Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Latvijoje, lenkų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, iki 2016-02-22 gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. B. 2015 m. vasario 28 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis sudavė N. M. ne mažiau kaip tris kartus į galvą, po to pargriovęs N. M. ant grindų, spyrė jai vieną kartą į dešinį šoną bei ranka sudavė jai vieną smūgį į nugarą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai krūtinės ląstos dešinės pusės VI-o šonkaulio lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė N. M. sveikatą.

Taip pat jis 2016 m. vasario mėn., laikotarpiu nuo 21 d. 21.00 val. iki 22 d. 05.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis sudavė sugyventinei N. M. ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, rankomis ir kitais nenustatytais daiktais uždarė nukentėjusiajai išorinius kvėpavimo takus – burnos-nosies sritis, rankomis iš priekio suspaudė jos kaklą, ir, dėl šių smurtinių veiksmų orui nepatekus į kvėpavimo takus ir išsivysčius pavojingai gyvybei fiziologinei būklei, pasireiškusiai taškinėmis kraujosruvomis širdies ir plaučių paviršiuose, skystu tamsiu krauju širdies ertmėse, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, ryškia vidaus organų venine pilnakraujyste, nukentėjusioji uždususi mirė. Taip V. B. tyčia nužudė savo šeimos narę N. M., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

Motyvuojamoji dalis

Kad įvyktų mirtis, kaklas turėjo būti spaudžiamas arba uždaromi kvėpavimo takai nuo 3 iki 5 minučių. Pateikė išvadą, kad buvo atlikti abu veiksmai – užspaudžiamas ir kaklas, ir kvėpavimo takai, nes, apžiūrint lavoną, buvo rasta sužalojimų lūpose ir veide, kas rodo, jog galėjo būti spaudžiami kvėpavimo takai – burna, nosis ir nosies šnervės, taip pat buvo rasta nubrozdinimų kakle, kurie rodo kaklo minkštųjų audinių spaudimą, bei kakle aptiktos minkštųjų audinių kraujosruvos, kurios rodo, kad buvo spaudžiami kaklo minkštieji audiniai.

Jo nuomone, nustatyti sužalojimai – nubrozdinimai abiejų lūpų gleivinės kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje ir kt. negalėjo atsirasti nuo veiksmų, bandant gaivinti nukentėjusiąją, nes, kaip rodo praktika, po gaivinimo nei lūpose, nei veide kraujosruvos nesusiformuoja. Nuo gaivinimo, suduodant delnais per skruostus negali susiformuoti kraujosruvos ar žaizdelės lūpų gleivinėje, kadangi delnas yra sąlyginai minkštas.

Teisminėje medicinoje yra žinomi tokie faktai, kada spaudžiant kaklą stengiamasi patirti malonumus. Tačiau tokiais atvejais nebūna tiek daug įvairių sužalojimų. Pats veiksmas – arterijų spaudimas – yra trumpalaikis ir jis beveik nepalieka jokių pėdsakų. Šiuo konkrečiu atveju yra daug kitokių kraujosruvų, nubrozdinimų tiek kakle, tiek lūpose, tiek veide, o tai nepanašu, jog buvo stengiamasi patirti malonumus. Šis atvejis taip pat nėra panašus į žmogaus gaivinimą.

Šiuo atveju visos aplinkybės rodo tai, kad nukentėjusiajai kaklas buvo spaudžiamas ilgesnį laiką nei dešimt sekundžių, ir buvo spaudžiamos ne tik miego arterijos, bet visos kaklo kraujagyslės, esančios kaklo priekiniame ir šoniniame paviršiuje. Tai rodo ir gausios taškinės kraujosruvos veide ir krūtinės viršutinėje dalyje. Jos susiformuoja dėl to, kad ilgą laiką spaudžiamas kaklas, sutrikdoma kraujotaka galvos veninėje sistemoje, venos persipildo ir plyšta smulkiosios kapiliarinės kraujagyslės, kraujas patenka į odą, ir taip susiformuoja kraujo taškinės kraujosruvos. Tai paneigia kaltinamojo pasakymą, kad jis spaudė miego arterijas tik dešimt sekundžių ir po to atleido. Jeigu buvo taikomi gaivinimo veiksmai – elementariausi krūtinės paspaudimai ir oro įpūtimai, dažniausiai tokiu atveju sveikam žmogui greitai atsistato širdies veikla ir būklė.

Šiuo atveju nukentėjusioji užduso užspaudus kvėpavimo takus. Gali užtekti užspausti ir vien kaklą. Arterijų spaudimas yra – kai spaudžiami vadinamieji vaguciniai centrai ir kuriuos spaudžiant galima iššaukti sąmonės netekimą. Medicinoje yra tokia gydymo priemonė, esant tam tikroms širdies aritmijoms, masažuojant miego arterijų centrus yra sulėtinama širdies veikla ir taip nuimama tachikardija, bet tai nebūna uždusimas. Šiuo atveju nukentėjusioji užduso. Ji užduso nuo kvėpavimo takų, o ne nuo arterijų, užspaudimo. Sprendžiant iš rastų sužalojimų nepanašu, kad spaudžiant trimis pirštais, kaip aiškina kaltinamasis, galėjo būti užspaustos miego arterijos. Nukentėjusiajai konstatuoti nubrozdinimai kairio antakio srityje, plaštakoje. Atliekant gaivinimo veiksmus, suduodant delnu, tokius nubrozdinimus padaryti neįmanoma. Nustatytos kraujosruvos momeninėje srityje, kurios yra aukščiau ausies, arčiau pakaušio, bei kraujosruvos dilbyje ir šlaunyje, visiškai nesusiję su žmogaus gaivinimu. Gaivinant dažniausiai nubrozdinimai padaromi krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, nereti atvejai yra šonkaulių lūžiai tipinėse vietose, vidurio raktikaulinėje dalyje. Spaudžiant, bandant daryti dirbtinį kvėpavimą, krūtinės srityje gali atsirasti ir kraujosruvų, ir nubrozdinimų, priklausomai nuo to, ar dirbtinį kvėpavimą atliekantis asmuo ant rankos turėjo žiedą, pirštinę ir panašiai. Šiuo atveju gaivinimui būdingų sužalojimų krūtinės srityje jis neaptiko.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 102/2016(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą N. M. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su pačios N. M. DNR profiliu ne mažesne nei 99, 9999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su V. B. DNR profiliu ne mažesne nei 99, 99999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą V. B. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas DNR profilis sutampa su paties V. B. DNR profiliu ne mažesne nei 99,999999999999% tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta (1 t., b. l. 146–153).

Iš duomenų, nurodytų Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1031 (16) ir priede prie išvados – CD diskelyje, bei nužudytosios N. M. mobiliojo telefono SIM kortelės numerio (duomenys neskelbtini) ir V. B. numerio – (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių išklotinių, iš Utenos apskr. VPK KP NTS vyresniosios tyrėjos E. D. tarnybinių pranešimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2016-02-21 iš N. M. priklausančio abonentinio numerio buvo bendrauta su sūnumi A. J., su sugyventiniu V. B., su mama V. M. bei seserimi I. J., iš V. B. priklausančio abonentinio numerio buvo bendrauta su nukentėjusiąja N. M.. Po 2016-02-21 jokių sujungimų ir bendravimų iš minėtų abonentinių numerių nebuvo (1 t., b. l. 116–119, 137–140, 144, 157–159, 160).

2016-07-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 98TPK-44/2016 nurodyta, kad V. B. nereikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (3 t., b. l. 56).

Kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nesunkaus N. M. sveiktos sutrikdymo

Iš nukentėjusiosios N. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad 2015 m. vasario 28 d. vakare girtas kaltinamasis V. B. miegodamas apsišlapino lovoje. N. M., nenorėdama, kad tai pamatytų grįžęs į namus jos nepilnametis sūnus, bandė pažadinti ir pakelti V. B.. Dėl to jis labai supyko ir, suduodamas smūgius rankomis bei kojomis, sumušė N. M. – sužalojo jos veidą ir sulaužė šonkaulį. Netikėti šiais nukentėjusiosios N. M. parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš teisiamajame posėdyje N. M. sesers I. J. duotų parodymų matyti, kad nukentėjusioji jai analogiškai aiškino įvykio aplinkybes. I. J. parodė, kad N. M. buvo lūžęs šonkaulis, matė kraujosruvas jos veido srityje. N. M. sakė, kad šiuos sužalojimus jai padarė V. B.. Kad V. B. buvo stipriai sumušęs jos dukrą N. M., buvo sulaužęs jai šonkaulius bei sumušęs veidą, teisme patvirtino ir nukentėjusiosios motina V. M.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo specialistė J. G.-D., apžiūrėjusi N. M. ligos istoriją, nurodė, kad N. M. nustatytas šonkaulio lūžis, šis sužalojimas buvo padarytas prieš kreipiantis į gydymo įstaigą, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kad sumušė N. M., visiškai pripažino ir V. B., kitų asmenų įvykio metu nebuvo. Taigi nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodyta, kad V. B., veikdamas tyčia, nesunkiai sutrikdė N. M. sveikatą. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Dėl N. M. nužudymo

Kaltinamasis V. B. pripažista, kad N. M. mirė dėl jo veiksmų, t. y. dėl to, jog jis, žaisdamas su nukentėjusiąja ir norėdamas ją tik dėl malonumo prismaugti, neapskaičiavo jėgų ir per stipriai užspaudė nukentėjusiosios miego arterijas, tačiau teigia, jog tai jis padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia, nužudyti N. M. nenorėjo ir tokio tikslo neturėjo. Kaltinamojo parodymus, kad N. M. jis nužudė dėl neatsargumo, abipusiu susitarimu žaidimo metu netyčia užspaudęs per stipriai miego arterijas, kad po to, gaivindamas ir gaivinimo metu plekšnodamas delnais per veidą, trindamas veidą, darydamas dirbtinį kvėpavimą, netyčia padarė nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą sušvelninti atsakomybę, ir juos atmeta. Šiuos jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Kaltinamojo parodymus, kad N. M. sutikimu buvo jai užspaudęs tik arterijas, o po to ją gaivino ir tik tada ją sužalojo, visiškai paneigia teismo medicinos eksperto O. P., ištyrusio N. M. lavoną, pateikta išvada bei jo paties teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai, kad nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo tai, jog nukentėjusioji buvo pasmaugta, uždarius kvėpavimo takus ir suspaudus kaklo minkštuosius audinius, o ne miego arterijas, kaip nurodo kaltinamasis. Be to, ekspertas paneigė kaltinamojo parodymus, kad N. M. mirė dėl to, jog jis laikė užspaudęs jos arterijas iki dešimties sekundžių, paaiškindamas, jog po tiek laiko ji turėjo atsigauti, o kad įvyktų mirtis, kaklas turėjo būti spaudžiamas arba uždaromi kvėpavimo takai nuo 3 iki 5 minučių. Iš specialisto išvados ir eksperto paaiškinimų taip pat matyti, kad pomirtinių kūno sužalojimų N. M. lavone nekonstatuota, o tai rodo, jog nukentėjusiajai kiti nustatyti sužalojimai buvo padaryti iki mirtinų sužalojimų – jos pasmaugimo. Be to, iš V. M., I. J., A. J. ir kitų parodymų matyti, kad V. B. neblaivus tapdavo agresyvus, vartodavo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, tokiais atvejais ji slėpdavo nuo kaltinamojo peilius, pati slėpdavosi pas seserį. Kaip parodė minėti asmenys, prieš įvykį kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo neblaivūs, tačiau butas buvo tvarkingas, nukentėjusioji buvo apsirengusi tvarkingai, ant jos veido ar kitose kūno vietose jokių sužalojimų nebuvo. Po įvykio ant nukentėjusiosios rasti sužalojimai, viena jos koja buvo basa, kojinė rasta vonioje, tualete ant grindų rastas numestas virtuvinis peilis, ant nukentėjusiosios megztinio rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, N. M. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu rastas ne tik jos pačios DNR profilis, bet ir kaltinamojo DNR profilis. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad V. B. po įvykio medicininės greitosios pagalbos neiškvietė, niekam apie tai nepranešė, slapstėsi. Sumušęs ir sužalojęs N. M. jis buvo ir ankščiau. Taigi šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, kurio metu V. B. pavartojo fizinį smurtą, padarė N. M. kūne rastus sužalojimus bei, uždarydamas išorinius kvėpavimo takus – burną ir nosį ir suspausdamas kaklo minkštuosius audinius, dėl ko nukentėjusioji užduso ir mirė, taip tyčia nužudė N. M.. Kaip matyti iš aptartų įrodymų, V. B. atliko nukentėjusiajai dusinimo ir smaugimo veiksmus palyginti ilgą laiko tarpą, t. y. iki jos mirties, o tai rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų N. M., V. M., I. J., A. J., liudytojų V. B. ir T. B. parodymų, V. B. su nukentėjusiąja apie dvejus metus gyveno kartu neįregistravę santuokos, kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, ką patvirtina ir po įvykio N. M. bute rasti asmeniniai V. B. daiktai, todėl V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl N. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, dėl N. M. nužudymo jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl abiejų veikų padarymo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui.

Skirdamas kaltinamajam bausmes, t. y. parinkdamas jų rūšį ir nustatydamas jų dydį, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į pačios nukentėjusiosios elgesį įvykių metu bei į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

BK 129 str. 2 d. sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių V. B. taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 2 d. sankcijoje, teismas nenustatė.

Kaltinamasis padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes. V. B. yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 43–46), niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad jis ankščiau neteistas (3 t., b. l. 38), (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (3 t., b. l. 48), narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neregistruotas (3 t., b. l. 51–53), iš specialisto pažymos matyti, kad V. B. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 56), nusikaltimai nebuvo iš anksto suplanuoti, padaryti spontaniškai, kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką. Įvertinus visas nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti V. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 138 str. 1 d., padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, savo trukmėmis artimesnes sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.

V. B. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už atskiras nusikalstamas veikas V. B. paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.).

Į bausmės laiką įskaitomas V. B. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-03-01 iki 2015-03-03 ir nuo 2016-05-16 iki 2017- 01-27 imtinai.

Nukentėjusiojo nepilnamečio A. J., gim. 2000 m., interesais jo įstatyminė atstovė rūpintoja I. J. pareiškė civilinį ieškinį 35 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad sūnus rado nužudytą motiną, tai jam sukėlė didelį emocinį šoką, nuo to laiko jis jaučiasi emociškai sugniuždytas ir prislėgtas. Tai neigiamai atsiliepia jo bendravimui su aplinkiniais, jo mokslui. Jį persekioja baimės jausmas, jis bijo vienas miegoti ir būti namuose, jo nuotaika prislėgta, nepastovi, jis staiga pradeda verkti. Dėl motinos nužudymo sūnus liko našlaitis, nes jo tėvas yra miręs ankščiau. Jam reikalinga psichologų pagalba (1 t., b. l. 193–197).

Nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį 1279,30 Eur dydžio turtinei ir 15 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad su seserimi buvo labai artimos, nuolat bendravo, padėdavo jai spręsti įvairias problemas, dėl nužudymo patyrė emocinį šoką, netekties skausmą, o tai neigiamai atsiliepia jos darbui bei bendravimui su žmonėmis. Pergyvena ir dėl motinos V. M., mato, kad ji yra sugniuždyta, taip pat labai pergyvena ir dėl sesers sūnaus A., kuris liko našlaitis (jo tėvas miręs ankščiau). Turtinę žalą sudaro N. M. laidojimo išlaidos (2 t., b. l. 18–22).

Nukentėjusioji V. M. pareiškė civilinį ieškinį 20 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad neteko mylimiausios dukros, tiek dukra, tiek anūkas pas ją nuolat lankydavosi, jos viena kitai padėdavo įvairiuose reikaluose. Dukros netektis – jai didelis skaudus smūgis, jaučiasi prislėgta, sutriko jos sveikata, konstatuota somatoforminė autonominė disfunkcija. Naktimis ji praktiškai nemiega, priversta vartoti migdomuosius vaistus, sutriko jos kvėpavimas, jaučia skausmą širdies plote, nuolatinį nerimą, ją apėmusi depresija. Labai pergyvena ir dėl anūko būsenos bei likimo (2 t., b. l. 36–38).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiškė 281,04 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl N. M. nužudymo VSDFV Utenos skyrius patyrė žalą, nes nužudytosios sūnui A. J. paskyrė 85,79 Eur našlaičių pensiją ir per laikotarpį nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. jam išmokėjo 281,04 Eur, prašo šią sumą priteisti iš kalto asmens (2 t., b. l. 44–52).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Kaip minėta, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. J. prašo jai priteisti 1279,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro laidojimo paslaugų išlaidos – karsto, rūbų pirkimas, gėlės, žvakės, duobės kasimas, gedulingi pietūs, šarvojimo patalpų nuoma ir kt. (ieškinyje įvertinta ir išskaičiuota vienkartinė 300 Eur laidojimo pašalpa). Nukentėjusioji prie ieškinio taip pat pridėjo jos išlaidas patvirtinančius dokumentus – sąskaitą, kvitus, čekius, išskyrus išlaidas už kunigo paslaugas, dėl kurių, kaip nurodė nukentėjusioji I. J., sąskaitos neišrašomos. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad I. J. išleido jos nurodytą sumą laidotuvėms. Šios išlaidos yra protingos ir realios, atitinka susiklosčiusias laidojimo tradicijas, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi įvertinus šias aplinkybes laikoma, kad visos su N. M. laidojimu susijusios išlaidos (1279,30 Eur) yra pagristos, todėl priteisiamos iš kaltinamojo V. B..

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, kuris prašo iš kaltinamojo priteisti 281,04 Eur, kurie buvo išmokėti A. J. kaip našlaičių pensija už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str., atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str. numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, todėl VSDFV Utenos skyrius negalėjo būti pripažintas civiliniu ieškovu. BPK 109 str. nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Dėl to VSDFV Utenos skyriaus civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kaip minėta, baudžiamojoje byloje nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. interesais pareikštas civilinis ieškinys 35 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti, I. J. ir V. M. prašo joms priteisti atitinkamai 15 000 ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nustatant žalos dydį, įvertinama kaltininko kaltė, paties nukentėjusiojo elgesys įvykio metu, galimybė priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgiama į kitus CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Pagal minėtą normą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Taigi teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.

Byloje nustatyta, kad A. J. neteko motinos, V. M. – dukters, I. J. – sesers. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad netekę artimo žmogaus, kurį nužudė kaltinamasis V. B., nukentėjusieji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, t. y. neturtinę žalą. Dėl artimojo netekimo priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienam nukentėjusiajam vertinamas individualiai.

Kaip nustatyta byloje, N. M. motina V. M. palaikė labai glaudžius ryšius su nukentėjusiąja, jos gyveno tame pačiame name, tik skirtinguose aukštuose, nuolat viena pas kitą lankydavosi, domėjosi viena kitos reikalais, dalindavosi patarimais, dukra visada jai padėdavo iškilus bet kokiai problemai. N. M. buvo mylimiausia jos dukra. Dukros netektis – jai didelis skaudus smūgis, ji patyrė stresą, jaučiasi prislėgta, sutriko jos sveikata, po įvykio negali normaliai miegoti, ramiai gyventi, jaučiasi vieniša, ją apėmusi depresija, vartoja vaistus. Užmiega tik prie įjungto televizoriaus, nepadeda migdomieji vaistai. Po šitos tragedijos ji lankosi pas psichologą ir psichiatrą, be vaistų negali gyventi. Labai pergyvena ir dėl anūko būsenos bei jo likimo.

Su nužudytąja glaudesnius ryšius palaikė ir sesuo I. J.. Jos dažnai susitikdavo, padėdavo viena kitai. Ji rūpinosi ir N. M. laidotuvėmis. I. J. pergyvena ne tik dėl sesers mirties, bet ir dėl motinos, bijo, kad sesers mirtis labai paveiks jos sveikatą, o taip pat pergyvena dėl N. M. nepilnamečio sūnaus A. J., kuris po motinos mirties liko našlaičiu (jo tėvas yra miręs anksčiau), ateities, jai oficialiai nustatyta jo nuolatinė globa. Ji asmeniškai taip pat patyrė stresą, pablogėjo jos sveikata, laba mažai miega, dėl to lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus.

Neabejotina, kad didžiausius dvasinius išgyvenimus patyrė nužudytosios nepilnametis sūnus A. J.. Dėl mamos nužudymo iš esmės pasikeitė jo gyvenimas, jis liko našlaičiu. Pasikeitė ir nukentėjusiojo elgesys. Jis rado nužudytą motiną, šis vaizdas jam sukėlė didelį emocinį šoką, nuo to laiko jis jaučiasi emociškai sugniuždytas, prislėgtos nuotaikos. Jo būsena neigiamai atsiliepia jo bendravimui su aplinkiniais, mokslui. Jį persekioja baimės jausmas, pasidarė labai uždaras, blogai miega naktimis, bijo vienas miegoti ir būti namuose, jo nuotaika nuolat keičiasi, jis staiga pradeda verkti, dažnai važiuoja prie mamos kapo. Tris mėnesius lankėsi pas psichologą, vartojo vaistus.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į priteistos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo turtinę padėtį, galimybes atlyginti žalą, į tai, kad jis turi sūnų, gim. 2003 m. (iš pirmos santuokos), kuriam reikalinga materialinė pagalba. Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelės, todėl civiliniai ieškiniai mažinami ir iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajam A. J. priteisiama 20 000 Eur, nukentėjusiajai V. M. – 15 000 Eur, nukentėjusiajai I. J. – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) iš įvykio vietos paimti daiktai: cigaretės nuorūka „Fest“, cigaretės nuorūka be užrašo, degtukas iš plautuvės, degtukas iš šiukšlių kibiro, degtukas nuo grindų, lovos medžiaginės dangos dalis (skiautė) su raudonos spalvos dėmėmis, peilis „Tramontina“, plastikiniai buteliai nuo alaus (3vnt.);

2) iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus paimti N. M. drabužiai: kelnės, trikotažinė palaidinė, kojinė, kelnaitės;

3) V. B. mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung GT-E1200M“;

4) I. J. pateikti daiktai: antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas;

5) V. B. pateikti daiktai: sportinio tipo kelnės, megztinis;

6) V. B. biologiniai pavyzdžiai: rankų nagų nuokarpos, seilių ėminys, saugomi Utenos apskr. VPK saugojimo patalpoje;

7) N. M. megztinis, esantis prie bylos (1 t., b. l. 103–104, 122–138, 139–140, 2 t., b. l. 90–92, 93–94, 100–104, 105–106, 3 t., b. l. 7–11, 12–13, 17–18, 196), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo matyti, kad nukentėjusiesiems A. J. pagal 2016-06-14 sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-16-P-1271-9570, I. J. pagal 2016-06-15 sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-551-9642 ir V. M. pagal 2016-05-11 sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-1003-7466 ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 582,15 Eur. Šios išlaidos realios ir priteistinos valstybei iš kaltinamojo (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., ir jį nubausti:

pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. B. paskirti galutinę subendrintą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę V. B. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2017 m. sausio 27 d.

Į V. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 3 d. ir nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. sausio 27 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B. nukentėjusiajai I. J. 1279,30 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 30 centų) eurų turtinės ir 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. B. nukentėjusiajam A. J. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir iki jo pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirti jo rūpintoją I. J..

Priteisti iš V. B. nukentėjusiajai V. M. 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

VSDFV Utenos skyriaus pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš V. B. 582,15 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 15 centų) valstybei už nukentėjusiesiems A. J., I. J., V. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. J., I. J., V. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: iš įvykio vietos paimtą cigaretės nuorūką „Fest“, cigaretės nuorūką be užrašo, degtukus iš plautuvės, šiukšlių kibiro ir nuo grindų, lovos medžiaginės dangos dalį (skiautę) su raudonos spalvos dėmėmis, peilį „Tramontina“, plastikinius butelius nuo alaus (3vnt.), N. M. kelnes, megztinį, trikotažinę palaidinę, kojinę, kelnaites, V. B. mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung GT-E1200M“, sportinio tipo kelnes, megztinį, I. J. pateiktus antklodės ir pagalvės užvalkalus, V. B. rankų nagų nuokarpas, seilių pavyzdžius sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.