Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-324-935/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00524-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.8; 21.10.4

2023 m. gruodžio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė 2023 m. vasario 14 d. M. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą, nes žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam M. M., yra atlikti reljefo keitimo darbai – pakeista šiaurės vakarinė sklypo pusė – gruntu užpiltas atragio šlaitas ir raguva. Maksimalus užpilto grunto horizonto sluoksnis sklype siekia > 3,8 m. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, patenka į apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, didžiąja dalimi – į rekreacinio funkcinio prioriteto zoną, mažąja – į kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas, todėl sklype atlikti reljefo keitimo darbai įvykdyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Surašytame administracinio nusižengimo protokole M. M. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 305 straipsnio 4 dalyje.

2. Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 7 punktu, M. M. administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai papildomam tyrimui atlikti ir procesiniam sprendimui priimti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde M. M. atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo bylą nutraukti, taip pat M. M. priteisti jo patirtas 4295,50 Eur dydžio išlaidas iš valstybės. Apeliaciniame skunde taip pat yra prašoma tuo atveju, jeigu bus vertinama, kad, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalies ar kitų teisės aktų nuostatomis, nėra pagrindo M. M. priteisti išlaidų, kurias jis patyrė už įgalioto asmens dalyvavimą bylą nagrinėjant Institucijoje, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar ANK 666 straipsnis tiek, kiek jame nėra numatyta galimybė institucijai ar teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginti ar priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą už administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams.

5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų pakanka administracinio teisės nusižengimo bylai išnagrinėti ir paneigti patį administracinio nusižengimo faktą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarimą panaikino pagrįstai, tačiau nepagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino papildomam tyrimui atlikti.

6. M. M. atstovo advokato įsitikinimu, nėra tikslinga grąžinti administracinio nusižengimo bylos papildomam tyrimui, nes Institucija per pusantrų metų nesurinko įrodymų, kurie patvirtintų administracinio nusižengimo padarymo faktą ir M. M. kaltės padarius teisės pažeidimą. Grąžinti administracinio nusižengimo bylą papildomam tyrimui atlikti galima tik tuo atveju, kai nekyla jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau yra nustatomi trūkumai, kurių negalima pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje esminiai įrodymai yra paneigti Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarime arba skundžiamoje nutartyje. Skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, jog eksperto-specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys negali būti vertintini kaip įrodymai, nes eksperto-specialisto išvada buvo surašyta nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, o Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarime yra nurodoma, kad pagal liudytojų parodymus negalima spręsti apie reljefo pasikeitimo aplinkybes, kaip, kur ir kiek tiksliai pasikeitė žemės reljefas.

7. Skunde aiškinama, kad Institucijos sudarytoje fotolentelėje nėra jokių identifikacinių duomenų apie padarytas fotonuotraukas Nr. 5-8, t. y., kas padarė fotonuotraukas, kada ir kokiame objekte fotonuotraukos buvo padarytos, kokie objektai fotonuotraukose matosi. Nei vienoje fotonuotraukoje nėra užfiksuotas M. M. žemės sklypas ar pats M. M.. Nėra aišku ir tai, kada fotolentelė buvo sudaryta ir kokio teisės akto pagrindu. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, tokie duomenys negali būti pripažįstami įrodymais, patvirtinančiais administracinio nusižengimo padarymo faktą bei M. M. kaltę padarius teisės pažeidimą.

8. Advokato įsitikinimu, įvertinus administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, jų patikimumą, pakankamumą, galima padaryti išvadas dėl M. M. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Tokias išvadas privalėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, kuris turėjo teisę rinkti papildomus įrodymus, aiškintis reikšmingas aplinkybes.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eksperto-specialisto išvada negalima vadovautis, nes ji paremta dviejų matavimo sistemų (SEŽP 2009 m. ir LIDAR 2020 m.) duomenų skaičiavimais. Šios sistemos yra iš esmės skirtingos, nes SEŽP paviršiaus aukštį matuodavo 1 taško į 1 kvadratinį metrą tikslumu, o LIDAR 6,5 taškų į 1 kvadratinį metrą tikslumu. Eksperto-specialisto išvadoje nėra žemės sklype pažymėtų matavimo taškų, todėl neįmanoma nustatyti tiksliai koks žemės sklypo taškas ir aukštis buvo matuotas 2009 m. su SEŽP ir kokie taškai 2020 m. su LIDAR sistemomis. Be to, ekspertas-specialistas pažymėjo netikslias žemės sklypo ribas ant iš interneto gautos fotonuotraukos. Eksperto-specialisto išvadoje nurodytos nukasimų zonos yra ant kaimyninių žemės sklypų ribų susikirtimo. Vis tik M. M. jokių statybos ar kitų darbų žemės sklype nevykdė, tačiau šalia jam priklausančio žemės sklypo nuolat vyko statybos, kurias vykdė kiti asmenys. Iš išvados nėra aišku, kokie duomenys pagrindžia, kad M. M. žemės sklype buvo raguvos ir atragiai, kuo remiantis yra nubraižytos raudonos linijos, kurios pažymi raguvas ir atragius, ar specialistas buvo nuvykęs į įvykio vietą, kuo remiantis buvo pateikti raguvos ir atragio apibrėžimai.

10. Skunde pažymima, kad Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarime nepagrįstai nurodoma, jog pokyčiams įvertinti LIDAR duomenų pagrindu buvo sukurti skaitmeniniai paviršiaus reljefo duomenų modeliai, paskaičiuotas pokytis. Vis tik ekspertas-specialistas vadovavosi ne tik LIDAR sistemos duomenimis, bet ir SEŽP. Be to, kaip skaičiuojamas tas pokytis, kokie duomenys iš SEŽP (2009 m. sistemos) ir kokie iš LIDAR (2020 m. sistemos) yra paimti ir parodo konkretų pokytį ir daugiau nei 3,8 metrų užpylimą gruntu, nei ekspertas-specialistas, nei Institucijos atstovas nenurodė.

11. Apelianto įsitikinimu, Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarimo teiginys, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. iki 2020 m. pasikeitė paviršiaus reljefas, nėra pagrįstas tyrimo metu surinktais duomenimis. Vien tai, kad galimai pasikeitė paviršiaus reljefas, nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas. Šiuo atveju turėtų būti įrodyta, kad kažkas tyčia atliko reljefo žalojimo ir naikinimo veiksmus.

12. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad Institucijos nesugebėjimas surinkti įrodymų ir pagrįsti kaltinimą neturi daryti žalos M. M.. Tyrimas buvo pradėtas prieš pusantrų metų ir po skundžiamos nutarties susiklostė tokia situacija, kad tyrimas gali tęstis dar neapibrėžtą laiką, nes Institucija dar kartą bandys surinkti įrodymus dėl nusižengimo fakto ir galimos M. M. kaltės. Šiuo metu nuo paskutinių galimo administracinio nusižengimo veiksmų padarymo jau yra praėję daugiau nei dveji metai. Taigi administracinio nusižengimo bylą grąžinus papildomam tyrimui atlikti ir jį atlikus, Institucija vis tiek privalės priimti nutarimą nutraukti šią bylą dėl akivaizdžiai suėjusio dvejų metų termino. Tokiu atveju M. M. bus priverstas vėl skųsti teismams tokį sprendimą ir patirs išlaidas teisinei pagalbai.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo M. M. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

14. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 305 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą. Šiuo atveju yra neginčijamai nustatyta, kad M. M. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje. Tyrimo metu taip pat pagrįstai buvo nustatyta, kad minėtame žemės sklype buvo atlikti reljefo keitimo darbai – pakeista šiaurės vakarinė sklypo pusė. Apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, yra nepagrįstas, nes tokiu būdu M. M. siekia ne tik išvengti galimai gresiančios administracinės atsakomybės, bet ir siekia įgyti teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.

15. Institucijos atstovo nuomone, prašymas M. M. naudai priteisti 4295,50 Eur išlaidas iš valstybės yra nepagrįstas. M. M. atstovavęs advokatas dalyvavo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visa bylos medžiaga pastarajam buvo žinoma, o dalis apeliacinio skundo argumentų savo turiniu yra iš esmės analogiški ankstesnio skundo argumentams, todėl didesnių darbo bei laiko sąnaudų, rengiant apeliacinį skundą, nebuvo patirta. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti suma dėl patirtų išlaidų apeliacinio proceso metu vertintina kaip pernelyg didelė ir neprotinga.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

M. M. atstovo advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16. ANK 608 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 591 straipsnyje (šiuo metu ANK 565¹ straipsnyje) numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. ANK 565¹ straipsnio 7 punkte yra nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas. ANK 39 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

17. Iš Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarimo turinio matyti, kad administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 7 punktu, M. M. buvo nutraukta, remiantis duomenimis, užfiksuotais specialisto išvadoje. Iš specialisto išvados matyti, kad palyginus 2009 m. ir 2020 m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skaitmeninius paviršiaus reljefo duomenis, buvo nustatyti reljefo paviršiaus pasikeitimai – suniokotas atragis, šlaitas, šiaurės vakarinėje dalyje raguva užpilti grunto sluoksniu. Vis tik apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys buvo įvertinti selektyviai, išskirtinę reikšmę suteikiant specialisto išvadai, o tai lėmė nepagrįstą administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimą.

18. Iš liudytojos A. M. parodymų, duotų tyrimo metu, matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. pavasarį buvo pradėtas stumdyti šlaitas. Žemės sklype lyginimo, akėjimo, kasimo darbai buvo atliekami ne vieną kartą (b. l. 82). Liudytojas D. D. tyrimo metu patvirtino, kad M. M. priklausančiame žemės sklype reljefo keitimo darbai, kiek matė, prasidėjo 2019 m. Vykdomus žemės paviršiaus kasimo, lyginimo darbus liudytojas ne vieną kartą matė ir 2020 m. bei 2021 m. (b. l. 81). Liudytojas M. N. tyrimo metu paaiškino, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), reljefo nukasinėjimo darbai vyko 2018-2021 m. nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesių. Paskutinį kartą atliekant nukasimo darbus kaimyno M. M. žemės sklype matė 2021 m. gegužės, liepos mėnesiais (b. l. 80). Taigi aptarti liudytojų parodymai leidžia teigti, kad galimai žemės darbai sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pradėti 2018 m. ir periodiškai tęsėsi iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas, atlikdamas minėto žemės sklypo reljefo kitimo analizę ir surašydamas išvadą, rėmėsi oficialiai prieinamais seniausiu – 2009 m. ir naujausiu – 2020 m. žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenimis. Taigi iš to, kas aptarta, darytina išvada, kad žemės sklypo reljefas, atliekant jame kasimo ir kitus darbus, galėjo būti pakeistas ir 2021 m. liepos mėnesio pabaigoje.

19. Institucijos vyriausiojo specialisto nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 7 punktu, M. M., kaip jau nurodyta anksčiau, buvo priimtas 2023 m. kovo 27 d., t. y., tuo metu, kai pagal ANK 39 straipsnio nuobaudos skyrimo terminai galimai dar nebuvo suėję. Taigi Institucijos vyriausiasis specialistas privalėjo įvertinti tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatyti, ar M. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 305 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Esant nurodytoms aplinkybės, konstatuotina, kad Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti naikinamas bei administracinio nusižengimo byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Vis tik šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu už galimai padarytą administracinį nusižengimą nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ANK 39 straipsnyje, jau yra suėję. Taigi administracinio nusižengimo bylos grąžinimas Institucijai, kuri privalėtų priimti analogišką nutarimą – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, suėjus nuobaudos skyrimo terminams, yra netikslinga.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinamas taip, jog, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu reikia vadovautis ir administracinių nusižengimų teisenoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-80-594/2022).

21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. M. atstovo skundas dėl Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2023 m. balandžio 24 d., teisėjo priimtas bei paskirtas posėdis – 2023 m. balandžio 28 d. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas gavo M. M. atstovo skundą dėl Institucijos vyriausiojo specialisto 2023 m. kovo 27 d. nutarimo galimai nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, numatytam ANK 39 straipsnyje. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis tuo, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 18 pastraipoje, pirmosios instancijos teismas turėjo M. M. atstovo skundą nagrinėti ir, kaip jame prašoma, nustatyti, ar M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 305 straipsnio 4 dalyje, jei taip, ar minėtą asmenį dėl nusižengimo galima bausti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, padarius nusižengimą, numatytą ANK 305 straipsnio 4 dalyje, negalima pasisakyti, nes šiuo atveju yra būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

22. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje tiesą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Teigtina, kad nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta joje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas.

23. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai atlikti papildomam bylos aplinkybių tyrimui, nes buvo nustatyti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, susijusių su galimu administracinio nusižengimo padarymo laiku, taip pat pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl specialisto išvados teisėtumo bei patikimumo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Tam tikrų administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų prieštaringumo klausimas, dalies duomenų leistinumo bei liestinumo klausimai galėjo ir turėjo būti sprendžiami pirmosios instancijos teismui nagrinėjant skundą, pavyzdžiui, apklausiant patį M. M., tyrimo metu apklaustus liudytojus, specialisto išvadą surašiusį asmenį bei jam užduotį pavedusią Institucijos vyriausiąją specialistę ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų veiksmų atlikimas sudarytų sąlygas išspręsti ir M. M. atsakomybės pagal ANK 304 straipsnio 5 dalį klausimą. Procesiniu sprendimu, kuriame pirmosios instancijos teismas nenustatė dalies esminių aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, nėra vykdomas teisingumas, neužtikrinama asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka (būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka), konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 23 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nepasisako dėl atstovavimo išlaidų priteisimo M. M., nes visos aplinkybės dėl proceso išlaidų priteisimo turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.