio 7 d. iš banko paimtais pinigais sumokėta 14 200 Eur; nuo 2017 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. papildomai sumokėjo 7400 Eur). Skolos atidavinėjimą patvirtina ir tai, kad ji nieko neįsigijo, neišlaikė savo brolio. Visos mokėjimo sumos nurodytos jos sudarytoje lentelėje – R. B. pasakydavo grąžintiną sumą, o ji grynais pinigais sumokėdavo tiek, kiek tuo metu galėdavo surinkti. Prašė pakvitavimų, R. B. sakė, kad surašys grįžęs T. Č., kuris dabar yra išvykęs. Negaudama rašytinio patvirtinimo skolą mokėjo pasitikėdama R. B. ir dėl patirties tokiuose santykiuose nebuvimo. Prašiusi R. B. atsakovų telefono numerio, banko sąskaitos duomenų, jų sąmoningai nedavė. R. B. elgėsi kaip paskolos davėjas, kitais asmenimis tik prisidengė, todėl mano, kad jis galimai yra tikrasis paskolos davėjas. 2018 m. R. B. sumokėjo 5 560 Eur, R. B. prašė dar 10 000 Eur. Supratusi, kad yra apgaudinėjama, ieškovė kreipėsi į policiją ir nuo 2018 m. gegužės mėn. su R. B. nebesikalbėjo. Dėl priverstinio skolos išieškojimo atsakovai kreipėsi 2018 m. rugpjūčio mėn. Dėl į bylą jos pateikto 2018 m. rugpjūčio 15 d. pokalbio su R. B. garso įrašo paaiškino, kad tuomet ji rinko informaciją, kiek yra skolinga pagal ginčo sutartį. Tuo metu skolinga nebuvo, bet neturėjo tai patvirtinančio dokumento.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas palaikė jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Nurodė, kad ieškovė skolinosi 40 000 Eur, iš kurių realiai gavo 30 000 Eurų, grąžino 62 780 Eurų: 30 000 Eur sumokėjo iš gautos paskolos sumos; 12 000 Eur iš savo santaupų pagal pakvitavimus (paskolos sutarties dieną pakvitavimas 2400 Eur sumai, 2017 m. kovo 23 d. pakvitavimas 9600 Eur); 20 780 Eur išgryninti pinigai iš banko sąskaitos ir perduoti atsakovams per R. B. Ieškovės tikslas buvo pasiskolinti sutartus 40 000 Eur. R. B. notarei padiktavo sutarties sąlygas, ieškovė notarei buvo pažįstama. Tikėdama, kad sutartį sudarys saugiomis sąlygomis, ieškovė nesigilino į jos tekstą ir nematė, kad joje įrašyta 0,5 proc. netesybos. Dėl paskolos sutarties sumos abejones kelia jos dydis 49600 Eur – paprastai nėra priimtina skolintis neapvalią sumą. 9600 Eur yra paslėptos palūkanos, kurias, diktuodamas sutarties sąlygas, R. B. įvardijo kaip paskolos sumą, kurios ieškovė negavo ir kurios atsakovai ir R. B. nenorėjo rodyti paskolos sutartyje, taip siekiant išvengti mokesčių, galimai kad Valstybinė mokesčių inspekcija nepradėtų tirti paskolos dalyko kilmės. Sutartimi nebuvo sutarta dėl palūkanų, todėl ši ieškovės sumokėta suma turi būti įskaitoma kaip paskolos grąžinimo suma. Tai, kad paskolos sutarta suma yra 40 000 Eur, įrodo atsakovo įgaliotinio T. Č. 2020 m. lapkričio 16 d. parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-04-00319-20. T. Č., R. B. bei atsakovai teismo posėdžio metu teikė melagingus paaiškinimus bei parodymus tvirtindami, kad paskolos suma yra 49 600 Eur. Atsakovai ir liudytojai meluoja dėl 2400 Eur pakvitavimo turinio reikšmės tvirtindami, kad tai delspinigiai už dvi savaites ar 12 dienų avansu dėl ieškovės nurodyto galimo vėlavimo. Nei įstatymai, nei susiklosčiusi praktika paskoliniuose santykiuose nenumato galimybės netesybas imti avansu. Paskolintų pinigų dalies reikalavimas iškart po paskolos sutarties sudarymo yra nesąžiningas ir laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai ir liudytojai dar prieš sudarant sutartį, nuslėpdami tikruosius savo ketinimus, turėjo tikslą nesąžiningais veiksmais pasipelnyti iš sutartinių santykių. Tai įrodo susirašinėjimo žinutės tarp ieškovės ir R. B., telefoninio pokalbio garso įrašas, patvirtinantis vengimą ryšio priemonėmis įvardinti likusią reikalaujamą sumokėti sumą; atsakovų paaiškinimai; tai, kad nebuvo duodami pakvitavimai ieškovei perdavus pinigus; atsakovės pripažinimas, jog neturi ieškovės telefono numerio ir nėra jai nurodžiusi savojo; tai, kad atsakovai nedeklaravo paskolos suteikimo; abejonių kelia atsakovų deklaracijose nurodytas piniginių sumų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo galimai nusikaltimo požymių turinčios veikos atsakovų bei liudytojų veiksmuose (sukčiavimas, melagingi parodymai), ieškovės atstovas prašo teismo apie tai pranešti prokurorui.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

