Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., jo atstovui advokatui R. T. (nuotoliniu būdu),

nuobaudą paskyrusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. K. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. T. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2024-01-25 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2024 m. sausio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 31 straipsnio 1 dalį 440 Eur bauda už tai, kad „UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 19 d. duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkyti padalytas provėžas jas užlyginant privačiame miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale Nr. 202, sklypuose Nr. 24 ir 25. 2023-08-31 atliktos apžiūros metu nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Pažeistas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, priimto 2002-07-01, 54 straipsnio 2 punktas.

V. T. teismo posėdžių metu skundą palaiko, prašo jį tenkinti. Jis paaiškino, kad bendrovė iškirto mišką, jį atsodino, po visų darbų atlikimo gautas nurodymas išlyginti provėžas. Jei įvykdytų nurodymą, tai sunaikintų pasodintas eglaites, miško paklotę. Už to paties sklypo sutvarkymą bendrovė gavo apdovanojimą. Nurodytas sklypas yra drėgnas, todėl provėžos gavosi gilios. Dalį sklypo pavyko suarti miško plūgu, o likusioje dalyje eglaites sodino į provėžas. Provėžos liko valksmų vietoje, o tai neviršija 25 procentų. Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, nes jau apsodinta eglaitėmis ir vykdant nurodymą būtų sunaikinti sodinukai.

Skundą pateikusio asmens V. T. atstovas nurodė, kad privalomasis nurodymas buvo surašytas jau po sodinukų pasodinimo. Todėl nėra tyčios nevykdyti nurodymo. Sklypas suartas ir apsodintas pavasarį, pasodinta 6000 sodinukų. Už šio miško sklypo sutvarkymą yra gauta Aplinkos ministro padėka. Patikrinimas dėl nurodymo įvykdymo buvo atliktas jau suaugus augmenijai, todėl tikrintojas galėjo nepastebėti sodinukų. Miško kirtimo taisyklėse nurodyta, kad valksmai gali likti, jie negali būti platesni, nei 5 metrai. Valksmų vietoje gali likti provėžos. Eglaičių sodinukų užsodinimas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Prašo tenkinti skundą, panaikinti nutarimą, nes privalomasis nurodymas surašytas nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 (tuo metu galiojanti redakcija) „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau Miško kirtimo taisyklės) 50 punkte nurodyta, kad miško kirtimo atliekos išvežamos iš kirtavietės važiuojant valksmais. Įšalus gruntui arba N hidrotopo augavietėse galima važiuoti ir ne valksmais, tačiau turi būti išsaugomas gyvybingas pomiškis. Šiuo atveju buvo išvažinėta kirtavietė, priklauso L hidrotopo augavietės tipui. Miško kirtimo taisyklių 47.2 punkte nurodyta, kad pagrindiniams miško kirtimams naudojami valksmai, prakirsti vykdant ugdomuosius miško kirtimus, arba įrengiami nauji valksmai. Pagrindinių miško kirtimų biržėse valksmų plotas negali viršyti 25 proc. biržės ploto. Po kirtimo valksmo plotis negali būti didesnis kaip 5 metrai. Šiuo atveju išvažinėtas miško plotas, išvežant pagamintą medieną, valksmo plotas sudaro 2489,4 m². Išvežant medieną medienos išvežimo technika važiavo ne tomis pačiomis vėžėmis, o ten, kur galėjo pravažiuoti. Paprastai vykdant miško kirtimus, siekiant sumažinti neigiamą poveikį kirtavietės dirvožemiui, dirvos užpelkėjimui, neigiamą poveikį aplinkai bei augalijai yra klojamos nukirstų medžių šakos, kirtimo atliekos. Šiuo atveju UAB "(duomenys neskelbtini)“ siekė maksimalaus pelno, neatsižvelgdama į daromą neigiamą poveikį aplinkai ir nesiėmė jokių priemonių neigiamam poveikiui sumažinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas kviečiamas atvykti aplinkybių paaiškinimui į Departamento Miškų kontrolės skyrių, kvietimą atvykti ignoravo, neatvyko, su Departamento Miškų kontrolės skyriaus pareigūnais nebendravo.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas prašo atmesti V. T. skundą, nutarimą palikti galioti. Atstovas nurodė, kad miško plote atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad išvežant medieną ir kirtimo atliekas medienos išvežimo technika važiavo ne valksmais, todėl buvo sunaikinta miško paklotė. Bendrovei buvo duotas privalomasis nurodymas sutvarkyti padarytas provėžas, jas užlyginant. Privalomas nurodymas nebuvo skundžiamas, jis galioja, todėl jis turėjo būti įvykdytas. Nustatytu terminu – iki 2023-07-19 privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Tai pripažino ir V. T.. Liudytoju apklaustas R. Š. patvirtino, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 punktas numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Administracinio nusižengimo byloje (lapo Nr. nenurodomas, nes nėra sunumeruota) yra 2023 m. kovo 27 dienos patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad buvo atliktas neplaninis patikrinimas (duomenys neskelbtini) kaime esantis privatus miško žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 8,35 ha ploto, dėl miško paklotės sunaikinimo. Nustatyta, kad 1,4 ha plote įvykdytas plynas kirtimas. Pagaminta mediena iš kirtavietės buvo išvežama motorine transporto priemone medveže. Išvežant medieną ir kirtimo atliekas medienos išvežimo technika važiavo ne valksmais, todėl buvo sunaikinta miško paklotė.

Į teisme nagrinėjamą bylą institucijos atstovas pateikė (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), schemas Nr. 1 ir Nr. 2. Nustatytas 2023-04-03 pažeistas plotas 2489,40 m ² (b. l. 21, 24).

2023 m. balandžio 19 d. aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento vyriausiasis specialistas R. Š. surašė privalomąjį nurodymą Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta sutvarkyti kadastriniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas provėžas, jas užlyginant. Nurodyta privalomą nurodymą įvykdyti iki 2023 m. liepos 19 dienos. Privalomas nurodymas įteiktas V. T. 2023-04-19 (administracinio nusižengimo byloje).

2023 m. rugpjūčio 31 dieną aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento vyriausiasis specialistas R. Š. atliko privatus miško žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrą ir surašė aktą, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartalo Nr. 202, sklypo Nr. 24 dalyje, kurioje išvažinėta kirtavietė ir sunaikinta miško paklotė, 2023-04-19 privalomasis nurodymas užlyginti padarytas provėžas neįvykdytas. Fotolentelėje užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 31 dieną tikrintame plote medvežės paliktose giliose provėžose laikosi vanduo, provėžos apauga žoline augalija (administracinio nusižengimo byloje).

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atliktame 2024-08-30, pateiktame į bylą 2024-09-09 (b. l. 64-70) matyti apaugęs žoliniais augalais sklypas, tarp kitų augalų matomos pasodintos eglaitės. Fotonuotraukose, darytose iš viršaus, matyti nelygus, lyg rėžiais subraižytas sklypo pagrindas.

Liudytoju apklaustas R. Š. patvirtino jo atliktame patikrinimo akte užfiksuotą informaciją, kad miško ruošos metu technika važiavo ne valksmais ir išvažinėjo miško sklypą, paliko gilias provėžas. Tikrinimo metu nustatyta, kad žemė nebuvo ruošta medienos išvežimui (nebuvo klotos šakos, kartais klojama net mediena), kad būtų lengviau pravažiuoti. Paliktos gilios provėžos įrodo, kad medienos išvežimo metu įšalo nebuvo. Nustatytas valksmų plotis didesnis, nei 5 metrai. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ buvo duotas privalomasis nurodymas išlyginti provėžas. Po 2023 m. liepos 19 dienos jis atliko šio miško patikrinimą ir nustatė, kad nurodymas nėra įvykdytas. Buvo likusios gilios provėžos. Tuo metu tarp provėžų buvo pasodinti eglės sodinukai. Sodinimui dirva buvo paruošta tose vietose, kur nebuvo provėžų. Ten, kur buvo provėžos, dirva neruošta, nes ten nebūtų pravažiavusi technika. Liudytojas nurodė, kad provėžos yra likusios nuo medienos išvežimo, o ne nuo arimo darbų, nes medvežė yra daug sunkesnė už plūgą. Liudytojas nurodė, kad privalomojo nurodymo surašymo metu jis neturėjo informacijos apie galimą miško atsodinimą. Liudytojui parodžius antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atliktą 2024-08-30, pateiktą į bylą 2024-09-09 (b. l. 64-70), liudytojas R. Š. nurodė, kad antstolio padarytose nuotraukose matyti likusios, apaugusios provėžos, matosi medienos išvežimo vietos. Iš nuotraukų matyti, kad provėžose auga pelkinis augalas, kuris auga būtent suslėgtoje žemėje. Liudytojas nurodė, kad šiuo metu vykdyti privalomąjį nurodymą, lyginti valksmus nebūtų tikslinga, nes būtų patirti dideli nuostoliai dėl pasodintų sodinukų.

Liudytojas V. T. nurodė dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškininku. Jis atliko biržių matavimo darbus ir gavo leidimus. Gavo privalomąjį nurodymą išlyginti provėžas. Valksmų plotis gali būti iki 5 metrų. Liudytojas paaiškino, kad aplinkos apsaugos departamento pareigūnai išmatavo miško plotą tada, kai buvo paruošta apsodinimui. Vagas darė sunkiasvorė technika, kirtavietė buvo išvažinėta plūgu dėl sodinimo. Vagos negali būti idealiai lygios, nes yra kelmai. Vagos ariamos kas du metrai, kaip galima tiesiau. Liudytojas nurodė, kad medvežės svoris yra apie 20 tonų, o traktorius su plūgu yra žymiai lengvesnis.

Skundą pateikęs asmuo pateikė į bylą anketą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo konkurse „pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ 2023 m. dėl sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo padėką už nuoširdų rūpinimąsi miškais ir diplomą (l. 31-36). Padėkoje ir diplome nėra nurodyta, už kokį skylą skiriamas įvertinimas.

2024-09-24 į bylą pareiškėjo atstovas pateikė darbų priėmimo – perdavimo aktą, kurio data 2023-03-16, kad A. P. atliko miško arimą sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą 2023-03-17 dėl apmokėjimo už šiuos darbus. Taip pat pateiktos 2023 m. balandžio 3 dienos ir 2023 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitos faktūros kuriose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio – 59 pirko paprastosios eglės sodinukų po 3 tūkstančius vienetų (b. l. 77-80).

Skundą pateikęs asmuo V. T. sutinka, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, provėžos nėra užlygintos, tačiau teigia, kad nurodymas nėra pagrįstas, kad negalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo, nes miško sklypas buvo apsodintas eglės sodinukais.

Byloje įrodyta, kad privalomasis nurodymas jo surašymo dieną – 2023 m. balandžio 19 dieną buvo įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui V. T., kuris gavęs šį dokumentą neparašė jokios pastabos, tame tarpe ir apie tai, kad miško sklypas yra apsodintas sodinukais, tai kelia abejonių, ar iš tiesų tuo metu sklypas jau buvo apsodintas. Sodinukų įsigijimas neįrodo, kad šie sodinukai buvo pasodinti būtent šiame sklype, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas.

Liudytojas V. T. teigia, kad aplinkos apsaugos departamento pareigūnų sudarytose schemose yra užfiksuota ne medvežės provėžos, o tai yra miško sklypo arimo plūgu žymės. Tai visiškai paneigia liudytojo R. Š., kuris visiškai nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymai ir aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte, apžiūros akte užfiksuoti duomenys. Be to, skundą pateikęs asmuo neneigė, kad medvežės provėžos yra likusios ir jos nėra panaikintos.

Schemose Nr. 1 ir Nr. 2 užfiksuotas miško ploto vaizdas akivaizdžiai įrodo, kad miško technikos paliktos provėžos viršija Miško kirtimo taisyklių 47.2. nustatytą valksmų plotį 5 m ir bendrą valksmų plotą 25 proc. biržės ploto.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnyje yra numatyta privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Akivaizdu, kad V. T. žinojo apie galimybę apskųsti privalomąjį nurodymą, jis pateikė skundą aplinkos apsaugos departamentui, vėliau Regionų apygardos administraciniam teismui (administracinio nusižengimo byloje), tačiau nepateikė sprendimo, kad šis privalomas nurodymas būtų panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, yra nurodęs, jog Departamentui kreipusis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, teisme nagrinėjamas įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą klausimas, t. y. ar privalomasis nurodymas įvykdytas, ar ne, kokia apimtimi įvykdytas ir panašiai, o ne paties privalomojo nurodymo ar pagrindų duoti privalomąjį nurodymą teisėtumo klausimas, kadangi asmeniui, dėl kurio priimtas privalomasis nurodymas, įstatymas nustato tiek galimybę kreiptis dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, tiek ir ginčyti atsisakymą pratęsti terminą bei patį privalomąjį nurodymą; byloje nesprendžiamas ginčas dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atsakovo nurodomi argumentai, kritikuojantys privalomąjį nurodymą, neturi teisinės reikšmės ginčui išnagrinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-232-502/2023; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2024; kt.).

Galimai dėl to, kad sklypas, dėl kurio duotas privalomasis nurodymas, yra užsodintas eglės sodinukais, institucija tik paskyrė nuobaudą jo neįvykdžiusios bendrovės vadovui ir nesikreipė dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Tai, kad šiuo metu nėra tikslinga vykdyti privalomąjį nurodymą, nurodė ir liudytojas R. Š..

Atsižvelgiant į tai, kad skundą pateikęs V. T. iš esmės pripažįsta, jog privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, skundą pateikęs asmuo iš esmės ginčija privalomojo nurodymo pagrįstumą, tačiau šis privalomasis nurodymas yra galiojantis ir šioje stadijoje nėra pagrindo tikrinti jo teisėtumą, todėl nėra pagrindo tenkinti V. T. pateiktą skundą.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad V. T. paskirta nuobauda sankcijos ribose, ji yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, todėl jo skundas netenkintinas, 2024 m. sausio 25 dienos nutarimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. T. skundo netenkinti, palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2024-01-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.