Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-69-917/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-20
Bylos Nr.
1-69-917/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-29631-16-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Nukentėjusysis
M. M.
Kaltinamasis
D. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-69-917/2017Teisminio proceso Nr. 01-1-29631-16-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 1.1.6.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Sandrai Poškienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,nukentėjusiajam M. M.,kaltinamajam D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ programuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2016 m. birželio 24 d. apie 20.09 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad, važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., antra eismo juosta, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjos, nesulėtino savo važiavimo greičio, nepraleido per pėsčiųjų perėją, iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusio pėsčiojo M. M. ir jį partrenkė, tokiu būdu M. M. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą

Šiais savo veiksmais D. S. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltę pripažino visiškai, sutiko su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčijo bei parodė, kad viskas buvo taip, kaip prokurorė nurodė. Viskas įvyko dėl jo paties neatidumo ir skubėjimo. Skubėdamas, apakintas saulės nesiėmė visų reikiamų saugumo priemonių. Tai buvo vasara. Vakarėjo. Važiavo, kai saulė švietė į akis, rikiavosi iš antros į pirmą juostą ir saulė apakino, iš pradžių pirma juosta važiavo, o po to - antra. Buvo šešėlis nuo medžių ir nepamatė pėsčiųjų perėjoje žmogaus, nukentėjusiojo byloje. Tiesiai per langą matė tik spiginančią saulę. Pajutau smūgį ir sustojo. Priekyje, dešinėj keleivio pusėje pajuto smūgį. Po įvykio iš karto išlipo iš automobilio, ir pats patyrė šoką, nes pamatė gulintį gatvėje nukentėjusįjį, tada sustingęs nieko negalėjo padaryti, tai padavė vaistinėlę žmonėms, kad jie galėtų pagelbėti nukentėjusiajam. Badė kviesti tarnybas, bet matė, kad kiti skambina žmonės, kurie buvo šalimais ir rankos per daug drebėjo, ir nesisekė surinkti numerio, nes labai jaudinosi. Po įvykio, kai tik gavo nukentėjusiojo kontaktus iš tyrėjo, tai tada susisiekė iš karto, nes įvykus įvykiui su tyrėju bendravo, bet nukentėjusiojo tapatybė nebuvo nustatyta, ir per tą savaitę tyrėjas išėjo atstogauti, todėl po mėnesio susisiekė su nukentėjusiuoju. Buvo užsukęs į svečius, pasidomėjo jo sveikata, atsiprašė už įvykį, toliau bandė kalbėtis dėl susitarimo, kad būtų atlyginta žala iš kaltinamojo pusės, po to laukė, kol draudimas kažką išmokės ir tada užsitęsė viskas dėl draudimo išmokų. Šiandiena susitikę prieš posėdį su nukentėjusiuoju susitarė dėl susitaikymo ir dėl žalos atlyginimo. Tai pirmas toks eismo įvykis. Gailisi dėl to, kas įvyko, dar kartą atsiprašo teisme. Naujų nusikalstamų veikų nedarys, stengsis to išvengti, aplinkybės būna įvairios, bet dabar turėjo pamoką, kad vairuoti reikia atsakingiau. Su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo susitarė, kad šiandiena nukentėjusiajam į rankas padavė 200 eurų ir dar 900 € sumokės dalimis per 6 mėn. iki liepos 10 d. Nukentėjusysis su tuo sutiko. Po 150 € per mėnesį perves į nukentėjusiojo banko sąskaitą.

