- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-494-254/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- V. F., A. P., V. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2736-947/2015 pagal pareiškėjų A. P. ir V. T. – P. (F.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. P. (toliau pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2808-358/2007 pagal pareiškėjų V. T. – P. (toliau pareiškėja) ir A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimą dalyje dėl nepilnametės dukters A. M. P. išlaikymo.
Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė sustabdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2808-358/2007 vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015-11-16 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir sustabdė Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2808-358/2007 vykdymą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisė iš pareiškėjo nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad byloje turi būti užtikrinama nepilnamečio vaiko teisė į išlaikymą, tačiau byloje yra susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės - pareiškėjas įrodinėja, kad jis neišreiškė valios dėl išlaikymo dydžio, nes ginčija sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kitų procesinių dokumentų pasirašymo faktą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sprendimo vykdymo sustabdymas yra viena iš priemonių užtikrinti pareiškėjo A. P. interesų apsaugą. Sustabdžius sprendimo vykdymą, būtų išvengta galimų teisminių ginčų dėl sprendimo atgręžtinio vykdymo. Teismas konstatavo, kad minimaliems pareiškėjų vaiko, gyvenančio užsienyje, poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 180 Eur kas mėnesį (pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu vaikui teikia išlaikymą po 150 Eur per mėnesį).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-11-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ‑ pareiškėjo prašymą atmesti šiais argumentais:
1. Teismas posėdžio metu nesiaiškino kokie yra dukters poreikiai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino dukters poreikių patvirtina ir teismo nutarties motyvai, nes teismo nutartyje nenurodyta, kas sudaro dukters poreikius. Todėl teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris imperatyviai nurodo, kad nutartyje turi būti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.
2. Teismo nutartis yra priimta pažeidžiant CPK 376 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas, visų pirma, turėjo tiek vykdymo sustabdymą, tiek laikino išlaikymo priteisimą nagrinėti išimtinai vadovaujantis vaiko interesais. Tuo tarpu kaip matyti iš teismo nutarties, tai teismas išimtinai vadovavosi pareiškėjo interesais, vadovaudamasis jo parodymais. Teismas net neįpareigojo pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį Vokietijoje turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas bankuose. Teismas priimdamas nutartį nevertino pareiškėjo paaiškinimų, kad jis užsiima antikvarinių daiktų prekyba, kad gauna nelegalias pajamas už šį verslą.
3. Dukrai žiemos sezonui reikalingos 3 730 Eur lėšos, kurias sudaro mėnesio minimalios išlaidos – 1 243 Eur. Be to, pareiškėjas žadėjo prisidėti prie dukters mokslų užsienyje, tačiau šio pažado iki šiol neištesėjo, kas suponuoja dar didesnių lėšų poreikį. Kadangi dėl sveikatos būklės apeliantė šiuo metu nedirba, pareiškėjas, nemokėjęs dukrai išlaikymo, ką pats pripažino teismo posėdyje, turi prisiimti didesnę išlaikymo naštą.
4. Dukra mėgsta sveikai pavalgyti, keliauti, sportuoti, plaukioti, muzikuoti. Jai reikia lėšų gydymui dėl rimtų elgesio sutrikimų, patirtų nuo tėvo iškraipytos psichologinės įtakos, kai viską žada, o realiai jau daugiau kaip metai laiko nematė vaiko ir moka tik po 130-150 Eur, kai skola jau yra susidariusi 130 000 Eur.
Pareiškėjos atstovė advokatė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-11-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ‑ pareiškėjo prašymą atmesti pareiškėjos atskirajame skunde nurodomais argumentais.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2015-11-16 nutartį nepakeistą šiais argumentais:
1. Teismo nutartis yra pagrįsta, nes nesustabdžius teismo sprendimo vykdymo, iškiltų reali pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimo grėsmė. Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimas priimtas vadovaujantis procesiniais dokumentais, kuriuose buvo suklastoti pareiškėjo parašai (šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, įskaitant teismo eksperto A. B. 2014-06-02 ekspertizės aktas), be to, Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimu buvo nustatytas 5 000 Lt nepilnametės dukters išlaikymo dydis mokamas kiekvieną mėnesį, periodinėmis išmokomis, t. y. visiškai nelogiško dydžio suma, atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį bei nepilnametės dukters poreikius. Sustabdžius sprendimo vykdymą bus išvengta galimų teisminių ginčų dėl sprendimo atgręžtinio vykdymo.
2. Teismas nepažeidė nepilnametės dukters interesų, nes teismas savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš pareiškėjo priteisė laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sprendimo priėmimo atnaujintoje civilinėje byloje. Priteista 180 Eur išlaikymo suma yra didesnė nei teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus, todėl teismas nepažeidė nepilnamečio vaiko interesų.
3. Pareiškėjos nuomone, teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė, kad dukra gyvena užsienyje. Šis argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnametė dukra gyvena užsienyje. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-14067-429/2015 pareiškėja yra pateikusi Kauno r. Ringaudų pradinės mokyklos 2015-09-07 Pažymą Nr. 1-7-11, kurioje nurodyta, kad šalių dukra mokosi Ringaudų pradinėje mokykloje 3 klasėje nuo 2015-09-01. Ši pažyma yra pateikta ir šioje civilinėje byloje.
4. Pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, kurie pagrįstų nepilnametės dukters poreikius bei pačios pareiškėjos turtinę padėtį, todėl teismas negalėtų nustatyti nepilnametės dukters poreikių bei jos tėvų turtinės padėties. Visi klausimai, susiję su išlaikymo skiriamo nepilnametei dukrai dydžiu, įskaitant nepilnametės dukters poreikiai ir jos tėvų turtinė padėtis, bus sprendžiami atnaujintos bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nesiaiškino, kokie yra nepilnametės dukters poreikiai ir jos tėvų turtinė padėtis, nes į šiuos klausimus bus atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2808-358/2007 vykdymas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteistas laikinas išlaikymas iš pareiškėjo nepilnametei dukrai kas mėnesį po 180 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Teismų praktikoje pažymima, kad nors prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą stricto sensu nėra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vis dėlto sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes taikant abu institutus gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Atsižvelgiant į tai, sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-119/2014, 2014-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2014).
Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje yra susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės ‑ pareiškėjas įrodinėja, kad jis neišreiškė valios dėl kasmėnesinio 5 000 Lt (1 448,10 Eur) išlaikymo dydžio, nes ginčija sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr. 2-2808-358/2007 ir kitų procesinių dokumentų pasirašymo faktą. Šioje byloje sprendžiama dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo (dalyje dėl išlaikymo dydžio), priimto vadovaujantis procesiniais dokumentais, kuriuose, pareiškėjo nurodymu, buvo suklastoti jo parašai. Šiai aplinkybei patvirtinti jis pateikė teismo eksperto A. B. 2014-06-02 ekspertizės aktą. Kauno apylinkės teismo 2014-11-28 nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-2808-358/2007, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, buvo atnaujintas. Atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą teismas turės teisę arba prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo (panaikinimo) atmesti, arba teismo sprendimą pakeisti, arba priimti naują sprendimą (CPK 371 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo vykdymą, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, sustabdė.
Pažymėtina, kad pagal CPK reglamentavimą nustatytas ribojimas vykdyti sprendimo atgręžimą, kai panaikinamas teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo; tačiau ir šiuo atveju leidžiama atgręžti įvykdymą tik tais atvejais, kada panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (CPK 762 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) 2010-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2010).
Kaip spręstina iš atskirųjų skundų argumentų, juose iš esmės keliamas ne paties procesinio dokumento dėl vykdymo sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kiek, sustabdžius jo vykdymą, laikino išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio klausimas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes juo tik siekiama, kaip jau minėta, laikinai, bylos nagrinėjimo metu, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Reikalingas ir būtinas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams bus nustatytas tik išsprendus bylą iš esmės, o pasikeitus aplinkybėms, galės būti ir keičiamas (Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-775-538/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-63-280/2014; Vilniaus apygardos teismo 2010-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-753-467/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo priteisiamo laikino išlaikymo dydžio ir dėl to jį nustatė neteisingai (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, sustabdęs Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2808-358/2007 vykdymą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, būtent savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų pasiektas pirmiau nurodytas tikslas. Teismas priteisė iš pareiškėjo nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau nutartyje šioje dalyje nepakankamai motyvavo, todėl yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliantėmis.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Tačiau sutiktina su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinojo išlaikymo vaikui priteisimui, skundžiamojoje nutartyje nepasisakė dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, nors jas išsiaiškinti 2011-11-11 teismo posėdyje, kuriame dalyvavo abi šalys, turėjo galimybes. Išklausius šio teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad pareiškėjas A. P. gyvena Vokietijoje, įkūręs firmą, kuri turėjo finansinių sunkumų, bet teismui priteisus skolas iš debitorių, atnaujino veiklą. Pareiškėjas nurodė, kad gauna 830 Eur pajamų per mėnesį, taip pat gauna valstybės paramą verslui. Byloje nėra duomenų apie apeliantės V. F. gaunamas pajamas klausimo nagrinėjimo metu, tačiau ji turi daugiau išlaikytinių, negu pareiškėjas. Šalių paaiškinimai duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjas su dukra nebendrauja ir jos kasdienių poreikių netenkina, įskaitant neužtikrina jos teisės į gyvenimo sąlygas ir kt.
Apeliantė V. F. patikslintame atskirajame skunde nurodė, kad vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti yra būtina 1 243 Eur suma arba 3 730 Eur žiemos sezonui: maistui – 150 Eur per mėnesį, šiltiems rūbams 300 Eur, apatiniams rūbams – 50 Eur, avalynei, vaikščioti mokykloje – 100 Eur, žieminiams kailiniams batams – 200 Eur, sporto aprangai – 80 Eur, sportbačiams – 20 Eur, muzikos instrumentui – 1500 Eur, muzikos pamokoms – 50 Eur, kompiuteriui – 750 Eur, gydymui – 70 Eur ir transportui - 60 Eur per mėnesį, būsto išlaidoms – 300 Eur. Ji nurodė, kad dukra mėgsta sveikai pavalgyti, keliauti, sportuoti, plaukioti, muzikuoti. Šios apeliantės atstovė nurodė, kad vaiko vieno mėnesio išlaidas sudaro 1 279 Eur. Pažymėtina, kad ji būsto išlaidas padidino iki 709,81 Eur, į vieno mėnesio išlaidas neįtraukė išlaidų muzikos instrumentui - 1500 Eur, kompiuteriui – 750 Eur. Pareiškėjas atsiliepime jokių argumentų dėl vaiko poreikių ir jų patenkinimui reikalingos sumos nenurodė, todėl vertintini vaiko motinos nurodyti vaiko poreikiai ir jų patenkinimui reikalingos lėšos. Pažymėtina, kad laikinojo išlaikymo kasdieniniams poreikiams tenkinti nepripažintinos pagrįstomis išlaidos kompiuteriui ir muzikos instrumentui įsigyti.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtinus vaiko poreikius užtikrintų vaiko tėvų teikiamas išlaikymas, kuris atitiktų vienos minimalios mėnesinės algos dydį, t. y. 350 Eur. Byloje pateikta Kauno r. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2015-09-07 pažyma apie tai, kad šalių dukra A. M. P. mokosi 3 klasėje. 2011-11-11 teismo posėdyje apeliantė V. F. šio fakto nepaneigė, ji tik paaiškino, kad vaikas laikinai mokyklos nelanko dėl įtarimų dėl neigiamo poveikio vaikui. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo vertinti aplinkybę, kad vaiko laikino išlaikymo dydį gali įtakoti jo gyvenimas užsienyje.
Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra darbingas, turi pajamų, išlaikymą teikia tik vienam išlaikytiniui, sprendžia, kad jo dalis vaiko išlaikyme turi būti didesnė, negu apeliantės V. F., turinčios daugiau išlaikytinių ir nedirbančios. Todėl, siekiant užtikrinti vaiko interesus iki teismo sprendimo priėmimo, iš pareiškėjo priteistas 180 Eur išlaikymas padidinamas iki 250 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirieji skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį, dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo iš pareiškėjo A. P. nepilnametei dukrai A. M. P., pakeisti ir priteistą laikiną išlaikymą padidinti nuo 180 Eur iki 250 Eur.
Nutartį kitoje dalyje palikti nepakeistą.