Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-811-230/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas ieškinį atsakovams A. Š., A. Š., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Rimalga“, R. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) ir atsakovų A. Š., A. Š. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Rimalga“, R. G. dėl laidavimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl actio Pauliano ieškinio teismas nurodė, kad ginčo turto pasidalijimo sandoris, kuriuo faktiškai visas sutuoktinių turtas atiteko A. Š., kuri nėra solidarioji skolininkė pagal atsakovo prievolę bankui, neabejotinai pažeidžia ieškovo teises, kadangi laiduotojui netekus turto bankui sumažintos ar net visiškai atimtos galimybės patenkinti savo reikalavimus. Tuo atveju, kai prievolė yra neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), o jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl nukreipus išieškojimą į laiduotojo turtą, o pastarajam turto pasidalijimo sutartimi perleidus visą turtą sutuoktinei, neabejotinai pažeidžiami kreditoriaus interesai, kadangi apribojamos išieškojimo galimybės. Pagrindinio skolininko – UAB „Rimalga“ galimybės patenkinti ieškovo reikalavimą taip pat ribotos, kadangi šiai bendrovei iškelta bankroto byla. Nors atsakovai teigė, kad turto pasidalijimo sandorį jie privalėję sudaryti, tačiau teismas nurodė, kad įstatymas nenumato, jog toks sandoris turėtų būti sudarytas, atsakovų santuoka nėra nutraukta, todėl pareigos pasidalinti turtą nebuvo, o nutraukiant santuoką turėtų būti nurodyti sutuoktinių kreditoriai. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovai, sudarydami turto pasidalinimo sutartį buvo nesąžiningi ir šiuo atveju taikytina CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta nesąžiningumo prezumpcija. Be to, teismas pripažino, kad skolininkas, sudarydamas turto pasidalijimo sutartį, turėjo žinoti, kad bus pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismo teigimu, atsakovas A. Š., laidavęs už vekseliais prisiimtų prievolių įvykdymą, turėjo žinoti, kad vekselių apmokėjimo terminas jau buvo suėjęs 2008 m. spalio 21 d., kaip bendrovės direktoriaus pavaduotojas neabejotinai turėjo žinoti, kad įmonės finansinė padėtis bloga, nes 2008 m. gruodžio 29 d. teismo nutartimi UAB „Rimalga“ jau buvo iškelta bankroto byla. Be to, ieškovas 2008 m. spalio 22 d. atsakovui jau buvo pateikęs reikalavimą apmokėti vekselius.

Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu siekia nukreipti išieškojimą į atsakovui A. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 3 žemės sklypus, sodo pastatą su kiemo statiniais ir butą. Kadangi šie nekilnojamojo turto objektai sutuoktinių buvo įgyti jiems gyvenant santuokoje, todėl teismas nurodė, kad remiantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuotina, kad tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuotina, kad sutuoktinių turto dalys lygios. Atsakovai neįrodinėjo, kad turto dalys dėl kokių nors priežasčių galėtų būti nustatytos nelygios, atsakovė A. Š. taip pat nėra nuginčijusi bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, todėl teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu tik nurodyto atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovui A. Š. dalyje ( ½ dalyje), taikant nuginčytos sandorio dalies restituciją, iš atsakovo A. Š. atsakovei A. Š. priteistina jos pagal šią sutartį A. Š. sumokėta kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai A. Š. ir A. Š. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tačiau teismas išsprendė ir atsakovų kaip sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, nors toks reikalavimas byloje dalyvaujančių asmenų nebuvo pateiktas. Teismas sprendimu grąžino atsakovo A. Š. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį nekilnojamojo turto, laikydamas, jog pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį galioja sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpcija. Ieškovo reiškiamas reikalavimas buvo išimtinai susijęs tik su turto padalijimo sutarties pripažinimu negaliojančia, o ne su sutuoktinių turto padalijimu, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė atsakovams priklausančio turto padalijimo klausimą. Tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės, nagrinėjo ne tuos reikalavimus, kurie buvo pareikšti ieškovo.

2. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (CK 6.66 str. 1 d.). Byloje nepateikta įrodymų dėl A. Š. nemokumo, todėl ginčo sandorio tarp A. Š. ir A. Š. sudarymas negali būti vertintina kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris turi įtakos A. Š. mokumui ir pažeidė kreditoriaus teises.

6. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad aplinkybė, jog A. Š. sutuoktinį A. Š. rašytinio sutikimo laiduoti nedavė, todėl atsakovo A. Š. laidavimas pasirašant vekselius pripažintinas negaliojančiu. Įstatymai nenumato, kad sutuoktinio laidavimui reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis CK 6.66 straipsniu, ginčija 2008 m. gruodžio 5 d. sudarytą turto pasidalinimo sutartį, kuria sutuoktiniai – atsakovai A. Š. ir A. Š. pasidalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurios pagrindu atsakovei A. Š. atiteko: 0,0771 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,0695 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,0684 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); sodo pastatas, kurio bendras plotas 88,79 kv. m, ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); butas su rūsiu, 84,01 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini); transporto priemonė VW Passat valst, Nr. (duomenys neskelbtini), bendra A. Š. atitekusio turto vertė – 308 532 Lt; A. Š. atiteko 30 000 Lt kompensacija.

Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 2008 m. gruodžio 5 d. turto pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia, netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais.

Pirmoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 24 d. UAB „Rimalga“ ieškovui UAB ,,Medicinos bankas“ pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 100 000 Lt, kuriuos įsipareigojo apmokėti iki 2008 m. spalio 21 d. (t. 1, b. l. 12-13). Už prievolių pagal vekselius įvykdymą laidavo atsakovas A. Š. ir trečiasis asmuo R. G.. UAB „Rimalga“ vekselių neapmokėjo, Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Rimalga“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 34-35), todėl 2009 m. sausio 29 d. Lazdijų rajono 2 notarų biure buvo padaryti vykdomieji įrašai Nr. 741 ir Nr. 745 dėl solidaraus išieškojimo iš UAB „Rimalga“, R. G. ir A. Š. bendrai 200 235,46 Lt sumai (t. 1, b. l. 17-18). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. Š.

Antroji actio Pauliano ieškinio sąlyga aiškintina taip, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities VMI v. J. M. ir kt., bylos 3K-3-362/2011).

Apeliantų nuomone, byloje nepateikta įrodymų dėl A. Š. nemokumo, todėl ginčo sandorio tarp A. Š. ir A. Š. sudarymas negali būti vertintina kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. patvirtino, kad ginčijamo turto pasidalinimo sandorio pagrindu didesnė dalis turto atiteko atsakovei A. Š., o šiuo metu atsakovas yra išleidęs netgi iš atsakovės gautą 30 000 Lt kompensaciją (t. 1, b. l. 186-196). Taigi nustatyta, kad po turto pasidalijimo sandorio sudarymo skolininkas A. Š. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, todėl darytina išvada, kad būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas neturi realios galimybės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir atsiskaityti su ieškovu. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovų 2008 m. gruodžio 5 d. sudarytas turto pasidalijimo sandoris, kuriuo faktiškai visas sutuoktinių turtas atiteko A. Š., kuri nėra solidari skolininkė pagal atsakovo prievolę ieškovui, neabejotinai pažeidžia ieškovo teises. Ieškovui nukreipus išieškojimą į laiduotojo – atsakovo A. Š. turtą, o šiam turto pasidalijimo sutartimi perleidus visą turtą sutuoktinei, apribojamos ieškovo galimybės išieškoti skolą iš atsakovo.

Trečioji actio Paulianio ieškinio patenkinimo sąlyga siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Apeliantai skunde nurodo, kad ieškovas apie atsakovų sudarytą turto pasidalijimo sutartį turėjo sužinoti nuo tos dienos, kurią sutartis buvo įregistruota vedybų sutarčių registre, t. y. 2008-12-17, taigi pareikšdamas ieškinį praleido ieškinio senaties terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią, t. y. momentą, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, turi būti patikrinama, ar ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. V. M. ir kt., bylos 3K-7-62/2009). Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas apeliantų argumentas, jog ieškovas turėjo realią galimybę sužinoti apie sudarytą sutartį nuo sutarties registravimo viešajame registre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas apie jo teises pažeidžiantį sandorį sužinojo tik 2010 m. vasario 23 d., kai antstolė A. A., kuriai buvo pateikti vykdyti vykdomieji įrašai, nustatė atsakovei A. Š. priklausantį turtą, kurį ji įgijo ginčo turto pasidalijimo sutarties pagrindu (b.l. 20-33), ir nuo šio momento skaičiuotina ieškinio senaties termino eigos pradžia turto pasidalinimo sutarčiai ginčyti. Ieškinys pareikštas 2010 m. kovo 1 d., t. y. nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovas galėjo anksčiau sužinoti apie ginčo sandorius.

Ketvirtoji actio Paulianio instituto taikymo sąlyga grindžiama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju ginčo turto pasidalijimo sutartį atsakovai sudarė nesant nutrauktai jų santuokai. Taigi teisinio pagrindo atsakovams sudaryti tokį sandorį nebuvo. Atsakovai nepagrindė ir jokio kito pagrindo būtinybei sudaryti tokią sutartį.