Kaltinamajam D. S. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. S. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, fotonuotraukomis nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-06-24 Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 5-16);

-valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G23902016(02) nustatyta, kad M. M. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 48-49);

-nukentėjusiojo M. M. parodymais nustatyta, kad 2016-06-24 apie 20.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. važiavo maršrutiniu mikroautobusu. Tuo metu buvo neblaivus, kadangi su draugais šventė Jonines. Važiavo link (duomenys neskelbtini) g. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) g., ketino išlipti (duomenys neskelbtini) g. ir eiti namo. Mikroautobusui sustojus gatvėje, išlipo iš jo ir ėjo kryptimi link pėsčiųjų perėjos, per kurią turėjo eiti link namų esančių kitoje gatvės pusėje. Neprisimena ar prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojęs, kad įsitikintų ar į gatve įžengti yra saugu ar ne, kurioje tiksliai vietoje buvo kliudytas automobilio nežino. Kas vyko po to kai dar buvo ant šaligatvio neprisimena. Atsipeikėjo gydymosi įstaigoje Kauno klinikos, kur gydytojai pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Atvykęs eismo įvykio tyrėjas, papasakojo, kad buvo partrenktas automobilio, kad dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas, buvo lūžusios kojos, pažeisti organai, sužeista galva. Gydymosi įstaigoje praleido apie 2 mėnesius. Dėl patirtų sužalojimų buvo kilusios komplikacijos, buvo darytos operacijos. Eismo įvykio metu patyrė didelę turtinę bei neturtinę žalą. Dėl patirtos žalos atlyginimo išaiškinta teisė kreiptis į kaltininko vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovę ERGO, išaiškinta teisė dėl patirtos žalos pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. (b.1. 32);

- liudytojos J. V. parodymais nustatyta, kad 2016-06-24 apie 20.00 val. Kaune (duomenys neskelbtini) g. važiavo 54 maršruto mikroautobuse kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. kaip keleivė. Mikroautobuse važiavo daugiau žmonių. Vienas vyriškis atkreipė jos dėmesį kadangi jis buvo trumpai kirptų plaukų, buvo neblaivus bei buvo su sumušimu paakių srityje. Paprašius mikroautobuso vairuotojo, kad šis sustotų ir išleistų už pėsčiųjų perėjos, kuri buvo ties parduotuve "IKI", vairuotojas sustojo pirmoje eismo juostoje. Išlipo iš mikroautobuso, kartu su ja išlipo daugiau žmonių, išlipo ir minėtas vyriškis, kuris ėjo jai už nugaros. Moteris ėjo link pėsčiųjų perėjos, kadangi turėjo pereiti į kitą gatvės pusę. Priėjusi pėsčiųjų perėją sustojo, žvelgė į kairę pusę, matė, kad keliu atvažiuoja keli automobiliai, kurie po truputi lėtėjo artėdami prieš pėsčiųjų perėją. Iš važiuojančių automobilių išsiskyrė auksinės spalvos automobilis, kuris važiavo, nemažu greičiu ir buvo maždaug 50 metrų atstumu nuo perėjos. Iš anksto matėsi, kad minėtas automobilis neketina sustoti prieš pėsčiųjų perėją, todėl nusprendė palaukti kol jis pravažiuos. Neprisimena, kuria eismo juosta minėtas automobilis važiavo. Ar automobilis rikiavosi tuo momentu kai ji atkreipė dėmesį, neprisimena. Tuo metu, kai žvelgė į auksinės spalvos automobilį, vyriškis, kuris ėjo už moters įžengė į pėsčiųjų perėją ir pradėjo eiti per gatvę. Jam įžengus, akimirką pagalvojo, kad vyriškis būdamas neblaivus gali papulti automobiliui po ratais. Jį bandė perspėti, kad neitų, tačiau jis nesureagavo ir ėjo toliau. Vyriškis perėjo pirmą eismo juostą, įžengė į antrąją eismo juostą. Tuo metu, kai vyriškis buvo antroje eismo juostoje įvyko smūgis, minėtas auksinės spalvos automobilis partrenkė pėsčiąjį. Viskas įvyko akimirksniu, buvo stiprus kontaktas tarp automobilio ir pėsčiojo, matė, kaip pėsčiasis pakilo į orą ir buvo bloškiamas į priekį. Ar automobilis prieš kontaktą bandė stabdyti ar kitaip vengti susidūrimo aš nematė, tik įvykus kontaktui pasigirdo padangų cypimo garsas. Kadangi pirmoje eismo juostoje, kiek dešiniau vis dar stovėjo mikroautobusas, jis užstojo vaizdą vykusį kiek toliau. Į gatvę nėjo, buvo patyrusi šoką, nenorėjo matyti, kokia vyriškio būklė buvo po susidūrimo. Šalia buvę kiti žmonės pradėjo skambinti greitajai medicinos pagalbai. Kadangi jos dukra yra medicinos studentė, ėmė skambinti jai. Kadangi gyvena netoli eismo įvykio vietos, dukrą pakvietė, kad ši suteiktų pirmąją pagalbą nukentėjusiajam iki kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Kiek vėliau buvo priėjusi prie pėsčiojo, matė, kad jis buvo stipriai sužalotas. Vyras kažkiek judėjo. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri nukentėjusiajam suteikė pagalbą bei išvežė į gydymosi įstaigą. Eismo įvykio vietoje su automobilio vairuotoju nebendravo. Matė, kad vyriškis buvo šoko būsenoje. Sulaukusi policijos pareigūnų prisistatė esanti įvykio liudininkė bei pateikė jiems savo kontaktinius duomenis Eismo įvykio metu buvo giedra, stipriai spigino saulė. (b. 1. 26);

