Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo AB „DnB lizingas“ atstovei advokatei Kristinai Balevičienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovams V. N. ir AB „DnB lizingas“ bei trečiajam asmeniui UAB „Avirana“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laidavimo sutarties sudarymo metu jų vaikai Vilius ir Ieva buvo nepilnamečiai, ji sutikimo laiduoti bendru turtu V. N. nedavė ir išvis apie šį sandorį nežinojo, todėl sandoris turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis įstatymams ir pažeidžiantis jos bei vaikų interesus.

2006m. banko skyriuje pasirašydamas dokumentus nesuprato, kad pasirašo laidavimo sutartį, to jam niekas nepaaiškino. Jei būtų įsikaitęs į dokumentų turinį, sutarties būtų nepasirašęs. Apie sutartie pasirašymą sutuoktinės R. N. neinformavo ir jos sutikimo neturėjo, todėl sutartis turi būti pripažinta negaliojančia. Pripažįsta, kad pasirašydamas sutartį jos neskaitęs pasielgė netinkamai. Sutinka, kad bankui priteista suma būtų išieškoma tik iš asmeninio jo turto / kurio šiuo metu jokio neturi /, bet nesutinka, kad išieškojimas būtų nukreiptas į jo dalį bendrame sutuoktinių turte.

Trečiojo asmens UAB „Avirana“ atstovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko ir nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. N. ir atsakovas V. N. susituokė 1987m. lapkričio 28d. / 18 l. /, santuokoje gimė vaikai Vilius / 1989-08-03 – 20 l. / ir Ieva / 1991-05-24 – 19 l. /.

1995-05-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas V. N. įgijo nuosavybėn 0,1423 ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 1998m. pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais / 42-43 l. /. 2005m. sausio 25d. kredito sutartimi Nr. 05-003487-FA / 74-84 l. / AB bankas „Hansabankas“ V. N. suteikė 60000 lt. kreditą / 1.1p. / šio gyvenamojo namo remontui / 2.4p. /. Tos pačios dienos laidavimo sutartimi Nr. 05-003487-LA1 / 85-86 l. / R. N. įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui prievolių / 2.1p. /.

2006m. kovo 01d. lizingo sutartimi Nr. 2006/03-S40 UAB „NORD/LB lizingas“ perdavė UAB „Avirana“ lizingo objektą – autovežį „Mercedes Benz 1841“ su antstatu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / 13 l. / ir priekabą „Kaesssbohrer APT 012“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / 14 l. /. Tą pačią dieną UAB „NORD/LB lizingas“ ir atsakovas V. N. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2006/03-S40-G1 / 5 l. /, kuria laiduotojas kaip solidarinis skolininkas įsipareigojo visu savo turtu / 3.2p. / įvykdyti pagal lizingo sutartį Nr. 2006/03-S40 / 1.1p. / lizingo gavėjui, t.y. UAB „Avirana“, atsirandančias prievoles tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys prievolių / 2.1p. /. Atsakovas V. N. pripažįsta / Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad laidavimo sutartį jis pasirašė kaip tuometinis UAB „Avirana“ akcininkas.

2011m. gruodžio 01d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-236-262/2011 iš UAB „Avirana“ ir V. N. UAB „DnB NORD lizingas“ / dabar AB „DNB lizingas“ / naudai buvo solidariai priteista 36.345,14 EUR / ekvivalentas litais 125.492,50 lt. / skolos, 8,28 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 36.345,14 EUR - nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos / 21-24 l. /.Su reikalavimu pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia ieškovė R. N. kreipėsi į teismą 2011m. gruodžio 28d. / 3 l. /.

Dalyvaujantys byloje asmenys neginčija, kad pasirašant 2006-03-01 lizingo ir laidavimo sutartis ieškovė R. N. nedalyvavo ir savo valios dėl laidavimo sutarties sudarymo nepareiškė. Jos teiginio dėl sužinojimo apie šią sutartį momento atsakovai neginčija; AB „DNB lizingas“ atstovė pažymėjo, kad nėra galimybės to padaryti, nors ieškovės nurodoma kaip gauta 2011m. kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta 2010m. kovo 02d. / 25-27 l. /, reikalavimo taikyti ieškinio senatį nereiškia / Lietuvos CK 1.126str. 2d. ir 3.96str. 1d. /.

Ieškovės R. N. reikalavimas grindžiamas iš esmės viena aplinkybe – pasirašydamas laidavimo visu savo turtu sutartį be jos sutikimo sutuoktinis V. N. suvaržė teises į šeimos turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu - kuriame sutarties sudarymo metu gyveno jų nepilnamečiai vaikai, todėl šis sandoris pažeidžia jos teises / Lietuvos CK 3.85str. 2d., 3.92str. 4d. ir 3.96str. 2d. / ir panaikintinas kaip prieštaraujantis įstatymams / Lietuvos CK 1.80str. /.

Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas / Lietuvos CK 3.85str. 2d. /. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu ... gali sudaryti tik abu sutuoktiniai arba vienas sutuoktinis, turintis kito sutuoktinio įgaliojimą / Lietuvos CK 3.92str. 4d. /. Sandoriai, kuriems sudaryti būtinas kito sutuoktinio sutikimas arba kurie gali būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių / CK 92str. 4d. / gali būti pripažinti negaliojančiai / Lietuvos CK 3.96str. 2d. /.

Jeigu sandoriai dėl bendro turto sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo arba sudaryti tik vieno iš jų, kai sandorį privalėjo sudaryti abu, tai dėl bendro turto neišreiškęs valios sutuoktinis turi teisę šiuos sandorius nuginčyti pagal įstatyme nustatytą sandorių pripažinimo negaliojančiais tvarką ir sąlygas. Įstatyme numatytą pažeistų teisių gynimo būdą / Lietuvos CK 1.138str. / pasirenka asmuo, kurio teisės pažeistos, reikšdamas konkretų reikalavimą teisme / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-551/2005 /.

Aukščiau minėtuose Lietuvos CK straipsniuose kalbama apie sandorius, susijusius su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų suvaržymu. Tačiau laidavimas yra šalutinė prievolė / Lietuvos CK 6.76 str. /, kuria užtikrinama pagrindinė prievolė. Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jei asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės / Lietuvos CK 6.76str. 1d. /. Nors laiduotojas laiduoja už prievolės įvykdymą visu savo turtu, sudarant laidavimo sutartį jam nereikia nei įkeisti konkretaus / tame tarpe - nekilnojamojo / turto ar kitaip suvaržyti į jį teises; nei jį nurodyti sutartyje ar išvis jį turėti. Tai reiškia, jog laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ar disponavimas ja, o tik prisiimamas įsipareigojimas užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą. Todėl daroma išvada, kad atsakovo V. N. pasirašytas laidavimas nėra sandoris dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo. Tokią išvadą patvirtina ir šioje byloje nustatytos aplinkybės – 2006-03-01 laidavimo sutartyje nenurodomas joks turtas, kuriuo V. N. atsakytų, jei UAB „Avirana“ neįvykdytų įsipareigojimų, V. N. turtui netaikyti jokie suvaržymai, kuriais būtų užtikrinamas jo įsipareigojimų įvykdymas ir net nėra duomenų, ar laiduotojas išvis turi turto / 5-6 l. /. Be to, lizingo davėjo reikalavimai laiduotojui pareikšti tik 2010 metais / 25-29 l. /, t.y. praėjus keturiems metams po laidavimo sutarties sudarymo ir visą šį laikotarpį jokios laiduotojo teisės į turtą nebuvo suvaržytos / jis galėjo sutarties sudarymo metu turėtą turtą parduoti, įkeisti, įgyti naują turtą ir t.t. /. Tokios pozicijos laikėsi Lietuvos apeliacinis teismas ginče dėl analogiškos / vekselio / laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia / 2012-01-11 nutartis Nr. 2A-388/2012 / ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje Nr. 3K-3-245/2011 dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bankai ir lizingo bendrovės - tai specifinio verslo srities profesionalai, turintys didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus, todėl lyginant su kitais teisės ir ūkio subjektais jiems taikytini žymiai didesni rūpestingumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimai. Kreditavimo ir kitas finansines paslaugas teikiantys juridiniai asmenys kaip savo veiklos srities profesionalūs specialistai turi vadovautis ir veikti maksimalių pastangų principu. Tačiau įstatyme nėra numatyta, jog kreditorius privalo reikalauti sutuoktinio sutikimo sandoriui sudaryti, kai tokio sutikimo nereikia, todėl nėra pagrindo vertinti, kad su atsakovu sudaryta laidavimo sutartis būtų neteisėtas sandoris / pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-20 nutartį Nr. 2A-212/2011 /.

Šiuo atveju laidavimo sutartis, kurią neturėdamas sutuoktinės sutikimo pasirašė atsakovas V. N., ieškovei nesukėlė jokių turtinių pobūdžio prievolių lizingo davėjo naudai, t.y. jokių jos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes pagal jas prievolė sumokėti skolą AB „DNB lizingas“ atsirado ne jai, o tik asmeniškai sutartį pasirašiusiam V. N., kas akivaizdžiai nurodoma 2011-12-01 Vilniaus apygardos teismo sprendime / 21-24 l. /.

