Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorėms Ramunei Brazdeikytei, Vaidotei Žižienei, gynėjui advokatui Linui Mažonui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S., jos atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai, nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Gjencidige“ atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, pensininkas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2016-02-10 apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 13, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (...)“, KET 30 punkto reikalavimų nurodymą, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“, ir nevykdydamas šių reikalavimų, partrenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje iš kairės kelio pusės ėjusią pėsčiąją L. S. - tokiu būdu padarė jai daugybines žaizdas ir odos nubrozdinimus veide, kaktikaulio, VIII-IX krūtinės slankstelių, nosies kaulų, krūtinės dešinės pusės X šonkaulio, dešinio šeivikaulio, dešinės pėdos I ir kairės pėdos IV pirštakaulio lūžius, dešinio kelio raiščių plyšimą, dešinės pusės 5-6 slankstelio šonkaulių lūžimą, dešinio kelio girnelės išnirimą - tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje V. Ž., vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie pėsčiųjų perėjos laiku nestabdė vairuojamo automobilio, kad praleistų jam iš kairės pėsčiųjų perėjoje arba šalia jos ėjusią pėsčiąją L. S. ir ją partrenkė. Tai reiškia, kad V. Ž. pažeidė kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus ir dėl šių KET pažeidimų kilo objektyviąją nusikaltimo sudėtį sudarančios nusikalstamos pasekmės, t. y. pėsčiosios L. S. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Analizuojant nusikalstamos veikos sudėties subjektyvinę pusę, teismo vertinimu, kaltinamojo V. Ž. kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo neatsargios kaltės forma. V. Ž. nenumatė, kad dėl jo veikos, pasireiškusios KET 9, 30 punktų pažeidimais, gali kilti eismo įvykis ir kad gali būti sužalotas žmogus, nors pagal veikos aplinkybes (žinojo, jog gatvė neapšviesta, dulksnojo lietus, eismo intensyvumas nebuvo mažas) ir savo asmenines savybes (turi teisę vairuoti transporto priemones ir susipažinęs su KET reikalavimais), galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi veikos padarymo metu iš kaltinamojo buvo galima reikalauti įstatymus ir KET reikalavimus atitinkančio elgesio. Be to, pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose vertinant KET esančias nuostatas, nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti saugu, pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-202/2009). Teismas konstatuoja, kad prokuroro pateiktas kaltinimas yra pagrįstas ir įrodytas, V. Ž. yra kaltas ir turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

Bausmės skyrimas

Teismas V. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Teismas pažymi, kad taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, būtų galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas pagrindų ir faktinių duomenų, bylojančių jų taikymą kaltininko naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių pagrindų ir aplinkybių šioje byloje nėra. Teismas konstatuoja, kad bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuri skiriama nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nubausti, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Taigi bausme siekiama ir nubaudimo, ir bendrųjų bei individualiųjų prevencinių tikslų. Tokiu būdu baudžiamasis įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kaltininko nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio baudžiamosios teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Pažymėtina ir tai, kad V. Ž. padarytas nusikaltimas yra vienas iš pavojingiausių neatsargių nusikalstamų veikų, sukeliantis negrįžtamas nusikalstamas pasekmes ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, kaltinamojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti baudžiamosios teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti švelnesnę, negu įstatymo, bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto baudžiamajame įstatyme įtvirtinant draudžiamąsias veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi V. Ž., nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nevykdydamas KET reikalavimų, kurie keliami artėjant prie pėsčiųjų perėjos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias pėsčiajai, jam pačiam, nukentėjusios artimųjų ratui dėl nusikalstamos veikos darymo, todėl V. Ž. turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pensininkas, vienintelis jo pajamų šaltinis – pensija, teismas mano, kad netikslinga kaltinamajam skirti bausmę baudą. V. Ž. garbingo amžiaus, žmogus turi sveikatos problemų (3 t. b. l. 84-85) jam neskirtinas ir areštas.

V. Ž. baustinas laisvės atėmimo bausme. Kaltinamajam nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į V. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2 d., t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui), kaltės formą ir rūšį (neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerūpestingumo rūšis), padarytos nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltininko asmenybę. Analizuojant asmenybę pažymėtina, kad V. Ž. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, našlys , nedirba, pensininkas, nėra įrašytas į Jonavos PSPC PSC įskaitą. Šios aplinkybės rodo, kad V. Ž. asmenybė nėra aiškiai pavojinga visuomenei, jo padaryta neatsargi nusikalstama veika buvo tik atsitiktinė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. Ž. skirtina artima minimaliai.

Be to, teismas konstatuoja ir tai, kad V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą.

Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principas reikalauja, o baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę kartu su bausme V. Ž. paskirti ir BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – užraudimą naudotis specialia teise (BK 67 str. 3 d.). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, šią veiką jis padarė pažeisdamas KET 9, 30 punktų reikalavimus, tokia V. Ž. veika sukėlė neigiamus, nusikalstamus padarinius.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsiradusias pasekmes, kaltininko asmenybę ir kt. Jau minėta, kad V. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o tai ir yra esminė šios poveikio priemonės taikymo sąlyga, numatyta BK 68 str. 1 d. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytinas 1 metų laikotarpiui.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str.)

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji L. S. dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš subsidiarių civilinių atsakovų – ADB „Gjensidige“ bei V. Ž. nukentėjusiajai priteisti 4 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 77-80). Proceso metu nukentėjusioji kelis kartus civilinį ieškinį tikslino ir galutinis jos reikalavimas iš subsidiarių civilinių atsakovų – ADB „Gjensidige“ bei V. Ž. nukentėjusiajai priteisti 4 321,81 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusios L. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik iš dalies.

Teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus sveikatos, artimųjų ir kt. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji L. S. patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Byloje liko nepaneigti jos ieškinyje minimi argumentai, kad po autoįvykio ji ilgus mėnesius gydėsi ir buvo visiškai priklausoma nuo artimųjų. Negalėjo dirbti savo mėgiamo darbo. Tačiau byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kad šiuo metu yra išlikę autoįvykio liekamieji reiškiniai, atsižvelgiama ir į tą aplinkybę, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis V. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, kad nusikalstamų padarinių nesiekė, kad jis yra pensinio amžiaus, jo turtinė padėtis, lyginant su nukentėjusiąja, yra blogesnė. Jis turi nekilnojamo turto (garažą), kuriam prokuroro 2016-06-16 nutarimu laikinai apribota nuosavybės teisė (2 t., b. l. 104). Kaltinamasis ir nukentėjusioji procese turėjo atstovą advokatą, už jos teisines paslaugas patyrė nemažų išlaidų, tačiau nukentėjusioji paaiškino turinti nekilnojamojo turto ir gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas. Taip pat gyvena kartu su sutuoktiniu.

Teismas pažymi, kad dėl aukščiau minėtų argumentų, jų tarpe ir dėl kaltinamojo bei nukentėjusios turtinės padėties, negalima nustatyti nepagrįstai didelio, neteisingo ir neprotingo neturtinės žalos dydžio. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (kasacinė nutartis Nr. 2K-422/2009). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėję asmenys negali pralobti ir nepagrįstai atsidurti aiškiai daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu jie buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos teisingo dydžio nustatymui atsižvelgiama ir į tą aplinkybę, kad nukentėjusioji nesegėjo jokio šviesą atspindinčio atšvaito, kas apsunkino jos pastebėjimą. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusios L. S. patirtos neturtinės žalos dydis yra 6 000 Eur.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusi L. S. ieškiniu prašė iš subsidiarių civilinių atsakovų – ADB „Gjensidige“ bei V. Ž. priteisti 4 321,81 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio atsakovo ADB „Gjencidige“ atstovė L. Z. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kad nukentėjusiajai L. S. turtinė ir neturtinė žala dalinai atlygintina. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė dėl 1.905.00 Eur už sugadintus rūbus, avalynę, akordeoną bei jo dėklą prašoma priteisti suma yra nepagrįsta. ADB „Gjensidige" paskaičiavo nukentėjusiajai 121,50 Eur draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintus rūbus bei avalynę ir 450,00 Eur už akordeoną su dėklu. Papildomai paaiškino, jog nurodyta 571,50 Eur suma už eismo įvykio metu sugadintus rūbus, avalynę bei akordeoną su dėklu buvo apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 13 punktu bei 15 punktu, kuris įtvirtina draudiko pareigą atsižvelgti į daiktų nusidėvėjimą, atlyginant asmens turtui padarytą žalą. Tokia pareiga yra siejama su tuo, jog asmuo turi būti grąžinamas į prieš eismo įvykį buvusią turtinę padėtį ir negali būti grąžinamas į geresnę. Taip pat nurodyta 571,50 Eur draudimo išmokos suma buvo paskaičiuota remiantis nukentėjusiosios ieškinyje bei kartu su juo pateiktuose prieduose nurodyta informacija apie sugadintų daiktų įsigijimo laiką ir vertę. Pažymėtina, kad toks skaičiavimas pilnai atitinka kasacinio teismo praktiką - LAT 2001-09-19 civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001 išaiškino, jog „jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tat jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį". Tačiau nurodyta suma (571,50 Eur) gali būti išmokėta tik nustačius kaltinamojo V. Ž. civilinę atsakomybę dėl 2016-02-10 kelių eismo įvykio ir/ar nesant kitų aplinkybių, šalinančių/mažinančių draudiko pareigą atlyginti Nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą. Taigi, bylą nagrinėjančiam Teismui nustačius, jog dėl 2016-02-10 kelių eismo įvykio yra atsakingas ADB „Gjensidige" apdraustos transporto priemonės vairuotojas, nurodyta suma (571,50 Eur) būtų išmokėta civilinei ieškovei L. S..

L. S. savo pareikštu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 286,56 Eur dėl sveikatos susigrąžinimo patirtų išlaidų atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, nukentėjusiosios trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Be to Įstatymo 19 str. 6 d. nurodo, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Atsižvelgiant į gautus dokumentus, patvirtinančius Nukentėjusiosios patirtus 2016-02-10 eismo įvykio metu sužalojimus civilinis atsakovas sutinka, jog Nukentėjusiosios patirtos ir prašomos priteisti sveikatos susigrąžinimo išlaidos 126,90 Eur sumoje turi būti atlygintos. Tačiau nurodyta suma (126,90 Eur) gali būti išmokėta tik nustačius kaltinamojo V. Ž. civilinę atsakomybę dėl 2016-02-10 kelių eismo įvykio ir/ar nesant kitų aplinkybių, šalinančių/mažinančių draudiko pareigą atlyginti Nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą. Taigi, bylą nagrinėjančiam Teismui nustačius, jog dėl 2016-02-10 kelių eismo įvykio yra atsakingas ADB „Gjensidige" apdraustos transporto priemonės vairuotojas, nurodyta suma (126,90 Eur) būtų išmokėta civilinei ieškovei L. S.. ADB „Gjensidige" papildomai pažymi, jog nėra atlyginamos išlaidos už vaistus peršalimo ligoms gydyti (Gripex, ponisol), už vitaminus ir maisto papildus (mumijo shilajit, vitaminas C, chronolong, elemvitals Ca Kblister, linų sėmenys), už virškinimo sistemą veikiančius vaistus (radirex, laxforte), kadangi jų vartojimas nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Taip pat nėra atlyginamos išlaidos už asmens higienos reikmenis (plaunamoji plaukų kepurė, drėgnos servetėlės, valymo pirštinės, valomasis kremas, pėdų kremas, lūpų balzamas, Tena šampūnas), kadangi išlaidas asmens higienos reikmenims nukentėjusioji būtutų patyrusi ir jai nesigydant (nepriklausomai nuo higienos reikmenų rūšies), nes išlaidos higienos reikmenims yra reikalingos tenkinant kiekvieno žmogaus kasdienius poreikius bei tai nėra sveikatai atstatyti po eismo įvykio skirtos priemonės. Tokios pozicijos, vertindami prašomas priteisti sumas už higienos reikmenis, kitas prekes laikosi ir teismai (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-248-278/2011, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-387/2015).

Be to, ADB „Gjensidige" paaiškino, kad neturi pareigos atlyginti išlaidų pagal pateikiamus maisto, rankšluosčių, termoso įsigijimo kvitus. Išlaidas maistui bei kitoms nurodytoms prekėms nukentėjusioji patirtų ir jai nesigydant, nes išlaidos maistui bei kitoms nurodytoms prekėms yra reikalingos tenkinant kiekvieno žmogaus kasdienius poreikius. Įsigyti maisto produktai bei kitos nurodytos prekės yra vartojami/naudojami kasdien ir jokios įtakos traumos gijimui neturi. Duomenų, jog šios išlaidos, neįvykus įvykiui, būtų mažesnės, ar kad nukentėjusiajai buvo perkamas specialus, gydytojų rekomenduotas maistas bei kitos nurodytos prekės, kad gydymo eigoje būtų buvusi skirta speciali dieta ar nustatytas specialus maitinimosi režimas, reikalaujantis papildomų išlaidų, nepateikta. Tokios pozicijos, vertindami prašomas priteisti sumas už maistą, kitas prekes laikosi ir teismai (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-248-278/2011).

Dėl 297,01 Eur už kelionės į gydymo ištaigas išlaidas. Civilinė ieškovė pareikštu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 297,01 Eur dydžio išlaidas, patirtas dėl kelionių į gydymo įstaigas. Civilinis atsakovas nurodo, kad prašoma priteisti suma yra nepagrįsta. ADB „Gjensidige" paskaičiavo nukentėjusiajai 198,32 Eur draudimo išmoką pagal pateiktus mokėjimo kvitus ir išrašus iš gydymo įstaigų. Civilinis atsakovas paaiškina, jog 0,69 Eur skirtumas tarp civilinės ieškovės reikalaujamos 199,01 Eur sumos ir paskaičiuotos 198,32 Eur draudimo išmokos yra susidarė dėl ieškovės Įtrauktų nekompensuotinų išlaidų javainių batonėliui Corny, pagal 2016-03-06 UAB „Saurida" čekį, kuris kartu patvirtina ir išlaidas kurui. Civilinė ieškovė reikalauja atlyginti 98,00 Eur dydžio papildomai patirtas kelionės į gydymo įstaigas išlaidos, tačiau nurodo, jog jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi galimybės pateikti, todėl ADB „Gjensidige" papildomai pažymi, jog LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 6 d. nurodo, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Papildomai pažymi, jog nurodyta suma (198,32 Eur) gali būti išmokėta tik nustačius kaltinamojo V. Ž. civilinę atsakomybę dėl 2016-02-10 kelių eismo įvykio ir/ar nesant kitų aplinkybių, šalinančių/mažinančių draudiko pareigą atlyginti Nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą.

Dėl 1.711,00 Eur už odontologinio gydymo išlaidas ADB „Gjensidige" nurodo, jog sutinka atlyginti planuojamo odontologinio gydymo išlaidas, susijusias su 2016-02-10 eismo įvykiu, pagal pateiktą 2016-03-18 planuojamo gydymo sąmatą, t.y. 1.488,00 Eur. Tačiau draudimo bendrovė nesutinka atlyginti odontologinio gydymo išlaidų, susijusių su 12 danties gydymu (223,00 Eur), kadangi, pagal turimus išrašus iš gydymo įstaigų, šis dantis skilo gegužės 2 d. ir jo skilimas, pagal turimus dokumentus, nėra susijęs su 2016-02-10 eismo įvykiu. Nurodyto odontologinio gydymo išlaidos (1.488,00 Eur) gali būti atlygintos tik pateikus tokių išlaidų turėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, apmokėjimą už suteiktas odontologinio gydymo paslaugas patvirtinančius dokumentus (mokėjimo kvitus, mokėjimo nurodymus ir pan.). Papildomai pažymima, jog nurodytais dokumentais pagrista suma (1 488,00 Eur) gali būti išmokėta tik nustačius kaltinamojo V. Ž. civilinę atsakomybę dėl 2016-02-10 kelių eismo įvykio ir/ar nesant kitų aplinkybių, šalinančių/mažinančių draudiko pareigą atlyginti Nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą.

Teismas, išnagrinėjęs visus pateiktus įrodymus, susijusius su patirta turtine žala nustatė, kad nukentėjusios ir civilinės ieškovės L. S. nurodytos jos patirtos išlaidos pagrįstos iš dalies. Teismas sutinka su civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ motyvais ir argumentais dėl Nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydžio, išskyrus dalyje dėl įvykio metu nepataisomai sugadinto akordeono „Weltmeister“ kainos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tokio tipo akordeonai kainuoja nuo 1800 iki 2140 eurų. Nukentėjusioji paaiškino, kad akordeoną pirko 2015 metais už 1500 eurų. Turint omenyje nukentėjusiosios parodymus, kad muzikos instrumentas jos buvo tausojamas ir profesionaliai naudojamas, yra pagrindas manyti, jog per metus laiko jis negalėjo bent kiek ženkliai nuvertėti. Kadangi nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai L. S. priteistini 1500 eurų už sugadintą akordeoną ir jo dėklą. Taigi, turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai L. S. priteistina 121,50 Eur už sugadintus rūbus ir avalynę, 1500 Eur už sugadintą akordeoną ir jo dėklą, 126,90 Eur dėl sveikatos susigrąžinimo patirtų išlaidų, 198,32 Eur kelionės ir gydymo išlaidų, 1488 Eur planuojamų odontologinio gydymo išlaidų, iš viso 3434,72 Eur.

Dėl draudiko pareigos atsakyti pagal ieškinius.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo V. Ž., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ ir išduotas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. AYAS 019589949. Tiek pagal šio įstatymo (Žin., 2007-06-02, Nr. 61-2340 ) 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal LR CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str. po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai (tiek turtinei, tiek ir neturtinei) visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju – eismo įvykio kaltininkas. Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė byla Nr. 2K-655/2006), bei savo 2010-02-03 nutarimu konstatavęs LR Konstitucinis teismas (Žin., 2010, Nr. 16-758). Tai reiškia, kad įstatymas, konstitucinė doktrina ir teismų praktika nustato ne solidarią, o subsidiarią eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę prieš nukentėjusiuosius.

Kadangi kaltinamasis V. Ž. neatsargų nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, o jo, kaip automobilio savininko ir teisėto valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, tai ši draudimo bendrovė dėl kaltų kaltinamojo veiksmų turėjo pareigą nukentėjusiajai atlyginti neturtinę žalą, tačiau tik LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir jo pagrindu sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ribose.

Tai reiškia, kad tiek įstatyminė, tiek sutartinė ADB „Gjensidige“ prievolė nukentėjusiajai atlyginti V. Ž. kaltais veiksmais padarytą neturtinę žalą nėra įvykdyta. Vadinasi, civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ įstatymo ir sutarties ribose privalo atlyginti žalą pagal pareikštus ieškinius, o ieškinių reikalavimai, viršijantys šias ribas, privalo būti nukreipti į žalą padariusį asmenį arba šioje byloje – patį kaltinamąjį, t. y. kaltininko civilinė deliktinė atsakomybė yra subsidiari.

Konstatuojant, kad pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį numatytoji suma apima visą nukentėjusiosios L. S. patirtą turtinę žalą, iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteistina nukentėjusiajai L. S. 3434,72 € turtinės žalos atlyginimui.

Teismui konstatavus, kad nukentėjusios L. S. patirtos neturtinės žalos dydis yra 6000 Eur, o atėmus iš ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai priteistiną sumą 5000 Eur , t. y. maksimalią neturtinės žalos atlyginimo sumą, nustatytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir ADB „Gjensidige“ išduoto Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo, nustatytina iš kaltinamojo V. Ž. nukentėjusiajai L. S. priteisti 1000 € neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi nukentėjusiosios pareikšti civilinio ieškinio reikalavimai nėra atlyginti, tai kaltinamojo laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas prokuroro 2016-06-16 nutarimu (2 t., b.l. 96-97), šiuo metu negali būti panaikintas, nes tokia procesinė prievartos priemonė dar reikalinga. Sprendžiant šios procesinės prievartos priemonės trukmės klausimą teismas taiko Civilinio proceso kodekso 150 str. 3 d. nuostatą, nustatančią, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstina iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių dalinio patenkinimo visiško įvykdymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji L. S. patyrė 2006,80 Eur išlaidų advokato Mindaugo Zalepūgos teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusios teisė reikalauti šių advokato išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, V. Ž. paskiriant įpareigojimus:

1) per du mėnesius atsiprašyti nukentėjusios L. S..

2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., V. Ž. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. Ž. kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusios L. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies:

1) L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti;

2) L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ADB „Gjensidige“, įm. kodas 110057869 priteisti 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 3434,72 Eur turtinei žalai atlyginti, iš viso 8435,72 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 72 ct);

3) L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti, 2006,80 Eur (du tūkstančius šešis eurus ir 80 centų) išlaidų advokato Mindaugo Zalepūgos paslaugoms apmokėti.

Pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių patenkinimo visiško įvykdymo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės 2016 m. birželio 16 d. nutarimu paskirtą laikiną V. Ž. nuosavybės teisės apribojimą į nekilnojamąjį turtą uždraudžiant V. Ž. šiuo turtu disponuoti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.