Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. N. (N. N.), jo atstovei advokato padėjėjai Karolinai Rainytei–Andriukaitienei,

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovams Aušvydui Abariūnui, Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. N. (N. N.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-198-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucijos) 2025 m. kovo 26 d. nutarimu N. N. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 455 straipsnio 6 dalį, nustačius, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 23 d., 9 val. iki 2025 m. vasario 12 d. 9 val., jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, inspektavimo metu nepateikė tyrimui būtinų įmonės vairuotojų kortelėse užfiksuotų duomenų bei įmonės valdomų transporto priemonių tachografais užfiksuotų duomenų. Taip N. N. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 33 straipsnio 2 dalies nuostatas.

N. N. paskirta administracinė nuobauda – 1 750 (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi sumažinti paskirtą 1 750 Eur baudą iki 200 Eur.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jokių būdu neginčija padaryto administracinio nusižengimo. Remiasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir nurodo, kad būtent šios nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal suformuluotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Ši susiklosčiusi situacija yra atsitiktinė, sąlygota netinkamos informacijos apie pasikeitusius įstatymus gavimą, byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų nesilaikęs kitų įstatymų reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. N. N. kaip UAB (duomenys neskelbtini), vadovo, direktoriaus pagrindinės pareigybės ir tikslai – užtikrinti įmonės sklandų darbą, todėl nors jam paskirta nuobauda ir turi sukelti nepatogumus, neigiamas pasekmes, tačiau teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kiekvienu atveju neigiamos pasekmes, atsirasiančios dėl paskirtos baudos turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje.

Pareiškėjas skunde remiasi Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-168-813/2023 ir nurodo, kad administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo realių padarinių, kad jo veiksmais kokia nors reikšmingą asmeniui, visuomenei, valstybei žala padaryta nebuvo, į tai, kad anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą nebuvo baustas. Šios aplinkybės parodo, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Taip pat pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-57-139/2015, 2AT-53-2014 ir kt., ir nurodo, kad teisinga bei protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas užtikrina, jog paskirtos administracinės baudos sumažinimas ne tik padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus, sukėlė ir dar sukels nepatogumų, bet tuo pačiu prevenciškai atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo ateityje bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant jo teisių labiau nei būtina ir tuo pačiu bus išreikštas teismo pasitikėjimas juo, asmeniu siekiančiam ateityje tinkamai vadovauti įmonei ir nepažeidinėti įstatymų. 1 750 Eur dydžio bauda apsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį labiau nei to reikia. Paskirtos baudos dydis, gręsiančių pasekmių realumas jau padarė pakankamą prevencinį poveikį pareiškėjui, dėl ko jis ateityje bus atidesnis, rūpestingesnis ir pakartotinai nenusižengs.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo nusižengimo bylą bei, įvertinus visas aplinkybes, tinkamai skyrė baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI), atliekamo UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu, informavo bendrovę apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą bei nurodė pateikti apskaitos dokumentus bei visų įmonės tesėtu pagrindu valdomų transporto priemonių skaitmeninių tachografų bei vairuotojų skaitmeninio tachografo kortelių duomenis, kurie apimtų laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitos dokumentus pateikė elektroniniu paštu už 2025 m. vasario 11?13 d. laikotarpį, tačiau nepateikė už prašomą laikotarpį. Bendrovei 2025 m. vasario 12 d. pakartotinai buvo nurodyta pateikti prašomus duomenis. Atsakydama į pakartotiną nurodymą, bendrovės apskaitą tvarkanti N. C. pateikė paaiškinimą, kad tachografų duomenų pateikti negali, nes tokių duomenų nėra. Paaiškinime nebuvo nurodoma dėl kokių priežasčių bendrovė nevykdė jai teisės aktais aptartų pareigų ir nekaupė skaitmeninių tachografų bei vairuotojų skaitmeninio tachografo kortelių duomenų. N. N. pateikė paaiškinimą, kad tachografų duomenų bendrovė neišsaugojo, nes nežinojo, jog juos reikia saugoti ir imsis priemonių, kad duomenys toliau būtų saugomi. Dėl galimų darbo ir poilsio laiko rėžimo bei kitų institucijos kompetencijai priskirtų pažeidimų įvertinimo, VMI medžiaga buvo perduota institucijai.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad institucija atlikdama analogiškus tyrimus, kuriuose nustatoma, kad darbo laiko apskaitą vykdantys asmenys (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai) darbo laiko apskaitos žiniaraščiais neapskaito realiai dirbto darbo laiko, pastebi tendenciją, jog darbdaviai arba jų įgalioti asmenys, atsakingi už darbo laiko apskaitą, siekdami didesnės finansinės naudos įmonės veikloje, sąmoningai nuslepia tikruosius darbuotojų darbo laiko duomenis. Siekdami išvengti kontrolės, jie inspektoriams nepateikia transporto priemonių skaitmeninių tachografų bei vairuotojų tachografo kortelių duomenų, nors šie duomenys lieka įrašyti įrenginiuose ir kortelėse ir gali būti pakartotinai nuskaityti. Institucijos nuomone, nedeklaruotas darbas yra vienas iš sunkiausių darbo teisės pažeidimų. Tokie veiksmai dažniausiai būna sąmoningi ir tyčiniai, jų tikslas yra išvengti mokestinių prievolių valstybei bei įmokų į socialinio draudimo fondą. Asmenys, dirbantys nedeklaruotą darbą, negauna teisėtai priklausančio darbo užmokesčio, o kartu pažeidžiamos jų konstitucinės teisės į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą ir kt. Tuo tarpu valstybė negauna privalomų mokesčių (pajamų). Taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys teikdami paslaugas ar vykdydami darbus pasitelkdami nedeklaruotus darbuotojus, iškreipia rinką ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus.

Institucija pažymi, kad tai, jog piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pastarojo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, N. N. privalėjo įvertinti tai, kad nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes. To nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Byloje nėra surinktų duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad pareiškėjui skirta bauda yra neproporcinga.

Vadovaujantis pirmiau išdėstytais motyvais, institucija teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. N. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Parodė, kad pripažįsta pažeidimą. Tiesiog pirmą kartą tą veiklą daro ir nebuvo iki galo informuotas. Dėl tachografo nežinojo, kad kiekvienas turi ją turėti. Yra pagrindinis tachografas, tachografo kortelė laikosi metai laiko kiekvieno vairuotojo, tiksliai neprisimena. Iš kortelės jis turėjo paimti duomenis, o jie to nedarė. Neturėjo prietaiso tam reikalingo. Šiuo metu viskas tvarkoje. Šitą veiklą vykdo neilgai, net trijų metų nėra, jam atrodo, gal dveji, treji metai, kažkas tokio. Gal dveji metai. Pirmas baustumas, jis iš vis teisme niekada nebuvo, ir teistas nebuvo, už vairavimą pas jį porą kartų tik baudas sumokėjo. Išsiaiškino reikalavimus ir visą įrangą įsigijo. Buhalterija skaičiavo atlyginimus už kiekvieną dieną. Jie ne už valandas moka, o už dienas. Tolimųjų reisų vairuotojai yra pas juos. Jis pats yra tolimųjų reisų vairuotojas, mokama arba už kilometrus nuvažiuotus, arba už dieną. Baltarusijoje taip daro. Du, tris metus neištraukinėjo duomenų iš žiniaraščių. Iš 2024 m. darbuotojų liko gal vienetai, gali būti dėl to negalėjo pateikti reikalautų duomenų. Neišliko tų vairuotojų kortelių. Po pažeidimo įsigijo prietaisą. Jie nedelsiant ėmėsi veiksmų. Trijų mėnesių laikotarpyje įsigijo prietaisą. Ten užtruko gal apie tris mėnesius procedūra. Kai nustatė pažeidimą, kai gavo nutarimą, kad neteisingai daro veiklą, jie iš karto kreipėsi, bet kiek laiko užtruko prietaiso gavimas nežino, nepamena. Neilgai jie turi prietaisą, mėnesį ar du. Užtikrina, kad dabar išsiaiškinus viskas vyktų teisingai. 1 700 eurų jam yra labai didelė suma. Pas jį penki vaikai, trynukai, viena dukra (duomenys neskelbtini) metų, o kita dar mokykloje (duomenys neskelbtini) metų, dar plius pagimdė vaiką ir vienai, ir kitai padeda. Transporto priemonėms yra atskira kortelė, bandė iš ten nuskaityti, jis asmeniškai to nedarė. Kai dirbo jis pats vairuotoju, nenuskaitinėjo kortelių, niekas to neprašė niekada. Keičia automobilius, 2024 m. daug mašinų keitė, pora gal liko iš senesnių. Tik elektroninį laišką turi apie tai, kad buvo imtasi priemonių, siekiant pašalinti pažeidimą. Įmonės kortelė jau išduota, ta kuri nuskaito tachografus. Prašymą teikė po 3 mėnesių, nes buvo išvažiavęs darbo reikalais, buvo paliktas asmuo, kuris buvo atsakingas, bet jam nieko neišėjo, todėl procedūra užtruko. Įmonės kortelė tikrina vilkikų tachografus. Ji įsideda į tą aparačiuką ir taip veikia. Ta kortelė įsideda į vilkikų tachografus ir, pavyzdžiui, atvažiavus vairuotojui su ta kortele galima viską pažiūrėti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė K. Rainytė–Andriukaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirta nuobauda tikrai per griežta, nėra duomenų iš kurių galima būtų daryti išvadas, jog asmuo yra sisteminis pažeidėjas, tai