Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui V. T., kreditoriams AB bankas „Hansabankas“ („Swedbank“), AB DnB Nord bankui, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gegužės 15 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ? priteisė iš atsakovo V. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. T., gim. 2003-04-10, periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2009-04-01 iki civilinės bylos Nr. N2-6079-796/2009 išnagrinėjimo, lėšas pervedant į ieškovės V. T. banko sąskaitą, nepilnamečio vaiko N. T. gyvenamąją vietą iki bylos išnagrinėjimo nustatė su motina V. T., šalis įpareigojo laikytis tokios bendravimo su vaiku tvarkos: atsakovas kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 20 val. bei kas antras valstybės nustatytas šventines dienas nuo 10 val. ryto iki šventinės dienos pabaigos 19 val. gali paimti vaiką iš ieškovės ir jį pristatyti į ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovas gali kartą per savaitę darbo dienomis nuo 17 val. paimti vaiką iš darželio ir parvesti jį į ieškovės gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš vieną dieną apie tai pranešti ieškovei. Ieškovės prašymo dėl laikinų apribojimų nustatymo atsakovui dėl bendravimo su ieškove netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pagrindas CK 3.65 straipsnyje numatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai.

LR civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant šią laikinąją apsaugos priemonę išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192?3.203 straipsnius.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu jau yra 800 Lt.

Pažymėtina, kad aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Todėl teismas priteisti išlaikymą vaikams privalo (kad ir kokie būtų vaikų poreikiai) objektyviai įvertinęs ir nustatęs jų tėvų turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikams privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui atsakovas kas mėnesį turi skirti 1200 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir gaujamas pajamas, nepilnamečio vaiko būtinus poreikius ir priteisė laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžiu, nes atsižvelgiant į vaiko interesus, toks išlaikymo dydis yra pakankamas siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi.

CK 3.65 str. 2 d. 7 p. nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali uždrauti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog yra reali grėsmė jos interesams, ir prašymo dalies uždrausti atsakovui V. T. lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, taip pat skambinti telefonu ir rašyti trumpąsias žinutes ieškovei, nesusijusias su bendravimo su vaiku klausimais, iki civilinės bylos išnagrinėjimo, pagrįstai netenkino. Atkreiptinas dėmesys, jog iš kartu su atskiruoju skundu ieškovės pateiktos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pažymos (b. l. 151) negalima spręsti, kad atsakovas atliko veiksmus, keliančius realią grėsmę ieškovės ar jų nepilnamečio vaiko interesams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.). Pažymėtina, kad CK 3.65 str. 2 d. laikinosios apsaugos priemones yra laikino pobūdžio, taikomos iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo, jų sąrašas yra baigtinis ir CPK nenumato galimybės iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CPK 384 str. 5 d.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne­tin­ka­mai aiš­ki­no ir tai­kė Civilinio proceso kodekso nor­mas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, to­dėl 2009-05-15 priimta teis­mo nu­tar­tis iš dalies pakeistina – panaikintina nutarties dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-15 nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.