- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-392-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Notika“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Notika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-943-1051/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Notika“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lapsta“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Notika“ 2 828,98 Eur skolą, 480,68 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (I t., 22– 28, 104–108 b. l.).
Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad tarp UAB „Lapsta“ ir UAB „Notika“ 2014 m. spalio 2 d. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovė (rangovė) UAB „Notika“ įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio Purienų g. 42, Šiauliai, atnaujinimo techninio darbo projekto parengimo, įskaitant projekto vykdymo priežiūros, paslaugas, šildymo, vėdinimo, karšto vandens, buitinių ir lietaus nuotekų atnaujinimo statybos darbus ir perduoti darbų rezultatą ieškovei (užsakovei) UAB „Lapsta“ sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nurodytą kainą nustatyta tvarka.
2016 m. gegužės 19 d. UAB „Notika“ buvo išsiųstas reikalavimas dėl delspinigių už rangos sutarties termino pažeidimą, kuriame ieškovė priminė, kad darbai, numatyti 2014 m. spalio 2 d. rangos sutartyje, turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 10 d., tačiau atsakovė, ignoruodama įspėjimus/pretenzijas dėl darbų terminų pažeidimų, galutinai darbus pridavė tik 2015 m. gruodžio 30 d. Darbų atlikimo ir pridavimo terminai nebuvo pratęsti, todėl UAB „Notika“ ne dėl ieškovės kaltės pažeidė sutarties 5.1. punktą, pavėlavo perduoti darbus 112 dienų ir tuo iš esmės pažeidė sutartį, dėl ko UAB „Lapsta“ patyrė nuostolius, kuriuos atsakovė (rangovė) UAB „Notika“ privalo atlyginti.
Ieškovė registruotu paštu atsakovei išsiuntė 2016 m. liepos 1 d. pranešimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriame nurodė, kad remiantis UAB „Lapsta” buhalterinės apskaitos duomenimis, UAB „Lapsta“ buvo skolinga bendrovei „Notika“ 8 682,04 Eur, tuo tarpu UAB „Notika“ skolinga UAB „Lapsta“ 11 991,70 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad šie priešpriešiniai reikalavimai yra piniginiai, galiojantys, apibrėžti ir vykdytini, konstatavo, kad buvo visos sąlygos atlikti įskaitymą. Atlikus įskaitymą, UAB „Notika“ skola UAB „Lapsta“ sudarė 3612,16 Eur. Rangos sutarties 9.4.1 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai nėra galimybės atlikti sutartyje numatytų darbų pagal nustatytus darbų atlikimo terminus, rangovas privalo raštiškai apie tai informuoti užsakovą ir nedelsdamas nurodyti konkrečias priežastis bei nurodyti darbų atlikimo terminų pažeidimo pašalinimo priemones. Užsakovės ir rangovės rašytinis susitarimas tarp šalių niekada nebuvo pasirašytas, atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl termino pratęsimo. Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas bei laidavimo draudimo liudijimas buvo pateiktas tik 2016 m. gegužės 11 d., t. y. ne per 5 darbo dienas, kaip susitarta Rangos sutartyje. Advokatas D. B. buvo ieškovės įgaliotas atlikti bet kokius veiksmus, atstovas pateikė savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, o advokato atstovavimo sutartis yra neabejotinai tinkamas dokumentas. Iki šalių susitarimu sutarto sutarties įvykdymo termino (vėliausiai 2015 m. rugsėjo 10 d.) sutartyje nurodyti darbai nebuvo atlikti, jie buvo atlikti 2015 m. gruodžio 30 d., ką patvirtina šalių pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas.