Atsakovė R. V. paaiškino, kad, nenorėdami laikyti turėtų laisvų (apie 60 000 Eur) per penkiolika metų gyvenant Airijoje uždirbtų pinigų namie ar banke, pasiūlius pažįstamam per bendrus draugus R. B., sutiko juos paskolinti (jo buvo prašiusi tuo pasidomėti). Paskola beprocentinė todėl, kad skolino neilgam terminui (metams), skolininkė įkeitė butą, buvo numatyti delspinigiai; pinigus laikant banke, palūkanų irgi nebūtų; apie paskolos atlygintinumą tada nepagalvojo. R. B. jau buvo suradęs paskolos gavėją, kai abu atsakovai kartu su juo nusprendė dėl delspinigių dydžio. Vykstant pas notarę pinigus davė R. B. (dėl saugumo). Ieškovei pas notarę buvo perduota 49 600 Eur, nes tiek ji su R. B. buvo susitarusi pasiskolinti. Ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad paskolino 40 000 Eur, T. Č. galėjo supainioti. Notarė sutartį tikrai skaitė, klausė, ar suprato, visi patvirtino supratę. Pas notarę užtruko apie valandą. Delspinigius „į priekį“ pasiėmė išėję iš notarės, nes ieškovė sakė galimai turėsianti problemų dėl skyrybų. Susitarė, kad delspinigiai už dvylika dienų; jei skolą grąžins laiku, bus įskaityta į skolos grąžinimą, jei ne – į delspinigius. Pagal sutartį ieškovė pasiskolintus pinigus galėjo atiduoti visus arba dalimis pasirinktinai atsakovams arba R. B. Atsakovai gyveno (duomenys neskelbtini) (paskolos sutartyje nurodytu adresu), ieškovei savo telefono numerį davė išėję iš notarės. T. Č. adresas nurodytas sutartyje; ar davė jo telefoną, negalinti pasakyti. Gal po keturių mėnesių po sutarties sudarymo ji kreipėsi į R. B. sužinoti, kaip paskolos reikalai ir padėti susigrąžinti skolą. Į jį kreipėsi dėl to, kad jis į šį sandorį „įvėlė“, ji augino vaikus ir pati neturėjo galimybės tuo užsiimti. R. B. sutiko padėti. Kai jis gaudavo iš ieškovės pinigus, atsakovei atnešdavo. Per tris kartus atnešė 9 600 Eur. Pati su ieškove nekontaktavo todėl, kad tuo metu ne taip gerai kalbėjo lietuviškai (yra Latvijos pilietė, Lietuvoje gyvena nuo 2014 m. ar 2015 m.). Ieškovės telefono numerio neturėjo, nes žinojo, kad visus tuos duomenis turi notarė, be to, pasitikėjo R. B. T. Č. pažįsta nuo 2002 m., daugiau paskolų jam dalyvaujant nėra. Kadangi ieškovė paskolos negrąžino nei sutartu terminu, nei vėliau, 2018 m. kreipėsi į Kauno notarą R. P. (išieškojimas pagal išduotą vykdomąjį įrašą neįvyko dėl įkeitimo sandorio panaikinimo), o 2020 m. dėl vykdomojo įrašo kreipėsi į Jonavos notarę G. P. Notarės padėjėja išaiškino, kad delspinigius galima skaičiuoti už 180 dienų, taip pat kad kreditoriai turi teisę gauti 5 proc. metines palūkanas; darbuotojos viską apskaičiavo ir pranešė pateiksiančios notarei.

Atsakovas palaikė jos paaiškinimus, nurodė, kad R. B. jam paskolos pinigų negrąžino, nes iš Lietuvos jis buvo apie metus laiko išvykęs. T. Č. yra jo senas draugas, kuriam suteikė įgaliojimą padėti jo šeimai, jei reikės. Nei jam, nei R. B. atlygio už tai nežadėjo.

