- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-587-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Suinteresuotas asmuo
- N. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei
- Pareiškėjas
- M. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-587-278/2017
Teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01387-2016-8
2017 m. lapkričio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. U. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-34-839/2017 pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. U. ir Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. K. prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po vyro A. K. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Nurodė, kad po vyro A. K. mirties, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekur nesikreipė. Teigė, jog žinodama, kad daugiau niekas nepretenduoja į mirusio vyro turto dalį, būdama jo sutuoktine ir jo turto dalies paveldėtoja, palikimą priėmė faktiniu valdymu: name gyvena, prižiūri sodybą, moka mokesčius, naudojasi daiktais. Pareiškėjos manymu, tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, ji galėtų kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškimą patenkino ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. K. priėmė palikimą po sutuoktinio A. K. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja M. K. buvo (duomenys neskelbtini) mirusio A. K. sutuoktinė. Konstatavo, jog 2006-09-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi M. K., būdama santuokoje su A. K., įgijo 0,6600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav.. Žemės sklypas ir jame esantys statiniai – gyvenamasis namas su priklausiniais nekilnojamojo turto registre registruoti kaip pareiškėjos nuosavybė pirkimo – pardavimo sutarties bei Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarčių pagrindu. Nustatė, kad dėl A. K. turto paveldėjimo po jo mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos.
5. Teismo vertinimu, M. K. pareiškime nurodytos aplinkybės, atstovų teikti paaiškinimai, Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-06-15 pažyma, Utenos rajono savivaldybės diplomas už laimėtą pirmą vietą apžiūroje – konkurse „Gražiausia sodyba Utenos mieste ir gražiausia sodyba Utenos rajone 2014“, kiti byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad po A. K. mirties likusiu turtu (žemės sklypu) buvo rūpinamasi, turtas buvo valdomas ir naudojamas pareiškėjos, kuri turtą valdė bei su palikimą sudarančiu turtu elgėsi kaip savininkė. Konstatavo, jog žemės sklypas buvo prižiūrimas ir tvarkomas visas, t. y. ne tik jo dalis, ką patvirtina seniūnijos pažyma ir įteiktas diplomas už laimėtą gražiausios sodybos konkursą 2014 m., bet ir liudytojų L. T. ir B. G. parodymai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad palikimą sudarantis turtas yra žemės sklypas, įgytas sutuoktinių santuokos metu bendroje nuosavybėje, yra prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena pareiškėja. Darė išvadą, jog pareiškėjos faktiškai atlikti veiksmai ir jų pobūdis (turto perėmimas, priežiūra, tvarkymas, šių darbų atlikimo organizavimas ir kt.) yra pakankami konstatuoti, kad ji, kaip įpėdinis, per nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo N. U. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad teismas, nustatydamas juridinį faktą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teigia, jog priešingai, nei sprendė teismas, nei vienas byloje apklaustas liudytojas, nei pareiškėjos sūnus V. Š. nepatvirtino ir neįrodė fakto, kad M. K. po vyro mirties pati rūpinosi turtu ar jį prižiūrėjo. Nurodo, jog pastovus gyvenimas palikimą nesudarančiame name nuo 1991 m. ir darbas žemės sklype neturi nieko bendro su palikimo priėmimo fakto nustatymu ir teigiamu parodymų vertinimu. Mano, jog V. Š. bei liudytojų L. T. ir B. G. parodymus, jog sodyba yra prižiūrima ir tvarkoma, teismas turėjo vertinti kaip pagalbą senyvai motinai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
9. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens N. U. apeliacinį skundą pareiškėja M. K. prašo sprendimą palikti nepakeistą ir iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
10. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes. Mano, jog jos veiksmai, priimant palikimą po sutuoktinio mirties, buvo aktyvūs. Teigia, jog būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji buvo tikrąja sodybos šeimininke bei savininke, savo sūnui V. Š. ir jo sutuoktinei nurodydavo, kaip tvarkyti žemės sklypą ir tik 2016-05-25, pati jau negalėdama tinkamai valdyti savo turimo nekilnojamojo turto, jį padovanojo sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
13. CPK 445 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaujantis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančiomis juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinio teismo praktikoje išskiriami kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar juridinis faktas konkrečiu atveju nustatinėtinas: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, konstatuota, jog turi egzistuoti visos nurodytos aplinkybės, priešingu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-45/2009; Nr. 3K-3-390/2010; Nr. 3K-3-273/2011).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. K. kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po vyro A. K. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos M. K. pareiškimą patenkino. Suinteresuotas asmuo N. U. nesutinka su teismo sprendimu, teigdama, jog byloje nebuvo įrodytas faktas, kad būtent pati pareiškėja po savo vyro mirties rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo ir to nepatvirtina bylos duomenys, be to, nurodo, kad ir pareiškėjos atstovas sūnus V. Š. nurodė, kad žemės sklypą prižiūrėjo jis.
15. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog žemės sklypas, kurį pareiškėja nurodo priėmusi kaip palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, buvo tvarkomas ir prižiūrimas, apeliantė nesutinka, jog šiuos veiksmus atliko pareiškėja M. K..
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai nustatė, kad po A. K. mirties likusiu turtu buvo rūpinamasi, žemės sklypas buvo valdomas ir naudojamas pareiškėjos, kuri turtą valdė ir su juo elgėsi kaip savininkė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010, Nr.3K-3-52/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams pritariama, jie nekartojami ir pasisakoma tik dėl atskirų apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.
17. Kaip minėta, byloje esanti (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, gražiausios sodybos diplomai, liudytojų parodymai patvirtina, kad po A. K. mirties žemės sklypu buvo rūpinamasi, turtas buvo valdomas ir naudojamas pareiškėjos. Ta aplinkybė, kad fiziškai pati pareiškėja, atsižvelgiant į jos amžių palikimo atsiradimo metu, galimai žemės sklypo tvarkymo darbus atliko padedant kartu su ja gyvenančiam sūnui, jo sutuoktinei, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėja palikimo nepriėmė. Be to, apeliantės N. U. argumentai, jog pati pareiškėja netvarkė žemės sklypo, esminės teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes tai, kad pareiškėja mirusiam vyrui priklausančio žemės sklypo tvarkymui pasitelkė kitus asmenis, priešingai, tik patvirtina, kad ji naudojosi ir rūpinosi sutuoktiniui priklausiusiu turtu. Atsižvelgiant į tai, liudytojų L. T., B. G. ir V. Š. paaiškinimus dėl sklypo tvarkymo aplinkybių, vertinti kitaip, nei kaip patvirtinančius pareiškėjos faktinį palikimo priėmimą, nėra pagrindo.
18. Apeliacinio skundo motyvai, jog pareiškėjos pastovus gyvenimas palikimo nesudarančiame gyvenamajame name ir darbas žemės sklype neturi nieko bendro su ginčo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, vertintini kritiškai, nes gyvenamasis namas bei kiti pareiškėjai priklausantys statiniai yra žemės sklype, kas turi reikšmės sprendžiant, ar pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti A. K. priklausiusį turtą. Nagrinėjamu atveju teismas nesprendė, ar pareiškėja kaip palikimą priėmė namą, kitus statinius, nes juos M. K. valdo dovanojimo pagrindu, bet byloje buvo sprendžiama, ar pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti žemės sklypą. Aplinkybė, kad pareiškėja gyvena name, kuris yra ir jos vyrui priklausiusiame žemės sklype, tik sustiprina išvadas, kad pareiškėja naudojosi žemės sklypu priklausančiu ir A. K., t,y. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Įvertintina aplinkybė, jog dalis šio sklypo yra ir jos pačios nuosavybė.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą Utenos rajono apylinkės teismo 2017-04-04 sprendimą nėra pagrindo.
20. Netenkinus apeliantės N. U. apeliacinio skundo, o M. K. Valstybės garantuojamos Teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-05-15 sprendimu byloje suteikus antrinę teisinę pagalbą, 57,90 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš apeliantės (CPK 93, 96, 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 57,90 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 90 ct) valstybės naudai (įmokos kodas 5630).