Atsakovė UAB „Notika“ atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad UAB „Notika“ darbus baigė iki 2015 m. spalio 2 d., kai buvo pateikta Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos pažyma Nr. 15ĮP2-126117. Pagal atliktų darbų pobūdį (ventiliacijos sistemų pertvarkymas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas, saulės kolektorių įrengimas, buitinių nuotekų sistemos keitimas) ši pažyma reiškia, kad darbų rezultatas yra perduotas ir tinkamas naudoti. Laikotarpis nuo darbų atlikimo termino pabaigos 2015 m. rugsėjo 10 d. iki faktinio darbų perdavimo 2015 m. spalio 2 d., viso 22 dienos, buvo sąlygotas pačios ieškovės veiksmų keičiant statybos darbų techninio projekto sprendinius. Įvykdymo užtikrinimo dokumentas buvo pateiktas tik 2016 m. gegužės 11 d. Draudimo liudijimas negalėjo būti pateiktas, kadangi ieškovė, pažeisdama sutarties sąlygas (perdavusi darbų rezultatą užsakovei Daugiabučio namo Purienų g. 42 savininkų bendrijai), atsisakė patvirtinti parašu darbų perdavimo-priėmimo aktą atsakovei. Nesant ieškovės patvirtinimo, kad darbus ieškovė priėmė, jokia draudimo bendrovė nesutiko išduoti draudimo liudijimo. Ieškovės pranešimas dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė iš juridinio asmens UAB „Lapsta“ negavo jokio pranešimo apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atsakovė gavo ieškovės atstovo advokato pasirašytą raštą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir pridėtą 2016 m. gegužės 30 d. atstovavimo sutartį, tačiau advokatas nėra juridinio asmens darbuotojas, todėl neturi teisės veikti juridinio asmens vardu. Atitinkamai su ieškiniu pateiktas pranešimas apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą negalioja. Šalių reikalavimai nebuvo lygiaverčiai ir negalėjo būti įskaityti. Ieškovė pati keitė techninio projekto sprendinius, todėl ieškovei buvo žinoma apie darbų atlikimo terminų pratęsimo neišvengiamumą. Nesant ieškovės pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto, neegzistuoja draudimo objektas – užsakovei perduotas darbų rezultatas, kuriam taikytinas garantinis laikotarpis, todėl jis negali būti apdraustas. 2015-12-30 darbų perdavimo aktas buvo pasirašytas ne tarp atsakovės ir ieškovės, bet tarp ieškovės ir daugiabučio namo Purienų g. 42 savininkų bendrijos. Ieškovės atstovas advokatas nebuvo įgaliotas nei sudaryti sandorius ieškovės vardu, nei atlikti ūkines operacijas, jis ieškovei teikia tik teisines paslaugas (I t., 84–86, 113–114 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Notika“ ieškovei UAB „Lapsta“ 3 309,66 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 309,66 Eur sumą, skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-04-28, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 99 Eur žyminį mokestį bei 3 332,99 Eur advokato pagalbos išlaidas (II t., 38–51 b. l.).
Teismas nurodė, kad atsakovė parengė techninio darbo projekto „0“ ir „A“ laidas, tik parengus techninio projekto „A“ laidą, t. y. ištaisius „0“ techninio projekto laidos trūkumus, atsakovė galėjo atlikti techniniame projekte numatytus darbus. Aplinkybė, kad reikėjo rengti techninio projekto „A“ laidą ir tik po to buvo galima tęsti daugiabučio namo, esančio Purienų g. 42, Šiauliai, šildymo, vėdinimo, karšto vandens, buitinių ir lietaus nuotekų atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus, nėra pagrindas daryti išvadą, kad, pasikeitus projekto sprendiniams, terminai turėjo būti skaičiuojami iš naujo nuo sprendinių pakeitimo momento.
Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų sutartyje nustatyta tvarka kreipusis į ieškovę dėl darbų termino pratęsimo, nors tokią teisę turėjo (sutarties 5.1., 5.2., 5.6 punktai). Atsakovės rengtas projektas turėjo atitikti techninius reikalavimus, byloje nėra įrodymų, kad techninio projekto „A“ laidą atsakovė turėjo rengti dėl netinkamo ieškovės sutarties vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė darbus pagal sutartį pridavė, o ieškovė juos priėmė 2015 m. gruodžio 30 d., t. y. praleidusi 112 dienų, skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d.
Teismas konstatavo, kad 2016 m. gegužės 11 d. atsakovė ieškovei pateikė įvykdymo užtikrinimą įrodantį dokumentą, nors, vadovaujantis sutarties 8.1. punktu, tokį dokumentą atsakovė privalėjo pateikti per 5 darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. vėliausiai iki 2015 m. spalio 9 d.
Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes ieškovė skaičiuoja delspinigius už laikotarpį, trumpesnį nei 6 mėnesiai, t. y. už 112 dienų. PVM sąskaitą-faktūrą su paskaičiuotais delspinigiais ieškovė atsakovei yra išrašiusi 2016 m. gegužės 19 d., tačiau atsakovė nesutiko jos apmokėti.
Teismas konstatavo, kad dar 2017 m. balandžio 27 d. ieškovei kreipiantis į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo pateikta advokato D. B. 2016 m. gegužės 30 d. atstovavimo sutartis prie 2016 m. gegužės 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. ADV2016/05/30, todėl pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovės atstovas advokatas D. B. neturėjo ieškovės įgaliojimų parengti ir ieškovės vardu pranešti atsakovei apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Notika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip neįrodytą, taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, priimti naujus įrodymus (II t., 109 – 116 b.l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė sutarties pažeidimo laikotarpį skaičiavo 112 dienų nuo 2015-09-10 iki 2015-12-30. Tokią pat išvadą padarė ir teismas, nurodydamas, jog sutarties darbų priėmimo ir perdavimo aktai pasirašyti 2015 m. gruodžio 30 d., nurodant, kad ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2015-11-30 iki 2015-12-31. Tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo abiejų šalių atstovų padarytais įrašais statybos darbų žurnale. Civilinėje byloje pateiktos statybos darbų žurnalo kopijos patvirtina, kad visi 100 procentų techniniame darbo projekte numatyti darbai buvo atlikti ir darbų rezultatas ieškovei buvo perduotas 2015-09-09. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad statybos žurnalas yra tinkama įrodinėjimo priemonė, įrodinėjant statybos darbų laiką, faktą, kokybę.
12.2. Techninio darbo projekto pakeitimas buvo atliktas vykdant statybos užsakovo daugiabučio namo Purienų g. 42, Šiauliuose, savininkų bendrijos nurodymus ir su bendrija suderinus naują projekto laidą. Užsakovė daugiabučio namo Purienų g. 42 savininkų bendrija į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Teismas savo išvadas motyvavo nesusijusia su ieškinio pagrindu aplinkybe, kad atsakovė laiku nepateikė sutarties 8.1. punkte numatyto sutarties įvykdymo užtikrinimą įrodančio dokumento, garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas yra išduotas draudėjai UAB „Notika“ 2016 m. gegužės 11 d., nors turėjo būti pateiktas per 5 darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos. Ši aplinkybė neturi ryšio su ieškinio pagrindu, kurį įrodinėjo ieškovė - kad prievolės įvykdymo terminą atsakovė praleido 112 dienų laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2015-12-30. Be to, atsakovė motyvuotai paaiškino, kad garantinio rašto negalėjo pateikti dėl to, kad ieškovė vilkino perdavimo priėmimo akto pasirašymą, be kurio neegzistavo draudimo objektas ir draudikas negalėjo įsitikinti draudimo objekto egzistavimu.
12.4. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovė darbus pridavė, o ieškovė juos priėmė tik 2015 m. gruodžio 30 d. ir tai patvirtina atsakovės UAB „Notika“ ieškovei UAB „Lapsta" 2015 m. gruodžio 30 d. išrašyta PVM sąskaitą-faktūra, serija NOT Nr. 0000179 9760,16 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už darbus Purienų g. 42, Šiauliai. PVM sąskaita faktūra yra mokestinis dokumentas, o ne statybos eigos faktų fiksavimo dokumentas, ir jo neišrašymas nepatvirtina aplinkybės, kad darbai neatlikti.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovės darbuotojas R. P. teismui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes visi darbai pagal aktą buvo perduoti užsakovui 2015-08-31, o laikotarpyje nuo 2015-08-31 iki 2015-11-30 buvo atliekami papildomi darbai, įrengiant priešgaisrines movas buitinių nuotekų sistemoje, o taip pat elektros darbai, kuriuos atliko ne atsakovė.
