- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- e2-7-674/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01376-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- G. S., D. J.
- Atsakovas
- A. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir D. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo pripažinti, A. K. veiksmus pažeidusiais ieškovų G. S. ir D. J. garbę ir orumą; priteisti G. S. iš A. K. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti D. J. iš A. K. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti G. S. iš A. K. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie yra UAB ,,V.“ direktorius ir komercijos vadomas, juos su atsakovu, kuris yra UAB ,,A.“ vadybininkas, siejo verslo santykiai. UAB ,,V.“ kaip užsakovas gavo miško kirtimo paslaugas iš UAB ,,A.“. Po to vyko aiškinimaisi dėl darbų atlikimo terminų, piniginių pavedimų už atliktus darbus. Be to, buvo nustatytas medienos pavogimo faktas ir kreiptasi į policiją, o ieškovas G. S. nurodė A. K. kaip vieną iš įtariamų galėjusių pavogti medieną, nors įtarimai nepasitvirtino. Pokalbiai vyko telefonu, bei sms žinutėmis. G. S. nurodo, kad buvo jo orumas ir dalykinė reputacija pažeminta bei paniekinta, nes jis gavęs sms žinutes iš A. K.: ,,Jeigu jus taip stūmiai nx važiuoju krautis mediena <<toliau seka necenzūriniai žodžiai>>“; ,,Tai pusgaidžiai esat nu matės is sykio. As nieka neslepiu mano pinigai ten.“ Taip pat telefoninio pokalbio metu G. S. su A. K., A. K. pasakė: ,,O tas tavo Dainius vapšie <<necenzūrinis žodis>>, papuls galvėj kur nors po ranka, nukirsiu ir pasibaigs, <<necenzūrinis žodis>> <...>, sveikinuos, rankos da neduod <<necenzūrinis žodis>>, kaip koks ,,necenzūriniai žodžiai>>,<...> prie mentyno naglas <...> prie mentų mandras << necenzūrinis žodis>> <...>“; taip pat to paties pokalbio metu pasakyta: ,,Atsakysi už bazarą <<necenzūriniai žodžiai>>? Atsakysi už bazarą, atsakysi, klausiu aš tavęs, kad aš suorganizavau, atsakysi? <...> įtarinėk toliau, tiek prisitarsi, kad ,,necenzūrinis žodis>> <...>, gali nevest išvis tų pinigų, aš ,,necenzūriniai žodžiai>>“
Ieškovas G. S. prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi ir nurodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjo bendrauti darbiniais reikalais, nes jie galėjo iškirsti mišką. Iš pradžių buvo sutarta, kad mokėjimai bus vykdomi po miško iškirtimo. Tačiau vėliau pradėjo prašyti avansinių mokėjimų. Jie tuos mokėjimus vykdė. Po to po kokių dviejų – trijų savaičių G. S. nuvyko į mišką ir pamatė, kad darbai beveik nevykdomi. Jis pasakė, kad jei darbai nevyksta, tai gal reiktų nutraukti darbus ir jis atsiųs kitą pjūklininkų komandą. Nuo to laiko darbai pradėjo vykti labai sparčiai. Bebaigiant darbus pradėjo išrašinėti sąskaitas – faktūras ir mokėti. Dar darbų nebaigus buvo išmokėta didžioji dalis pinigų. Tada į mišką buvo nuvažiavęs D. J., jis važiavo su pasamdytomis mašinomis, kad išvežti medieną. Medienos kiekiai nesutapo su sakomais iškirstais kiekiais ir su tuo ką jie išvežė. Teko derinti. Po to jie neatliko vieno mokėjimo po ko prasidėjo įvairios grasinančios žinutės, kad pavogs medieną, ją išsiveš. Mano, kad normalu, jog prašoma sumokėti iš anksto. Tačiau jie buvo pasirašę sutartį, kad apmokės po darbų atlikimo per mėnesį, bet pradėjo prašyti apmokėjimų dar nebaigus darbų, nebuvo išrašytos sąskaitos – faktūros. Be to, jie buvo sumokėję didžiąją dalį pinigų. Kadangi jiems tiesiogiai buvo sakoma apie tai, kad vykdys medienos vagystę, jie būdami atsargūs pasistatė kameras, kur buvo užfiksuota apie medienos vagystę. Dainius stebėdamas kamerų įrašus, o jis skaičiuodamas medienos išvežimus pastebėjo, kad yra nemažas medienos trūkumas. Kai Dainius nuėmė kameras, pamatė, kad yra pavogta medienos. G. S. tą dieną itin daug skambinėjo A.. Jis pasakė Artūrui, kad yra pavogta mediena. A. K. pažadėjo pabandyti surasti. K. medieną surado ir labai įkyriai skambinėjo, o tuo metu J. buvo policijoje. A. K. įkyriai skambinėjo ir reziumė toks, kad G. S. pasakė, jog įtaria jį, A. K. prisidėjus prie medienos vogimo. A. K. įkyriai skambinėjo ir išvadino jį visokiais žodžiais.