-liudytojos N. B. parodymais nustatyta, kad 2016-06-24 apie 20.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. išlipo iš maršrutinio taksi automobilio, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Mikroautobusas sustojo pirmoje eismo juostoje keli metrai už pėsčiųjų perėjos. Iš mikroautobuso išlipo daugiau žmonių. Mikroautobuse atkreipė dėmėsi į neblaivų vyriškį, kuris buvo gan mandagus bei paslaugus, kadangi moteris buvo su vaiku ir vaiko vežimėliu, minėtas vyriškis siūlėsi padėti pakelti vežimą. Jai išlipus iš mikroautobuso ir einant link minėtos pėsčiųjų perėjos, vyriškis ėjo už jos, po kelių akimirkų jis ją pralenkė. Vyriškis ėjo link pėsčiųjų perėjos ir ketino pereiti gatvę. Tuo metu žvelgė į kelio važiuojamąją dalį ir matė, kad pro perėją praskriejo tamsios spalvos automobilis. Pažvelgusi kiek toliau matė, kad link perėjos artėja auksinės spalvos automobilis, kuris važiavo antra eismo juosta, kadangi pirma eismo juosta, kiek toliau stovėjo automobilis. Minėtas auksinės spalvos automobilis nevažiavo labai greitai, kokiu greičiu jis galėjo važiuoti įvertinti negali. Matydama, kad auksinės spalvos automobilis nestoja, nusprendė neiti per pėsčiųjų perėją. Prie pėsčiųjų perėjos buvo daugiau žmonių, kurie ketino pereiti per perėją. Tuo metu neblaivus vyriškis, kuris išlipo kartu su manimi iš mikroautobuso žengė į pėsčiųjų perėją ir kirto pirmą eismo juostą. Moteris akimirką savo dėmesį buvo nukreipusi nuo pėsčiųjų perėjos, kai išgirdo stiprų bumbtelėjimą. Pakėlusi akis pamatė kaip minėtas neblaivus vyriškis yra pakilęs į orą. Viskas įvyko labai greitai, labai išsigando. suprato, kad vyriškis buvo partrenktas automobilio. Nieko nelaukusi ėmė skambinti greitajai medicinos pagalbai. Prie partrenkto pėsčiojo nėjo, buvo streso būsenoje. Atvykę medikai nukentėjusiajam suteikė pagalbą bei išsivežė į gydymosi įstaigą. Matė, kaip auksinės spalvos automobilio vairuotojas buvo taip pat šoko būsenoje. Atvykusiems policijos pareigūnams prisistatė esanti eismo įvykio liudininkė ir paliko savo kontaktus, davė pirminį paaiškinimą. Eismo įvykio metu buvo saulėta, stipriai spigino saulė. (b. 1. 28);