Šalies argumentai

Palaikydama jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus atsakovų atstovė paaiškino, kad ieškovės argumentai nepagrįsti. Ieškinyje ji nurodė atsakovais R. V. ir D. V., neginčija paskolos sandorio CK 1.87 straipsnio pagrindu kaip apsimestinio dėl paskolos davėjo. Jokie asmenys pagal šią sutartį negalėjo ir negali gauti metinių palūkanų, kadangi paskola yra beprocentinė (sutarties 2.1 punktas), jokių sutarties sąlygų, nustatančių teises tretiesiems asmenims, sutartyje nėra. Nėra jokių įrodymų, kad tarp ieškovės ir R. B. buvo sudaryta atlygintinė tarpininkavimo sutartis, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 10 000 Eur tarpininkavimo mokestį. Paskolos sutarties 3.2 punkte jos gavėja pavirtina, kad visą paskolos sumą 49 600 Eur gavo grynaisiais pinigais ir dėl to paskolos davėjams jokių pretenzijų neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje. Niekuo nepagrįstas ieškovės teiginys, jog notarė I. Š. tinkamai neįvykdė pareigos užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Ieškovė neįrodė, kad gavo iš atsakovų 30 000 Eur, o ne 49 600 Eur, ir kad visiškai įvykdė savo prievolę kreditoriams pagal paskolos sutartį. Po pinigų perdavimo ieškovei pokalbyje tarp jos, atsakovės ir atsakovo įgalioto atstovo T. Č. ieškovė paminėjo, kad pinigai jai reikalingi skubiai, nes planuoja pirkti sublokuotą namą, o grąžinti paskolą galės kai pasibaigs kažkokios teisminės bylos, kurios gali užtrukti. Tada pasitarę vietoje ir supratę, kad ieškovė gali vėluoti grąžinti paskolą nustatytu terminu, šalys susitarė, kad ieškovė duoda 2400 Eur atsakovams kaip galimų delspinigių užstatą. Jų suma nebuvo tuo metu apskaičiuota kokiu nors principu, nes šalys nežinojo, ar bus vėluojama grąžinti paskolą ar jos dalį, ar ne. Šalys susitarė, kad, jei ieškovė pinigus grąžins laiku, 2400 Eur bus įskaičiuoti į paskolos grąžinimą, o jei vėluos – bus laikomi delspinigiais. Atsakovai pripažįsta, kad ieškovė dalį skolos – 9600 Eur – grąžino dalimis ir kad pinigus dalimis grąžindavo per jų pažįstamą R. B. Sandorio sudarymo metu ir po jo atsakovas dirbo užsienyje, atsakovė augino du mažamečius vaikus, todėl nuvykti į kitą miestą susitikti su ieškove dėl pinigų grąžinimo jai buvo sudėtinga. Pasitikėdama R. B., kuris dažnai važinėjo į Palangą, paprašydavo, kad jis susitiktų su ieškove, pasiimtų pinigus ir perduotų jai. Iki 2017 m. kovo 23 dienos ieškovė grąžino 9600 Eur ir paprašė pratęsti sutartį dar 3 mėnesiams iki 2017 m. birželio 23 d. Dėl paskolos pratęsimo buvo susitarta 2017 m. balandžio 4-5 dienomis. Padedant R. B. šalys susitarė, kad 2016 m. kovo 23 d. sumokėti 2400 Eur padengia 12 dienų delspinigius, skaičiuojant nuo likusios 40 000 Eur sumos (40 000 Eur /100 x 0,5 x 12 d.), todėl į paskolos grąžinimą ši suma nebuvo įskaičiuota. Atsakovo įgaliotinis T. Č. parašė pakvitavimą dėl 9600 Eur, nurodė, kad skolos likutis 2017 m. birželio 23 dienai yra 40 000 Eur, taip patvirtindamas sutarties pratęsimą. Atsakovai pripažįsta, kad su ieškove bendravo, derino paskolos grąžinimo ir sutarties pratęsimo klausimus R. B. Suėjus galutiniam paskolos grąžinimo terminui ieškovė paskolos negrąžino, o R. B. jai kelis kartus priminus dėl paskolos grąžinimo, pradėjo vengti bendravimo. Atsakovai buvo priversti kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo į Kauno m. 8-ojo notaro biuro notarą R. P., vykdomasis įrašas buvo atliktas 2018 m. gegužės 16 d., pateiktas vykdyti antstolei R. S., kuri paskelbė elektronines įkeisto turto varžytines, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-283-826/2020 buvo panaikintas 2016 m. kovo 22 d. notarės I. Š. patvirtintas J. B. Š. vienašalis sandoris, kuriuo ji davė ieškovei sutikimą įkeisti 2-jų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 23 d. notarės I. Š. patvirtinta sutartinė hipoteka, reg. Nr. 1355, kurios pagrindu ieškovė įkeitė atsakovams minėtą butą. J. B. Š. sutikimas įkeisti butą (o kiti sandoriai kaip išvestiniai iš šio sandorio) buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, teismui nustačius, kad ji ginčijamo sandorio metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichinės sveikatos būklės. Minėtoje byloje V. R. buvo atsakovė pagal ieškinį. Ji visiškai sutiko su J. B. Š. ieškiniu, nurodė, kad J. B. Š. ja pasitikėjo, prašė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir butą grąžinti J. B. Š. Todėl akivaizdu, kad pati ieškovė V. R. nuo pat pradžių buvo nesąžininga, nuslėpė nuo notarės I. Š. svarbias aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sutikimo patvirtinimui, ir galimai iš anksto numatė galimybę išvengti paskolos grąžinimo bei išieškojimo į įkeistą turtą nukreipimo. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad jos įsipareigojimas paskolą grąžinti grynais pinigais įrodo atsakovų ketinimą nesąžiningais veiksmais iš sutarties nepagrįstai praturtėti. CK VI knygos normos, reglamentuojančios paskolos teisinius santykius, numato galimybę paskolą suteikti tiek grynais pinigais, tiek pavedimu į banko sąskaitą. Nepagrįsti teiginiai apie R. B. nepasirašymą gavus iš ieškovės paskolos grąžinimą, motyvuojant T. Č. išvykimu. Ieškovė turėjo atsakovų kontaktus (telefono numerius), paskolos sutartį, kurioje yra nurodyti paskolos gavėjų ir įgalioto asmens adresai, todėl, jei matytų, kad R. B. ją apgaudinėja, galėjo parašyti registruotą laišką, ar net nuvykti nurodytais adresais ir susitikti su atsakovais. Be to, Paskolos sutarties 3.7 punkte yra paaiškinta, kaip turėjo būti įformintas paskolos grąžinimas. Jei ieškovė paskolą (visą ar dalimis) norėjo grąžinti, ji turėjo reikalauti pakvitavimų, o jei išduoti pakvitavimus būtų atsisakyta – turėjo teisę nemokėti pinigų, o jei jai kilo kokių nors abejonių dėl atsakovo ar R. B. sąžiningumo, galėjo pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe įnešti paskolos grąžinimui skirtus pinigus į notaro, patvirtinusio paskolos sutartį, depozitinę sąskaitą. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog susitarimas skolą grąžinti grynais pinigais patvirtina, kad atsakovai nenorėjo deklaruoti paskolos, išvengti mokesčių valstybei, ar kad kelia abejonių atsakovų deklaracijose nurodytas piniginių sumų dydis. Ieškovė pati sau prieštarauja. Ji neginčija, kad pinigai buvo jai paskolinti, ginčija jai perduotų pinigų sumą. Atsakovų dvejų metų metinių pajamų deklaracijų duomenys nepaneigia fakto, kad jie disponavo 49 600 Eur suma. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą, galiojusį paskolos sutarties sudarymo metu, atsakovai neturėjo prievolės deklaruoti suteiktą paskolą. Paskola yra neatlygintinė, todėl mokėti mokesčių už grąžintą paskolą atsakovams taip pat nereikia. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad R. B. jai nepasirašydavo pinigų gavimo raštelių, aiškindavo, jog juos duos vėliau, nes T. Č. yra išvykęs. Ieškovė žinojo, kas yra paskolos davėjai, todėl galėjo kreiptis į juos tiesiogiai dėl paskolos grąžinimo ir pakvitavimo pasirašymo. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie piniginių lėšų nuėmimą nuo banko sąskaitos niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad šios lėšos būtų perduotos atsakovams, įgaliotam asmeniui arba R. B. Ieškovė, tariamai grąžindama paskolos sutarties dalyką, nesilaikė paskolos sutarties sąlygų. Netinkamai įforminus tariamą paskolos sutarties dalyko grąžinimą, visi neigiami padariniai kyla ieškovei, todėl atmestinas nepagrįstas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ji visiškai įvykdė savo prievolę kreditoriams pagal 2016 m. kovo 23 d. paskolos sutartį. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl netesybų sumažinimo. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Ieškovė grąžino tik nežymią skolos dalį (9600 Eur). Paskolos grąžinimo terminas praleistas žymiai (skola turėjo būti grąžinta 2017 m. birželio 23 d.), paskolos sutartyje nebuvo susitarta dėl palūkanų ir jos nebuvo mokamos. Todėl delspinigių mažinimas iki 0,02 proc. už vieną uždelstą dieną iš esmės pažeistų atsakovų interesus, suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą, būtų pažeista sutarties šalių interesų pusiausvyra. Nepagrįstas reikalavimas panaikinti vykdomąjį įrašą. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įkeitimo panaikinimo, neteko galios notaro R. P. išduotas vykdomasis įrašas. Šalių paskolos sutartis yra notarinės formos, todėl notarė G. P. pagrįstai priėmė atsakovų prašymą išduoti vykdomąjį įrašą. Paskolos grąžinimo terminas buvo pasibaigęs. Notarė G. P. išsiuntė skolininkei pranešimą 2020 m. spalio 16 d. Skolininkei prievolės neįvykdžius, 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovams išdavė Vykdomąjį įrašą (toliau – Vykdomasis įrašas, ginčo vykdomasis įrašas. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą. Atsižvelgiant į tai, kad notarei G. P. nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovė (skolininkė) prievolę pagal paskolos sutartį įvykdė, notarė pagrįstai vykdomojo įrašo nepanaikino. Šis ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas, nes nagrinėjant bylą ieškovė nepateikė įrodymų, jog yra grąžinusi atsakovams 40 000 eurų.