Priklausomai nuo pobūdžio ir atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, kiekvieno iš jų asmeninio turto ar iš turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Šiuo atveju lizingo bendrovės reikalavimai yra pareikšti ir Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimu patenkinti tik atsakovo V. N. atžvilgiu, todėl išieškojimas įstatymo nustatyta tvarka gali būti nukreiptas tik į šio asmens turtą ar jo dalį bendrame turte. Išankstiniai ginčai dėl išieškojimo tvarkos nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl šiuos ieškovės argumentus / kad sutuoktinis ilgą laiką buvo bedarbis, o ji viena mokėjo bankui įmokas pagal 2005-01-25 kredito sutartį, dėl ko jų turto dalys neturi būti lygios; kad žinodama apie laidavimo sutartį ji galimai nebūtų dėjusi lėšas į namo remontą; kad išieškojimo negalima nukreipti į šeimos su nepilnamečiais vaikais gyvenamąją patalpą ir pan. / teismas laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į V. N. priklausančią turto dalį teisinėmis pasekmėmis niekuo nesiskiria nuo kitų galimų situacijų / turto padalinimo santuokos nutraukimo atveju, trečiųjų asmenų pretenzijų pareiškimo vienam iš sutuoktinių padarius žalą ir pan. /, todėl ieškovės argumentas dėl jos interesų pažeidimo nukreipus išieškojimą į sutuoktiniui priklausančią būsto dalį vertinamas kritiškai / Lietuvos CK 3.85str. 3d. nuostatų taikymas šioje byloje taip pat nesprendžiamas /. Ieškovės argumentas dėl sandorio sudarymo metu buvusių nepilnamečiais vaikų interesų pažeidimo taip pat vertinamas kaip formalus, nes visi surinkti įrodymai patvirtina, jog iki šiol sandoris vaikams jokių pasekmių nesukėlė, o šiuo metu abu vaikai yra pilnamečiai / 19, 20 l. /.

Atskirai pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo / pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį kaip pažeidžiančią jos ir nepilnamečių vaikų interesus / patenkinimas faktiškai reikštų, kad turtinių įsipareigojimų pagal šią sutartį dabartiniu metu išvengia ne pati ieškovė ar jau pilnamečiais tapę vaikai, o būtent atsakovas V. N., kuriam tik vienam yra pareikštos lizingo bendrovės pretenzijos. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės pasirinktu kaip savo teisių gynybos būdu / reikalavimu nutraukti teisinį santykį – Lietuvos CK 1.138str. 5p. / faktiškai siekiama padėti atsakovui V. N. – ieškovės sutuoktiniui - išvengti minėtu sandoriu numatytų civilinių pareigų / Lietuvos CK 1.136str. 2d. 1p. /, tuo sudarant galimybę ginčyti V. N. nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimą, kas akivaizdžiai pažeidžia lizingo davėjo ir laiduotojo teisių bei pareigų pusiausvyrą, o tuo pačiu – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą / Lietuvos CK 1.5str. 4d. /.

Savarankiškų reikalavimų pripažinti sandorį negaliojančiu Lietuvos CK 1.87str., 1.90str. ar kitais pagrindais atsakovas V. N. nepareiškė, todėl dėl jo nurodomų motyvų / jog jis tik formaliai buvo bendrovės akcininkas ir pasirašydavo pateiktus dokumentus, o faktiškai bendrovė priklausė kitam asmeniui, kuris priiminėjo visus sprendimus; jog jis nesuprato pasirašantis laidavimo sutartį; jog lizingo bendrovė galėjo geranoriškai susitarti su UAB „Avirana“ dėl skolos grąžinimo ir nereikšti jam pretenzijų ir t.t. / teismas plačiau nepasisako.

Atsakovo V. N. pasirašyta laidavimo sutartis nėra sandoris dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo; šiam sandoriui sudaryti ieškovės kaip sutuoktinės sutikimas pagal Lietuvos CK 3.92str. nebuvo reikalingas; jokių įrodymų, jog sandoris pažeistų jos teises, ieškovė nepateikė / Lietuvos CPK 178str. /; kitų pagrindų sandoriui pripažinti negaliojančiu nenustatyta, todėl ieškinys atmestinas. Atmetant ieškinį iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 3630 lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui AB „DNB lizingas“ / 58 l., Lietuvos CPK 98str. 1d. / ir 58,30 lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei / 1 l., Lietuvos CPK 96str.1d. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės R. N. ieškinį atsakovams V. N. ir AB „DnB lizingas“ bei trečiajam asmeniui UAB „Avirana“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Priteisti iš R. N., a/k (duomenys neskelbtini) tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt / 3630 / litų bylinėjimosi išlaidų AB „DNB lizingas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir penkiasdešimt aštuonis litus 30ct. / 58,30 lt. / bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.