G. S. paaiškino, kad jį telefoninio pokalbio metu išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis tiksliai net neatsimena ar buvo tiesiogiai susitikę. Jie visus įsipareigojimus buvo įvykdę. Visi pokalbio įrašai yra padaryti. Jis telefoninių pokalbių įrašus daro dėl savęs, kad neliktų neaiškumų kai kyla nesutarimų su klientais. G. S. įrašinėja visus pokalbius. Įrašus ir žinutes girdėjo ir matė advokatas, jo šeimos nariai (žmona, tėvai), J. – tai jis perdavė pats. Ieškovas G. S. yra UAB „V.“ direktorius. Prašo atlyginti išlaidas advokatui. Taip pat ir moralinės žalos, nes mano, kad tai būtų teisinga. Jam buvo baisu po tokių pokalbių. Tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą. Dėl to, kad jo atžvilgiu buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, jis jautė pažeminimą. Dar ir dabar baisu, kad susidoros. Jam buvo siųstos žinutės, kad pavogs medieną. Telefoninio pokalbio metu jam buvo pagrasinta, kad „susitiks, iškirs“. Kodėl taip buvo sakoma, jis A. K. motyvų nežino. A. K. žinutės buvo siųstos konkrečiai G. S.. Taip pat jis dėl to, kad A. K. jam rašė grasinančio pobūdžio žinutes, buvo kreipęsis į policiją. Byla nutraukta. Kas pagrobė medieną buvo nustatyta, mediena negrąžinta. Asmuo pavogęs medieną nuteistas, bet tai ne A. K.. Esant 8 Eur likučiui, po to padarytas 500 Eur pavedimas, nes nesutapo medienos likučiai. Darbų apimtis buvo apie 7000 Eur. Su UAB ,,A.“ darbai tęsėsi apie du mėnesius. Tai nebuvo pastovūs darbiniai santykiai. Pjūklininkai samdomi pagal regioną.
Ieškovas D. J. prašė tenkinti ieškinį ir paaiškino, kad S. nuvažiavęs rėžti biržę sužinojo pjūklininkus, t.y. K., su kuriuo susitarė dėl medžių išpjovimo. Pradėjus darbus A. K. paprašė avanso. Po to pradėjo nevykti darbai. Visi darbai truko apie du mėnesius. Po pirminio pinigų pervedimo vyko įvairūs veiksmai dėl papildomų pinigų pervedimo į įvairias sąskaitas. Dėl pinigų pervedimo daugiau derino S.. Kai jau vyko medienos tempimas, K. nuolat skambindavo ir prašydavo ,,padaryti pinigų“. Darbai sistemingai nevyko. Traukiant medieną, K. pasakė nesąmoningą medienos kiekį. Traukėjas pasakė, kad tokio kiekio nebus. K. pamatavo išsitraukęs ruletę ir nurodė 1100, jei nesutinka, tai turės bėdų. Pagal traukėją trūko medienos, todėl prašė S. peržiūrėti įrašus. Peržiūrėjus įrašus išsiaiškino, kad mediena dingo. Jis nuotraukas nusiuntė S. ir miškininkams, kad dingo mediena. K. įtarė