Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. S. ir D. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai G. S. ir D. J. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydami: pripažinti A. K. veiksmus pažeidusiais ieškovų G. S. ir D. J. garbę ir orumą; priteisti G. S. iš A. K. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti D. J. iš A. K. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti G. S. iš A. K. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad 2016-02-09 tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vizon“ atstovaujamos direktoriaus – ieškovo G. S. bei komercijos direktoriaus – ieškovo D. J. ir UAB „Artmedis“, atstovaujamos įmonės vadybininko – atsakovo A. K., buvo sudaryta sutartis, pagal kurią UAB „Artmedis“ įsipareigojo atlikti darbus, t.y. miško pjovimo darbus užsakovui UAB „Vizon“, o užsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti per 30 dienų nuo sąskaitos-faktūros pateikimo užsakovui dienos. Teigė, kad tarp ieškovų ir atsakovo kilo nesutarimas dėl darbų atlikimo terminų, piniginių pavedimų už atliktus darbus, medienos vagystės. Nurodė, kad 2016-04-08 buvo įvykdyta UAB „Vizon“ priklausančio miško vagystė, iš kirtavietės, kurioje darbus atliko UAB „Artmedis“ pavogta ir išvežta 43 kubiniai metrai medienos. Ieškovai tvirtino, kad jų garbė ir orumas buvo pažeisti, nes atsakovas rašydamas trumpąsias žinutes telefonu ir vykstant pokalbiams telefonu naudojo necenzūrinius žodžius, juos netinkamai įžeidžiamai išvadino, SMS žinutėmis buvo grasinama, jie jautė baimę, buvo susirūpinę dėl savo artimųjų saugumo. Tvirtino, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovai buvo pažeminti kaip verslininkai, sumenkinta jų reputacija, pademonstruota aiški nepagarba ir absoliutus cinizmas visuomenėje nusistovėjusiems asmenų tarpusavio bendravimo standartams; dėl tokių atsakovo veiksmų ir grasinimų susidoroti psichologinę įtampą patyrė ir ieškovų artimieji bei UAB „Vizon“ kolektyvas. Tokie atsakovo veiksmai negatyviai paveikė ieškovų pasitikėjimą savimi, sumenkino ir pažemino savigarbą, sukėlė nemalonių išgyvenimų dėl pažemintos savivertės suvokimo.

Atsakovas A. K. ieškinį prašė atmesti. Jis nepripažino, kad įžeidė ieškovus. Paaiškino, kad jį necenzūriniais žodžiais kalbėti provokavo patys ieškovai. Teigė, kad ieškovai jį taip pat įtarinėjo medienos vagyste. Ieškovai taip pat kalbėjo susitikę pakeltu tonu, sakė, kad jis turės problemų. Jis apie ieškovus su kitais asmenimis nekalbėjo. Žinutes rašė tik ieškovui G. S.. Telefoninio pokalbio metu nė vienam iš ieškovų negrasino. Jis mano, kad neturtinė žala jiems padaryta nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovų ir atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovo pavartotus necenzūrinius žodžius galima vertinti kaip emocijų protrūkį dėl susidariusios situacijos ar kaip papildomą žodį prie pokalbio. Tai daugiau panašu į grubaus, ūmaus, neišsilavinusio asmens kalbą, o ne į siekį kam nors pažeisti garbę ir orumą. Atsakovas, išsakydamas nuomonę nepaisė etiketo, pagarbos kitam asmeniui. Teismas konstatavo, kad žinių apie ieškovus paskleidimo faktas nagrinėjamu atveju neįrodytas. Byloje nepateikiama duomenų, kad telefoninių pokalbių ar siųstų ieškovui G. S. SMS žinučių turinys būtų perduotas tretiesiems asmenims atsakovo iniciatyva. Ieškovai neįrodė, kad atsakovas SMS žinutes siuntė ne iš savo asmeninio telefono ar, kad telefoninius pokalbius girdėjo pašaliniai treti asmenys. Teismas sprendė, kad nesant paskleidimo fakto ir pripažinus, kad atsakovo ir ieškovo G. S. pokalbių telefonu metu bei siųstų SMS žinučių turinys nesukelia garbės ir orumo pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo klausimas nespręstinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdami Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą, apeliantai (ieškovai) G. S. ir D. J. prašo teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį išnagrinėtoje byloje.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovo įžeidžius veiksmus jo emocijų reiškimu bei neišsilavinusio asmens elgesiu.

