Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių savivaldybėje atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B., pagal įstatymą atstovaujančios nepilnametį R. T., pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kėdainių savivaldybėje dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio globotinio vardu priimti palikimą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas (b. l. 1-3) grindžiamas tuo, kad pareiškėja yra R. T., gimusio (duomenys neskelbtini), laikina globėja. R. T. tėvas mirė R. M. susituokė su S. M.. ¼ dalį turto po R. M. mirties paveldi jos sutuoktinis S. M., o likusią dalį – mirusiosios sūnus R. T.. Po motinos mirties R. T. kreipėsi į notarą, tačiau jau buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad reikėjo spręsti be tėvų likusio nepilnamečio R. T. globos klausimus, vaikas buvo užsisklendęs, pasimetęs, keitė gyvenamąją vietą, mokyklą, todėl mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Po R. T. motinos mirties liko R. M. asmeninės nuosavybės teise turėtas turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas, malkinė, daržinė, keturi ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad mirusioji kreditorių neturėjo.

Išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių savivaldybėje pateikė išvadą (b. l. 18-19), kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas visiškai atitinka vaiko interesus, todėl sutinka su pareiškėjos nurodytais reikalavimais.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, likusį po jos globotinio R. M. motinos R. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pabrėžtina, kad šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą dėl praleisto materialiojo termino atnaujinimo, būtina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar ji buvo atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Iš pareiškėjos byloje pateiktų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos globotinio R. T. tėvai yra R. M. ir D. T. (b. l. 5). R. T. tėvas D. T. mirė (b .l. 7), R. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, R. M. mirė būdama santuokoje su S. M. (b. l. 6). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-496 „Dėl laikinosios globos nustatymo R. T.“ R. T. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta V. B., vaiko globos vieta nustatyta Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Suinteresuotas asmuo S. M. ir išvadą teikianti institucija dėl pareikštų prašymų neprieštarauja (b. l. 18-19). Nustatyta, kad po R. M. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, palikimą pagal įstatymą priėmė suinteresuotas asmuo S. M., paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad R. T. yra įstatyminis savo motinos įpėdinis (b. l. 5) (CK 5.11 straipsnis), darytina išvada, kad pareiškėjai atnaujinus terminą nepilnamečio globotinio vardu palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Teismas svarbiomis laiko pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji terminą palikimui priimti praleido, nes palikimo atsiradimo momentu nepilnametis liko našlaitis, ji pirmiausia tvarkė globos reikalus. Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti atnaujinti terminą palikimui priimti, atstovauja nepilnamečio globotinio R. T. interesus, taigi jo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu.

Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po R. M. mirties, priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikta išvada, jog Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui V. B. nėra žinoma (b. l. 12). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėja turėjo nekilnojamojo turto, tačiau duomenų apie turto suvaržymus ar palikėjos kreditorius negauta. Prašyme dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu yra nurodyti duomenys apie palikėjos turtą, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, nurodyta, kad palikėja kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, niekam nebuvo skolinga (CPK 178 straipsnis). Tai, kad palikėja neturi įsiskolinimų, patvirtino ir teismo posėdžio metu pati pareiškėja bei suinteresuotas asmuo – mirusiosios sutuoktinis S. M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškime nurodyti duomenys apie palikėjos kreditorius, nurodant, jog jų nėra, šias aplinkybes patvirtina ir suinteresuotas asmuo, kuris kartu su nepilnamečiu asmeniu priims palikėjos palikimą, nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei pareiškėjai V. B. išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu be antstolio sudaryto turto apyrašo po palikėjos R. M. mirties (CK 5.50 straipsnis, CPK 579 straipsnis, 582 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjai 2019 m. sausio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-6142-502 buvo suteikta 100 procentų nemokama teisinė pagalba (b. l. 14). Pareiškėjos V. B. pareiškimas buvo išnagrinėtas ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos (prie kurių pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje pareiškėjos pareiškimas patenkintas, ginčo dėl pareiškimo patenkinimo nėra, todėl ir CPK 443 straipsnio 6 dalies numatytu pagrindu nei iš pareiškėjos, nei iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Civilinės bylos dalis dėl reikalavimo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nutraukiama, pareiškėjui atsisakius šio reikalavimo ir teismui atsisakymą priėmus (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 3,58 Eur. Šios išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos, nes ji nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio globotinio R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio globotinio R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties be antstolio sudaryto turto apyrašo.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.