todėl, kad pastebėjo, jog pro tą vietą vis pravažiuodavo kažkas, o ten turi važiuoti specialiai, nes šiaip ten nevažiuojama. J. važiavo į policiją rašyti pareiškimą, nurodė, kad įtaria K., tačiau įtarimai nebuvo patvirtinti. J. su policija vyko į įvykio vietą. Ten buvo atvykęs ir K., davė jam sveikintis ranką, jis nedavė. J. taip pat buvo eilė grasinančių skambučių, bet jų neišliko, nes sudužęs telefonas. Jis patyrė tiesioginį terorą – viskas vyko po darbo, išeiginių, švenčių metu. K. nuolat klausdavo kur pinigai. Jam paaiškindavo, kad susiskaičiuos medieną ir bus pinigai. K. reikalavo, duoti pinigus, kurie iš esmės priklauso ne jam. J. su K. buvo susitikę prie policijos komisariato ir iš konteksto J. galėjo suprasti, kad jiems susitikus kitoje aplinkoje, jam bus blogai. D. J. buvo išsigandęs, kad K. gali per jo žmoną paveikti, o žmona laukėsi. Bijojo ir dėl savo žmonos. J. nebenorėjo net vykti į tą miškas. Jie su S. net pasidalino įmonę, nes dėl tokių įvykių pradėjo kilti ir tarp jų konfliktai. Dėl įžeidimų J. nesikreipė, nes S. kai kreipėsi į policiją jam paaiškino, kad to daryti nereikia, pakanka vieno. Darbo užmokestis 600 Eur/mėn., o streso turėjo pakankamai, nes nežinojo ar terorizuos juos K., ar neatvažiuos į jų kiemą, o vaikai pas abu ieškovus maži. Mano, kad ieškinys pagrįstas, todėl ir prašoma žala pagrįsta. UAB ,,V.“ jis buvo komercijos vadovas. Nuo 2016 m. gegužės 10 d. J. įkūrė kitą įmonę, jie su S. atsidalino akcijas, Įmonė ,,V.“ liko S.. D. J. manymu, jis buvo įžeistas dėl to, kad netinkamai bendravo su juo, dėl K. kalbėsenos, kuris labiau atitinka įkalinimo įstaigos asmenų leksikoną. Kai prasidėjo darbai, prasidėjo netinkamas bendravimas. Ką pasakė S., tai įžeidė ir jį, nes jie veikė kaip verslo partneriai, o viskas vyko darbiniais reikalais. Jį įžeidė žinutės ir pokalbiai: K. juos vadino necenzūriniais žodžiais. Pokalbio metu su S. K. J. išvadino necenzūriniais žodžiais. S. davė J. pasiklausyti garso įrašą. Jam nurodė K., ,,turėsi problemų“ ,,Tu mandras prie policijos“. Tai pasakė prie policijos pareigūnų. J. pasiteiravus apie K., jam pasakė, kad geriau nuo to žmogaus laikytis atokiau. D. J. nurodė, kad buvo jo dalykinė reputacija sumenkinta, nukentėjusi. Svarbiausia, kad jam teko išsiskirti su S. Tačiau įrodyti to negali. Konkrečiai su aplinkiniais kalbėta nebuvo. Negali nurodyti, kad K. paskleidė informaciją apie Sakalauską ir J..
