Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms M. Š. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys G. Š., S. Š., R. Š. ir K. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

17. Pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje yra sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas iš viso negali būti pradėtas. Argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. ieškinio reikalavimas ir jo ribos aiškūs, taip pat aišku, kokių teisinių pasekmių ieškovas siekia pareikštu ieškiniu. Ieškinio reikalavimuose ir pateiktame projekto sprendinių brėžinyje yra aiškiai nurodytos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys, aiškus jų dydis ir išdėstymas, pavaizduota ir įvardyta dalis skirianti riba. Net ir byloje pateikti atsiliepimai į ieškinį įrodo, kad visi žemės sklypo bendraturčiai ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys supranta, kokie žemės sklypai yra formuojami, koks jų dydis ir ribos. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog pagal suformuluotus reikalavimus nėra galimybės išspręsti kilusio ginčo.

23. Įstatymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis greitu ir ekonomišku procesu (CPK 7 straipsnis), be kita ko, nustato pareigą laiku pateikti jų reikalavimų pagrindą patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis), nepiktnaudžiauti teise ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Ginčijama nutartis neužkerta ieškovui kelio kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nes pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Mano, kad nenustatęs svarbių priežasčių pratęsti terminą ir ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų po to, kai teismas du kartus nustatė terminus trūkumams pašalinti, teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl termino pratęsimo ir pagrįstai nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

26. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

27. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, tačiau, jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

29. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 13 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika,).

30. Kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, CPK detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas iš viso negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti jau po to, kai ieškinys buvo priimtas ir buvo gauti byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimai. Utenos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nurodė, kad prašydamas atidalyti jam priklausančias 2917/5299 dalis iš 5299 kv. m. ploto žemės sklypo ieškovas nepateikė Projekto sprendinių brėžinio skaitmenine forma M 1:500, M 1:1000, M 1:2000, M 1:5000 ar M 1:10000 su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (Taisyklių 51 punktas); nenurodė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ZSFP-90033 parengimo datos, o prašomas atidalyti žemės sklypo dalis įvardijo tik indeksais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bet nenurodė atidalijamų (formuojamų) žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje; alternatyviu reikalavimu prašydamas nustatyti (pakeisti) žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal G. S. 2024 m. birželio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nenurodė nei žemės sklypų ribų posūkio taškų, nei riboženklių koordinačių, o pateiktame plane nenurodė riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje (koordinačių žiniaraščio). Be to, iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir iš pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypui yra nustatyti servitutai, taip pat žemės sklypą pertvarkant (atidalijant) į atskirus sklypus, siūloma nustatyti papildomus servitutus, tačiau jokie servitutai ieškovo pateiktuose reikalavimuose (atidalyti ar nustatyti naudojimosi tvarką) nėra apibrėžti ir pateiktame naudojimosi tvarkos plane nėra pažymėti, taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nuo 2022 m. spalio 20 d. registruoti patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys, tačiau nepateikti šių pakeitimų duomenys ir informacija, ar rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini) buvo atsižvelgta į minėtus kadastrinius pakeitimus.

32. Ieškovas 2024 m. gruodžio 3 d. pateiktu patikslintu ieškiniu pateikė teismui ŽPDRIS sistemos sugeneruotą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) sprendinių brėžinį, papildomai pridėjo iš ŽPDRIS sistemos Projektu formuojamų žemės sklypų ribų posūkio taškų žymėjimą su koordinatėmis; nurodė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) parengimo datą – 2023 m. gruodžio 11 d.; prašomas atidalyti žemės sklypo dalis apibrėžė / identifikavo ne tik indeksais, bet ir papildomai nurodė atidalijamų (formuojamų) žemės sklypų ribų posūkio taškus ir jų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat išvardijo žemės sklypui jau nustatytus ir formuojamus naujus servitutus; pridėjo G. S. 2024 m. birželio 27 d. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano koordinačių žiniaraštį; patikslino reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo, išskiriamas žemės sklypo dalis apibrėžė / identifikavo ne tik indeksais, bet ir ribų posūkio taškais ir jų koordinatėmis; taip pat pateikė informaciją, kad žemės sklypo bendraturčiai 2022 m. gegužės 17 d. jokių žemės sklypo kadastro duomenų nekeitė ir jokių kitų žemės sklypo planų, išskyrus su ieškiniu pateiktą 2016 m. balandžio 18 d. planą, nederino ir neturi (ir dėl to negali teismui pateikti), todėl pateikė teismui prašymą įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą pateikti teismo nutartyje nurodytą 2022 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nes ji buvo parengta Nacionalinės žemės tarnybos užsakymu ir patvirtinta nederinus su žemės sklypo savininkais, įgyvendinant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytą Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją; patikslintu ieškiniu trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė antstolę A. M. ir nurodė, kad byloje priimtas sprendimas neturės jokios įtakos Aukštaitijos Nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos bei Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teisėms ir interesams bei pareigoms.

33. Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi konstatuota, kad dalį trūkumų ieškovas pašalino, tačiau jam buvo nurodyta pateikti Projekto sprendinių brėžinio rengiamo skaitmenine forma M 1:500, M 1:1000, M 1:2000, M 1:5000 ar M 1:10000 su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Ieškovas yra pareiškęs du alternatyvius reikalavimus – dėl atidalijimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau teismui yra pateiktas tik žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, atidalijimo – nepateiktas. Be to, su ieškiniu pateikti žemės sklypų formavimo projekto sprendimų brėžiniai yra neaiškūs: neaiškios sklypų padalinimo, sklype esančių objektų, servitutų ribos – skaitmenys, žymintys ribas, perdengia vienas kitą, nesuprantama, kuris skaičius žymi ribų pradžią ir pabaigą. Ieškovas 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu yra pateiktas matininkės G. S. 2023 m. gruodžio 11 d. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (duomenys neskelbtini) atitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse ir išduotose planavimo sąlygose nustatytus reikalavimus, nes dėl jo yra gauta teigiama teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo išvada. Su ieškiniu pateiktas Projekto sprendinių brėžinys iš ŽPDRIS sistemos ir ieškovas paaiškino, jog ši sistema neturi funkcionalumo parengti pdf sprendinio brėžinio su koordinatėmis, o pateikti vektorinių duomenų formatų per EPP nėra galimybės. ŽPDRIS sistemoje įkeltuose vektorinio formavo failuose kiekvienas taškas turi koordinates valstybinėje sistemoje, t. y. kiekviena koordinatė matoma tik paspaudus koordinatę, išeksportuoti viso sąrašo nėra galimybės. EPP sistema nėra suderinta su ŽPDRIS sistema, todėl išoriniai sistemos vartotojai, įskaitant teismus, neturi techninės galimybės matyti vektorinio formato failų, dėl to ieškovas galėjo pateikti tik sistemos sugeneruotą projekto sprendinių brėžinį. Projekto autorė iš sistemos išėmė SHAPE formato failą, bet neturi galimybės pateikti tokio dokumento per EPP, jį teismui išsiuntė elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina apelianto teiginius, jog 2024 m. gruodžio 18 d. ieškovo atstovas teismui elektroniniu paštu išsiuntė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą shp formatu, o per EPP sistemą jį pateikti nėra galimybės. Teismo 2024 m. gruodžio 23 d. atsakymu nurodyta, jog dokumento neįmanoma užregistruoti ir pridėti prie bylos, todėl jis turėtų būti atsiųstas paprastu paštu. 2024 m. gruodžio 19 d. rašytiniais paaiškinimais ieškovas taip pat prašė pratęsti terminą iki 2025 m. sausio 10 d., kad matininkė galėtų parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) sprendinių brėžinio priedą – planą pdf formatu, tačiau ginčijama 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino konstatavęs, kad prašymas nepagrįstas svarbiomis priežastimis.

34. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi argumentuodamas tuo, kad ieškinio pagrindas atitinka ieškinio dalyką, tiek ieškinio faktinės aplinkybės, tiek pareikšti materialiniai reikalavimai yra aiškūs. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais sutinka, pritaria apeliantui, kad ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluoti aiškiai, pridėti ieškovo reikalavimus pagrindžiantys esminiai dokumentai – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir naudojimosi tvarkos nustatymo projektas (planas), ir pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, nurodytų aplinkybių visuma yra nustatinėjama bei byloje esantys įrodymai vertinami, kai ieškinys jau priimtas, nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Tuo tarpu esant tam tikrų netikslumų dėl ginčo esmės, taip pat siekiant visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, tokio pobūdžio klausimai sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimai dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo tarp bendraturčių ar atidalijimo gali būti sukonkretinti ir juos grindžiantys įrodymai gali būti pateikti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju nekonstatavus ieškovo pareikšto ieškinio pagrindui ir dalykui keliamų reikalavimų neatitikimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nelaikytinos sudarančiomis pagrindą ieškovo patikslintą ieškinį atsisakyti priimti, juo labiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertinęs ieškovo 2024 m. gruodžio 19 d. prašyme (rašytiniuose paaiškinimuose) išdėstytų aplinkybių, netenkino ieškovo prašymo pratęsti terminą teismo nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

35. Pirmosios instancijos teismas turi patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą, tačiau neišnagrinėjęs bylos iš esmės negali vertinti šalių pateiktų įrodymų pakankamumo ir tinkamumo, jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Todėl įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teismas, patikslinęs šalių įrodinėjimo pareigą, nagrinėja bylą iš esmės ir sprendimą priima pateiktų įrodymų pagrindu (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o ne nustato ieškinio trūkumus. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, o ne įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos.

36. Taigi, iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslinti jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrindamas civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne trūkumų šalinimo instituto pagalba (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, įrodymų pakankamumas ir tinkamumas gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo ir jo palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.