12.6. Teismas pažeidė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, senaties terminas delspinigiams, priskaičiuotiems už 2015-09-11 dieną, baigėsi 2016-03-11, delspinigiams, priskaičiuotiems už 2015-09-12 dieną, baigėsi 2016-03-12, ir atitinkamai už visas vėlesnes dienas. Delspinigiams, priskaičiuotiems už paskutinę dieną, t. y. 2015-12-30, terminas baigėsi 2016-06-30. Įskaitymą ieškovės atstovas advokatas surašė 2016-07-01, t. y. jau suėjus terminui už paskutinę tariamą prievolės pažeidimo dieną, o atsakovė pranešimą gavo 2016-07-06. Net jeigu pranešimą apie įskaitymą atsakovė būtų gavusi 2016-06-30 dieną, įskaitymas galėjo būti atliktas tik delspinigiams, priskaičiuotiems už 1 dieną, t. y. 2015-12-30.
12.7. Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos - tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Advokatui atstovauti klientą, sudarant ūkinius komercinius sandorius kliento vardu, draudžia Advokatūros įstatymas.
12.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kur numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Atsakovė niekada nepripažino, kad praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl reikalavimo mokėti delspinigius terminas nebuvo suėjęs, kadangi ieškovė neturėjo reikalavimą mokėti delspinigius patvirtinančio dokumento - teismo sprendimo arba atsakovės rašytinio teisės gauti delspinigius patvirtinimo.
12.9. Statybos darbai perduodami etapais, pasirašomi atskiri darbų perdavimo priėmimo aktai, ieškovės vardu darbų priėmimą statybos darbų žurnale tvirtino statybos techninis prižiūrėtojas. Faktiškai statybos darbų perdavimas baigėsi įrašais apie statybos baigimą statybos darbų žurnale. Galutinis perdavimo priėmimo aktas yra išvestinis ir siejamas ne su pačių statybos darbų atlikimu, bet su tinkamu jų įforminimu ir dokumentų perdavimu. Šalių sudaryta 2014 m. spalio 2 d. Rangos sutartis nenumatė galimybės taikyti netesybas nei už dokumentacijos neperdavimą, nei už galutinio perdavimo priėmimo akto nesurašymą arba neesminių trūkumų šalinimą po darbų rezultato perdavimo.
12.10. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusi kokių nors realių nuostolių, ir fakto, kad ieškovė vėlavo priduoti objektą valstybinei komisijai ar užsakovui. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015-12-30 objektas buvo priduotas valstybinei komisijai.
12.11. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų pažeidimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Lapsta“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t., 85 – 92 b. l.). Nurodė, kad įvertinus visą byloje esantį statybos darbų žurnalą, o ne selektyviai atrenkant tik apeliantei naudingus įrašus, o jį vertinant visapusiškai, darytina išvada, kad apeliantė iš tiesų baigė darbus objekte 2015 m. gruodžio 28 d., o ne 2015 m. rugsėjo 9 d. Tai patvirtina ir pačios apeliantės elgesys sutarties vykdymo metu, t. y. 2015-11-09 elektroninis laiškas, 2016-02-18 garantinis raštas, ieškovės nuo 2015-11-09 teiktos pretenzijos ir kiti byloje esantys dokumentai. Apeliantės pozicija dėl darbų atlikimo datos viso ginčo nagrinėjimo teisme metu keitėsi, t. y. 2017-08-07 atsiliepime į ieškinį apeliantė nurodė, kad darbus baigė 2015-10-02, t. y. pavėlavusi 22 d., tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo prieštaringas aplinkybes, kad neva tai darbus objekte baigė laiku, t. y. 2015-09-09. Tokia apeliantės prieštaringa pozicija leidžia teigti, kad apeliantė tik siekia užvilkinti sprendimo įvykdymą bei išvengti atsakomybės dėl darbų vėlavimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018 m. vasario 6 d. sprendimą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, įsigilino į bylos medžiagą, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ir tokiu būdu priėmė teisėtą, pagrįstą ir realias faktines aplinkybes atitinkantį sprendimą. UAB „Lapsta“ buvo įgaliojusi advokatą D. B. atlikti apeliantės kvestionuojamus veiksmus, t. y. ieškovės vardu parengti ir išsiųsti 2016 m. liepos 1 d. pranešimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo bei 2016 m. liepos 29 d. pakartotinį ikiteisminį raginimą dėl skolos sumokėjimo UAB „Notika“. Ieškovė teikė pranešimus, raštus, dokumentus per atstovą, kuris pateikė