Trečiasis asmuo notarė I. Š. savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ar tenkinimo nenurodė. Palaikydama 2021 m. rugsėjo 23 d. pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus notarė 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sutarties sudarymo laiką su ja suderino ieškovė. Neprisimena, kas iš kreditorių pusės sandorio parengimui telefonu pasakė paskolos sumą, terminus, kitas sąlygas. Neprisimena, ar tada, kai visi susirinko, tos sąlygos buvo koreguojamos vietoje, tačiau ji sutartį skaitė garsiai ir klausė, ar viskas joje nurodyta „tikrai taip“. Dalyvavo ieškovė, atsakovė, atsakovo įgaliotas atstovas T. Č. ir dar vienas neprisistatęs vyras, kurį ieškovė žinojo (sudarant sutartis, ypač dėl didelės pinigų sumos ar kai dalyvauja senyvo amžiaus žmonės, būna, kad dalyvauja ir pašaliniai asmenys). Notarei perskaičius sutartį, jokių pastabų, pakeitimų ar papildymų sutarties dalyviai dėl jos nepareiškė. Prie notarės jie nesitarė dėl palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, buvo susitarę tik dėl tuo metu didelės paskolos sumos ir nemažų delspinigių, todėl notarė klausė ieškovės, ar ji pajėgs per metus tokią sumą atiduoti. Notarei pasakius, kad gal geriau skolintis iš banko, ieškovė atsakė, kad jai labai reikia pinigų ir labai greitai. Nesakė, kad ieškovė dabar jau viską prarado, taip negalėjo sakyti. Teiravosi, ar ieškovė įvertino savo galimybes skolą atiduoti per metus. Ieškovė sakė, kad turi turto, jį parduos ir atiduos. Paskolą šalys susitarė atiduoti grynais pinigais. Sutartyje buvo nurodytas deklaruotos atsakovų gyvenamosios vietos adresas, įstatyme imperatyviai nėra sureguliuotas gyvenamosios vietos apibrėžimas sutartyse. Dėl delspinigių dydžio telefonu buvo išreikštas konkretus pageidavimas. Praktikoje 0,5 proc. delspinigiai pagal paskolos sutartį praktikoje nėra labai didelė suma; pagal vekselius visuotinai pripažinta delspinigių suma yra 0,06 proc. Sandorio tvirtinimas truko apie pusvalandį. Neatlygintinos (beprocentinės) paskolos nedraudžiamos, kaip ir jų sumokėjimas grynais pinigais. Ar notarė šalių teiravosi dėl palūkanų, negali pasakyti. Pinigų perdavimą-priėmimą notarė matė, juos perdavė vienas iš vyrų, ieškovė pati juos perskaičiavo ant stalo, buvo būtent 49 600 Eur. Ieškovė patvirtino, kad pinigai atitinka paskolos sumą ir sutartį pasirašė. Raštelių rašymo notarė nematė, jokio pinigų stumdymo neatsimena. Kas užsakė hipotekos sandorį, negali pasakyti, tačiau užsakę asmenys turėjo žinoti, koks turtas bus įkeistas; senelę atvežė ieškovė. Ieškovė į notarę dėl paskolos grąžinimo problemų nesikreipė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo notarė G. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu dėl Vykdomojo įrašo panaikinimo nesutinka, kadangi jo sudarymo metu notarei nebuvo žinomas joks teisinis pagrindas, dėl kurio Vykdomasis įrašas negalėtų būtų sudarytas. Jis buvo sudarytas kreditorių atsakovų prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo, notarinio registro Nr. GP-6006. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. spalio 16 d. ieškovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas Pranešimas skolininkui, kuriame nurodoma: „Aš, Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. P. pranešu, kad Jonavos rajono 2-ajame notaro biure 2020 m. spalio 16 d. gautas paskolos davėjų, D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), prašymas dėl priverstinės skolos išieškojimo. Paskolos davėjų prašyme nurodyti šie duomenys: negrąžintos skolos dalis 40 000 Eur, pagrindinio reikalavimo suma 83 620 Eur, delspinigiai 36400 Eur, metinės palūkanos 7220 Eur. Skolininkas: V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, siūlau ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti Jonavos rajono 2-ajam notaro biurui arba pateikti Jonavos rajono 2-ajam notaro biurui duomenis dėl kreditorių reikalavimų nepagrįstumo. Per dvidešimt dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos nesumokėjus kreditoriui skolos ir nepranešus apie prievolės įvykdymą Jonavos rajono 2-ajam notaro biurui duomenų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, bus atliktas vykdomasis įrašas 2016 m. kovo 23 d. sudarytą paskolos sutartį, patvirtintą Plungės r. 1-ojo notaro biuro notarės I. Š. reg. Nr. 1354.“ Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Notarė, gavusi kreditorių prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrino, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikę asmenys yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditoriai; ar kreditorių prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, išsiuntė skolininkei pranešimą, kuriame nurodė kreditorių pateiktus duomenis ir siūlymą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriams skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditorių reikalavimo nepagrįstumo. Šiuo atveju skolininkė nepasinaudojo jai įstatymo numatyta teise raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, kreditoriai nurodė, kad prievolė pagal Paskolos sutartį yra visiškai neįvykdyta, prašė išduoti vykdomąjį įrašą visai nurodytai sumai, todėl notarei nekilo abejonių dėl pateikto prašymo pagrįstumo ir buvo išduotas Vykdomasis įrašas. Tik tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad ieškovė visiškai įvykdė savo prievolę pagal Paskolos sutartį, atsirastų teisinis pagrindas panaikinti ginčo Vykdomąjį įrašą.