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. paaiškino, kad vyko darbai apie mėnesį laiko. J. jam buvo minėjęs, kad yra problemų su kirtėjais. Ieškovai taip pakalbėti provokavo. Taip pat nurodo, kad J. jį provokavo taip rašyti. Iš tiesų buvo taip, kad buvo stoję darbai dėl orų. Jis iš tiesų buvo kaltintas vagyste, o jis nieko nevogė. Iš tiesų jis, t.y. A. K., buvo apšmeižtas ieškovų, kad su juo negalima dirbti . Kaip paaiškino J., jis buvo esant policijai nuėjęs prie J. ir norėjo pasisveikinti ir paklausti kada perves pinigų likutį. J. jam nieko nesakė, net rankos nepadavė, jokių žodžių J. prie policijos pareigūnų jis nesakė. J. tylėjo ir žiūrėjo į akis. Dėl žinučių, tai jį išprovokavo J. prie medienos sandėlio kai buvo susitikę. Tai jis parašė būdamas nervingas, nes J. buvo pasakęs, kad turės su jais reikalų. Ką kalbėjo su S. po to kai buvo susitikęs su Jocium prie policijos, konkrečiai nurodyti negali, nes nepamena. Jis buvo sakęs, kad jei nesumokės už darbą, tai susikraus medieną ir lauks pavedimo. Jis turėjo omenyje, kad medieną grąžins po apmokėjimo. Dėl pasakymo ,,nukirs“ tai nepamena, kad būtų žadėjęs ką nukirsti. Galbūt jis turėjo mintyje dėl medienos nukirtimo. Jis daugiau bendravo su S., nes su Jocium nepavykdavo susisiekti. Įkyrių skambučių tikrai nebūdavo, jeigu skambindavo, tai tik dėl darbo reikalų. Ieškovai atsiskaitydavo po truputi. Nurodė, kad ieškovai „tempė laiką“ dėl galutinio priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Paaiškino, kad negalėjo su ieškovais susisiekti, neatsakydavo į jo telefoninius skambučius. Jį dėl darbų atlikimo susirado patys ieškovai. Dėl pavogtos medienos jis žinojo, nes kai skambino S. dėl atsiskaitymų, jam pasakė, kad įvyko medienos vagystė. Kadangi jis žinojo, kad yra pastatytos kameros, jis paprašė įrašų, kad gal galės pagelbėti. Iš įrašų atpažino miškovežį ir nurodė kieno miškovežis. Jį ieškovai taip pat įtarinėjo medienos vagyste. Jis nepripažįsta, kad įžeidė ieškovus. Paaiškino, kad jį necenzūriniais žodžiais kalbėti provokavo patys ieškovai. Ieškovai taip pat kalbėjo susitikę pakeltu tonu, sakė, kad jis turės problemų. Jis apie ieškovus su kitais asmenimis nekalbėjo. Žinutes rašė tik S., J. nerašė. Telefoninio pokalbio metu nė vienam iš ieškovų negrasino. Jis mano, kad neturtinė žala jiems padaryta nebuvo. Ieškinį prašo atmesti.
Byloje pridedamas telefoninio pokalbio įrašas, kuris tęsėsi virš penkių minučių. Pokalbio metu buvo kalbėtasi apie tai, kad K. padėjo išsiaiškinti kas pavogė medieną, tartasi dėl apmokėjimo už medieną. Ieškovas G. S. nurodė, kad nemokės, kol nebus susiskaičiuoti kūbai. Atsakovas viso pokalbio metu naudojo vieną necenzūrinį žodį, kuris su niekuo nesisiejo, visiškai iškrentantis iš konteksto, tačiau į nieką nebuvo nukreiptas. Vienu metu K. kalbėjo apie D. J., ir jų situaciją susitikus su policijos pareigūnais. Atsakovas nurodė, kad „nukirs“, ieškovas paklausė kodėl. Atsakė, kad dėl to, kad nesisveikina prie policijos ir rankos neduoda. Šiuo tarpu buvo pavartota daugiau necenzūrinių žodžių. Ieškovas pokalbio metu taip pat vieną kartą buvo pavartojęs necenzūrinį žodį, kuris taip pat visiškai nesisiejo su pokalbio tema. Atsakovas po to, kai ieškovas nurodė, kad įtaria, jog medieną pavogė atsakovas, šis akivaizdžiai pokalbio metu jaučiasi, kad susinervino ir tuomet pavartodamas necenzūrinius žodžius, netinkamai pavadino ieškovą. Iš prie bylos pateiktų dokumentų dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad į policiją kreipėsi G. S. dėl to, kad jam telefoninio pokalbio metu buvo išsakytos mintys, kad pamatys ko dar nėra matęs. Į policiją kreipėsi todėl, kad užfiksuoti įvykį dėl grasinimų telefonu, kad ateityje nekiltų panašūs įvykiai. Realaus grasinimo nesuprato, nes grasinimas netiesioginis ir išsakytas telefonu. Paties asmens nebuvo matęs. Dėl medienos vagystės buvo iškelta baudžiamoji byla. Ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo atsisakytas pradėti, nes nustatyta, kad nebuvo realaus gąsdinimo. Taip pat ir G. S. pats pateikdamas pareiškimą nurodė, kad gąsdinimus suprato kaip nerealius.
Motyvuojamoji dalis
CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2013-01-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, kt.). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo.
