- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- e2YT-3529-1048/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00663-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. A. L., V. L., V. F.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. patikslintą pareiškimą dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. A. L., V. L., V. F..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo patvirtinti faktą, jog ji nuo 2008-02-11 teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai valdo 3,23 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai teko tėvo broliui V. Z., mirusiam (duomenys neskelbtini), perleidus (padovanojus) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pareiškėjos dėdė (jos tėvo brolis) V. Z. po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į tuometinę Agrarinę žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo motinos M. Z. iki visuotinės žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Dėl nuosavybės teisių į tėvo J. Z. žemę atkūrimo kreipėsi pareiškėjos tėvas V. Z.. 1994-12-22 Akmenės rajono valdybos sprendimu V. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės, šią žemę V. Z. padovanojo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi. Dar (duomenys neskelbtini) ha žemės V. Z. norėjo persikelti arčiau savo sodybos (duomenys neskelbtini), tačiau tokios galimybės nebuvo ir V. Z. dėl šios žemės atgavimo jokių veiksmų nebeatliko, išskyrus tai, kad žodžiu pažadėjo tą žemę perleisti (padovanoti) pareiškėjai ir pavedė visus su tuo susijusius reikalus tvarkyti savo broliui, t. y. pareiškėjos tėvui V. Z. Toks jo elgesys buvo visiškai suprantamas, kadangi savo vaikų jis neturėjo, o dukterėčią S. Z. labai mylėjo. Kadangi iki V. Z. mirties minėtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas nebuvo suformuotas, jo mirties dieną šis nekilnojamasis daiktas formaliai neegzistavo. Tačiau faktiškai žemės sklypas dabartinėje jo buvimo vietoje matininkų jau buvo atmatuotas dar V. Z. esant gyvam, atmatuotas kartu su minėtu (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu, o pareiškėja šiuo sklypu leido naudotis tam pačiam ūkininkui R. G., kuriam ji buvo išnuomojusi ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, jai dovanotą V. Z.. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pardavė R. G., o likusius (duomenys neskelbtini) ha jam išnuomojo ir jis jais naudojasi iki šiol. (duomenys neskelbtini) mirus V. Z., nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą atkūrimu toliau rūpinosi pareiškėja bei jos tėvas. V. Z. sutuoktinei E. Z. (mirė (duomenys neskelbtini)) apie jos mirusiam vyrui dar neatkurtas nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą buvo gerai žinoma, bet ji į šią žemę jokių pretenzijų nereiškė, ji neišreiškė valios priimti palikėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nes žinojo, jog šią teisę jos miręs sutuoktinis yra perleidęs (padovanojęs) savo dukterėčiai S. Z. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė B. Š. 2018-10-09 išdavė liudijimą, patvirtindama, jog mirus E. Z. jos palikimo niekas nepriėmė. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008-02-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimą patvirtinantys dokumentai buvo perduoti pareiškėjai, kartu dalyvaujant jos tėvui V. Z., kuris savo parašu patvirtino žemės sklypo planą bei pasirašė kitus reikalingus dokumentus. Nors S. Z. nuosavybės teisės į žemės sklypą iki šiol neįregistruotos viešame nekilnojamojo turto registre, šia žeme visą laiką disponavo ir šiuo metu disponuoja pareiškėja. Minėtu žemės sklypu faktiškai naudojasi ūkininkas R. G., su kuriuo iki 2008-12-10 S. Z. buvo sudariusi žodinę nuomos sutartį, o nuo minėtos datos nuomos teisiniai santykiai buvo įforminami rašytinėmis žemės nuomos sutartimis. Todėl pareiškėja mano, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo kaip savo nuosavybę nuo 2008-02-11 iki dabar.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sprendimą palieka priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymima, kad daiktinės teisės į šį žemės sklypą neįregistruotos, t. y. teisėtas savininkas (nes miręs) ir įpėdiniai (neaišku, ar kas pretendavo į V. Z. turto paveldėjimą) nesikreipė dėl daiktinių teisių įregistravimo. Daiktas suformuotas ir įregistruotas, tačiau neturi teisėto savininko. V. Z. palikimas valstybei galėtų pereiti tik tuo atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Z. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys A. A. L., V. L. ir V. F. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti, nurodė iš esmės tas pačias pareiškime išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad, 1994 m. atsiradus galimybei įteisinti paveldėjimo galimybę į pareiškėjos senelės iš motinos pusės žemę, pareiškėjos tėvas rūpinosi visais atgavimo dokumentais ir (duomenys neskelbtini) ha žemės buvo paskirti (duomenys neskelbtini) kaime – po (duomenys neskelbtini) ha pareiškėjos tėvui V. Z. ir dėdei V. Z.. 1995 m. pareiškėjos dėdė V. Z. padovanojo jai (duomenys neskelbtini) ha žemės, o likusius (duomenys neskelbtini) ha žemės norėjo persikelti prie savo sodybos (duomenys neskelbtini). Pageidaujamoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) žemės nebuvo, siūloma žemė buvo per toli, todėl pareiškėjos dėdė V. Z., kuris jau tuo metu buvo sunkus ligonis, siūlomos žemės neėmė. Prie (duomenys neskelbtini) kaimo laisvos žemės taip pat nebeliko, todėl tie (duomenys neskelbtini) ha žemės nebuvo paskirti. Pareiškėjos dėdė V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) m., o jo turtą paveldėjo jo žmona E. Z., ji jokių žemės dokumentų netvarkė, nes V. Z. buvo viešai pasakęs, kad žemė priklauso S. Z.. Pareiškėja artimai bendravo su dėde V. Z. ir jo šeima. V. Z. ir E. Z. savo vaikų neturėjo. Paveldėtą turtą E. Z. pardavė, testamento ji nepaliko, (duomenys neskelbtini) ha žemės taip niekas ir nepaveldėjo, nes ji dar nebuvo paskirta. Po E. Z. mirties iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos skambino pareiškėjos tėvui V. Z., kad jis pasiimtų jo brolio V. Z. vardu esančius žemės dokumentus. Tuomet V. Z. pradėjo rūpintis žemės reikalais, užsakė žemės sklypo planą ir galiausiai žemė buvo paskirta. Visus dokumentus pareiškėja kartu su tėvu surinko, bet į tą žemę nebuvo paveldėjimo teisės. Pareiškėjai ir jos tėvui buvo paaiškinta, kad žemė priklauso ne jiems, o palikėjos E. Z. įpėdiniams. Pareiškėja kreipėsi į artimiausius E. Z. giminaičius, kurie yra suinteresuoti asmenys šioje byloje, bet jie nesutiko paveldėti žemės. Pareiškėjos dėdė V. Z. ir jo žmona E. Z. buvo žodžiu išreiškę savo valią, kad žemė turi priklausyti S. Z.. Oficialiai niekas nebebuvo įforminta, nes ir dėdė V. Z. ir jo žmona E. Z. tuo metu jau sunkiai sirgo. 2008 m. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitus dokumentus atsiėmė pareiškėjos tėvas V. Z. padedamas pareiškėjos, nes tuo metu jau buvo labai garbaus amžiaus. Pareiškėjos tėvas žemės dokumentus pateikė Nekilnojamojo turto registrui. Kadangi (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo pareiškėja negalėjo įforminti paveldėjimo būdu, ji bandė tartis su palikėjos E. Z. artimiausiais giminaičiais – sūnėnais A. A. L., V. L. ir V. F., kad kuris nors iš jų priimtų E. Z. palikimą ir po to perleistų žemę pareiškėjai, bet dėl įvairių priežasčių jie nesutiko. Jau dešimtmetį visus su žemės sklypu susijusius reikalaus pareiškėjos sutikimu tvarko ūkininkas R. G., kuris tuo sklypu ir naudojasi. Be to, ūkininkas R. G. nuomojo iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini) ha ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypus, kuriuos pareiškėja valdė nuosavybės teise. Nuo 2008 m. pareiškėjai S. Z. niekas nėra pareiškęs pretenzijų dėl žemės sklypo. Sklype ji yra buvusi, žino jo buvimo vietą, tėvas yra rodęs sodybos liekanas. Leisdama ūkininkui R. G. neatlygintinai naudotis žemės sklypu, pareiškėja tikėjosi, kad ji ateityje taps šio sklypo savininke. Su žemės sklypu susijusius dokumentus tvarkė ūkininkas R. G.. Nors pareiškėjos tėvas V. Z. savo brolio V. Z. pavedimu ir tvarkė žemės atkūrimo dokumentus, bet darė tai žinodamas, kad žemė turi atitekti pareiškėjai S. Z., nes tokią valią dar 1995 m. išreiškė V. Z., kuris vėliau padovanojo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, o V. Z. padovanojo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškėjos poziciją palaikė, prašė pareiškimą tenkinti.
Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis ūkininkauja (duomenys neskelbtini), ten turi nuosavos žemės, iš pareiškėjos yra nupirkęs žemės sklypą. Pareiškėja žadėjo jam parduoti dėdės (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, tačiau tik po to, kuomet bus sutvarkyti dokumentai. Šis žemės sklypas yra atmatuotas, yra šalia liudytojo žemės, šiuo žemės sklypu pareiškėja leidžia naudotis liudytojui neatlygintinai. Žemės sklypu jis naudojasi jau labai seniai, gal nuo 1992-1993 metų, iš pradžių nuomojo, o 2010 metais iš pareiškėjos nupirko, pageidauja nupirkti ir likusius (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo. Pareiškėjai nepavykus sutvarkyti dokumentų dėl (duomenys neskelbtini) ha, ji pasiūlė liudytojui pasiskambinti V. F., tačiau susitarti nepavyko, taip ir liko. Pareiškėja žino, kur yra žemės sklypas, kartais atvažiuoja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
1993-09-20 V. Z. kreipėsi į Papilės apylinkės agrarinę tarnybą, prašydamas jo motinos M. Z. žemę sugrąžinti natūra. 1994-04-12 V. Z., V. sūnus, ir V. Z., V. sūnus, susitarė atstatyti nuosavybės teisę į jų motinos M. Z. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, iš kurio (duomenys neskelbtini) ha yra miškas: V. Z. pretendavo atstatyti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės natūra, iš to skaičiaus (duomenys neskelbtini) ha sudaro miškas, o V. Z. pretendavo atstatyti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės natūra ir į (duomenys neskelbtini) ha ekvivalentine natūra, iš to skaičiaus (duomenys neskelbtini) ha sudaro miškas. V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Jau po V. Z. mirties priimtoje Šiaulių apskrities viršininko 1998-12-16 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, kad V. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės. V. Z. sutuoktinė E. Z. 1999-04-13 priėmė jo palikimą, pateikdama pareiškimą notarui. E. Z. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimo niekas nepriėmė.
Nagrinėjamos bylos kontekste pakanka duomenų, jog pareiškėja S. Z. yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. Z. dukterėčia, o V. Z. yra pareiškėjos tėvo V. Z. brolis. Be pačios pareiškėjos paaiškinimų, šias aplinkybes patvirtina S. Z. gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pareiškėjos tėvas yra V. Z. (el. b. l. 13), 1953-05-22 išduotas V. Z. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad V. Z. tėvas yra V. Z., o motina – M. Z. (el. b. l. 17). Iš paties V. Z. surašytų ar jo pasirašytų dokumentų, o taip pat iš oficialių dokumentų matyti, kad V. Z. tėvo vardas yra V., o motinos – M.; Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008-02-11 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Z. atkurta nuosavybės teisė į M. Z. nuosavybės teise valdytą žemę (el. b. l. 19); Šiaulių apskrities viršininko 1998-12-16 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į M. Z. nuosavybės teise valdytą žemę (el. b. l. 23); V. Z. 1995-09-09 pareiškime V. Z., V. sūnų, įvardina kaip savo brolį (el. b. l. 33); 1994-04-12 susitarime atstatyti nuosavybės teisę į žemę ir mišką V. Z., V. sūnus, ir V. Z., V. sūnus, – abu pasirašė kaip M. Z. sūnūs (el. b. l. 34). Be to, V. Z. prašyme Akmenės rajono Papilės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pareiškėjas V. Z. nurodė kaip savo brolį (el. b. l. 31), o 2007-02-26 prašyme dėl žemės sklypo suteikimo mirusiojo V. Z. vardu pasirašė V. Z. (el. b. l. 29). 1992-02-12 įgaliojimu V. Z., V. sūnus, įgaliojo V. Z., V. sūnų, tvarkyti dokumentus dėl žemės (el. b. l. 35).
1992-02-12 įgaliojimu V. Z., V. sūnus, įgaliojo V. Z., V. sūnų, tvarkyti dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės ir (duomenys neskelbtini) ha miško (duomenys neskelbtini) kaime, pasirašyti už įgaliotoją ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas išduotas iki 1992-12-31 (el. b. l. 35). 1993-09-20 V. Z. Papilės apylinkės agrarinei tarnybai pateikė pareiškimą, prašydamas nemokėti kompensacijos už M. Z. dalį ir žemę sugrąžinti natūra (el. b. l. 36).
1994-04-12 susitarime atstatyti nuosavybės teisę į M. Z. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, iš kurio (duomenys neskelbtini) ha yra miškas, V. Z., V. sūnus, ir V. Z., V. sūnus, susitarė, kad V. Z. pretenduoja atstatyti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės natūra, iš to skaičiaus (duomenys neskelbtini) ha sudaro miškas, o V. Z. pretenduoja atstatyti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės natūra ir į (duomenys neskelbtini) ha ekvivalentine natūra, iš to skaičiaus (duomenys neskelbtini) ha sudaro miškas (el. b. l. 34).
Akmenės rajono valdybos 1994-12-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta atstatyti V. Z. nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės ir (duomenys neskelbtini) ha miško (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) ha žemės grąžinant natūra 1994 m. IV ketvirtį, o (duomenys neskelbtini) ha miško grąžinant atskiru potvarkiu vėliau (el. b. l. 21-22). Šiuo sprendimu nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą ekvivalentine natūra atkurta nebuvo. V. Z. 1995-09-09 pareiškimu kreipėsi į Papilės agrarinės reformos tarnybą, atsisakydamas (duomenys neskelbtini) kaime esančio (duomenys neskelbtini) ha miško, nurodyto Akmenės rajono valdybos 1994-12-22 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), ir įgaliodamas savo brolį V. Z. tvarkyti miško grąžinimo darbus ir dokumentus (el. b. l. 33).
Iš mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūno 1999-03-25 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Z. mirė (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties (el. b. l. 7, 10).
Šiaulių apskrities viršininko 1998-12-16 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvusi savininkė M. Z. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) ha žemės ir (duomenys neskelbtini) ha miško, kad pagal susitarimą V. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės, o į (duomenys neskelbtini) ha žemės nuosavybės teisės jam jau yra atkurtos (el. b. l. 23).
Dėl V. Z. palikimo priėmimo į Šiaulių rajono 2-ąjį notaro biurą 1999-04-13 pareiškimu kreipėsi palikėjo V. Z. sutuoktinė E. Z. (el. b. l. 9). Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. M. 1999-07-27 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirusio V. Z. turto paveldėtoja yra jo sutuoktinė E. Z., gyv. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-12). Iš mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. 2018-10-09 S. Z. išduotame liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusios E. Z. palikimas Šiaulių rajono 2-ajame notaro biure nepriimtas (el. b. l. 95).
Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008-02-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)) atkurta nuosavybės teisė į M. Z. nuosavybės teise valdytą (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. (el. b. l. 19-20).
Iš 2018-09-21 Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad viešame registre nuo 2008-02-28 įregistruotas nekilnojamas daiktas – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į šį žemės sklypą neįregistruotos, naudotoju nurodytas V. Z., įregistravimo pagrindas - 2007-12-03 Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-02-11 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 93-94). Pateiktas žemės sklypo planas patvirtina, kad rengiant (duomenys neskelbtini) kaime esančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo planą, jame pasirašė V. Z. (el. b. l. 24).
Pareiškėja prašo patvirtinti faktą, kad ji nuo 2008-02-11 teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai valdo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jai teko tėvo broliui V. Z. (mirė (duomenys neskelbtini)) jai perleidus (padovanojus teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Taigi, pareiškėja teigia, kad jos tėvo brolis V. Z. jai padovanojo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos teiginiu, kadangi byloje pateikti įrodymai šios aplinkybės nepagrindžia. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 2 straipsnio 2 dalį, įsigaliojusią nuo 1993-07-28, buvusieji turto savininkai arba jiems mirus – jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktinis teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams. Pagal 1997-07-09 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Iki V. Z. mirties galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatomais atvejais, o šio Kodekso 58 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, aktualų nuo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (atstatymo) pradžios iki V. Z. mirties, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo būti perleista tik notariškai patvirtinta sutartimi ir tik apibrėžtam subjektui ratui: vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams. Pareiškėja, būdama V. Z. dukterėčia, nepatenka į šių subjektų ratą, be to, žodinė teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutartis yra negaliojanti dėl įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Taigi paveldėjimo dalykas tokiu atveju yra ne Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka grąžintinas turtas, į kurį palikėjui esant gyvam nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. palikėjui nepriklausė nuosavybės teise jo mirties dieną, todėl ir negali būti paveldimas Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka, o būtent turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, V. Z. prašymą ir kitus reikalingus dokumentus dėl teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikė įstatymo nustatytu terminu ir tvarka, tačiau teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą galutinai buvo atkurtos po V. Z. mirties. Taigi, esant tokiai situacijai ir anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, po V. Z. mirties jo įpėdiniai kartu su visu likusiu palikimu turėjo teisę paveldėti ir turtinę teisę - teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po V. Z. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarę kreipėsi jo sutuoktinė E. Z., jai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo ir jo priėmimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis numatė, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Esant tokioms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, nepaisant to, jog E. Z. išduotame paveldėjimo teisės liudijime nebuvo nurodyta teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra pagrindas konstatuoti, kad E. Z. po sutuoktinio V. Z. mirties kartu su kitu paveldimu turtu paveldėjo ir teisę V. Z. vardu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad po E. Z. mirties dėl palikimo priėmimo nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai nesikreipė. Pažymėtina, kad 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 567 straipsnio 3 dalyje ir 593 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK). CK 5.2 straipsnio 3 dalyje ir 5.62 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nustatyta, kad nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, arba testatoriui iš visų įpėdinių atėmus teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks, ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, tačiau tai reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teisės į daiktus neįregistravimas valstybės vardu nėra pagrindas vertinti, kad jie nėra valstybės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad po E. Z. mirties nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, pripažintina, jog teisė V. Z. vardu atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą paveldėjimo teise perėjo valstybei, o galutinai atkūrus nuosavybės teises, šis sklypas tapo jos nuosavybe. Aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos daiktinės teisės ir kad valstybei atstovaujanti institucija pagal bylos duomenis nėra atlikusi palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmų, neteikia teisinio pagrindo padaryti kitokias išvadas.
Be to, pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad nuo 2008-02-11 ji teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai valdo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais), 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę, 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka, 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjos nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjos teisę, tačiau dokumentai yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja yra laikoma daikto savininke ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėja daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Nagrinėjamu atveja pareiškėja neįgijo 3,23 ha žemės sklypo nuosavybės teise teisės aktų nustatyta tvarka, kas leidžia teigti, jog nėra visų sąlygų, būtinų žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymui.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir remdamasis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė sąlygų, būtinų žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymui, todėl pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 529 straipsniu, teismas
nusprendžia:
atmesti S. Z. pareiškimą dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto patvirtinimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.