-liudytojo M. K. parodymais nustatyta, kad 2016-06-24 apie 20.30 val. Kaune, vairavo sidabrinės spalvos Toyota Avensis automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. antra eismo juosta. Priekyje važiavo jo draugas D. S., kuris vairavo automobilį Opel Astra auksinės spalvos. Važiavo link jo namų, kadangi draugas turėjo persirengti ir nusiprausti namuose. Važiuodamas keliu, važiavo maždaug apie 60km/h. Keliu važiavo tvarkingai, staigių ar neatsargių manevrų neatlikinėjo. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos matė, kad už pėsčiųjų perėjos stovi mikroautobusas ir išleidinėja žmones. Važiuodamas iš paskos D., pamatė, kad per pėsčiųjų perėją eina vyras. Vyrą pamatė, likus maždaug 70-100m atstumui. Jis buvo perėjęs pirmą eismo juostą ir įžengęs į antrą juostą. Pradėjo stabdyti ir pastebėjo, kad D. savo vairuojamo automobilio nestabdo, o jo automobilio važiavimo trajektorija ir pėsčiojo ėjimo trajektorija kertasi. Iš kart suprato, kad gali įvykti susidūrimas. Po akimirkos taip ir įvyko. Matė, kaip pėsčiasis atsisuka į D. automobilį ir tuo pat momentu įvyksta kontaktas. Iš kart po kontakto D. pradėjo stabdyti automobilį. Matė, kaip pėsčiasis vyras nuo smūgio pakilo į orą ir buvo nublokštas į priekį. M. K. Iš kart po susidūrimo sustojo, sustojo iki perėjos likus maždaug 30 metru, pirmoje eismo juostoje. Nuskubėjo prie pėsčiojo, matė, kad jis kvėpuoja, tačiau buvo nesąmoningas, nejudėjo. Pėsčiasis gulėjo ant kairio šono, antroje eismo juostoje. Eismo įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo priėjęs prie D., jis buvo šoke, klausinėjo kokia yra pėsčiojo būklė. Atvykus medikams nukentėjusysis buvo nuvežtas į gydymosi įstaigą. Atvykus pareigūnams paliko savo kontaktinius duomenis. Eismo įvykio metu buvo giedra, stipriai spigino saulė. D. prieš pėsčiųjų perėją buvo stipriai apakintas saulės todėl nematė, kad eina pėsčiasis per pėsčiųjų perėją. (b.1. 30) Kaltinamasis D. S. jam pateikus klausimą ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jis parodė, kad prisipažįsta visiškai, dėl sukelto eismo įvykio gailisi. Patvirtino, kad psichikos sveikatos įstaigoje ar priklausomybės ligų centre registruotas nėra. Patvirtinu, kad psichikos sveikatos įstaigoje ar priklausomybės ligų centre registruotas nesu ir iki šios dienos jose nesigydžiau. 2016-06-24 apie 20.30val. Kaune, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo Varnių tilto, link Milikonių kalno. Automobilyje važiavo vienas. Važiavo maždaug apie 60-70 km/h. greičiu. Važiavo pirma eismo juosta, kai iš anksto maždaug 100 metrų atstumu pamatė, kad priekyje pirmoje eismo juostoje už pėsčiųjų perėjos sustojo maršrutinis taksi, norėdamas jį apvažiuoti rikiavosi į antrą eismo juostą. Tuo metu kai persirikiavo į antrą eismo juostą jį apakino saulė. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos jos apžvelgiamumas stipriai sumažėjo, tačiau prieš pėsčiųjų perėją nenorėjo stabdyti, kadangi jam persirikiavus į antrą eismo juostą už jo nedideliu atstumu važiavo automobilis. Persirikiavęs pavažiavo maždaug apie 50 metrų atstumą iki perėjos, kai važiuojant per perėją netikėtai pajuto smūgį į priekinę automobilio dalį. Viskas įvyko labai greitai, instinktyviai stabdė automobilį ir sukau į kairę pusę. Smūgio metu pamačtė, kad partrenkė žmogų, jis vertėsi per jo vairuojamo automobilio variklio dangtį ir atsitrenkė į priekinį stiklą. Tuo metu D. S. instinktyviai susigūžė ir kas vyksta toliau nebematė. Prieš įvykį nematė iš kurios pusės ėjo pėsčiasis, pėsčiąjį pastebėjo tik tada, kai įvyko kontaktas tarp jo ir automobilio. Sustabdė automobilį, nieko nelaukęs išlipo iš automobilio ir pamatė, kad tai buvo vyras, kuriam kraujavo galva. Vyras gulėjo maždaug tarp pirmos ir antros eismo juostos. Jo kojos gulėjo pirmoje eismo juostoje o galva antroje. Vyras gulėjo ant dešinio kūno šono. Įvykio metu patyrė didelį šoką, buvo susijaudinęs. Įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, kurie paskambino greitajai medicinos pagalbai. Atvykę medikai pėsčiąjį nuvežė į Kauno klinikas. Atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį. Eismo įvykio metu buvo giedra bei saulėta. Važiuojant keliu stipriai akino saulė, dėl to nepamatė pėsčiojo einančio per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Po eismo įvykio su nukentėjusiuoju bendravo, jo nuoširdžiai atsiprašė, siūlė materialinė pagalbą. (b.1. 65);

