- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-753-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarties, kuria panaikinta 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei A. D. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. D. 2009-08-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė santuoką, sudarytą 2008-09-06 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp A. D. ir R. D. , nutraukti dėl atsakovo R. D. kaltės; priteisti iš atsakovo R. D. nepilnamečio sūnaus G. D. naudai 800 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės ir 4000 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečio G. D. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. D. ; atsakovo bute (duomenys neskelbtini) nustatyti uzufrukto teisę į 14 kv.m. ploto kambarį ir pusę visų bendro naudojimo patalpų, palikti šiame bute gyventi ieškovę su vaiku, kol vaikas sulauks pilnametystės; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe kilnojamąjį turtą įgytą iki santuokos sudarymo ir santuokos metu dovanotą turtą; priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos ir ieškovės naudai išlaikymą iki 2012-07-10 po 200 Lt, mokant kiekvieno mėnesio 10 d. periodinėmis išmokomis; nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę pavardę – D..
Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. D. periodinėmis išmokomis po 800 Lt kiekvieno mėnesio 20 dieną ir paskirti ieškovę priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise į atsakovo butą (duomenys neskelbtini), į 14 kv.m. ploto kambarį ir pusę visų bendro naudojimo patalpų. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, ieškovei suteiktas bedarbės statusas, neturi jokių pajamų, materialinę paramą teikia ieškovės tėvai, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas R. D. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką, sudarytą 2008-09-06 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp A. D. ir R. D. pripažinti negaliojančia dėl tikrosios valios neišreiškimo, paliekant sutuoktiniams iki santuokos turėtas pavardes; nustatyti G. D. gyvenamąją vietą su tėvu R. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovės A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečiam sūnui G. D. laikiną išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai A. D. . Dėl šios teismo nutarties atsakovas R. D. 2009-12-17 padavė atskirąjį skundą, prašydamas nutartį panaikinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino 2009-09-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. D. atžvilgiu, konstatavęs, kad atsakovo skunde išdėstyti reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra pagrįsti. Dėl šios teismo nutarties 2010-01-06 ieškovė padavė atskirąjį skundą, prašydama nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti 2009-09-01 nutartį.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino 2009-12-22 nutartį, kuria buvo panaikinta 2009-09-01 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paliko galioti 2009-09-01 nutartį iš dalies: būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko – sūnaus G. D. , gimusio 2004-08-06, poreikiams tenkinti iš vaiko tėvo priteisė laikiną išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2009-09-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš priteistos laikino išlaikymo sumos atimant jau pervestą į ieškovės sąskaitą vaiko išlaikymui 340 Lt sumą. Kitą 2009-09-01 nutarties dalį paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti ir teisingi, todėl yra pagrindas panaikinti 2010-01-06 nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.), o 2009-09-01 nutartį palikti galioti iš dalies. Teismas taip pat konstatavo, jog su šia nutartimi sutinka ir pats atsakovas. Teismas pažymėjo, kad tiksli išlaikymo suma bus priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. D. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti laikiną išlaikymą G. D. 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2009-09-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad nutartimi buvo pažeista vaiko teisė į išlaikymą civilinės bylos nagrinėjimo metu (CK 3.192 str.), kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2009-09-07 iki 2009-12-14 į ieškovės sąskaitą pervedė viso 340 Lt, kurių nepakanka ligotam vaikui išlaikyti, nes daugiau pinigų atsakovas vaikui neskiria. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Ieškovė pateikė duomenis, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 1200 Lt. Ligoto vaiko maitinimui ieškovė apytiksliai išleidžia 800 Lt. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji yra neįgali, mėnesio pajamos sudaro 689 Lt. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna ir kitų papildomų pajamų. Pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Atsakovas taip pat nesirūpina vaiko sveikata ir priežiūra, jo elgesys prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir logiškumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. D. prašo atskirojo skundo netenkinti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas, nustatydamas laikiną išlaikymą, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. 2009-09-01 nutartimi priteistas laikinas išlaikymas yra tapatus atsakovo pagrindinio atlyginimo dydžiui. Gaunamų pajamų neužtenka būsto komunalinėms paslaugoms apmokėti. Nuo 2007-10-15 sūnų G. D. yra apdraudęs investiciniu gyvybės draudimu ir kiekvieną mėnesį pagal šią sutartį moka 100 Lt, o taip pat kiekvieną mėnesį atsakovas perveda po 300 Lt vaiko išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinys pareikšti dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių – nepilnamečio vaiko išlaikymas (b.l. 1-8, 56-59). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijų, būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, panaikino 2009-12-29 nutartį, kuria buvo panaikinta 2009-09-01 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. D. atžvilgiu ir 2009-09-01 nutartį paliko galioti iš dalies – priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečiam G. D. būtiniausiems poreikiams tenkinti laikiną išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš priteistos laikino išlaikymo sumos atimant jau pervestą į ieškovės sąskaitą vaiko išlaikymui 340 Lt sumą. Kitą 2009-09-01 nutarties dalį paliko nepakeistą. Ieškovė atskirajame skunde tvirtina, kad nutartimi buvo pažeista vaiko teisė į išlaikymą civilinės bylos nagrinėjimo metu, kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2009-09-07 iki 2009-12-14 į ieškovės sąskaitą pervedė viso tik 340 Lt, kurių nepakanka ligotam vaikui išlaikyti. Apeliantė mano, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, o nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 1200 Lt. Taip pat nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji yra neįgali, mėnesio pajamos sudaro 689 Lt. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna papildomų pajamų. Tačiau tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra pagrindu panaikinti apskųstąją teismo nutartį.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.
Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko išlaikymo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovės ir atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus, priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečiam G. D. būtiniausiems poreikiams tenkinti laikiną išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš priteistos laikino išlaikymo sumos atimant jau pervestą į ieškovės sąskaitą vaiko išlaikymui 340 Lt sumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį ir būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius, priteistinas iš atsakovo laikinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi nepilnamečio vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192 str. 1 d.).
Atmestini apeliantės (ieškovės A. D. ) argumentai, kad laikino išlaikymo dydis negalėjo būti ribojamas vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kadangi vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 1200 Lt. Be to pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio alga, kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų bent minimalius jo poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Apeliantė iš esmės teisingai nurodo, kad teismų praktikoje dažnai pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 800 Lt per mėnesį. Tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį nėra pernelyg mažas ir neužtikrinantis būtiniausiųjų G. D. poreikių. Teismas, nustatydamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, pagrįstai rėmėsi CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tik preliminariai įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo materialinę padėtį, vaiko sveikatą ir jo poreikius, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikoje taikomą orientacinį mėnesio minimalios algos kriterijų (CK 6.461 str. 2 d.). Ieškovės siūlomas 600 Lt per mėnesį laikinas išlaikymas neatitiktų šalių materialinės padėties vertinimo kriterijų ir proporcingumo principo. Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas gauna ir kitų papildomų pajamų, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš ieškovės valstybei priteistinos 8,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 60 centų pašto išlaidų.