vienkartinis atvejis. Buvo paaiškinta, kodėl nebuvo pateikti tachografo duomenys. Tiek įmonė, tiek N. N. ėmėsi priemonių, kad ateityje duomenys galėtų būti pateikti. Yra pridėti į bylą duomenys, kad paskirta bauda būtų neproporcinga, jis yra keturių vaikų tėvas, trys vaikai nepilnamečiai. Viena dukra sulaukusi pilnametystės, mokosi, dar jai liko visi metai mokymosi. Jis prisideda prie jos išlaikymo, nors ir auga su mama. Kiti vaikai yra trynukai, auga jo šeimoje, žmona neturi galimybės dirbti pilnu etatu, vaikai yra trys vienodo amžiaus, jiems reikalingas ne tik būtinasis išlaikymas, didžiąją dalimi turi pasirūpinti pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Sudaryta sutartis su kredito įstaiga, įmoka siekia beveik 1 600 eurų, kas yra ženklios išlaidos. Turi prisidėti ir prie šios įmokos sumokėjimo. Yra visos galimybės ir sąlygos atsižvelgti į konkrečią jo situaciją ir pritaikyti mažesnę baudą, sumažinant nuo 1 700 Eur iki 200 Eur.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovas J. Valaskevičius teismo posėdžio metu parodė, kad po pirmo pareikalavimo įmonė galėjo imtis veiksmų, bet ėmėsi tik po nutarimo priėmimo. Priežasčių nenurodė, kodėl negali pateikti duomenų. Darbo inspekcija surašė protokolą ir paskyrė tinkamą baudą. Kodėl naudinga neteikti deklaruotų duomenų, nes įmonėje dirba 90 procentų užsieniečių, jei nustatomi nedeklaruojami duomenys, įmonei kiekvienoje sankcijoje yra draudimas įdarbinti užsieniečius, tai dar vienas motyvas tachografo duomenų nepateikti. Skaitmeniniuose tachografo duomenyse yra užfiksuota kiek vairuotojas dirbo, turi būti vykdoma teisinga asmens darbo laiko apskaita.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

N. N. skunde neginčija savo kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 455 straipsnio 6 dalyje, jo padarymo aplinkybių. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad N. N. įvykdė minėtą administracinį nusižengimą, t. y. nepateikė būtinų įmonės vairuotojų kortelėse užfiksuotų duomenų bei įmonės valdomų transporto priemonių tachografais užfiksuotų duomenų. Jo veiksmuose yra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis, tad teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Skunde pareiškėjas nesutinka tik su jam Institucijos paskirta administracine 1 750 Eur bauda, prašydamas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta minimali, t. y. pamažinti iki 200 Eur.

ANK 455 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimą, kai keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Skundžiamu nutarimu N. N. už ANK 455 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskirta administracine nuobauda – 1 750 Eur bauda.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018 2AT-48-719/2020).

Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo N. N. ir jam skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo, teismas vertina tiek įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, padarymo faktines aplinkybes, tiek jį įvykdžiusio asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad ši situacija yra atsitiktinė, sąlygota netinkamos informacijos apie pasikeitusius įstatymus gavimą. Dėl padaryto pažeidimo nekilo realių padarinių, valstybei žala padaryta nebuvo. Teismo posėdyje be kita ko nurodė, kad nežinojo, jog reikia nuskaitinėti šiuos duomenis, juos saugoti.

Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais apie jo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą nesutinka. Darydamas tokią išvadą, teismas atkreipia dėmesį ir į nustatytas faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei į paties N. N. veiksmus siekiant pašalinti nustatytą pažeidimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad jau 2025 m. sausio 23 d. N. N. buvo informuotas apie numatomą patikrinimą. Jo buvo paprašyta pateikti vairuotojų tachografų duomenis. Taigi, reaguodamas į tokio turinio gautą kompetentingos institucijos reikalavimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau tuomet turėjo išsiaiškinti jo esmę ir imtis atitinkamų veiksmų. Tačiau, remiantis bylos duomenimis, į minėtą reikalavimą tinkamai nebuvo sureaguota. Negavus visų reikalaujamų duomenų, 2025 m. vasario 12 d. įmonės buvo pakartotinai paprašyta pateikti tachografų duomenis, nurodant, kad už tokių duomenų neišsaugojimą pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį gresia administracinė nuobauda – bauda nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur. 2025 m. vasario 20 d. paaiškinime, jau žinodamas apie galimai jam gresiančią nuobaudą, pareiškėjas nurodė, kad tachografų duomenys nebuvo saugomi dėl to, jog jis nežinojo, kad reikėjo juos saugoti. Taip pat N. N. pasižadėjo imtis priemonių sutvarkyti šį reikalą (b. l. 9).

Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų aplinkybių, N. N. jau nuo 2025 m. sausio mėnesio žinojo apie jam, kaip įmonės vadovui, teisės aktų keliamus reikalavimus ir turėjo pareigą pateikti vairuotojų tachografų duomenis. Tokių duomenų nepateikus, jau 2025 m. vasario 20 d. jis pasižadėjo imtis atitinkamų priemonių. Tačiau 2025 m. liepos 9 d. vykusiame posėdyje nurodė, kad reikiamą prietaisą turi neilgai, gal mėnesį ar du. Pagal teismo įpareigojimą, N. N. pateikė į bylą el. laiško kopiją, kurioje nurodoma, kad 2025 m. birželio 17 d. prašymas išduoti įmonės kortelę yra patvirtintas. Pažymėtina, kad toks susirašinėjimas pats savaime nepatvirtina, kad, kaip teigia N. N., praėjus 30 kalendorinių dienų po 2025 m. birželio 17 d. minėta kortelė buvo gauta, o pažeidimas pašalintas. Tačiau net ir įvertinus pastaruosius duomenis, galima teigti, kad N. N. teisės aktų reikalavimų neatitinkantis elgesys iš esmės tęsėsi ir po jo skundo teismui padavimo (2025 m. gegužės 7 d.) iki 2025 m. birželio pabaigos?liepos vidurio. Teismo posėdžio metu N. N. nurodomos aplinkybės, kad jis buvo palikęs atsakingą asmenį, kuris turėjo pasirūpinti šiuo klausimu, bet kuriam to padaryti nepavyko, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes atsakomybė kyla įmonės vadovui, t. y. pareiškėjui.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nedalyvavo nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, o tai leidžia daryti išvadą, kad N. N., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nebuvo suinteresuotas bylos eiga, nesiekė pateikti paaiškinimų dėl susidariusios situacijos, pateikti reikšmingus dokumentus ir (ar) pan. Priešingai, jau tiksliai žinodamas kuo yra kaltinamas ir kokia administracinė nuobauda jam gresia, elgėsi pakankamai abejingai.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teismui pateikti dokumentai, kuriuose užfiksuota įmonės darbuotojų, naudotų automobilių kaita, neturi reikšmės N. N. administracinei atsakomybei, nes N. N. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti prašomų duomenų pateikimą. Kita vertus, pareiškėjas neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 455 straipsnio 6 dalyje padarymo. Šiuo atveju N. N. elgesys administracinio nusižengimo tyrimo ir vėlesnio nagrinėjimo metu yra vertinamas tik ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų N. N. (ne)taikymo kontekste.