Konstitucija garantuoja kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą, kai yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės ir laisvės (30 str. 1 d.). Todėl jeigu apie asmenį yra paskleisti tikrovės neatitinkantys ir jo garbę bei orumą žeminantys duomenys, jis turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas paneigti šiuos duomenis, o taip pat atlyginti dėl tokių duomenų paskleidimo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Taikant civilinę atsakomybę tiek dėl asmens teisės į privatumą, tiek dėl asmens teisės į garbę ir orumą, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-193/2007, 2012-11-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad jų garbė ir orumas buvo pažeisti, nes atsakovas rašydamas trumpąsias žinutes telefonu ir vykstant pokalbiams telefonu naudojo necenzūrinius žodžius, juos netinkamai įžeidžiančiai išvadino, žadėjo ieškovą Jociu ,,nukirsti“. Ieškovai nurodo, kad jiems sms žinutėmis buvo grasinta, jie jautė baimę, buvo susirūpinę dėl savęs ir savo artimųjų saugumo. Ieškovas G. S. net kreipėsi į policiją dėl grasinimo fakto užfiksavimo, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes A. K. pasisakymas nebuvo gąsdinantis ir realus, ką pateikiant pareiškimą policijai taip pat nurodė ir G. S. – jis grasinimą suprato kaip nerealų. Savo argumentus dėl pažeistos garbės ir orumo ieškovai grindžia pateiktu garso įrašu ir sms žinutėmis iš G. S. asmeninio telefono. Telefoninio pokalbio metu tarp G. S. ir A. K., A. K. išsakė savo pastebėjimus, nuomonę apie D. J. ir jo elgesį. Pokalbis vyko tik tarp G. S. ir A. K.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė D. J., G. S. (ieškovas) jam davė pasiklausyti garso įrašą kaip apie jį atsiliepia A. K. (atsakovas). Taip pat iš pateikto garso įrašo matyti, kad pradžioje pokalbis buvo ramus, kai G. S. pasakė, jog įtaria A. K. medienos vogimu, tuomet iš įrašo juntama, kad kilo įtampa ir A. K. vartodamas eilę įvairių necenzūrinių žodžių paklausė, ar atsakys G. S. už tai ką pasakė. Išsakyti žodžiai, atsižvelgiant į aptartą įvykio situaciją, vertintini kaip atsakomoji reakcija į ieškovo G. S. išsakytą mintį, kad įtaria A. K. vogus medieną. A. K. paaiškino, kad niekam nieko nesakęs ir su niekuo neaptarinėjęs situacijos tarp jo ir ieškovų.
Iš ieškinyje pateiktų A. K. rašytų sms žinučių taip pat matyti, kad vyksta susirašinėjimai dėl medienos, aiškinamasi santykiai dėl nesumokėtų pinigų. Kaip pvz. ,,Tai pusgaidziai esant nu mates is syko!!! As nieka neslepiu mano pinigai ten!!!“, ,,Jeigu jus taip stumiat nx vaziuoju kratutis medienos <<toliau seka necenzūriniai žodžiai>>“. Kad vyko santykių aiškinimasis dėl supjautos medienos, jos kiekių, apmokėjimų už medieną ir medienos vagystės, tai šalys patvirtina ir bylą nagrinėjant teisme. Atsakovas nurodė, kad daugiau bendravo su G. S., nes su Jocium susisiekti telefonu nepavykdavo, pripažino, kad taip kalbėti jį išprovokavo J., kai šie buvo susitikę prie sandėlio. Atsakovas nurodė, kad pokalbiai vyko ir sms žinutes rašė į ieškovo G. S. asmeninį mobilųjį telefoną, tačiau nei pokalbių kas girdėjo, nei sms žinučių nepaskleidė nei vienam kitam asmeniui. D. J. į bylą nepateikė jokių sms žinučių ar telefoninių pokalbių įrašų su A. K., nes jo telefonas sudužo. Abu ieškovai patvirtino, kad apie telefoninius pokalbius ir sms žinutes su A. K. jie patys pasisakė savo šeimos nariams, ,,išviešino“ kreipdamiesi į teismą, advokatui, o pats ieškovas G. S. dar „išviešino“, kreipdamasis ir į policiją. Taip pat G. S. savo telefoninį pokalbį su A. K. pats davė paklausyti D. J..
