Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. Č. prašymą dėl antstolio nušalinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, išieškotojai D. M., dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Andrius Liaškovas kartu su skundu perdavė teismui patvarkymą netenkinti skundo ir vykdomosios bylos Nr. 0159/15/01534 kopiją. Patvarkyme antstolis nurodė, kad, prieš perduodamas Šiaulių apylinkės teismui civilinės bylos Nr. 2YT-8231-841/2018 išnagrinėjimui vykdomąją bylą, padarė vykdomosios bylos kopiją, o CPK 586 straipsnio 2 dalyje nurodyta taisyklė reiškia, kad vykdymo veiksmai negalimi, jei antstoliui apskritai nepateiktas joks vykdymasis dokumentas. Paminėjo, kad vykdymo veiksmus turi teisę stabdyti teismas CPK 510 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Taigi antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0159/15/01534 turėjo pagrindą atlikti vykdymo veiksmus. Antstolis nenusišalino nuo vykdomosios bylos Nr. 0159/15/01534, nes prašymas dėl nušalinimo pateiktas praėjus beveik 3 metams nuo išieškojimo pradžios bei pareiškėjas nenurodė nei vieno CPK 65 straipsnyje nustatyto pagrindo antstoliui nusišalinti. Nurodė, kad pareiškėjas nuolat teikdamas teismui skundus dėl antstolio veiksmų bei prašymus stabdyti vykdymo veiksmus piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes visi pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, dėl patenkintų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones užsitęsė vykdymo veiksmai, taip buvo vilkinamas vykdymo procesas ir pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Dėl šių priežasčių antstolis prašo skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, prašymas dėl antstolio nušalinimo atmestinas, prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 str.), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/15/01534 kopijos matyti, kad antstolis Andrius Liaškovas pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės 2015 m. birželio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 4VJ-3791) atlieka 36 398,00 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko J. Č. 3 eilės išieškotojos D. M. naudai (vykd. b. 1 t., 1, 3, 5 l.). Skola išieškoma iš hipoteka įkeisto pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 1 t. 7-10, 26-27 l.). Antstolis nuo 2018-04-10 10.46 val. 56 sek. iki 2018-05-10 10.46 val. 59 sek. elektroniniu būdu vykdė pirmąsias pareiškėjui priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto varžytynes, kurioms pasibaigus paskelbtas laimėtojas ir priimtas 2018-05-21 patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-18-159-23384 (vykd. b. 4 t., 75, 76, 77 l.). Varžytynių laimėtojas sumokėjo likusią sumą už varžytynėse nupirktą turtą (vykd. b. 4 t., 88 l.). Pareiškėjas 2018-05-24 pateikė antstoliui 2018-05-23 skundą dėl antstolio veiksmų, kurį motyvavo tuo, kad turtas parduotas ne už rinkos vertę, ir kuriuo prašė antstolį nusišalinti, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus (vykd. b. 4 t., 81-85 l.). Antstolis 2018-05-31 patvarkymu Nr. S-18-159-25090 netenkino pareiškėjo 2018-05-23 skundo, taip pat nenusišalino nuo vykdomosios bylos (vykd. b. 4 t., 90-95 l.), ir perdavė skundą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (civilinė byla Nr. 2YT-8231-841/2018). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018-07-03 civilinėje byloje Nr. 2YT-8231-841/2018 atmetė skolininko 2018-05-23 skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą bei nenustatė pagrindo nušalinti antstolį.

Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas skolininko skundas, kuris grindžiamas tuo, kad antstolis nesustabdė vykdomosios bylos ir atliko priverstinio išieškojimo veiksmus tuo metu, kai vykdomoji byla buvo pateikta teismui skundui dėl antstolio veiksmų ir klausimui dėl antstolio nušalinimo išspręsti. Taigi, anot pareiškėjo, yra du pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą: kai vykdomoji byla kartu su vykdomuoju dokumentu perduodama teismui skundui dėl antstolio veiksmų išnagrinėti ir kai pareiškiamas nušalinimas antstoliui.