atstovo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, o advokato atstovavimo sutartis yra neabejotinai tinkamas dokumentas. Apeliacinio skundo dalyje „Dėl materialinės teisės normų pažeidimų“ nurodyti argumentai (dėl atsitiktinio daikto žuvimo rizikos, dėl ieškovės prievolės atsiskaityti, dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų ir kt.) yra visiškai nauji, jų apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu niekada nenurodė, jais nemotyvavo savo atsikirtimų, minėti apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami naujai prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais. Ieškovė mano, kad apeliacinės instancijos teismas neturėtų atsižvelgti į apeliantės naujai dėstomas aplinkybes ir naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmos instancijos teisme. Vien tai, kad teismas apeliantės atžvilgiu priėmė jai nenaudingą sprendimą, nereiškia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą. Apeliantė nenurodė, kokia būtinybė lėmė tokių naujų įrodymų pateikimą tik apeliacinės instancijos teismui, dėl kokių objektyvių priežasčių prašomi priimti rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl prašė atsisakyti priimti naujus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės UAB „Notika“ apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliaciniame skunde apeliantė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, nurodė, jog po teismo sprendimo priėmimo iškilo būtinybė su apeliaciniu skundu pateikti 2015-11-30 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 14, Nr. 15, pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 8, PVM sąskaitą faktūrą IRD Nr. 1501033, 2015-08-31 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 12, Nr. 13, pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 7, PVM sąskaitą faktūrą IRD Nr. 1500956, nes atsakovė sužinojo, jog ieškovė perdavė darbų rezultatą genrangovui UAB „Irdaiva“ ne 2015-12-30, bet anksčiau. Ieškovė UAB „Lapsta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė naujų įrodymų nepriimti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai neturi įtakos šalių ginčui išspręsti, nes jie negali pagrįsti ieškovės šioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Apeliantės pateikti nauji įrodymai patvirtina rangos santykius, buvusius tarp genrangovo UAB „Irdaiva“ ir užsakovės daugiabučio namo Purienų g. 42, Šiauliai, bendrijos, tuo tarpu šioje byloje yra nagrinėjami ieškovės UAB „Lapsta“, kaip užsakovės, ir atsakovės UAB „Notika“, kaip rangovės, reikalavimai, kylantys iš nesavalaikio sutarties vykdymo. Be to, apeliantės pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti.
Dėl ginčo esmės
2014 m. spalio 2 d. tarp ieškovės (užsakovės) UAB „Lapsta“ ir atsakovės (rangovės) UAB „Notika“ buvo pasirašyta rangos sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė UAB „Notika“ įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio Purienų g. 42, Šiauliai, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo, įskaitant projekto vykdymo priežiūros, paslaugas, šildymo, vėdinimo, karšto vandens, buitinių ir lietaus nuotekų atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus (Sutarties 2.1. punktas). Sutarties šalys susitarė, kad bet kuriuo atveju visi darbai turi būti atlikti iki 2015 m. rugsėjo 10 d., darbų atlikimo termino pratęsimas nustatomas užsakovės ir rangovės rašytiniu susitarimu (5.1 punktas). Sutarties 6.3. punktu šalys susitarė, kad atsakovės atlikti darbai laikomi užbaigtais, kai yra atlikti visi Sutartyje numatyti darbai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateikti medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos, kita išpildomoji dokumentacija, rangovei (atsakovei) priklausantys pateikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties darbų priėmimo ir perdavimo aktai pasirašyti 2015 m. gruodžio 30 d., nurodant, kad ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2015-11-30 iki 2015-12-31. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo abiejų šalių atstovų padarytais įrašais statybos darbų žurnale, kurie patvirtina, jog visi 100 procentų techniniame darbo projekte numatyti darbai buvo atlikti ir darbų rezultatas ieškovei buvo perduotas 2015-09-09.