Penktoji ir šeštoji sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovai buvo sutuoktiniai. Turto pasidalijimo sandoris buvo sudarytas 2008 m. gruodžio 5 d., o bankroto byla UAB „Rimalga“ iškelta 2008 m. gruodžio 29 d. Taigi atsakovas A. Š., sudarydamas ginčo sutartį, turėjo žinoti, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera ir kad įmonė negali atsiskaityti su ieškovu, todėl turto pasidalijimo sutartimi beveik visą savo turtą perduodamas atsakovei A. Š., pažeidė ieškovo teises. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad atsakovai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį, buvo nesąžiningi.

Septintoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad už prievolių pagal vekselius įvykdymą laidavo tik vienas iš sutuoktinių – A. Š., pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2008 m. gruodžio 5 d. turto pasidalijimo sutartį pripažino negaliojančia tik ½ nekilnojamojo turto ir kompensacijos dalyje, taikė pripažintos negaliojančia sandorio dalies restituciją, bei nukreipė ieškovo reikalavimo dėl 200 235,46 Lt skolos išieškojimą pagal 2009 m. sausio 29 d. vykdomuosius įrašus į atsakovui A. Š. priklausančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvusią turto dalį. Atmestinas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu sprendimu teismas išsprendė ir atsakovų kaip sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė sutuoktinių turto padalijimo klausimo, o tik nustatė, į kurią turto dalį gali būti nukreiptas išieškojimas iš laiduotojo atsakovo A. Š. turto.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

Dėl laidavimų pripažinimo negaliojančiais

Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti A. Š. laidavimus, įrašytus 2008 m. balandžio 24 d. vekseliuose, išduotuose UAB „Rimalga“ UAB ,,Medicinos bankas“, negaliojančiais, kaip pasirašytus suklydimo įtakoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. B., M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008).

Suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 str.).

Nagrinėjamu atveju skunde nurodoma, kad atsakovas A. Š. nėra UAB „Rimalga“ akcininkas, todėl vekselyje pasirašė tik kaip įmonės atstovas ir liudytojas, o ne kaip laiduotojas, t. y. laiduotojui skirtoje eilutėje pasirašė suklydimo įtakoje. Bylos duomenys patvirtina, kad sandorių pasirašymo metu atsakovas A. Š. dirbo UAB ,,Rimalga“ direktoriaus pavaduotojo pareigose (t. 1, b. l. 169-171), kas patvirtina jo patirtį ir svarbą įmonės veikloje. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas prieš laiduojant, t. y. 2008 m. balandžio 22 d. davė sutikimą bankui gauti ir naudotis informacija apie jo gaunamas pajamas, turtą, prisiimtus įsipareigojimus ir kt. (t. 1, b. l. 139). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad santykiuose su banku atsakovas A. Š. kartu su įmonės direktoriumi R. G. dalyvavo ne pirmą kartą – už UAB ,,Rimalga“ išduotus vekselius A. Š. laidavo ir 2006-2007 m. (t. 1. b. l. 146-148). Taigi apeliantas laiduodamas pagal analogiškus vekselius turėjo galimybę apsvarstyti bei įvertinti tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisnių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo.

Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad vekseliuose nurodyta formuluotė, kad ,,laiduoju ir atsakau solidariai“ pirmuoju pasirašant R. G. reiškia, jog laiduoja būtent R. G., o A. Š. tik tai patvirtina savo parašu, yra nepagrįsta. Po nurodytos formuluotės ,,laiduoju ir atsakau solidariai“ nėra nurodyta jokių kitų formuluočių bei aiškinimų, o padėtas dvitaškis po minėto teksto reiškia, kad laiduoja abu žemiau pasirašę asmenys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šiuo atveju jeigu atsakovui A. Š. pasirašant ginčijamus vekselių laidavimus ir iškilo neaiškumų, tai nesiimdamas priemonių pilnai išsiaiškinti visų aplinkybių, jis elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, o tai veikdamas jis prisiėmė ir neigiamus savo veiksmų padarinius. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo atsakovo A. Š. laidavimus, įrašytus 2008 m. balandžio 24 d. vekseliuose, pripažinti negaliojančiais, kaip pasirašytus suklydimo įtakoje.

Apeliantai taip pat priešieškinio reikalavimus grindė CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, numatančia, be kita ko, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, ir CK 3.96 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, nuginčijimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymai nenumato, jog pasirašant vekselio laidavimą yra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, taip pat pagal CK 3. 92 straipsnio 4 dalį, vekselio laidavimas nėra priskiriamas prie tų sandorių, kuriuos gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Be to, šiuo atveju ieškiniu prašoma nukreipti išieškojimą tik į atsakovo A. Š. turtą. Todėl nėra pagrindo tenkinti ir šį apeliantų reikalavimą.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas, nes yra nepagrįstas.

Netenkinant apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš atsakovų ieškovui priteistina 1 000 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 34-36) (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 500 Lt (penkis šimtus litų) ieškovui UAB ,,Medicinos bankas“ (į. k. 111657920) advokato atstovavimo išlaidų.