Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-765-159/2011

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1172-796/2010 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui V. T. ir atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei V. T. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, tretieji asmenys – kreditoriai „Swedbank“ AB (AB bankas „Hansabankas“), AB DnB Nord bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir išvadą teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių administracijų Vaikų teisių apsaugos skyriai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2001-07-14 Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės V. T. ir atsakovo V. T. sudaryta santuoka, įrašo Nr. 71 (t. 1, b. l. 14). Šalims santuokoje gimė sūnus N. T., gim. 2003-04-10 (t. 1, b. l. 15). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2001-07-14 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. T. išlaikymą po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, padalyti santuokos metu įgytą turtą. Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką, priteisti sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su jo motina V. T., priteisė iš atsakovo V. T. nepilnamečio sūnaus N. T. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus sumokant ieškovei V. T., nustatė bendravimo su vaiku tvarką, prievoles kreditoriams po santuokos nutraukimo pripažino solidariomis bei padalijo santuokoje įgytą turtą. Atsakovas iš dalies nesutinka su nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka bei su turto padalijimu. Kadangi atsakovas ginčija tik minėtas sprendimo dalis, teisėjų kolegija patikrina tik ginčijamų teismo sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Bylos duomenimis šalių sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Įstatymas įpareigoja tą tėvą, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Kiekvieno ginčo atveju galimi skirtingi nagrinėtinų klausimų aspektai, kuriuos iškelia patys tėvai, vaiko teisių apsaugos institucija. Remiantis bylos duomenimis, tėvai nesutaria dėl vaiko bendravimo su tėvu nustatymo kiekvieną mėnesio trečiadienį. Atsakovas prašė leisti bendrauti su sūnumi kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. Ieškovė nesutiko leisti atsakovui matytis su sūnumi trečiadieniais, kadangi sūnus pradėjo lankyti pirmą klasę, jam reikia ruošti namų darbus, papildomai mokytis skaityti ir rašyti. Vaikas būdamas trečiadieniais su tėvu neturės kur ruošti namų darbų, nes tėvas gyvena Kelmėje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog tarp bendravimų kas antrą savaitgalį susidarytų ilgas dviejų savaičių laiko tarpas, iš dalies patenkino atsakovo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė, jog I ir III savaitę vaikas su tėvu bendrauja trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kadangi pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas II ir IV mėnesio savaitę turės galimybę bendrauti su sūnumi savaitgaliais, I ir III mėnesio savaitę turės galimybę bendrauti su sūnumi trečiadieniais. Atsakovui sudarytos galimybės bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę. Teismo sprendimu išsamiai aptartas ir tėvų bendravimas su vaiku šventinėmis ir atostogų dienomis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeis vaiko interesų, nebus apribotas tėvo dalyvavimas vaiko auklėjime. Byloje nepateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams tiek auklėjimo, tiek priežiūros aspektais. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių faktų, kurie leistų abejoti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, todėl apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.165 str., 3.175 str., CPK 185 str., 326 str.1 d. 1 p.).

Dėl turto padalijimo.

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybės teise įgijo tokį turtą: 1) 390 000 Lt vertės 0,0276 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tame žemės sklype esantį 52 proc. baigtumo pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 188 000 Lt vertės 56,43 kv. m bendro ploto patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 360 000 Lt vertės 0,1860 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir tame žemės sklype esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 900 Lt vertės 0,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantį (duomenys neskelbtini); 6) 495 000 Lt vertės 10,0530 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tame žemės sklype statinius – sodybą, esančius, (duomenys neskelbtini); 7) 21 000 Lt vertės vertybinius popierius – 70 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), akcijų. Iš viso šalys santuokos metu įgijo 1 455 600 Lt vertės nekilnojamojo turto.

CK 3.117 straipsnis nustato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.). Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teismas parinkdamas santuokinio turto padalijimo būdą, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į buvusių sutuoktinių pareikštus pageidavimus, padalijus turtą turėti konkretų kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą, tačiau pareikštų pageidavimų griežtai nesaistomas tais atvejais, kai buvusių sutuoktinių pareikšti pageidavimai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi. Teismas, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, neįvertino šalių konfliktinės situacijos ir priteisęs tiek ieškovei V. T. asmeninės nuosavybės teise 9/25 dalis 10,0530 ha ploto žemės sklypo ir 9/25 dalis tame žemės sklype esančių sodybos statinių, tiek atsakovui V. T. priteisęs asmeninės nuosavybės teise 16/25 dalių 10,0530 ha ploto žemės sklypo, ir 16/25 dalis tame žemės sklype esančių sodybos statinių, esančių (duomenys neskelbtini), sudarė prielaidas paaštrinti buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktinius santykius, šalims užprogramavo ne vieną ginčą, nes šalims pripažinęs nuosavybės teises į konkrečias sodybos dalis, nenustatė ieškovei naudojimosi 10,0530 ha ploto žemės sklypo bei sodybos – 9/25 dalimis, atsakovui – 10,0530 ha ploto žemės sklypo bei sodybos 16/25 dalimi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), vysto kaimo turizmą, vykdo verslą, susijusį su poilsiautojų apgyvendinimu, pramogų organizavimu, kad atsakovas minimoje sodyboje vienas vykdo verslą, dėl to neprieštarauja ir ieškovė. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais dėl ginčo sodybos jam priteisimu, ir daro išvadą, kad priteisus sodybą vienam apeliantui, būtų užkirstas kelias ateityje atsirasti šalių konfliktams dėl bendrai valdomo daikto.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytu siūlymu ir dėl kito nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Nutartyje minėta, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis. Nustatyta, jog šalys įsigijo nekilnojamojo turto tiek Klaipėdos, tiek Kelmės mieste ir Kelmės rajone, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė nekilnojamąjį turtą tik Klaipėdoje, o atsakovui nekilnojamąjį turtą tik Kelmėje. Teisėjų kolegijos nuomone, toks turto padalijimo būdas neatitinka sąžiningumo bei teisingumo principų, nes šalys bendru sutikimu įsigijo turtą tiek Klaipėdoje, tiek Kelmėje, todėl abiem šalims turi būti suteikta galimybė ir toliau naudotis nekilnojamuoju turtu tiek Klaipėdoje, tiek Kelmėje. Konstatuojama, kad turtas Kelmės mieste ir Kelmės rajone negali būti lygiaverčiai prilyginamas turtui, esančiam didesniame ir ekonomiškai naudingesniame mieste kaip Klaipėda. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog atvykus į susitikimus su vaiku į Klaipėdą, jam reikalingas butas Klaipėdoje. Nors šis apelianto argumentas nėra esminis sprendžiant nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę. Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtus duomenis bei atsižvelgdama į tai, jog teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, daro išvadą, jog apelianto apeliaciniame skunde siūlomas turto padalijimo būdas yra pagrįstas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo keistina – iš dalies tenkintinas atsakovo priešieškinis dėl turto padalijimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atsakovui priteistina 495 000 Lt vertės 10,0530 ha dydžio žemės sklypas su jame esančiais statiniais – sodyba, esantys (duomenys neskelbtini), 21 000 Lt vertės 70 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 188 000 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės 0,4000 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš viso atsakovui priteistina turto už 704 900 Lt. Ieškovei priteistina 390 000 Lt vertės pastatas–gyvenamas namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), 360 000 Lt vertės 0,1860 ha dydžio žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), 700 Lt vertės 0,1300 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš viso ieškovei priteistina turto už 750 700 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad į atsakovui tenkančio turto dalį įskaičiuojami jam pervesti 19 000 Lt, nes bylos duomenys patvirtina, jog 2008-12-17 pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą už 120 000 Lt, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo pervesta 19 000 Lt, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pervesti pinigai panaudoti paskoloms padengti. Todėl atsakovui atitenka turto už 723 900 Lt (704 900 Lt + 19 000 Lt).

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovei atitenka turto už 750 700 Lt, o atsakovui – už 723 900 Lt, tokiu atveju ieškovei tektų sumokėti atsakovui 22 900 Lt (1 455 600 Lt : 2 ? 727 800 Lt; 750 700 Lt – 727 800 Lt ? 22 900 Lt) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nutartyje minėta, kad CK 3.117 straipsnis nustato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus ir kasdienei vaiko priežiūrai ji skirs didesnę pinigų sumą nei apeliantas, konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę turto dalį (CPK 3.123 str. 1 d., 185 str.). Pažymėtina, jog 22 900 Lt nepriteistina kompensacija, palyginus su padalyto turto verte, nepažeis atsakovo turtinių interesų, be to, tarp šalių neliktų jokių piniginių įsipareigojimų ir šalys negalėtų ateityje reikšti viena kitai pretenzijų.

Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jis mokėjo bankams paskolas, todėl iš ieškovės turi būti priteista jo sumokėta paskolos dalis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos abiejų sutuoktinių gautos pajamos yra laikomos bendra jungtine nuosavybe ir jų panaudojimas solidarioms prievolėms vykdyti nėra pagrindas prašyti jas priteisti iš kito sutuoktinio. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, kad paskolas bankams mokėjo iš savo asmeninių lėšų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl bankui sumokėtų paskolų priteisimo iš ieškovės (CK 3.88 str. 1 d., 2 d.).

Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš dalies (33 proc.) patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 330 Lt sumokėto žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 43, CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, paduodant apeliacinį skundą, iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atsižvelgiant į gaunamas pajamas bei turtinius įsipareigojimus (t. 4, b. l. 78–79). Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė taip pat kaip ir atsakovas turi nemažus įsipareigojimus bankams, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovę taip pat tikslinga atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei ir nepriteisti iš jos mokėtino 33 proc. žyminio mokesčio valstybei už tenkintą atsakovo apeliacinio skundo dalį (CPK 96 str. 1 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl V. T. ir V. T. santuokinio turto padalijimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 1) 390 000 Lt vertės 0,0276 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) 360 000 Lt vertės 0,1860 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) 700 Lt vertės 0,1300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise: 1) 495 000 Lt vertės 10,0530 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą statinį (inžinerinį) – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini): 2) 188 000 Lt vertės unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) 900 Lt vertės, 0,4000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) 21 000 Lt vertės 70 (septyniasdešimt) vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės V. T. atsakovui V. T. 330 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.