Rangos sutarties 4 skirsnis reglamentuoja apmokėjimo už atliktus darbus tvarką. Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad darbai pagal Sutartį perduodami ir priimami pagal Atliktų darbų aktą (-us). Darbų įvykdymo data laikoma data, kai užsakovė pasirašo dvišalį Atliktų darbų aktą. Atliktų darbų akte rangovė turi nurodyti darbų pavadinimą, įkainotų veiklų sąraše įvardintų faktiškai atliktų darbų procentinę išraišką bei jų vertę. Kai visi pagal Sutartį numatyti darbai yra atlikti, darbai perduodami ir priimami pagal darbų perdavimo-priėmimo aktą (4.2 punktas). Rangovė (atsakovė) pateikia sąskaitą-faktūrą ar PVM sąskaitą faktūrą tik po to, kai abi šalys pasirašė Atliktų darbų (etapo) aktą (galutiniam mokėjimui – darbų perdavimo – priėmimo aktą) (4.4 punktas) (I t., 29–40 b. l.).
Iš 2015-12-30 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 1 matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2015-12-31 buvo atliekami šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo bei saulės kolektorių įrengimo darbai (I t., 53 b. l.). Iš minėto perdavimo priėmimo akto matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo atlikti 5 procentai darbų pertvarkant šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengiant saulės kolektorius, ir 7,6 procentai darbų sutvarkant vėdinimo sistemas už 6 328,53 Eur sumą (be PVM). Iš 2015-12-30 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 2 matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2015-12-31 atsakovė UAB „Notika“ atliko 30 procentų buitinių nuotekų šalinimo ir lietaus vandens nuotekų atnaujinimo darbų už 1 737,72 Eur (be PVM) (I t., 50 b. l.). Atlikusi aukščiau minėtus darbus, atsakovė UAB „Notika“, vadovaudamasi Sutarties 4.4 punktu, 2015 m. gruodžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą NOT Nr. 0000179 9760,16 Eur sumai (II t., 30 b. l.). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Notika“ buitinių nuotekų šalinimo ir lietaus vandens nuotekų atnaujinimo darbus bei šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo bei saulės kolektorių įrengimo darbus atliko 2015 m. gruodžio mėnesį. Pasirašius darbų perdavimo ir priėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2, atsakovė 2015-12-30 išrašė PVM sąskaitą faktūrą NOT Nr. 0000179, nurodydama ją ieškovei UAB „Lapsta“ apmokėti iki 2016 m. sausio 15 d. (II t., 30 b. l.). Darbų perdavimo ir priėmimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina, kad atsakovė darbus perdavė ieškovei 2015-12-30 ir paneigia apeliantės argumentus, kad ji darbus užbaigė ir perdavė ieškovei 2015 m. rugsėjo 9 d.
Apeliantės argumentą, kad ji rangos darbus perdavė ieškovei 2015-09-09, paneigia ir byloje ieškovės pateikti įrodymai – 2015-11-09 raštas dėl darbų pagal sutartį vėlavimo, kuriame nurodyta, kad vien dėl UAB „Notika“ nebaigtų darbų (iš 52 gyventojų tik 6 gyventojai pasirašė, kad dėl darbų pretenzijų neturi), nepavyko pasirašyti darbų baigiamojo akto (I t., 47 b. l.). 2015-11-18 UAB „Lapsta“ rašte dėl darbų pagal sutartį vėlavimo nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 10 d. buvo gautas elektroninis laiškas iš UAB „Notika“ direktorės R. K., kad iki 2015 m. lapkričio 13 d. darbai pagal sutartį Nr. 2014-10-02, sudarytą 2014 m. spalio 2 d., bus baigti ir bus pateiktas gyventojų pasirašytas dokumentas dėl pretenzijų už atliktus darbus neturėjimo (I t., 48 b. l.). Ieškovė šiame rašte nurodė, kad iki šios dienos (t. y. 2015-11-18), neturi jokios informacijos dėl darbų baigimo ir jokio dokumento dėl gyventojų priekaištų nebuvimo, prašė nedelsiant imtis visų priemonių darbams pabaigti. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2015 m. gruodžio 8 d. rašte (I t., 49 b. l.). Statybos darbų žurnale Nr. 4, 15 puslapyje “Pagrindiniai duomenys apie statinį“, 7 punkte nurodyta, kad darbų pabaiga pagal Sutartį yra 2015-09-10, tačiau faktiškai – 2015-12-28 (I t., 168 b. l.). Statybos darbų žurnalo II skyriaus „Statybos darbų eiga“ viršelyje tai pat nurodyta, kad statybos darbų pabaiga yra 2015 m. gruodžio 28 d. (I t., 169 b. l.). Vadovaudamasi šiais įrodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad darbai buvo baigti ir priduoti ieškovei 2015-09-09.