2022 m. birželio 8 d. ir rugsėjo 5 d. teismo posėdžiuose notarė G. P. prašė teismo nuožiūra spręsti dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo ir paaiškino, kad Vykdomajame įraše sumos nurodytos taip, kaip jas teikė kreditoriai, nes notarai skaičiavimų nedaro. Ginčo Vykdomajame įraše nurodytų sumų apskaičiavime ji nedalyvavo, tai atliko kreditoriai. Nagrinėjamu atveju apskaičiavimas buvo padarytas ant lapelio, kurio dabar neturi, skaičiavimų turinys atsispindėjo skolininkei išsiųstame pranešime. Jei notarė delspinigius būtų įrašiusi pagal sutartį (už 2017 m. 283 dienos, 2018 m. ir 2019 m. po 365 d., 2020 m. 311 d. ir t.t.), gautųsi gąsdinanti suma. 2022 m. birželio 22 d. teismui pateiktoje informacijoje, registracijos Nr. DOK-16548, nurodžiusi paskolos sumą ir delspinigius už 180 dienų pagal Sutartį; nors ji beprocentinė (neatlygintinė), palūkanos skaičiuotinos pagal CK 6.210 straipsnį plius netesybinės palūkanos, nes prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš šalių ir jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų, šalių procesinių dokumentų ir jų pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. kovo 23 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarė I. Š. patvirtino Paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 1354, pagal kurią atsakovai perdavė ieškovei nuosavybėn paskolos sumą 49 600 Eur grynais pinigais sutarties sudarymo metu, paskolos sumą ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. kovo 23 d. Šalių susitarimu, pagal šią sutartį ieškovei suteikta paskola yra beprocentinė (neatlygintinė). Pagal sutarties 2.2 punktą, paskolos gavėja turi teisę grąžinti paskolos davėjams visą paskolos sumą anksčiau termino arba grąžinti paskolą dalimis. Pagal sutarties 2.3 punktą, paskolos gavėja įsipareigojo mokėti paskolos davėjams delspinigius už laiku negrąžintą paskolą po 0,5 proc. dydžio nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos.

Prievolių įvykdymo pagal paskolos sutartį užtikrinimui 2016 m. kovo 23 d. notarė I. Š. patvirtino Sutartinę hipoteką, registro Nr. 1355, kurios pagrindu ieškovė įkeitė atsakovams 2-jų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 22 d. notarė I. Š. patvirtino J. B. Š., kuri perleido ieškovei minėtą butą su sąlygą išlaikyti iki gyvos galvos, vienašalį sandorį, notarinio registro Nr. 1314, kuriuo ji davė ieškovei sutikimą šį butą įkeisti. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-283-826/2020 šis vienašalis sandoris buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu teismui nustačius, kad J. B. Š. ginčijamo sandorio metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichinės sveikatos būklės (kiti susiję sandoriai panaikinti kaip išvestiniai iš šio sandorio).

Žemesnės instancijos teismas

Paskolos sutarties sudarymo dieną atsakovo atstovas T. Č. raštu patvirtino, jog iš ieškovės pagal paskolos sutartį gavo 2 400 Eur.

2017 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje (tiksli data nenustatyta) atsakovo atstovas T. Č. raštu patvirtino paskolos sutarties šalių susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo iki 2017 m. birželio 23 d. bei faktus, jos ieškovė yra sugrąžinusi 9 600 Eur paskolos dalį, o likusi skola dalis yra 40 000 Eur.

Dėl paskolos sandorio sumos

Teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, jog paskolos sandoris buvo sudarytas dėl 30 000 Eur sumos, yra nepagrįstas.

Ieškovė ir liudytojas R. B., su kuriuo ji tarėsi dėl paskolos sutarties sąlygų, skirtingai nurodo sutartą ir ieškovei perduotą paskolos sumą, susitarimą dėl palūkanų už naudojimąsi paskola ir netesybų. Ieškovės teigimu, jie susitarė dėl 40 000 Eur paskolos ir 2 procentų metinių palūkanų, t. y. 9600 Eur, o sutarties sudarymo metu R. B. iš jos pareikalavo dar 10 000 Eur sutarties sudarymo mokesčio. R. B. teigimu, buvo susitarta dėl ieškovei perduotos 49 600 Eur paskolos sumos, grąžinimo termino ir 0,5 proc. delspinigių (dėl paskolos grąžinimo termino ginčo nėra).

Liudytojas R. B. parodė, kad, ieškovės teigimu, paskolos jai reikėjo namo pirkimui, sakiusi, jog turi bylų. Kas davė jo telefono numerį, nežinantis. Ieškovė prašė padėti, jis pinigų neturėjo, žinojo, kad turi atsakovai ir jiems pasiūlė paskolinti. Atsakovus pažįsta per T. Č. Su ieškove susitarė dėl paskolos sumos 49 600 Eur, grąžinimo termino ir 0,5 proc. delspinigių. Pas notarę susitarė dėl 2 400 Eur garanto, jei ieškovė pavėluos paskolą grąžinti; kieno iniciatyva, nebeprisimena. Dėl 10 000 Eur ieškovė meluoja. Pas notarę paskolos sutartis buvo garsiai skaitoma. Notarė klausė, kaip ieškovė paskolą grąžins; ieškovė sakė, kad išsiskyrusi su vyru praturtės. 9 600 Eur sugrąžinimo pakvitavimas buvo pasirašytas, kai ieškovė tą sumą per kelis kartus grąžino. Jį surašant dalyvavo, tikslių aplinkybių nebeprisimena. Ieškovės prašymu pinigų jis važiuodavo paimti į Palangą prie jos namų, tai vykdavo jo iniciatyva; kada pirmą kartą kreipėsi į ieškovę dėl skolos grąžinimo, neprisimena.