5.4.Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nepagrįstai nepritaikydamas LR Konstitucijos 21 str., 22 str., CK 1.114 str., 1.138 str. 1 d. 6 p., 6.245 str., 6.248 str., 6.263 str. nuostatų ir taip ignoruodamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką ir suformuodamas kazusą, jog įžeidusiam kitus asmenis kaltininkui pagal civilinės teisės nuostatas atsakomybė nekyla tol, kol žinia apie įžeidimą nėra paskelbiama tretiesiems asmenims.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, atsakovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pateikiami argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, labiau nukreipti į emocinius ginčo situacijos vertinimus, apeliuojant į netinkamą įstatymo leidėjo poziciją nagrinėjamos situacijos vertinime. Teismo sprendimo išdėstyti teiginiai yra paremti įstatymo, reglamentuojančio tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą normomis, teismas aiškindamas priimto sprendimo esmines nuostatas rėmėsi ne tik teisės normomis, tačiau ir teismų praktika analogiškose bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų G. S. ir D. J. (ieškovų) apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektas – ieškovų garbės ir orumo pažeidimo fakto, paskleidžiant duomenis, žeminančius jų garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, konstatavimas, iš kurio pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieškovų teisė į neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad 2016-02-09 tarp UAB „Vizon“, kurios direktorius yra ieškovas G. S., o komercijos vadovas buvo D. J., ir UAB „Artmedis“, kurios vadybininku yra atsakovas A. K., buvo sudaryta sutartis, pagal kurią vykdytojas UAB „Artmedis“ įsipareigojo atlikti miško kirtimo darbus, o užsakovas UAB „Vizon“ įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti per 30 dienų nuo sąskaitos-faktūros pateikimo užsakovui dienos. Už atliktus darbus laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2016-04-07 UAB „Vizon“ pervedė UAB „Artmedis“ 6300 Eur. Atsakovas A. K. ieškovui G. S. 2016-03-19, 10:05 val. iš mobiliojo telefono numerio +370 600 06943 atsiuntė trumpąjį SMS pranešimą: „Jeigu jus taip stumiat nx vaziuoju krautis mediena bybi dejau !!! Uzpisot !!!”; 2016-03-19 10:10 val. iš mobiliojo telefono numerio +370 600 06943 atsiuntė trumpąjį SMS pranešimą: „Tai puzgaidziai esat nu mates is sykio !!! As nieka neslepiu mano pinigai ten !!!”. Atsakovas A. K. 2016-04-26 telefoninio pokalbio metu kalbėdamas mobiliuoju telefonu, kurio numeris +370 600 06943 ieškovui G. S. pasakė : „O tas tavo Dainius vapšie achujelinęs, papuls gatvėj kur nors po ranka, nukirsiu ir pasibaigs, kurva <...> sveikinuos, rankos da neduod, kurva, kaip koks kurva, šūdų krūva, kurva <...> prie mentyno naglas <...> prie mentų mandras, kurva <...>“(garso įrašo intervalas nuo 03:30 min. iki 03:57 min.); 2016-04-26 telefoninio pokalbio metu kalbėdamas mobiliuoju telefonu, kurio numeris +370 600 06943 pasakė :„<...> Atsakysi už bazarą, gaidy tu parūrintas? Atsakysi už bazarą, atsakysi, klausiu aš tavęs, kad aš suorganizavau, atsakysi?! <…> įtarinėk toliau, tiek prisitarsi, kad nachuj <…>, gali nevest išvis tų pinigų, aš bybį dėjau ant jų, kurva <…>“

Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. kovo ir balandžio mėnesiais ieškovui G. S. siųstose žinutėse ir telefoninio pokalbio metu vartojo keiksmažodžius ir necenzūrinius išsireiškimus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog: 1) žinių apie ieškovus paskleidimo faktas neįrodytas; 2) atsakovo ir ieškovo G. S. pokalbių telefonu metu bei siųstų SMS žinučių turinys nesukelia garbės ir orumo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tokias išvadas darė atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamojoje byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie ieškovus buvo paviešinti ar paskleisti duomenys nurodyti byloje. Visi telefoniniai pokalbiai vyko asmeniniais telefonais, ieškovas G. S. savo reikmėms darė visų savo pokalbių telefonu įrašus. SMS žinutės siųstos tik į asmeninį G. S. telefoną. Byloje nepateikiama duomenų, kad telefoninių pokalbių ar siųstų ieškovui G. S. SMS žinučių turinys būtų perduotas tretiesiems asmenims atsakovo iniciatyva. Ieškovai neįrodė, kad atsakovas SMS žinutes siuntė ne iš savo asmeninio telefono ar, kad telefoninius pokalbius girdėjo pašaliniai treti asmenys.

Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Analizuojant visą atsakovo pasisakymo kontekstą, o ne atskirą sakinį ar jo dalį, nustatyta, kad atsakovas, pavartodamas necenzūrinius teiginius išsakė nepasitenkinimą dėl iškilusių nesutarimų dėl įsipareigojimų pagal 2016-02-09 sutartį vykdymo ir dėl pranešimo apie jo galimą dalyvavimą medienos vagystėje. Šie teiginiai rodo atsakovo subjektyvų požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, SMS žinutėse ir telefoninio pokalbio metu atsakovo išsakytus išsireiškimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuomone - subjektyviu faktų ir duomenų vertinimu, kuriam netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su ieškovais, kad atsakovo SMS žinutėse ir pokalbio metu pavartoti žodžių junginiai – ekspresyvūs tekstiniai keiksmažodžiai, nors ir pavartoti siekiant išreikšti atsakovo nepasitenkinimą susidariusia situacija, tačiau žemina ieškovus G. S. ir D. J.. Keiksmažodis – tai žodis (paprastai daiktavardis, būdvardis, jaustukas, veiksmažodis), kuris suprantamas kaip įžeidimas, grubumas, vulgarumas. Jie yra nekultūringo žodyno dalis, naudojami kaip įterpiniai. Keiksmažodžiai vartojami skirtingais tikslais: įžeisti, pažeminti žmogų; kaip neigiamų emocijų jaustukas; kaip neigiamą atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis; kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultūringoje kalboje.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus ne tik necenzūrines frazes, bet ir visą žinučių bei pokalbio tekstą, laikytina, jog atsakovas tekste pavartotais įterpiniais netinkama forma išreiškė itin negatyvią nuomonę apie tarp šalių susiklosčiusią situaciją. Nuomonė apie kitus asmenis turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, pagarbiai ir neužgauliai, tačiau šių reikalavimų atsakovas, bendravime su kita sutarties šalimi, nepaisė.

Nežiūrint to, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami tik nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas savo neigiamos nuomonės apie tarp šalių susiklosčiusią situaciją kitiems asmenims nepaskleidė, atsakovas išsakė subjektyvią nuomonę apie šalių tarpusavio santykius. Taigi, byloje nėra nustatyti visi elementai, būtini atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti.

Nagrinėjamu atveju apeliantai (ieškovai) skundą grindžia taip pat aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė teismui įstatyme nustatytos pareigos – tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Ieškovų manymu, pirmosios instancijos teismas, net ir nenustatęs ieškovų garbės ir orumo pažeidimo požymių CK 2.24 str. kontekste, turėjo pareigą pagal bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus ex officio kvalifikuoti tarp šalių kilusį teisinį santykį (kaip deliktą), vadovautis CK 6.248 str., CK 6.245 str., CK 6.263 str. nuostatomis, atsižvelgti į tai, kad atsakovas byloje savo kaltės iš esmės neneigė bei išspręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiant į CK 6.250 str. nuostatas ir LAT praktiką.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato fizinio asmens civilinės atsakomybės už neetišką nuomonės reiškimą. Todėl net ir tuo atveju, kai atsakovas savo nuomonę išreiškia netinkama, įžeidžiančia forma, už šiuos veiksmus civilinė atsakomybė jam netaikytina.

Nors ieškovai nurodė, kad atsakovo A. K. veiksmai sumažino verslo ir bendravimo galimybes, negatyviai paveikė ieškovų pasitikėjimą savimi, sumenkino ir pažemino savigarbą, sukėlė nemalonių išgyvenimų dėl pažemintos savivertės suvokimo, tačiau ieškovai nepateikė jokių įrodymų, susijusių su jų patirta neturtine žala. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniai). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovai (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negalima.

Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis dėl žinios ir nuomonės atribojimo, sprendimą motyvavo pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.