- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- T-30-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65085-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Nuteistasis
- V. I.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja susipažino su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-12-06 nutarimu Nr. 59-253 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. I. (V. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistojo asmens byla, ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2019-12-06 priėmė nutarimą Nr. 59-253 taikyti V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
V. I. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016-10-12 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, priteista atlyginti 754 eurų turtinę ir 5000 eurų neturtinę žalą. Bausmės pradžia 2015-11-27, bausmės pabaiga 2024-11-27. Pusę paskirtos bausmės atliktų 2020-05-27. Neatliktos bausmės dalis 2019-11-20 yra 4 metai 11 mėnesių 29 dienos.
Nutarime nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi komisijos posėdžio, įvykusio 2019-11-29 Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-52 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.
Nutarime taip pat nurodoma, kad V. I. komisijai pristatomas pirmą kartą. Jis ankščiau teistas vieną kartą. Amžius pirmojo teistumo metu 27 metai. Nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sumušė pažįstamą asmenį, kuris nuo vidinio nukraujavimo mirė. Bausmės atlikimo metu nebaustas, du kartus skatintas už iniciatyvą atliekant gerbūvio darbus, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Nuo 2019-03-13 bausmę atlieka pataisos namų Pusiaukelės namuose, suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, Pusiaukelės namuose nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas padėka už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, renginiuose ir savanoriškai atliekant aplinkotvarkos darbus. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane ir intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos numatytas priemones. Turi specialųjį vidurinį išsilavinimą – baigęs Švenčionėlių žemės ūkio mokyklą, įgijęs plataus profilio traktorininko mašinisto, šaltkalvio remontininko ir C kategorijos vairuotojo specialybes. Iki nuteisiamas nedirbo, registravosi darbo biržoje. Atlikdamas bausmę nuo 2019-03-22 iki 2019-07-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, nuo 2019-07-31 iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku. Lygtinio paleidimo atveju planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančia baldų gamyba, arba AB „(duomenys neskelbtini)“ Visagino padalinyje, užsiimančiame gelžbetonio konstrukcijų gamyba. Yra išmokėjęs visus turimus ieškinius. Ryšius palaiko su sugyventine ir seserimi, jų yra lankomas, susirašinėja laiškais, bendrauja telefonu. Turi pilnametį Anglijoje gyvenantį sūnų. Pataisos namuose baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, 2019 metų kovą-gegužę lankė AA grupę. Su Pusiaukelės namų darbuotojais elgiasi kultūringai, aktyviai dalyvauja savanoriškuose neatlygintinuose aplinkotvarkos darbuose, linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu, išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą. V. I. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką įvertinta kaip žema – 19 taškų (iš jų statiniai – 8, dinaminiai – 11).
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
V. I. tik iš dalies atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo atitinkamose socialinės reabilitacijos, elgesio korekcijos programose, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau jis dar neatliko reikalaujamos įstatymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (1/2 bausmės dalį atliktų tik 2020-05-27).
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, V. I. nustatoma žema 19 taškų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau joje vis dar gana reikšmingas dinaminių svertinių taškų skaičius (11 taškų), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Spręstina, kad jo pažanga pataisos proceso metu turėtų būti labiau akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, tai yra, ar gali būti konstatuotas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalies dydį, ankstesnius teistumus ir kt.
Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad nuteistasis dar nėra atlikęs pusės bausmės, iki šio termino – 2020-05-27, – lieka dar gana ženklus laiko tarpas. V. I. nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, susijusio su neatitaisoma žala kitam žmogui (gyvybės atėmimas), padarymą. Dėl padaryto nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, V. I. kaltės nepripažino teisme, neigia ją ir atlikdamas bausmę. Teismo nuomone, ši aplinkybė sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju devynerius metus laisvės atėmimo, kadangi, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
Ar nuteistojo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, sprendžiama iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą.
Šalies argumentai
V. I. socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, apie tai pažymėta ir komisijos nutarime. Per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka V. I. nebuvo baustas, tris kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, teismo vertinimu, šių duomenų lygtiniam paleidimui taikyti nepakanka. Minėta, jog individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, kad V. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau OASys metodika nustatomų dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos taškų skaičius (11) yra gana ženklus, tad šiuo metu nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo pažanga net ir esant žemai rizikai jau yra pakankama.
Viena iš bausmės paskirčių – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. I. iki bausmės atlikimo turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, labai sunkų nusikaltimą padarė taip pat apsvaigęs nuo alkoholio, pats pripažįsta, kad turėjo polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, ir vis dėlto neigia, jog turi priklausomybę alkoholiui, savo nusikaltimo nesieja su alkoholio vartojimu. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, nors ir lankė AA grupę, vis dėlto linkęs menkinti alkoholio vartojimo ir savo nusikalstamo elgesio ryšį. Nors bausmės atlikimo metu nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jis dalyvavo specializuotose, korekcinėse programose, tačiau kartu pažymima, kad tikimybė, jog gali vartoti alkoholį laisvėje, egzistuoja ir toliau. Šios aplinkybės teismui kelia abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri, nes socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys kriminogeniniai veiksniai yra pažymėti mastymas ir elgesys bei gyvenimo stilius.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs visų aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Kadangi dar nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog V. I. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir ateityje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui, taip pat – ir daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti, ir nuteistasis visuomenei nebepavojingas, jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas sprendžia, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, teisingumo principo įgyvendinimo bei visuomenės interesų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2019-12-06 nutarimą Nr. 59-253 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. I. (V. I.).
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.