Liudytojas T. Č., atsakovą pagal įgaliojimą atstovavęs Sutarties sudarymo metu, patvirtino, kad pas notarę ieškovei buvo perduota 49 600 Eur, notarė sutartį perskaitė. Apie delspinigių dydį jis nežino, dėl grąžinimo būdo tarėsi ne jis. Susirašinėjimo notarės kabinete nematė. Perduotus paskolos pinigus skaičiavo visi pas notarę. 2400 Eur ieškovė sumokėjo lauke, neprisimena kam, gal ir R. B., nes ji sakė, kad dėl ginčų su vyru gali užtrukti paskolos grąžinimas. Atsakovės prašymu jis ieškovę ragino sugrąžinti pinigus, jai rašė, tačiau ieškovė yra „aukščiausio lygio sukčius“. Pakvitavimą dėl 9600 Eur grąžinimo pasirašė automobilyje jiems trims susitikus po metų, nes tiek pinigų per kelis kartus ji buvo grąžinusi R. B., o jis perdavė atsakovei. (R. B. paskambinęs pasakydavo, kad turi kažkiek pinigų, dalimis juos perduodavo T. Č., tačiau jis neturėdavo laiko susitikti kiekvienam pinigų perdavimui). Ieškovė prašė patvirtinti, kad tiek atiduota ir pratęsti grąžinimo terminą, tada paskolą atiduos. Ikiteisminio tyrimo metu pasakęs likusią skolos sumą 40 000 Eur.

Iš ieškovės rašytinio patvirtinimo paskolos sutarties 3.2 punkte šalių ir notarės I. Š. paaiškinimų nustatyta, kad ginčo Sutartyje (oficialiame rašytiniame įrodyme) nurodyta paskolos suma ieškovei buvo perduota, todėl nėra jokios pagrįstos vados sutikti su ieškovės teiginiu, jog jai buvo perduota 30 000 Eur (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 1.74 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis)). Ieškovės siekiamos išvados nebūtų galima daryti ir tuo atveju, jei būtų įrodytas jos teiginys apie tai, kad išėjus iš notarės kabineto R. B. iš pasiskolintos sumos ji atidavė 10 000 Eur kaip sutarties sudarymo mokestį. Visų pirma, pastarosios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai (nei rašytiniai, nei kitų bylos dalyvių paaiškinimai), o pagal 2016 m. kovo 23 d. galiojusios CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1240 redakciją, rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Antra, jei tokia suma ir būtų atiduota kaip sutarties sudarymo mokestis, tai nepaneigia 49 600 Eur paskolos sumos perdavimo ir gavimo (disponavimas gauta paskolos suma buvo ieškovės dispozicijoje). Trečia, ieškovės paaiškinimai nepatikimi, nes nėra vienodi ir nuoseklūs. Teismo posėdyje ji pripažino, kad su R. B. nesitarė dėl tokio sutarties sudarymo mokesčio, teigė, jog sutartyje įrašyta 9 600 Eur suma yra paslėptos palūkanos, t. y. suma, kurios ieškovė negavo ir kurios R. B. nenorėjo rodyti paskolos sutartyje. Toks paaiškinimas prieštarauja pirmajam teiginiui apie 10 000 Eur sumokėjimą R. B. iš jai perduotų paskolos pinigų išėjus iš notarės kabineto kaip sutarties sudarymo mokesčio, taigi nėra įrodytas nei ieškovės nurodomas sandoris dėl 10 000 Eur atidavimo R. B., nei tokio sandorio įvykdymas. Šalių parašais patvirtintas ir ieškiniu ieškovės neginčijamas susitarimas paskolos sutarties 2.1 punkte, jog paskola yra beprocentinė, paneigia ieškovės teiginį apie tai, kad sutartyje įrašyta 9 600 Eur suma yra paslėptos palūkanos, todėl nesiremtina Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. M-2-04-00319-20 metu liudytoju apklausto T. Č. atsakymu į klausimą, kokia paskolos suma buvo suteikta V. R. (ikiteisminio tyrimo metu liudytojas atsakė, jog 40 000 Eur, o apklaustas teisme paliudijo, kad tada įvardijo likusią skolos sumą). Aplinkybė, kad atsakovai nedeklaravo suteiktos paskolos, nepaneigia notariškai patvirtintoje sutartyje nurodytos pinigų sumos perdavimo-priėmimo.

Nurodytų aplinkybių pagrindu atmestini ir ieškovės argumentai, jog notarė I. Š. tinkamai neįvykdė pareigos užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių.

Dėl ieškovės skolinių įsipareigojimų įvykdymo

Nesutiktina su ieškovės reikalavimu pripažinti, kad ji visiškai įvykdė savo prievolę kreditoriams pagal paskolos sutartį.

Teismas konstatuoja, jog CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (skolos dalies grąžinimo patvirtinimą rašytine forma) visiškai atitinka tik vienas byloje esantis įrodymas – minėtas 2017 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje surašytas T. Č. rašytinis patvirtinimas, kad ieškovė grąžino 9 600 Eur dydžio paskolos dalį ir kad paskolos grąžinimo terminas ieškovės prašymu pratęstas iki 2017 m. birželio 23 d.

Teismo vertinimu, ieškovė įrodė ir 2 400 Eur skolos dalies grąžinimą. Nors 2016 m. kovo 23 d. raštelyje nėra įvardinta, kad atsakovo atstovo gauta suma yra skolos grąžinimas, atsakovai neįrodė, jog 2 400 Eur buvo gauti kaip delspinigių sumokėjimo garantas – tokio įrašo rašytiniame įrodyme nėra. Negalima laikyti, kad 2 400 Eur perdavimu ieškovė įvykdė savo įsipareigojimą dėl delspinigių, nes tuo metu prievolės įvykdymo termino ji nebuvo praleidusi. Raštelyje pažymėta, kad pinigai gauti pagal paskolos sutartį.

Atmestini ieškovės argumentai, jog paskolos sugrąžinimą jos nurodomomis dalimis įrodo ieškovės sudaryta lentelė, parengta pagal jos banko sąskaitos išrašą apie išgrynintus pinigus.