CPK 626 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;

2) skolininkui netekus veiksnumo;

3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui;

4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą);

5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;

6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

Antstolis taip pat privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais (CPK 626 str. 2 d.):

1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus;

3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą;

4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto.

Taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė – kad vykdomoji byla perduota teismui skundui dėl antstolio veiksmų išnagrinėti – nėra pagrindas CPK 626 straipsnio prasme antstoliui privalomai stabdyti turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje.

Antstolis taip pat turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą CPK 627 straipsnyje nustatytais pagrindais, o būtent:

1) kai raštu prašo išieškotojas;

2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos;

3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;

4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 str.);

5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška;

6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą;

7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Pažymėtina, kad egzistuojant CPK 627 straipsnyje nustatytam pagrindui, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti, ar tikslinga stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (Žin., 2005, Nr. 130-4682; su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 29 punktą, antstoliui atsisakius patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu, kuriame nurodomi atsisakymo patenkinti skundą motyvai ir aplinkybės, ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tuo atveju, jeigu persiųsdamas teismui skundą antstolis vykdomosios bylos nesustabdo, antstolis pasidaro vykdomosios bylos kopiją ir tęsia vykdymo veiksmus.

Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos, skolininkas pateikė antstoliui 2018-05-23 skundą dėl antstolio veiksmų, todėl antstolis, jį išnagrinėjęs, 2018-05-31 priėmė patvarkymą netenkinti skundo Nr. S-18-159-25090, kurį kartu su vykdomąja byla pateikė teismui. Antstolis nurodė, kad, prieš pateikdamas vykdomąją bylą teismui, jis parengė vykdomosios bylos kopiją. Šia aplinkybe teismas neturi pagrindo abejoti.

Kaip minėta CPK 627 straipsnio 6 punkte nurodytu pagrindu (teismui išreikalavus vykdomąją bylą) antstolis turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti vykdomąją bylą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į vykdomosios bylos eigą, stadiją (varžytynės paskelbtos įvykusiomis, nustatytas varžytynių laimėtojas, kuris sumokėjo nustatytą sumą už turtą), paskutinius antstolio atliktus veiksmus, vykdymo proceso trukmę (daugiau nei 3 m.), skolininko elgesį vykdymo proceso metu, teismas sprendžia, kad antstolis pagrįstai nestabdė vykdymo veiksmų. Pažymėtina taip pat tai, kad vykdymo veiksmai nebuvo sustabdyti CPK 510 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, nes teismas netaikė CPK 144 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės.

Skolininkas teigia, kad pagal CPK 586 straipsnio 2 dalį antstoliui draudžiama atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento, ir kad būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju, nes vykdomoji byla kartu su vykdomuoju dokumentu perduota teismui su tikslu išnagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų. Aiškinant CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę, pastebėtina, kad vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 str. 1 d.). CPK 586 straipsnis nedraudžia atlikti vykdymo veiksmų antstoliui laikinai perdavus vykdomąją bylą teismui, kad būtų išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Šiame straipsnyje, kaip teisingai pastebėjo antstolis, kalbama apie draudimą pradėti vykdymo veiksmus ir juos atlikti nesant išduoto ir antstoliui pateikto galiojančio vykdomojo dokumento. Tuo tarpu vykdymo veiksmai yra leidžiami antstoliui laikinai neturint vykdomosios bylos ir vykdomojo dokumento (Sprendimų vykdymo instrukcija 29. p.).

Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolis 2015-06-29 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. AN145467 (vykd. b. 1 t., 3 b. l.), vykdomojo dokumento kopija yra pridėta prie vykdomosios bylos kopijos 1 tomo viršelio nugarėlės, duomenų, kad vykdomasis dokumentas yra prarastas nėra, įrodymų, kurie patvirtintų, jog vykdomasis dokumentas yra prarastas, skolininkas nepateikė, taigi yra pagrindas atlikti vykdymo veiksmus – vykdomasis dokumentas yra vykdomojoje byloje (CPK 586 str. 2 d.). Paaiškėjus šiai aplinkybei, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, skolininko teiginys, kad vykdymo veiksmai yra draudžiami antstoliui laikinai neturint vykdomosios bylos ir vykdomojo dokumento, atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, pareiškėjas teigia, kad antstolis pažeidė imperatyvias CPK normas, nes nesustabdė vykdomosios bylos, ir teismui neišsprendus jo nušalinimo klausimo, atliko turto realizavimo veiksmus.

Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atliko antstolis, kol buvo nagrinėjamas jo nušalinimo klausimas teisme. Kaip matyti iš teismui pateiktos vykdomosios bylos kopijos, po 2018-05-23 pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir pareiškimo dėl antstolio nušalinimo išnagrinėjimo antstolis neatliko jokių turto realizavimo veiksmų, tik išnagrinėjo 2018-06-14 skolininko skundą ir jį kartu su patvarkymu ir vykdomosios bylos kopija perdavė teismui.

Pažymėtina, kad CPK 636-634 straipsniai įsakmiai nenurodo, kad tuo laikotarpiu, kol yra sprendžiamas antstolio nušalinimo klausimas, antstolis neturi teisės atlikti priverstinio išieškojimo veiksmų. Tačiau sprendžiant klausimą dėl antstolio nušalinimo pagal analogiją taikytinas CPK 68 straipsnis, kuriame nurodyta pareiškimų dėl nušalinimo išsprendimo tvarka ir pasekmės. Pagal CPK 68 straipsnio 3 dalį kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, (civilinėje) byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai. Kodeksas nedetalizuoja, kokie yra neatidėliotini veiksmai, kuriuos teismas turi teisę atlikti gavus pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tokiu atveju teisėjas neturi teisės toliau nagrinėti civilinės bylos. Visgi teismui gavus pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą (CPK 163, 164 str.).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 12. punkte įtvirtinta taisyklė, pagal kurią turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais (t. y., CPK 626-627 str.). Taigi antstolis, kol nėra išnagrinėtas jo nušalinimo klausimas, vykdomojoje byloje galėtų atlikti tik neatidėliotinus veiksmus (pagal analogiją CPK 68 str. 3 d.), tačiau neturėtų sustabdyti vykdomosios bylos.

Paminėtina, kad šioje byloje netikslinga taikyti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-324-153/2013 nustatytą teisės normų išaiškinimą, nes skiriasi minėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės, o būtent civilinėje byloje Nr. 2S-324-153/2013 nustatyta, kad antstolė neišsprendusi skolininko pareiškimo dėl antstolės nušalinimo tęsė turto realizavimą, vykdė varžytynes, kurios įvyko ir kurių metu buvo nustatytas varžytynių laimėtojas, o nagrinėjamoje civilinėje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pareiškimą antstoliui jau pasibaigus varžytynėms, antstolis, kol buvo nagrinėjamas jo nušalinimo klausimas, turto realizavimo veiksmų neatliko.

Įvertinus tai, kad antstolis Andrius Liaškovas, kol teismas nagrinėjo klausimą dėl jo nušalinimo, jokių turto realizavimo veiksmų neatliko, tik priėmė 2018-06-14 skolininko skundą, priėmė patvarkymą, kurį kartu su vykdomosios bylos kopija išsiuntė teismui, nurodyti antstolio veiksmai buvo neatidėliotini, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolis šiais veiksmais pažeidė imperatyvias CPK normas, nustatančias nušalinimo pasekmes.

Paminėtina, kad pareiškėjas skundu prašo paskelbti neįvykusiomis pirmąsias pareiškėjo turto varžytynes, tačiau argumentų, kodėl minėtos varžytynės turėtų būti paskelbtos neįvykusiomis (dėl kokių esminių proceso normų pažeidimų), pareiškėjas nepateikė. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad pareiškėjo skundžiami antstolio veiksmai/atsisakymas juos atlikti (atsisakymas sustabdyti vykdomąją bylą, ją perdavus teismui skundui dėl antstolio veiksmų ir pareiškimui dėl antstolio nušalinimo išnagrinėti) buvo atlikti pasibaigus varžytynėms, kurias pareiškėjas prašo paskelbti neįvykusiomis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta šioje byloje, taip pat į aukščiau minėtas teisės normas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nepagrįstas, todėl atmestinas.

Be to, pareiškėjas prašo netenkinus skundo dėl antstolio veiksmų, nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos Nr. 0159/15/01534. Prašymą dėl antstolio nušalinimo pareiškėjas motyvuoja tuo, kad antstolis atliko vykdymo veiksmus, nors tuo metu teismas dar nebuvo išsprendęs antstolio nušalinimo klausimo, antstolis neturėjo vykdomojo dokumento ir vykdomosios bylos, taigi jis buvo suinteresuotas vykdomojo proceso baigtimi (CPK 65 str. 1 d. 5 p.).

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal to paties įstatymo3 straipsnio 2 dalį atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas antstolis turi atitinkamus jam nustatytus įgaliojimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007). Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.

Pagal CPK 636 straipsnio 1 dalį antstoliui galima pareikšti nušalinimą CPK 65 straipsnyje nurodytais pagrindais. CPK 65 straipsnyje yra nurodytas baigtinis nušalinimo pagrindų sąrašas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas.

Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus (CPK 636 str. 2 d.). Nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą (CPK 636 str. 3 d.).

Šioje byloje nušalinimas antstoliui pareikštas varžytynes paskelbus įvykusiomis ir nustačius jų laimėtoją. Pareiškėjas nenurodė, kodėl nušalinimą antstoliui pareiškė ne prieš pradedant vykdymo veiksmus, o iš esmės baigiant turto realizavimą. Kadangi nenustatyta, kad antstolis atliko vykdymo veiksmus, neturėdamas vykdomojo dokumento, nustačius, kad įstatymai leidžia antstoliui atlikti vykdymo veiksmus laikinai neturint vykdomosios bylos dėl to, kad ji perduota teismui skundui dėl antstolio veiksmų išnagrinėti, ir nenustačius, kad antstolis pažeidė CPK 68 straipsnio 3 dalyje ir 636 straipsnyje nustatytas taisykles, bei nesant CPK 65 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl antstolio nušalinimo grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviomis aplinkybėmis, todėl pareiškimas netenkintinas.

Antstolis pareiškėjo veiksmus – nepagrįstų skundų dėl antstolio veiksmų ir prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat ir šioje byloje nagrinėjamo skundo bei prašymų pateikimą – vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl prašo pareiškėjui skirti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotinas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su skundu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra vertinamas kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikė skundą, jį motyvuodamas tuo, kad antstolis nesustabdė vykdomosios bylos ir tęsė turto realizavo veiksmus, nors vykdomoji byla su vykdomuoju dokumentu buvo perduota Šiaulių apylinkės teismui skundui dėl antstolio veiksmų ir pareiškimui dėl antstolio nušalinimo išnagrinėti. Šiuo pagrindu pareiškėjas pateikė pirmą skundą. Todėl įvertinus šią aplinkybę, teismas sprendžia, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, siekė įgyvendinti savo procesinę teisę į teismą, ir prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, išieškotojai D. M. dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų.

Netenkinti pareiškimo dėl antstolio Andriaus Liaškovo nušalinimo.

Netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui J. Č.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Andriui Liaškovui vykdomosios bylos Nr. 0159/15/01534 kopiją.

Nutarties dalis dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Nutarties dalis dėl antstolio nušalinimo ir dėl baudos skyrimo neskundžiama.