Atsižvelgiant į tai, kad 2014-10-02 Sutartimi šalys susitarė, jog darbai perduodami ir priimami pasirašant darbų perdavimo priėmimo aktą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis statybos darbų žurnale padarytais įrašais ir kad statybos darbų žurnalas patvirtina, jog darbų rezultatas ieškovei buvo perduotas 2015-09-09. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl atsakovės nesavalaikio įsipareigojimų vykdymo pagal Rangos sutartį padarė įvertinęs įrodymų visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ar kad teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra duomenų (tokių nenurodo ir apeliantė), kurie paneigtų arba teiktų pagrindą suabejoti skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumu. Tai konstatavusi teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad atsakovės atliktus darbus 2015-12-30 patvirtina atsakovės UAB „Notika“ ieškovei UAB „Lapsta“ 2015 m. gruodžio 30 d. išrašyta PVM sąskaitą-faktūra, serija NOT Nr. 0000179 9760,16 Eur sumai, nes PVM sąskaita faktūra yra mokestinis dokumentas, o ne statybos eigos faktų fiksavimo dokumentas ir jo neišrašymas nepatvirtina aplinkybės, kad darbai neatlikti.
Kaip jau minėta šios nutarties 21 punkte, šalys Sutartimi susitarė, kad rangovė (atsakovė) pateikia sąskaitą-faktūrą ar PVM sąskaitą faktūrą tik po to, kai abi šalys pasirašė atliktų darbų (etapo) aktą (galutiniam mokėjimui – darbų perdavimo – priėmimo aktą) (4.4 punktas). Šalys, laikydamosi Sutarties nuostatų, 2015-12-30 statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtino, kad buitinių nuotekų šalinimo ir lietaus vandens nuotekų atnaujinimo darbai bei šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo bei saulės kolektorių įrengimo darbai yra baigti 2015 m. gruodžio 30 d. (I t., 50, 53 b. l.). Tą pačią dieną rangovė už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija NOT Nr. 0000179 9760,16 Eur sumai, sąskaita-faktūra pasirašyta abiejų šalių (II t., 30 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovė darbus būtų užbaigusi ir perdavusi užsakovei 2015 m. rugsėjo 9 d., tai PVM sąskaitą faktūrą ji galimai būtų išrašiusi 2015 m. rugsėjo mėnesį, bet ne po 3 mėnesių, t. y. 2015 m. gruodžio 30 d. Visiškai pritartina apeliantės argumentui, kad PVM sąskaita – faktūra yra mokestinis dokumentas, o ne statybos darbų fiksavimo aktas, tačiau pripažintina, kad tai yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių bylos aplinkybes apie statybos rangos darbų atlikimą.
Apeliantės teigimu, teismas savo išvadas motyvavo nesusijusia su ieškinio pagrindu aplinkybe, kad atsakovė nepateikė laiku Sutarties 8.1. p. numatyto Sutarties įvykdymo užtikrinimą įrodančio dokumento – garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašto, nes ši aplinkybė neturi ryšio su ieškinio pagrindu, kurį įrodinėjo ieškovė - kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą.