Teismas konstatuoja, kad, R. B. pripažįstant tik 9 600 Eur gavimą, juolab paskolos termino pratęsimo metu ieškovei gavus rašytinį patvirtinimą, jog yra atidavusi tik tokią skolos dalį, lentelė negali būti pripažinta skolos grąžinimo įrodymu. Pinigų atidavinėjimo ieškovės nurodytu būdu nepatvirtina jokie kiti duomenys. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad jos įsipareigojimas paskolą grąžinti grynais pinigais įrodo atsakovų ketinimą nesąžiningais veiksmais iš sutarties nepagrįstai praturtėti. CK VI knygos normos, reglamentuojančios paskolos teisinius santykius, numato galimybę paskolą suteikti tiek grynais pinigais, tiek pavedimu į banko sąskaitą. CK 6.156 straipsnio 4 dalis įtvirtina sutarties šalių teisę sutarties sąlygas nustatyti savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Įstatymuose nėra įtvirtintas konkretus paskolos objekto grąžinimo būdas – grynais pinigais ar pavedimu į banko sąskaitą, nėra draudimo grąžinti skolą grynais pinigais. Nepagrįsti ir ieškovės teiginiai apie R. B. nepasirašinėjimą gavus iš ieškovės paskolos grąžinimą dalimis, tai motyvuojant T. Č. išvykimu. Paskolos sutartyje yra nurodyti paskolos gavėjų ir įgalioto asmens adresai, todėl matydama, kad R. B. ją apgaudinėja, ieškovė galėjo parašyti atsakovams registruotą laišką ar nuvykti nurodytais adresais su jais susitikti (įrodymų apie tokius bandymus ieškovė nepateikė). Be to, Paskolos sutarties 3.7 punkte yra konkretizuota, kaip turėjo būti įformintas paskolos grąžinimas: „Paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui momento. Pagal CK 6.65 straipsnį, paskolos davėjai priimdami grąžinamą paskolos sumą, privalo duoti paskolos gavėjai notariškai patvirtintą pakvitavimą apie visišką prievolės įvykdymą. Esant daliniam paskolos grąžinimui, paskolos davėjai apie gautą paskolos dalį patvirtina raštu ant paskolos gavėjai priklausančios paskolos sutarties egzemplioriaus arba parašo tai patvirtinantį pakvitavimą ant atskiro popieriaus lapo.“ Tai įrodo, jog ieškovė negalėjo nesuprasti, kaip įforminamas paskolos grąžinimas. Jei ieškovė paskolą (visą ar dalimis) norėjo grąžinti, ji turėjo reikalauti pakvitavimų, o jei išduoti pakvitavimus būtų atsisakyta – turėjo teisę nemokėti pinigų. CK 6.56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens (1 punktas), kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą (3 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, o 3 dalyje numatyta, kad notaras, bankas ar kita kredito įstaiga, į kurios depozitinę sąskaitą sumokėti pinigai, per protingą terminą turi apie tai pranešti kreditoriui. Taigi ieškovė, jei jai kilo kokių nors abejonių dėl atsakovų ar R. B. sąžiningumo, galėjo pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe įnešti paskolos grąžinimui skirtus pinigus į notaro, patvirtinusio paskolos sutartį, depozitinę sąskaitą. Jei ir būtų galima laikyti, kad ieškovė neturėjo atsakovų telefonų numerių ar jų namuose nerado, remiantis CK 1.6 straipsnio 1 dalimi įstatymų nežinojimu negali būti pateisinamas ilgalaikis, anot ieškovės, netinkamas paskolos sutarties vykdymas (ieškovė patvirtino, jog dėl jos nurodomų pinigų grąžinimo aplinkybių į notarę nesikreipė, su niekuo nesikonsultavo, į policiją kreipėsi tik 2020 m. gruodžio mėnesį), juolab įvertinus tai, kad Paskolos sutarties 3.7 punkte išdėstytas šalių susitarimas yra visiškai aiškus. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo metu nuo 2014 m. iki 2016 m. pabaigos Plungės apylinkės teisme vyko civilinės bylos Nr. e2-9-225/2016 nagrinėjimas dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto padalinimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe, kurioje V. R. buvo atsakove ir turėjo atstovą advokatą, 2017-2020 m. laikotarpiu teismuose buvo sprendžiami toje byloje priimto sprendimo vykdymo klausimai, kitose bylose V. R. buvo pareikšti reikalavimai dėl prievolių vykdymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovė paaiškino, kad yra įgijusi vidurinį išsilavinimą ir daugiau bei 20 metų dirba (duomenys neskelbtini) buhalterės padėjėja-apskaitininke, kurios funkcijos yra surašyti sąskaitas, perskaičiuoti kainas, kt. Teismo vertinimu, visa tai sudaro pagrindą atmesti ieškovės argumentus apie patirties neturėjimą gyvenimo srityse, susijusioje su dokumentų skaitymu, pasirašymu ir savo teisių įgyvendinimu (CPK 185 straipsnis).

Ieškovės siekiamos įrodyti aplinkybės apie skolos atidavimą nepatvirtina ir jos pokalbio su R. B. garso įrašas. Iš jo matyti, kad ieškovė teigia norinti atiduoti visą sumą ir klausia, kiek jos liko 2018 m. rugpjūčio mėn. R. B. atsako, kad susitiksim ir suskaičiuosim, kad yra parašyta tame laiške, su viskuo gaunasi 70 000, netesybos išaugo; ieškovė teigia norinti atiduoti, atsiskaityti ir kad jis neieškotų laiško. Duomenų apie žinutėmis perduotus atsakovų ar R. B. bei T. Č. pripažinimus apie skolos grąžinimą byloje nėra, ieškovės atstovo pateiktos telefono ekrano nuotraukos šiuo aspektu neinformatyvios.

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad ieškovė yra įrodžiusi ne visos, o 12 000 Eur dydžio skolos dalies grąžinimą (dalies sutartinių įsipareigojimų įvykdymą). Negrąžinta skolos dalies sudaro 37 600 Eur.

Dėl sutartinių netesybų sumažinimo

Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu, kuris gali būti pareikštas teikiant atsiliepimą ar kitos formos atsikirtimus į kreditorius pareikštą reikalavimą priteisti netesybas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 29, 32, 34 punktus).