Ieškovai su atsakovu nebuvo anksčiau pažįstami, A. K. susirado G. S. (ieškovas), kad A. K. įmonės UAB ,,A.“ darbuotojai atliktų miško kirtimo darbus įmonei UAB ,,V.“, kurios direktorius buvo G. S., o komercijos vadovas – D. J.. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pagrindinis bendravimas tarp šalių vyko telefoninių pokalbių metu ir SMS žinutėmis. Tai pat nustatyta, kad ieškovai kaltina atsakovą ir tuo, kad kilus konfliktui su A. K., prasidėjo konfliktai ir tarp pačių ieškovų dėl ko šie pasidalino akcijas ir pradėjo dirbti atskirai.
Po miško iškirtimo buvo įvykdyta miško vagystė, kurią kaip mano atsakovas A. K., jis padėjo išaiškinti ir kaltininkas jau nubaustas. Ieškovai kaltino vagyste A. K., ką buvo nurodę ir dėl miško vagystės kreipiantis į policiją. Kaip matyti iš byloje pateikto telefoninio pokalbio įrašo, tai atsakovui itin kėlė įtampą. Atsakovas neneigia, kad galbūt jis ir naudojo daug necenzūrinių žodžių, bet taip kalbėti jį provokavo patys ieškovai. A. K. nemano, kad įžeidė ieškovus.
Kaip nurodyta anksčiau, civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti tik nustačius žinių paskleidimo faktą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagal byloje pateiktą medžiagą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, matyti, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie ieškovus buvo paviešinti ar paskleisti duomenys nurodyti byloje. Visi telefoniniai pokalbiai vyko asmeniniais telefonais, ieškovas G. S. savo reikmėms darantis visų savo pokalbių telefonu įrašus. SMS žinutės siųstos taip pat į asmeninį G. S. telefoną, nes kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, D. J. atsakovas žinučių nesiuntė. Byloje nepateikiama duomenų, kad telefoninių pokalbių ar siųstų ieškovui G. S. sms žinučių turinys būtų perduotas tretiesiems asmenims atsakovo iniciatyva. Nustatyta, kad žinių apie ieškovus paskleidimo faktas neįrodytas. Ieškovai neįrodė, kad atsakovas sms žinutes siuntė ne iš savo asmeninio telefono ar, kad telefoninius pokalbius girdėjo pašaliniai treti asmenys. Pareigą įrodyti garbės ir orumo pažeidimo faktą turėjo ieškovai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nesant įrodyto paskleidimo fakto, negalimas garbės ir orumo gynimas, nes šiam teisiniam gėriui apginti yra būtinas aukščiau nurodytų sąlygų visetas.
Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės svarbu vertinti visą pokalbių ir sms žinučių kontekstą, formuluotes. Nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovo vyko pokalbiai dėl medienos kirtimo darbų ir atsiskaitymų už juos, taip pat pokalbiai dėl įvykusios medienos vagystės ir to, kad G. S. įtarė A. K. vogus medieną. Atsakovas pokalbio telefonu su G. S. metu išsakė savo nuomonę apie tai, kad D. J. su juo nesisveikino, paklausė G. S. ar šis atsakys už tai ką šis sakęs. Tačiau verta sutikti su ieškovais, kad atsakovo ieškovui G. S. atsiųstose sms žinutėse ar telefoninių pokalbių metu pavartoti necenzūriniai žodžiai yra neetiški, užgaulūs, grubūs. Vartojamus necenzūrinius žodžius galima vertinti ir kaip emocijų protrūkį dėl susidariusios situacijos, ar kaip papildomą žodį, prie pokalbio. Tai daugiau panašu į grubaus, ūmaus, neišsilavinusio asmens kalbą, o ne į siekį kam nors pažeisti garbę ir orumą. Atsakovas išsakydamas nuomonę nepaisė etiketo, pagarbos kitam asmeniui.
Ieškinys netenkintinas.
Nenustačius paskleidimo fakto ir pripažinus, kad atsakovo ir ieškovo G. S. pokalbių telefonu metu bei siųstų sms žinučių turinys nesukelia garbės ir orumo pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo klausimas nespręstinas.
Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. (CPK 93 str., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovų G. S. ir D. J. ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo atsakovui A. K. atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.