Pasisakydamas dėl N. N. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, teismas tai pat pažymi, kad skaitmeninių tachografų ir vairuotojų tachografo kortelių duomenys leidžia tiksliai nustatyti darbuotojo darbo ir poilsio laiką. Nepateikus tokių duomenų valstybei nėra apmokos mokestinės prievolės, t. y. valstybė netenka privalomų pajamų. Taip pat nenustačius tikslaus vairuotojų darbo ir poilsio laiko kyla didesnė rizika eismo saugumui ir jų dalyviams. Tokiu atveju neužtikrinamos ir pačio vairuotojo teisės į saugias darbo sąlygas, į poilsį, teisingą darbo užmokestį. Būtent dėl to už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjo yra nustatyta tokia griežta sankcija. Priešingai nei nurodoma skunde, teismo vertinimu N. N. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumas nėra mažesnis nei rūšinis tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumas.

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo atstovė, prašydami taikyti N. N. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas akcentavo ir tai, jog nėra duomenų iš kurių galima būtų daryti išvadas, kad pareiškėjas yra sisteminis pažeidėjas, tai vienkartinis atvejis. Taip pat, kad jis yra keturių vaikų tėvas, trys vaikai nepilnamečiai. Viena dukra sulaukusi pilnametystės, dar jai liko visi metai mokymosi. Kiti vaikai yra trynukai, auga jo šeimoje, žmona neturi galimybės dirbti pilnu etatu, vaikai yra trys vienodo amžiaus, jiems reikalingas ne tik būtinasis išlaikymas, didžiąją dalimi turi pasirūpinti vaikais pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to sudaryta sutartis su kredito įstaiga, įmoka siekia beveik 1 600 eurų, o tai yra ženklios išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog skiriama administracinė nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-39-1073/2019). Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas, jokių ypatingų ir (ar) išimtinių aplinkybių, galinčių sąlygoti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, šioje byloje nenurodė.

Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų pareigų, susijusių su kelių transporto priemonių vairuotojų ir kelių transporto priemonių mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimu ir jų darbo laiko režimo duomenų teikimo, nevykdymu, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2024 m. rugpjūčio 14 d., t. y. daugiau nei prieš metus, visos baudos sumokėtos. Atvykęs į teismą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Šie aptarti duomenys, leidžia daryti išvadą, kad ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam minimalaus dydžio ANK 455 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą – 1 500 Eur baudą. Teismo vertinimu, įvykdęs šią jam paskirtą administracinę nuobaudą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tinkamai įvertins padaryto nusižengimo pasekmes, padarys reikiamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebekartos.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.

Pareiškėjas teismui pateikė dokumentus dėl jo finansinės padėties, kurie patvirtina, kad pastarasis augina tris nepilnamečius vaikus, prisideda prie jų išlaikymo, padeda ir suaugusiai dar besistudijuojančiai dukrai, taip pat yra sudaręs kredito sutartį, įmokos kiekvieną mėnesį siekia apie 2 000 Eur. Įvertinus pastarąsias aplinkybes ir tai, kad skundu buvo prašoma paskirti N. N. mažesnę administracinę nuobaudą, teismas sprendžia, kad išdėstant pareiškėjui šia nutartimi skirtinos administracinės nuobaudos – 1 500 Eur baudos, mokėjimą ilgesniam laikotarpiui teismas neišeina už skundo nagrinėjimo ribų, nes toks teismo sprendimas palengvina pareiškėjo padėtį. Kita vertus, N. N. nėra saistomas tokio teismo sprendimo ir, esant galimybei, gali sumokėti jam paskirtą administracinę nuobaudą iš karto.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į N. N. paskirtos baudos dydį (ji savo dydžiu yra pakankamai griežta), teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga taikyti baudos mokėjimo išdėstymą, baudos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui ir nustatant, kad nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokama po 125 eurų (125 eurai x 12 = 1500 eurai). Minėta, kad esant galimybei, bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto. Bauda turi būti sumokama į skundžiamame nutarime nurodytas banko sąskaitas, nurodant būtinus rekvizitus (unikalų mokėjimo kodą ir įmokos kodą). N. N. išaiškintina, kad nustatytu terminu nemokant nutarimu paskirtos baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. N. (N. N.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-198-2025.

Paskirti N. N. (N. N.) už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 455 straipsnio 6 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą administracinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

N. N. (N. N.) paskirtos 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nurodant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos sumokėti po 125 eurus (vieną šimtą dvidešimt penkis) iki visiško baudos sumokėjimo.

Likusią Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-198-2025 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.