Įvertinus aplinkybę, kad vienos dienos delspinigiai pagal Paskolos sutartį sudaro 188 Eur (37 600x0,5/100x182), o visa jų suma, kaip paaiškino notarė G. P., pagal atsakovų pageidavimą vien tik už 182 dienas sudaro beveik visą negrąžintos 37 600 Eur dydžio paskolos sumą (34 216 Eur), teismas sutinka su ieškove, jog tokio dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl sumažintini iki 0,02 proc. (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Šią išvadą teismas grindžia ir atsakovės paaiškinimu teismo posėdyje, iš kurio galima daryti išvadą, jog dėl savalaikio pinigų negrąžinimo atsakovai didelių nuostolių nepatyrė (atsakovė nurodė, kad pinigus skolino neturėdami tikslo praturtėti ar užsidirbti, kad bankuose už juos irgi nebūtų gavę jokių palūkanų, dėl delspinigių susitarė norėdami tik apsidrausti). Tuo remiantis darytina išvada, jog paskolos sutartimi sutartas delspinigių dydis konkrečiu atveju yra neproporcingas padarytam Sutarties pažeidimui atsižvelgiant net ir į tai, kad ieškovė didžiosios skolos dalies negrąžina daugiau nei šešerius metus.

Dėl vykdomojo įrašo panaikinimo

Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovai pateikė prašymą Jonavos rajono 2-jam notarų biurui dėl vykdomojo įrašo atlikimo dėl skolos išieškojimo iš ieškovės pagal 2016 m. kovo 23 d. Plungės rajono 1-ojo notaro biuro notarės I. Š. patvirtintą Paskolos sutartį, registro Nr. 1354.

Minėto biuro notarė G. P. 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovams išdavė Vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. GP-6007, pagal kurį nurodyta iš V. R. atsakovų naudai pagal 2016 m. kovo 23 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtintą Paskolos sutartį, registro Nr. 1354, išieškotinas 83 620 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro negrąžinta skolos dalis 40 000 Eur; delspinigiai 36 400 Eur, metinės palūkanos 7 220 Eur, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo visos įsiskolinimo sumos nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško skolos apmokėjimo; kreditoriaus išlaidos už notaro paslaugas 202,95 Eur, bendra suma 83 822,95 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos įsiskolinimo sumos nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško skolos apmokėjimo.

Teismas sprendžia, kad šis vykdomasis įrašas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis Paskolos sutarties ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 patvirtintos Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.3, 7.2 ir 8 punkto reikalavimų.

Pagal Aprašo 6.3 punktą, kreditoriaus prašyme turi būti nurodytas neįvykdytos prievolės dydis, tačiau atsakovų pateiktame prašyme (notarės atsiliepimo į i ieškinį priede) jis nenurodytas.

Aprašo 7.2 punktas įpareigoją notarą patikrinti, ar kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis, tačiau notarė šios pareigos neįvykdė – nors paskolos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad ji beprocentinė, vykdomajame įraše nustatytos 7 220 Eur metinės palūkanos (iš notarės pateiktos informacijos apie skolos išieškojimo apskaičiavimą matyti, kad, nors paskola beprocentinė, palūkanas už 1318 dienų ji pritaikė remiantis CK 6.210 straipsniu).

Aprašo 8 punktas įpareigoja notarą atsisakyti priimti prašymą, jeigu jame nėra visų šio Aprašo 6 punkte išvardintų duomenų ir (ar) nepateikti minėtame punkte nurodyti dokumentai, arba patikros metu notaras nustato, kad prašyme pateikti duomenys neatitinka šio Aprašo 7 punkte nustatytų reikalavimų. Minėta, kad iš atsakovų prašymo atlikti vykdomąjį įrašą matyti, jog jame nėra duomenų apie neįvykdytos prievolės dydį. Tačiau notarė prašymą priėmė ir, nors bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad visus skolos dydžio apskaičiavimus atliko kreditoriai, atsakovai tai paneigė (nurodė, jog tai padarė notaro biuro darbuotojai), o notarė teismui nepateikė jos nurodyto „lapelio“ su kreditorių atliktais apskaičiavimais, kuriuos, anot notarės, ji perkėlė į pranešimą skolininkei. Pažymėtina ir tai, kad notarė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti ir pagrįsti, kas yra vykdomajame įraše nurodyta „mokėjimo termino pabaiga“ ir kodėl už 83 822,95 Eur sumą turi būti išieškomos „5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško skolos apmokėjimo“.

Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų, dėl vykdomojo įrašo pagal ginčo Sutartį atlikimo atsakovai turi kreiptis iš naujo, įsiteisėjus priimamam teismo sprendimui.

Bylos nagrinėjimo metu nenustačius nusikaltimo požymių turinčios veikos atsakovų bei liudytojų veiksmuose, atmestinas ieškovės atstovo prašymas priimti dėl šių asmenų atskirąją nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio suma sudaro 83 822,95 Eur (40 000+36 400+7220+220,95), patenkinta ieškinio dalis – 33 127,35 Eur (12 000+13 686,4 (37 600x0,02/100x182)+7220+220,95)), t. y. 40 proc.

Valstybei mokėtinas žyminis mokestis paduodant ieškinį sudaro 1 483 Eur, už patenkintą jo dalį 722 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pastaroji suma, atėmus ieškovės sumokėtus 187,5 Eur žyminio mokesčio, valstybei priteistina solidariai iš atsakovų (722-187,5=534). Ieškovei, kuri paduodant ieškinį buvo atleista nuo 1 332,5 Eur žyminio mokesčio mokėjimo ir jo yra sumokėjusi 187,5 Eur, iš atsakovų priteistina 187,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą, registracijos Nr. DOK-28069, apie patirtas 1 000 Eur advokatės pagalbos išlaidas, ieškovė duomenų apie jos patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovų patirtos advokatės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (CPK 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės atsakovams priteistina 600 Eur advokatės pagalbos išlaidų, pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutą ši suma sumažintina iki 412,5 Eur (600-187,5).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 74,66 (80,00) Eur, atsakovams tenkanti jų dalis yra 30 Eur, ieškovei – 45 Eur (CPK 96 straipsnio 1, 3 dalys).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Sumažinti atsakovų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 23 d. sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. notarinio registro Nr. 1354, 2.3 punkte nustatytus delspinigius iki 0,02 procento dydžio nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos.

Pripažinti, kad ieškovė V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra sugrąžinusi paskolos davėjams atsakovams dalį šios paskolos sutarties 1 punkte nustatytos sumos – 12 000 (dvylika tūkstančių) Eur.

Panaikinti 2020 m. lapkričio 6 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. atliktą Vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. GP-6007.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 412,5 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas 0604802-10716, solidariai 534 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus), iš atsakovų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Gudynienė