- 2016-06-24 alkotesterio parodymais nustatyta, kad D. S. tikrinimo rezultatai yra 0,00% (b.l. 51);

- 2016-07-07 specialisto išvada Nr. T-A 4863/2016(01) nustatyta, kad M. M. kraujyje rasta 3,25 promilės etilo alkoholio (b.l. 47).

Aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinime išdėstytos aplinkybės pasitvirtino, t.y. kaltinime išdėstytu laiku ir vietoje, D. S. vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas kryptimi nuo Nuokalnės g. link Panerių g., antra eismo juosta, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjos, nesulėtino savo važiavimo greičio, nepraleido per pėsčiųjų perėją, iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusio pėsčiojo M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu M. M. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą. D. S. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp D. S. veiksmų ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl eismo įvykio, atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Pastebėtina, jog teismo gautais duomenimis iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, draudimo bendrovė paskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam M. M. bendroje sumoje 5157,50 eurų žalos atlyginimo dėl įvykio, o Valstybinei ligonių kasai – 5989,84 eurus gydymo išlaidoms padengti (b.l. 80-86). Jokių kitų civilinių ieškinių byloje nebuvo pareikšta.

Prokurorė dėl susitaikymo neprieštaravo.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).

Spręsdamas D. S. baudžiamosios atsakomybės ribas teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad teisme posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusio, pastarasis atsiprašymą priėmė, kaltinamasisi ir nukentėjęs susitarė žodžiu dėl žalos atlyginimo, kitų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nėra, pateiktas žodinis praįymas dėl bylos nutraukimo, taip pat į prokurorės išreikštą prašymą teisme atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamasis D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis kaltinamajam pretenzijų nereiškia. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), jis neteistas (b.l. 52-53), administracine tvarka baustas (b.l. 54-62), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusio atsiprašė, pasižadėjo ateityje nenusikalsti. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką jis ir teismui prisižadėjo. Anksčiau D. S. nėra buvęs atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 3 d. jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu –M. M., baudžiamąją bylą nutraukiant. Taip pat patvirtintinas žodinis nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas dėl žalos atlyginimo.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis M. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis D. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 30 punktuose nustatytų nuostatų, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusio patirtais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis D. S. nebuvo teistas. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, teisiamas pirmą kartą, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas D. S. vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiajam M. M. priklausantys šortai (1 vnt.), sportinis batas (1 vnt.), kojinė (1 vnt.), saugomi Kaunas, Chemijos pr. 4B, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kaltinamajam nepaskirta kardomoji priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu M. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti tarp D. S. ir nukentėjusiojo M. M. žodžiu sutartą neturtinės žalos atlyginimą šiomis sąlygomis:

- D. S. įsipareigoja per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajam M. M. 900 (devynis šimtus) eurų, mokant kas mėnesį įmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti D. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu D. S. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiajam M. M. priklausančius šortus, sportinį batą, kojinę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė