Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) atstovo advokato Dariaus Pinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė 2023 m. vasario 14 d. M. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą, nes žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam M. M., yra atlikti reljefo keitimo darbai – pakeista šiaurės vakarinė sklypo pusė – gruntu užpiltas atragio šlaitas ir raguva. Maksimalus užpilto grunto horizonto sluoksnis sklype siekia > 3,8 m. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, patenka į apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, didžiąja dalimi – į rekreacinio funkcinio prioriteto zoną, mažąja – į kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas, todėl sklype atlikti reljefo keitimo darbai įvykdyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Surašytame administracinio nusižengimo protokole M. M. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 305 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.2. Skundžiamą nutartį teismas priėmė vadovaudamasis tik (duomenys neskelbtini) dr. L. J. išvada „Žemės paviršiaus reljefo keitimas (duomenys neskelbtini)“ (toliau - išvada) ir liudytojų M. N., A. M. ir D. D. parodymais. Apelianto M. M. manymu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina nusižengimo padarymo fakto. Išvada neatitinka įstatymų reikalavimų ir yra gauta pažeidžiant ANK ir BPK reikalavimus, todėl ja negalima byloje vadovautis apskritai. Be to, išvada nepaneigia abejonių, kad žemės paviršiaus galimi pokyčiai galėjo atsirasti žymiai anksčiau nei protokole nurodytu 2018-2021 m. laikotarpiu, nes specialistas tyrimą atliko vadovaudamasis 2009 ir 2020 metų matavimais. Liudytojų parodymai tuo labiau nepatvirtina, kad koks nors nusižengimas padarytas, kada jis padarytas ir kas jį padarė. Apelianto nuomone, teismas turėjo panaikinti 2023 m. kovo 27 d. Institucijos nutarimą ir teiseną nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

3.22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

3.23. Apeliantas šioje byloje dėl nepagrįsto Institucijos persekiojimo nuo 2022 m. balandžio 20 d. bendrai patyrė jau 5 747,50 Eur išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti 2 metus vykusiame tyrime / byloje. Išlaidų įrodymai byloje pateikti. Šias išlaidas prašoma priteisti iš valstybės, kurios vardu veikė Institucija.

3.24. Pažymima, kad tuo atveju, jeigu teismas manys, kad vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalyje ar kitų teisės aktų pagrindu, įskaitant, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kt., nėra pagrindo apeliantui priteisti išlaidų, kurias jis patyrė už įgalioto asmens dalyvavimą bylą nagrinėjant Institucijoje, tai apeliantas teismo prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, TAR, 2022-04­20, Nr. 8023) tiek, kiek nėra numatyta galimybės institucijai ar teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginti ar priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą už administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka (Institucijoje), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams.

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma M. M. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-07 nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-101-865/2024 netenkinti ir šią nutartį palikti galioti.

4.2. Nesutinkama su apelianto teiginiu, kad išvada neatitinka įstatymų reikalavimų ir yra gauta pažeidžiant ANK ir BPK reikalavimus. Iš šios išvados matyti, kad joje yra įrašyti ją parengusio specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, tirti objektai, naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės, specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusižengimui tirti. Nors joje nėra įrašo, kad specialistas yra įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, tačiau byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kad ši išvada galėtų būti melaginga. Be to, specialistas, pristatydamas savo išvadą, duodamas paaiškinimus Vilniaus miesto apylinkės teisme, prisiekė. Byloje nėra surinkta duomenų, kad išvadą parengęs (duomenys neskelbtini) dr. L. J. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir / arba siekia pakenkti apeliantui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu iš esmės prašoma pakeisti administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybiniuose parkuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatuose, draustiniuose), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose). Minėto straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius.

8. Institucijos vyriausioji specialistė 2023 m. vasario 14 d. patikslintame administracinio nusižengimo protokole nustatė, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam pareiškėjui, laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 1 d., 00.00 val. iki 2021 m. liepos 31 d., 23.00 val. yra atlikti reljefo keitimo darbai – pakeista šiaurės vakarinė sklypo pusė – gruntu užpiltas atragio šlaitas ir raguva. Maksimalus užpilto grunto horizonto sluoksnis sklype siekia > 3,8 m. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, patenka į apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, didžiąja dalimi – į rekreacinio funkcinio prioriteto zoną, mažąja – į kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas, taigi sklype atlikti reljefo keitimo darbai įvykdyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl tokie pareiškėjo veiksmai atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 305 straipsnio 4 dalyje.

9. Institucija 2023 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigus ANK 39 straipsnyje nurodytam 2 metų terminui.

10. Apeliaciniu skundu prašoma pareiškėjo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui nepadarius administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnyje nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

13. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, paneigė pareiškėjo versiją, kad jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 305 straipsnio 4 dalyje, požymių. Išvadą dėl žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiam M. M., atliktų pareiškėjo reljefo keitimo darbų, pažeidžiant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, taigi ir pareiškėjo veikos atitikties nusižengimo, numatyto ANK 305 straipsnio 4 dalyje, sudėčiai, teismas padarė remdamasis byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolu, liudytojų paaiškinimais, specialisto išvada. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos duomenis.

14. Aplinkybę, kad pareiškėjo žemės sklype buvo atlikti reljefo keitimo darbai, patvirtino liudytojai A. M., M. N., D. D., kurių parodymai skundžiamame nutarime detaliai aptarti. Papildomai atkreiptinas dėmesys į liudytojo D. D. nurodytas aplinkybes, kad „<...> prieš 2-3 metus, vasarą, ar pavasarį buvo kasinėjimai. <...> Technika buvo sklypo formavimui. Kiek atsimena, buvo atvažiavęs ekskavatorius. <...> Tikrai ne vieną ir ne dvi dienas vyko darbai <...>. Tai aiškiai yra reljefo keitimo klausimas. Buvo kasimo darbai <...>“; liudytojos A. M. nurodytas aplinkybes, kad „<...> atsimena įvykį, kaip nukasė prieš ją šlaitą. Atvažiavo traktorius, stumdė, o kitas buvo net su kaušu. Traktoriai po jos langais, būdavo, stovėjo gana dažnai. <...> Tai vyko gal 2019 m., 2020 m. <...> Pareiškėjo sklypas už jos tvoros <...> Visame sklype vyko įvairūs darbai. <...> Šlaitas palei visą sklypą eina. Kasė dešinėje pusėje labiau <...> tiesiog nustumdė žemę į visas puses. Reljefas pasikeitė, jis tapo žemesnis. <...> Padarė nuožulniai. <...> Reljefas vietomis aukštesnis tapo, vietomis žemesnis.“; liudytojo M. N. nurodytas aplinkybes, jog „<...> jis asmeniškai matė, kad buvo daromi darbai, buvo technika <...>. Buvo sunkiasvorė technika, buvo ekskavatorius, traktorius su kaušu, buvo nukasama dalis žemės, perkasama, lyginimą. Jis kelis metus iš eilės matė, kad buvo daromi šie darbai. Buvo nukasama, o paskui suakėjama, kad nelabai išsiskirtų tas plotas. <...> juos su pareiškėju (kaimynas) sieja viena tvora <...> Buvo išstumdoma žemė, buvo nukasama, keliama, lyginama. Prie jų yra didelis šlaitas, kuris buvo iš vieno mažesnio šlaituko ir kitas didelis šlaitas, ir buvo bent jau nulyginama, perkasama ta dalis, kur yra mažesnis šlaitukas. Gruntas buvo perkasamas į kitą pusę, o paskui sulyginamas. Aukštis pasikeitė <...> dabar reljefas nuožulnus, tolygiai nueinantis. Anksčiau jis buvo kitoks. <...> gal po pusę metro turėtų būti nukasta. Vietomis tarp pusės metro ir metro. Buvo daromas tarp pavasario ir vasaros. <...> 2019 m., 2020 m., 2021 m. Skirtingai: iš pradžių buvo nukasama traktoriumi su kaušu, paskui su tuo ekskavatoriumi, paskui buvo daromi žemės darbai, kai buvo statomas statinys. Traktorius dirbo po vieną darbą dieną – ir vienu, ir kitu atveju. Kiekvienais metais po vieną darbo dieną. Matė, kai buvo kasama vieną dieną, paskui tą pačią dieną praakėjama, viskas buvo daroma vieną – dvi dienas. <...> Pareiškėjas pats naudoja tą techniką, ją sukrauna, pats vairuoja tą techniką, tą jis gali patvirtinti. Traktorių yra vairavęs, akėjimo traktorių, didelį.“

15. Nors liudytojai A. M. ir D. D. apklausti teisme nurodė anksčiau nematę pareiškėjo, tačiau patvirtino matę reljefo keitimo darbus pareiškėjo sklype, o liudytojas M. N. vis dėlto pavirtino, kad matė, jog, be kita ko, ir pats pareiškėjas naudojo techniką, kuria buvo atliekami reljefo keitimo darbai. Skundo argumentas, kad liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie kaip kaimyninių žemės sklypų savininkai yra suinteresuoti pakenkti apeliantui, nes šis nesutiko parduoti dalies žemės sklypo liudytojui M. N., atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi liudytojai A. M. ir D. D. nurodyta aplinkybe visiškai nesuinteresuoti, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti pareiškėją, vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutiko parduoti savo sklypo, nėra pagrindas išvadai, jog visų liudytojų parodymai yra nepatikimi, o tai, kad liudytojas M. N. dėl pareiškėjo sklype atliekamų neteisėtų darbų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl statybų inspekcijos patikrinimo, tik sustiprina poziciją dėl pareiškėjo sklype vis dėlto atliktų reljefo keitimo darbų. Nurodytas skundo argumentas, jog posėdžio metu liudytojai galimai melavo, kad nežino el. pašto (duomenys neskelbtini), nes būtent iš šio el. pašto inicijuotų procesų rezultatus skundė visi byloje parodymus davę liudytojai A. M., M. N. ir D. D., yra tik samprotavimai apie šių liudytojų parodymų melagingumą.

16. (duomenys neskelbtini) dr. L. J. pateiktoje specialisto išvadoje konstatuojama, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribose pakeista ir užpilta šiaurės vakarinė sklypo pusė. Šiaurės vakarinėje sklypo dalyje gruntu užpiltas atragio šlaitas (sudėtinė atragio dalis) ir raguva. Maksimalus užpilto grunto horizonto storis sklype siekia > 3,8. Maksimalus užpilto grunto storis atragio ribose siekia > 2,3 m. Paviršiaus vertikalaus poveikio analizė atlikta atlikus dviejų laikotarpių – 2009 m. ir 2020 m. paviršiaus reljefo pokyčių analizę. Atlikus analizę įvertintos pokyčių deformacijos, nustatytas didžiausias užpilto grunto kiekvienoje reljefo formoje horizonto storis, identifikuotos pakeistos ir sunaikintos reljefo formos – pažeistas 1 atragis ir sunaikinta 1 raguva.

17. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareiškėjo veiksmuose yra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 305 straipsnio 4 dalyje, požymiai. Liudytojų nurodyti laikotarpiai, kada buvo atliekami reljefo keitimo darbai pareiškėjo sklype, atitinka išvadą, pagal kurią įvertinta 2020 m. paviršiaus reljefo pokyčių analizė. Byloje nėra duomenų, kad darbai būtų buvę atlikti anksčiau, nei nurodyta tiesiogiai reljefo keitimo darbus mačiusių liudytojų parodymais. Skundo argumentas, kad išvada nepaneigia abejonių, jog žemės paviršiaus galimi pokyčiai galėjo atsirasti žymiai anksčiau nei protokole nurodytu 2018-2021 m. laikotarpiu, nes specialistas tyrimą atliko vadovaudamasis 2009 ir 2020 metų matavimais, vertintinas kritiškai, kadangi žemės sklypas pareiškėjui priklauso nuo 1996 m. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo reljefo keitimo darbus būtų galėję savavališkai nurodytu laikotarpiu arba anksčiau atlikti kiti asmenys.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas specialisto išvada byloje negalėjo vadovautis, nes ji gauta pažeidžiant įstatymų nustatytus įrodymų rinkimo reikalavimus, taip pat pati išvada neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą (ANK 587 straipsnio 1 dalis). Už melagingų eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo pateikimą teisme ekspertas ir specialistas atsako pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Už melagingų eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo pateikimą administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ekspertas ir specialistas atsako pagal šio kodekso 224 straipsnio 2 dalį (ANK 587 straipsnio 2 dalis).

20. Iš dr. L. J. pateiktos išvados matyti, kad joje yra įrašyti ją parengusio specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, tirti objektai, naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės, specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusižengimui tirti. Nors joje nėra įrašo, kad specialistas yra įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, tačiau byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kad ši išvada galėtų būti melaginga. Nors skunde nurodoma, kad dr. L. J. pateikdamas savo išvadą neprisiekė, atkreiptinas dėmesys, kad priesaika duodama teisme, kur dr. L. J. pristatydamas savo išvadą, duodamas paaiškinimus Vilniaus miesto apylinkės teisme, prisiekė. Taigi dr. L. J. įspėtas apie atsakomybę dėl melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą teisme. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra surinkta duomenų, kad išvadą parengęs dr. L. J. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir / arba siekia pakenkti apeliantui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nelaikytina, kad specialisto išvada gauta pažeidžiant įstatymų nustatytus įrodymų rinkimo reikalavimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pateikta dr. L. J. išvada byloje buvo tinkamai patikrinta teismo posėdyje. Kaip jau buvo minėta, dr. L. J. buvo apklaustas kaip specialistas ir davė paaiškinimus teisme, todėl nors išvadoje nurodyti ne visi BPK 90 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys, šis netikslumas nelaikytinas esminiu pažeidimu.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistas išvadoje nenurodė, koks žemės paviršiaus aukštis buvo 2020 m., todėl neįmanoma apskaičiuoti išvadoje nurodyto 3,8 m žemės paviršiaus pokyčio. Dėl šio skundo argumento dr. L. J. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 metų žemės sklypo aukščiai yra jo kompiuteryje ir jis galėtų teismui pateikti, tačiau apeliantas šių duomenų nepaprašė. Specialistas paaiškino, kad nematė tikslinga teikti išvadoje 2020 metų žemės sklypo aukščius, atsakinėjo į klausimą, ar žemės sklype pasikeitė reljefas ir kiek. Atkreipė dėmesį, kad išvadoje yra pateikti 2009 metų žemės sklypo aukščiai ir yra parodyti šių aukščių pakyčiai nuo 2009 iki 2020 metų, pasiūlė apeliantui pačiam paskaičiuoti prie 2009 metų aukščio pridedant gautą rezultatą užpilto grunto horizonto sluoksnį sklype 3,8 m. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad bylai pateikta specialisto išvada objektyviai nustatytas žemės sklypo paviršiaus pokytis aktualiu laikotarpiu, tikslūs paviršiaus matavimai šiuo atveju esminės reikšmės neturi, niekaip nepaneigia ANK 305 straipsnio 4 dalies inkriminavimo pareiškėjui pagrįstumo. Taip pat kartu su skundu pateiktos topografinės nuotraukos nepaneigia specialisto išvados pagrįstumo, kadangi išvadoje nustatyta maksimalus užpilto grunto horizonto storis sklype bei maksimalus užpilto grunto storis atragio ribose, kas iš apelianto pateiktų topografinių nuotraukų neatsispindi. Kita vertus, apelianto pateiktos 2016 metų ir 2022 metų topo nuotraukos sklypo šiaurės vakarinėje dalyje taip pat patvirtina 0,5 metro reljefo pakeitimą nurodytuose vietose.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje aptartų įrodymų visuma nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 305 straipsnio 4 dalyje, požymiai, todėl administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo M. M. atžvilgiu pagrįstai nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 7 punktą.

23. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad pareiškėjo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, apeliacinio skundo prašymai pareiškėjo naudai priteisti jo patirtas 5 747,50 Eur išlaidas iš valstybės bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, TAR, 2022-04-­20, Nr. 8023) tiek, kiek nėra numatyta galimybės institucijai ar teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginti ar priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą už administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka (Institucijoje), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams, netenkintini.

24. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 305 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.