Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-771-563/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-22
Bylos Nr.
II-771-563/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01128-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Violeta Olcvikienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-771-563/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01128-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
Registro objektas ROIK: 21139986612(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybės traukiamo asmens Ž. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021-09-13 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2021-09-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalimi, paskyrė Ž. K. administracinę nuobaudą – 180 Eur baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams už tai, kad jis 2021-07-22, 14.37 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą.

Skundu pareiškėjas prašo pakeisti 2021-09-13 Klaipėdos Apskrities VPK Klaipėdos m. PK nutarimą administracinėje byloje ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisių vairuoti transporto priemonę atėmimo

Šalies argumentai

Skunde nurodė kad sutinka su tuo, jog padarė KET pažeidimą . Dėl to nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad nusižengimo neneigia, gailisi, gyvena užmiestyje, teisė vairuoti transporto priemones jam būtina susisiekimui , šeimoje yra mažametis vaikas, kurį reikia vežioti į darželį, teisės reikalingos ir dėl darbo, be to rūpinasi nedirbančiais tėvais.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmest. Nutarimas pagrįstas įrodymais (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Pabrėžtina, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos apskrities VPK nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir Ž. K. skyrė minimalaus dydžio piniginę administracinę nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.

Nekyla abejonių, kad Ž. K., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytus LR ANK 421 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka LR ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuomone, Ž. K. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021-09-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo Ž. K. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamu Institucijos 2021-09-13 nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalimi, paskirta Ž. K. administracinę nuobauda– 180 Eur baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams už tai, kad jis 2021-07-22, 14.37 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavęs Ž. K. padarė įstatyme uždraustą pavojingą veiką - administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 str. 1 d., t. y.2021-07-22, 14.37 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą.

Pateiktu skundu keliamas klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, t.y. netaikyti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Šį prašymą motyvuoja tuo, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, jis gyvena Klaipėdos rajone, jo darbovietė yra Klaipėdoje, turi mažametį vaiką, besilaukiančią sutuoktinę, nedirbančius tėvus, kuriais reikia rūpintis, tam reikalinga vairuoti automobilį.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

Taigi, sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Tikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas nustatė, kad

Ž. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - minimali 180 eurų dydžio bauda ir minimaliam laikotarpiui pritaikyta administracinio poveikio priemonė – 2 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones (ANK 421 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas prašo netaikyti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo.

Pareiškėjas prašymą motyvuoja tuo, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, jis gyvena Klaipėdos rajone, turi šeimą, Be to, jo darbovietė yra Klaipėdoje, o gyvena Klaipėdos rajone, jis turi įsipareigojimų šeimai, kuriuos reikia vykdyti.

Vertindamas skundo argumentus teismas nenustatė pagrindų tenkinti prašymą dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo.

Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbines funkcijas darbovietėje, bet tikrai netaps tai neįmanoma, nes galima naudotis viešuoju transportu ir (ar) taksi paslaugomis. Visos šios darbinės ir šeimyninės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir iki pažeidimo padarymo Pažymėtina tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo.. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-873/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Teismas pabrėžia, kad įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė.

Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir kitoms pareigoms atlikti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams bei kitiems eismo dalyviams.

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo administracinės nuobaudos, kaip asmens atsakomybės priemonės, tikslai, numatyti LR ANK 22 straipsnio 2 dalyje, pasiekti nebus.

Taigi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, Ž. K. paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisinga ir pagrįsta. Dėl to naikinti ar keisti Institucijos priimtą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo Ž. K. skundo netenkinti.

Palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021-09-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be pakeitimų.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė