- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-248-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01207-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Romualdas Januška, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- I. R., A. R., S. R.
- Atsakovas
- K. M., D. Š., V. R., R. R., T. Š., T. M., M. R., E. B., S. Š., V. M., J. B., A. B., Rokiškio „Romuvos“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-248-278/2011
2011 m. birželio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. R. , I. R. , A. R. ir atsakovų D. Š. , V. R. , R. R. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1325-126/2010 pagal ieškovų S. R. , I. R. , A. R. ieškinį atsakovams T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. , D. Š. , S. Š. , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , Rokiškio „Romuvos“ gimnazijai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių, jų atstovų paaiškinimus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai S. R. , I. R. , A. R. patikslintu ieškiniu nurodė, kad 2009 m. balandžio 2 - 3 dienomis Romuvos gimnazijos patalpose ir teritorijoje S. R. buvo sumuštas bei įžeidinėjamas tos pačios gimnazijos moksleivių T. Š. , T. M. , M. R. ir E. B. . Nurodė, jog po paskutinio sumušimo Rokiškio ligoninėje S. R. buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas ir įvairių kūno vietų sumušimas. Blogėjant sveikatai, 2009-04-06 jis buvo perkeltas tolimesniam gydymui į Panevėžio ligoninę, kurioje buvo gydomas iki 2009-04-23. Teigė, kad 2009-04-27 - 2009-05-19 laikotarpiu S. R. buvo gydytas Druskininkų reabilitacinėje sanatorijoje „Saulutė“, konstatuotas laikinas praeinantis psichikos sutrikimas, pasireiškęs mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, išsivystęs dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Atlikus psichiatrinę ekspertizę, nustatytas laikinas psichikos sutrikimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės prokuratūra 2010-05-28 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 83-1-00140-09, kadangi T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Ieškovas S. R. nurodė, kad po patirtų patyčių ir sumušimų, jis negalėjo lankyti mokyklos ir 9 klasę baigė namų sąlygomis. Bijodamas tolimesnio susidorojimo, nes po sumušimo jam buvo siunčiamos grasinančio turinio žinutės telefonu, perėjo mokytis į Kamajų A. S. gimnaziją, kas sukelia papildomų nepatogumų: reikia ankščiau keltis, vėliau tenka grįžti namo, sutrumpėjo laikas pamokų ruošai, neturi galimybės pietauti namuose, atsirado būtinos papildomos kelionės išlaidos. Jam reikalinga psichiatro pagalba, vartoja tiapridalį – vaistą skirtą psichikos sutrikimams ir stipriam nerimstančiam skausmui gydyti, stipriai skauda ir svaigsta galva, tirpsta galūnės, sutriko ir neatsistato į normalią būseną miegas, susilpnėjo atmintis, pasidarė nervingas, padidinto jautrumo, jaučiasi vienišas, nes pasunkėjo bendravimas su tėvais ir bendraamžiais, patyrė didelius nepatogumus, susijusius su mokyklos pakeitimu. Teigia, jog jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 40 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo „Romuvos“ gimnazijos draudikas UAB „IF draudimas“ sumokėjo 500 Lt draudimo išmoką, neturtinės žalos dydį mažina iki 39 500 Lt. Ieškovai I. R. ir A. R. nurodo, kad dėl sūnaus sumušimo jie patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, baimę dėl jo sveikatos būklės. Dėl patirtų sužalojimų sūnus pasikeitė, tapo uždaras, todėl jie neteko galimybės bendrauti su juo tokiu lygiu, kaip buvo iki sūnaus sužalojimo. Nurodė jog patyrė 2 241,51 Lt turtinę žalą, kurią sudaro kelionių išlaidos į Panevėžį ir Druskininkus, pagerintam maistui, vaistams, telefoninių pokalbių išlaidos. Nurodė, kad nusikalstami veiksmai prieš sūnų buvo padaryti „Romuvos“ gimnazijoje pamokų bei pertraukų metu, esant pedagogų priežiūroje, tačiau mokymo įstaiga netinkamai atliko savo funkcijas, nes per dvi dienas keliskart pasikartojančiam fiziniam smurtui nebuvo užkirstas kelias, nors apie patirtą fizinį smurtą pirmą dieną sūnus papasakojo mokyklos psichologei, todėl gimnazija taip pat atsako už jos moksleiviui padarytą žalą. Ieškovai prašė teismą priteisti solidariai S. R. 39 500 Lt iš T. Š. , T. M. , M. R. ir E. B. nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti, o I. R. ir A. R. po 5 000 Lt kiekvienam jų bei I. R. 2 241,51 Lt turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiams atsakovams neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų ieškovams padarytai žalai atlyginti, likusią turtinę ir neturtinę žalą prašė subsidiariai priteisti iš jų tėvų D. Š. , S. Š. , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. ir Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu S. R. , A. R. , I. R. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. 4 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. R. , 700 Lt neturtinės žalos ir 608,44 Lt turtinės žalos atlyginimui, iš viso 1 308,44 Lt I. R. bei 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą A. R. . Atsakovams T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, ieškovams turtinę ir neturtinę žalą priteisė subsidiariai iš bendraatsakovų: 1 321,69 Lt iš D. Š. ir S. Š. ; 1 321,69 Lt iš V. M. ir K. M. ; 1 321,69 Lt iš V. R. ir R. R. ; 1 321,69 Lt iš J. B. ir A. B. ; 821,69 Lt iš Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos, nustatant, kad ši bendraatsakovų pareiga pasibaigia, kai atsakovai T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 83-1-00140-09 duomenimis nustatyta, kad 2009 m. balandžio 2 ir 3 dienomis Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos patalpose bei teritorijoje nepilnamečio S. R. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, jį dvi dienas iš eilės mušė tos pačios gimnazijos moksleiviai T. M. , T. Š. , E. B. , M. R. . Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialistas pateikė išvadą, kad S. R. nustatyti pakaušio, sprando, kairio dilbio, nugaros ir juosmens sričių sumušimai. Židininis galvos smegenų dešinės kaktos skilties sumušimas su kraujo išsiliejimu. Sužalojimai padaryti sumušant išvardintas sritis kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti keletą valandų prieš patenkant į ligoninę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos specialistas išvadoje nurodė, jog S. R. nustatytas psichikos sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas. Iš pateiktų nepilnamečių atsakovų T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. charakteristikų teismas darė išvadą, kad bendraatsakoviai D. Š. , S. Š. , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. pažeisdami CK 3.155 str., 3.159 str. 2 d. nuostatų, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 6 str., 21 str. 1, 2 d. reikalavimus tinkamai nevykdė teisės norminiuose aktuose įtvirtintų pareigų, dėl ko jų nepilnamečiai vaikai T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. padarė nusikalstamą veiką S. R. atžvilgiu. Konstatavo, jog aplinkybė, kad žala padaryta mokyklai prižiūrint nepilnamečius vaikus, nereiškia, kad tėvai turi būti besąlygiškai atleidžiami nuo žalos atlyginimo. Teismas darė išvadą, kad mokykla taip pat netinkamai vykdė vaikų priežiūrą, kas turėjo įtakos žalos padarymui ir konstatavo, jog dėl žalos padarymo yra ir mokyklos kaltės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovų T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. veiksmais ieškovui S. R. padaryti sužalojimai sukėlė ieškovui didelį fizinį skausmą, po įvykio jis buvo gydomas ligoninėje ir sanatorijoje, dėl ko patyrė nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, kas jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieškovo S. R. sveikatos sužalojimo pasekmes, padaryto sužalojimo sunkumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir darė išvadą, kad 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nepilnamečiui S. R. yra pakankamo dydžio žalos atlyginimas. Įvertino, jog dėl patirto sužalojimo ieškovui buvo išmokėta 500 Lt draudimo išmoka ir konstatavo esant pagrindui ieškovui priteisti 4 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš dalies tenkindamas ieškovų I. R. ir A. R. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus dėl sūnui padarytų sužalojimų, bendravimo galimybių sumažėjimą bei tėvų rūpestį ar toks sužalojimas ateityje neturės sūnui neigiamų pasekmių. Be to, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas A. R. , 2009-04-02 sūnui grįžus iš mokyklos ir sužinojus apie sumušimą, nesiėmė priemonių užkirsti kelią tolimesniam smurtui, darė išvadą esant pagrindui A. R. priteisti 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovei I. R. priteistina 538,16 Lt transporto išlaidų ir 70,28 Lt už medikamentus. Nesant įrodymų, kad S. R. buvo reikalingas pagerintas maitinimas išlaidas maistui bei išlaidas telefoniniams pokalbiams, atmetė. Teismas nurodė, jog bendraatsakovių D. Š. , S. Š. , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos atsakomybė yra subsidiari, t.y, jie atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Kadangi žala padaryta kelių asmenų bendrais veiksmais, todėl bendraatsakoviai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t.y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui, o įvertinus jog gimnazija buvo apdraudusi moksleivius ir S. R. išmokėta 500 Lt draudimo išmoka, darė išvadą, kad iš Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos priteistina dalis yra 821,68 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, nesilaikant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Teismo sprendimu nepagrįstai sumažinti jų reikalavimai atsakovams, neteisingai įvertintas atsakovų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis. Nurodo, jog nepagrįstai 500 Lt išmokėta draudimo suma teismas sumažino iš atsakovo Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos priteistinos žalos dydį, nes šia suma ieškovas S. R. pats sumažino ieškinio reikalavimą. Teigia, jog po pirmo sumušimo sūnus kreipėsi į mokyklos psichologę, tačiau nebuvo imtasi priemonių tolimesniam smurtui nutraukti. Be to, mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį A. R. , teismas neįvertino aplinkybės, kad S. R. apie sumušimus gimnazijoje tėvui pasakė tik vėlai vakare, jam grįžus iš darbo. Sūnus taip pat nurodė, jog dėl patirto smurto kreipėsi į mokyklos psichologę, todėl ieškovas A. R. buvo įsitikinęs, kad gimnazijos vadovybė žino apie įvykį ir nemanė, kad turi apie tai papildomai pranešti gimnazijos direktoriui. Teigia, jog esant minėtoms aplinkybėms nepagrįstai konstatuota, kad A. R. nesiėmė priemonių užkirsti kelią tolimesniam smurtui. Nurodo, jog ieškovų patirta neturtinė žala nepagrįstai įvertinta labai maža pinigų suma, neatsižvelgta į tai, kad tėvų išgyvenimai buvo gilūs ir ilgalaikiai, medikai neprognozuoja psichinės sūnaus sveikatos būklės ateityje, o ieškovas S. R. , dėl pasikartojančių sumušimų, patyrė didelį fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Nurodo, kad ieškovams nesuprantami teismo motyvai ir dėl turtinės žalos dydžio. Nors teismas sprendime nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus transporto išlaidas sudaro 1 341,52 Lt, tačiau iš viso ieškovei I. R. buvo priteista tik 608,44 Lt turtinės žalos suma.
Ieškovų atstovė advokatė R. Čibirienė pareiškimu nurodė, kad prisideda prie ieškovų apeliacinio skundo, sutinka su skunde nurodytais motyvais dėl ieškovams nustatytos priteistinos neturtinės žalos dydžio ir palaiko jų prašymą Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniu skundu atsakovai D. Š. , V. R. , R. R. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą pakeisti ir ieškovų S. R. , A. R. , I. R. ieškinį atsakovų D. Š. , V. R. , R. R. atžvilgiu atmesti. Atsakovai nurodo, kad žalos padarymo metu nepilnamečiai vaikai buvo mokymosi įstaigoje priežiūroje ir Rokiškio „Romuvos“ gimnazija neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Mano, kad nepilnamečių vaikų tėvai negali atsakyti už vaikus, todėl žala iš tėvų negali būti priteista, o žalos atlyginimas gali būti priteistas tik iš tiesioginių kaltininkų ir mokymo institucijos. Nurodo, kad V. R. buvo suteikta valstybinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų, tačiau tiek jai, tiek valstybei, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos nėra priteistos.
Atsiliepimas
Atsakovai E. B. , J. B. , A. B. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad nors ieškovai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialiąsias teisės normas, tačiau konkrečių teisės normų nenurodo. Teigia, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala atlyginama tik tada, kai ji įrodoma, tai yra kai nukentėjęs asmuo įrodo, kad tokią žalą patyrė ir ji atsirado dėl konkretaus atsakovo veiksmo. Mano, jog ieškovai nepateikė žalos dydį patvirtinančių įrodymų, o pateikti maisto produktų pirkimo kvitai neįrodo, kad S. R. gydymo metu buvo reikalingas pagerintas maitinimas. Nurodo, kad nėra įrodyta, jog 50 Lt telefoniniams pokalbiams išleista būtent dėl S. R. sveikatos sutrikimų. Nors ieškovai pateikė kuro pirkimo kvitus ir pagal juos prašė priteisti kelionės išlaidas į gydymo įstaigas Panevėžyje ir Druskininkuose, tačiau neįrodė, kad būtent tiek kuro išnaudojo kelionėms, kiek yra nurodyta pateiktuose kvituose. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors ieškovai teigia, kad dėl sumušimų S. R. buvo netekęs sąmonės, jam buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, 2009 m. negalėjo mokytis, jam stipriai svaigsta galva, tirpsta galūnės, sutrikęs miegas, nukentėjusysis yra be galo nervingas, padidinto jautrumo, jaučiasi labai vienišas ir kt., tačiau šiems savo argumentams pagrįsti įrodymų nepateikta. Priešingai, iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad jokių sutrikimų, tame tarpe ir psichikos, išvados pateikimo dieną S. R. nustatyta nebuvo, jam konstatuotas tik asmenybės sutrikimas, kuris negali būti susijęs priežastiniu ryšiu su sumušimu. Byloje kitų, nei gydymasis ligoninėje, S. R. sužalojimo pasekmių neįrodyta. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, pagrįstai vertino atsakovų turtinę padėtį bei atsižvelgė į pačių nukentėjusiųjų elgesį – žinodami apie S. R. sumušimus, jie iš esmės nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatant neturtinės žalos dydį, pagal kurią esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl BK 138 str. 1 d. numatytos veikos, paprastai nustatomas ne didesnis nei 5 000 Lt atlygintinos žalos dydis.
Atsakovai T. M. , V. M. , K. M. atsiliepimu į ieškovų S. R. , A. R. , I. R. apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatydamas ieškovų patirtos neturtinės žalos dydžius įvairiapusiškai išnagrinėjo bylos objektyvius duomenis ir tinkamai taikė CPK 178 straipsnio nuostatas, įpareigojančias ieškovus pagrįsti savo reikalavimus, bei CK 6.282 straipsnio nuostatas, suteikiančias teismui teisę sumažinti žalos atlyginimą, esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui. Prašo iš apeliantų I. R. , A. R. , S. R. , atsakovo K. M. naudai priteisti turėtas advokato pagalbos išlaidas. Atsiliepimu į atsakovų D. Š. , V. R. , R. R. apeliacinį skundą nurodo, kad su skunde išdėstytais motyvais sutinka. Mano, kad visa atsakomybė dėl vaikų konfliktų sukeltų pasekmių tenka mokymo įstaigai.
Atsakovai D. Š. , V. R. , R. R. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Mano, kad ieškovai civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo realiai siekia ne žalos atlyginimo, bet nubaudimo. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, konkretaus nukentėjusiojo patirtų dvasinių kančių dydis nustatomas ir vertinamas vadovaujantis vidutinio protingo žmogaus standartu, o žalą padariusio asmens kaltė vertinama siekiant ne baudinių, o kompensacinių tikslų. Ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais vadovaujantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteistos žalos dydį. Atsakovai nurodo, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Atsakovai T. Š. , M. R. yra moksleiviai, nedirbantys, jokio turto ir pajamų neturi, todėl priteisiant neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir žalą padariusių asmenų interesus, kad priteista žala netaptų pernelyg didelė našta žalą padariusiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2009 m. balandžio 2 - 3 dienomis S. R. buvo sumuštas bei įžeidinėjamas Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos patalpose ir teritorijoje tos pačios gimnazijos moksleivių T. Š. , T. M. , M. R. ir E. B. . Iš bylos duomenų matyti, kad dėl S. R. padarytų sužalojimų jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros 2010-05-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 83-1-00140-09 nutrauktas, nes T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (1 t. b.l. 7-10, 30), baudž. byla Nr. 83-1-00140-09). Iš bylos duomenų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovas gydėsi Rokiškio ir Panevėžio ligoninėse, o 2009-04-27 - 2009-05-19 laikotarpiu Druskininkų reabilitacinėje sanatorijoje „Saulutė“, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad patirtų sužalojimų pasekoje ieškovų patirtą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą privalo atlyginti nepilnamečiai atsakovai, nes Civilinio kodekso (toliau - CK) 6. 276 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Be to, minėta straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad tokios pat teisinės pasekmės atsiranda jeigu nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Iš nurodytų įstatymo nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms, tačiau šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai, ar turi ir kokiomis dalimis subsidiarieji skolininkai turi atsakyti prieš nukentėjusįjį, kiekvienu atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiūros. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas buvo sužalotas būnant mokymo įstaigoje pamokų – pertraukų metu. Apie patirtą fizinį smurtą S. R. pirmą dieną informavo mokyklos psichologę, tačiau mokyklos administracija nesiėmė jokių veiksmų nutraukti neteisėtus smurtą. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, jog byloje yra pagrindas civilinei atsakomybei taikyti mokymo įstaigai dėl netinkamos nepilnamečių priežiūros. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Rokiškio „Romuvos“ gimnazija ir I. R. , atstovaujanti sūnaus interesus, buvo sudariusi sutartį, kuria gimnazija įsipareigojo užtikrinti saugumą ugdymo procese (mokyklos teritorijoje ir už jos ribų pamokinių ir užklasinių renginių metu), sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo (1 t., b.l. 62). Akivaizdu, kad mokyklos auklėtiniams smurtaujant prieš kitą tos pačios mokyklos auklėtinį pamokų – pertraukų metu nebuvo tinkamai užtikrinta vaikų priežiūra. Minėti veiksmai nebuvo sustabdyti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog mokymo įstaiga Rokiškio „Romuvos“ gimnazija subsidiariai su T. Š. , T. M. , M. R. ir E. B. tėvais, kurie nepakankamai rūpinosi bei tinkamai auklėjo savo nepilnamečius vaikus, nepilnamečiams neturint turto privalo atlyginti ieškovų patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Atsakovų D. Š. , V. R. , R. R. teiginiai, jog žalą ieškovams privalo atlyginti tik mokykla, vertintini kritiškai ir atmestini.
Ieškovai nurodė, kad dėl patirto smurto buvo patirta turtinė ir neturtinė žala. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykusių konfliktų pasekoje S. R. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, be to, pakeitė mokyklą ir perėjo mokytis į Kamajų A. S. gimnaziją, kas tiek jam pačiam, tiek tėvams sukėlė papildomų nepatogumų bei išlaidų. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tiek S. R. , tiek ir jo tėvai patyrė dvasinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų, galimų sveikatos sutrikimų ateityje ir pagrįstai darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovų neturtinę žalą, tačiau su priteistos žalos dydžiu ieškovai nesutinka. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nėra galimybių ją tiksliai apibrėžti, rasti tikslų piniginį ekvivalentą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas, nurodytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, būtina įvertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus ir konkrečioje byloje reikšmingais pripažintus kriterijus, t.y. specifinius kriterijus, nustatytus konkrečioje byloje. Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009, 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, tačiau teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jei išgyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiškų svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai negali būti vertinami menkais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma, pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą. Tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Sprendžiant neturtinės žalos dydį yra svarbu išlaikyti teisingą ir protingą pusiausvyrą tarp padarinių ir kompensacijos dydžio, nepervertinant nei vieno iš jų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai piniginė išraiška turi būti didesnė. Kartu nustatant tokios žalos dydį, svarbu ir būtina vadovautis ne tik teisės normose, bet ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio kriterijais bei atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus dydžius. Nagrinėjamoje byloje ieškovas S. R. nurodė, kad dėl sužalojimo jis patyrė 40 000 Lt neturtinę žalą, o jo tėvai prašė priteisti kiekvienam po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į sveikatos sužalojimo pasekmes, padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, atsakovų turtinę padėtį, vadovavosi protingumo, sąžiningumo principais ir neturtinę žalą S. R. vertino 5 000 Lt, ieškovės I. R. – 700 Lt, o A. R. - 300 Lt suma. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui S. R. tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta neginčijamų duomenų, jog patirti sužalojimai gali turėti įtakos jo sveikatai, darbingumui ateityje (baudž. byla, b.l. 38, 158-164). Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, jog sužalojimai yra ilgalaikiai, negrįžtamojo pobūdžio, sukėlę negrįžtamų ilgalaikių neigiamų pasekmių. Atsižvelgdamas į neturtinės žalos prigimties sąlygotą jos pasireiškimų specifiką, neturtinės žalos fakto bei dydžio įrodymu galėtų būti tik akivaizdžiai matomi ieškovo fiziologiniai sveikatos pakitimai arba kiti objektyvūs įrodymai. Šių pakitimų trukmę, formą, priežastinį ryšį konstatuojančių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo prašomos priteisti 39 500 Lt žalos dydžiui įrodyti, apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Iš bylos aplinkybių aišku, kad šioje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusių asmenų kaltės pobūdis; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės pagal pateiktus byloje duomenis nėra sunkios, grėsmė gyvybei nebuvo iškilusi, nedarbingumo netekimas nenustatytas, patirti sužalojimai netrukdo gyventi visavertį gyvenimą ir toliau mokytis, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo S. R. patirtos neturtinės žalos dydį. Ieškovai pripažįsta, kad sūnui UAB „IF draudimas“ išmokėjo 500 Lt, todėl šia suma pagrįstai priteistos žalos suma yra sumažinta.
Byloje nepaneigta, jog išgyvenimus patyrė ir ieškovo tėvai. Šį faktą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jų dydį vertino skirtingai. Kolegija daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog sužinojęs apie sūnaus sumušimą A. R. nedelsiant neinformavo mokyklos vadovybės, nėra pakankamas pagrindas jam priteisti mažesnę neturtinę žalą nei sūnaus motinai, nes duomenų, jog tėvas mažiau išgyveno ir jaudinosi nei I. R. , nėra. Nepaneigta, jog apie sūnaus sumušimą A. R. sužinoję grįžęs iš darbo, be to, jis buvo informuotas, jog sūnus bendravo su mokyklos psichologe, todėl netikėti ieškovo teiginiu jog jis buvo įsitikinęs, kad apie įvykį mokykloje žinoma ir tolimesni neteisėti veiksmai bus sustabdyti, nėra pagrindo. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Lt neturtinė žala ieškovui A. R. didintina iki 700 Lt. Teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų motyvų daro išvadą, kad ieškovo tėvams priteistina neturtinės žalos suma po 700 Lt kiekvienam yra pakankama vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais bei atsižvelgiant į sūnaus sveikatos sužalojimo pasekmes.
Ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovų patirtą turtinę žalą. Šioje dalyje teismas ieškinį tenkino iš dalies. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažino žalos dydį, nes išlaidas maistui bei telefoniniams pokalbiams ieškovai būtų patyrę ir sūnui nesigydant, nes išlaidos maistui ir telefoniniams pokalbiams yra reikalingi tenkinant kiekvieno žmogaus kasdienius poreikius. Duomenų, jog šios išlaidos būtų mažesnės ar kad S. R. buvo perkamas specialus, gydytojų rekomenduotas maistas, teismui nepateikta. Įvertinęs ieškovo A. R. paaiškinimus apie vairuojamą automobilį, įvertinęs sunaudojamo kuro kiekį, teismas darė teisingą išvadą, kad už kurą priteistina 538,16 Lt, nes duomenų, kad sūnų ieškovai lankė kitomis transporto priemonėmis, kurioms buvo naudojamas benzinas, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Dėl paminėtų motyvų keisti sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
Iš byloje esančių duomenų, pateiktų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui matyti, kad ieškovai, atsakovai K. M. V. R. , turėjo bylinėjimosi išlaidų, be to, R., M. R. , T. Š. buvo teikiama valstybės teisinė pagalba, todėl iš dalies patenkinus ieškinį bei apeliacinius skundus, iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos (1 t., b.l. 4, 62, 2 t., b.l. 41, 156, 3 t., b.l. 9, 10, 30, 41, 44). Be to, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.)
Dėl aukščiau paminėtų motyvų sprendimas iš dalies keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui A. R. bei bylinėjimosi išlaidų šalių ir valstybės naudai priteisimo, pakeisti ir sprendimą šiose dalyse išdėstyti sekančiai:
Priteisti solidariai iš T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. R. naudai.
Priteisti iš T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. solidariai 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. R. naudai ir iš kiekvieno po 17 Lt (septyniolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei po 54 Lt (penkiasdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660). Atsakovams T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisti ieškovei I. R. bylinėjimosi išlaidas subsidiariai iš bendraatsakovių D. Š. , S. Š. , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos, o valstybei - iš D. Š. , S. Š. , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , nustatant, kad ši bendraatsakoviams pareiga pasibaigia, kai atsakovai T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Priteisti solidariai iš ieškovų S. R. , I. R. , A. R. 500 Lt (penkis šimtus Lt) K. M. ir 100 Lt (vieną šimtą Lt) V. R. atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. R. 100 Lt (vieną šimtą Lt) atstovavimo išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5630).
Priteisti iš S. R. , I. R. , A. R. po 12 Lt (dvylika Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660)
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. solidariai 300 Lt (tris šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. R. naudai ir iš kiekvieno po 5 Lt (penkis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei po 17 Lt (septyniolika Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660). Atsakovams T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisti ieškovei I. R. bylinėjimosi išlaidas subsidiariai iš bendraatsakovių D. Š. , S. Š. , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos, o valstybei - iš D. Š. , S. Š. , V. M. , K. M. , V. R. , R. R. , J. B. , A. B. , nustatant, kad ši bendraatsakoviams pareiga pasibaigia, kai atsakovai T. Š. , T. M. , M. R. , E. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Priteisti iš ieškovų S. R. , I. R. , A. R. po 100 (vieną šimtą Lt) atstovavimo išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5630) bei solidariai 500 Lt (penkis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų K. M. naudai.