2014-10-02 Rangos sutarties 8.1 punktas numato, kad rangovė per 5 darbo dienas nuo Sutarties sudarymo dienos privalo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą įrodantį dokumentą (banko ar kredito unijos garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą), kurio vertė ne mažesnė kaip 5 procentai nuo Sutarties kainos be PVM. Rangovė per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo apdraudžia statybos laikotarpiui visus Sutartyje numatytus statybos ir montavimo darbus pilna atstatomąja verte nuo visų galimų rizikų užsakovės naudai ir įteikia draudimo liudijimą užsakovei (8.2 punktas). Į bylą pateiktas 2016-05-11 Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas Nr. 376636941 patvirtina, kad jis ieškovei buvo pateiktas ne anksčiau kaip 2016-05-11, nors šalių pasirašytos Sutarties 8.1 punkte atsakovė buvo įsipareigojusi garantinį raštą pateikti per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė nesusijusi su ieškinio pagrindu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai parodo nesavalaikį atsakovės įsipareigojimų vykdymą.
Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-138-684/2018, 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Šalių 2014-10-02 sudarytos Sutarties 10.4. punkte numatyta, kad atsakovas moka 0,05 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo Sutartyje nurodytos visos Sutarties objekto kainos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nurodydamas, jog delspinigiai skaičiuojami už trumpesnį nei 6 mėnesiai terminą, o PVM sąskaitą faktūra dėl 9 162,72 Eur delspinigių išrašyta 2016 m. gegužės 19 d. (I t., 58 b. l.). Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą ieškovės paskaičiuotiems delspinigiams, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų nepažeidė.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 2.133 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes advokatas teikia teisines paslaugas, o ūkinių komercinių sandorių sudarymas juridinio asmens vardu nepatenka nei į teisinių paslaugų apibrėžimą, nei į veiklos sritis, numatytas Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.
Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai.
Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-05-30 UAB „Lapsta“ su advokatu D. B. pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. ADV2016/05/30, pagal kurią D. B. buvo suteikti įgaliojimai teikti ne tik teisines paslaugas, bet ir atstovauti ieškovės verslo interesams (sutarties 1.2 punktas) (I t., 153–158 b. l.). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad Advokatų kontora kliento pavedimu teiks teisines konsultacijas, rengs dokumentų projektus, atliks dokumentų teisinį įvertinimą, atstovaus valstybinėse, visuomeninėse ir kitose institucijose, visų instancijų teismuose, arbitražuose, taip pat santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis. 2016-07-01 pranešime apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei 2016-07-29 pakartotiniame ikiteisminiame raginime advokatas D. B. nurodė, kad atstovavimo sutarties prie 2016-05-30 teisinių paslaugių sutarties Nr. ADV2016/05/30 pagrindu atstovauja UAB „Lapsta“ interesus visose valstybinėse, visuomeninėse ir kitose institucijose, visų instancijų teismuose, arbitražuose, taip pat santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis (I t., 60–63, 64–65 b. l.). Iš nurodytų pranešimų matyti, kad atsakovei buvo atskleistas atstovavimo faktas, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus – 2016-05-30 atstovavimo sutarties prie 2016-05-30 teisnių paslaugų sutarties Nr. ADV2016/05/30 kopiją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad advokatas D. B. turėjo įgaliojimus parengti ir ieškovės vardu pranešti atsakovei apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą (I t., 153–158 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neginčijo ieškovės atstovo įgaliojimų, šią aplinkybę nurodė tik ieškovei kreipusis į teismą, todėl šie atsakovės argumentai galimai yra tik apeliantės gynybos priemonė.
Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs, arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, atsakovė niekada nepripažino, kad praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl reikalavimo mokėti delspinigius terminas nebuvo suėjęs.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė priešpriešinių reikalavimų įskaitymo fakto ir dydžio neginčijo, priešieškinio dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu CK 6.134 straipsnio pagrindu nereiškė. Atsakovė nesutinka su įskaitymu tuo pagrindu, jog pranešimas apie įskaitymą buvo atliktas neįgalioto asmens, t. y. ieškovės atstovo advokato D. B..
Teisėjų kolegija nutarties 37 punkte nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog advokatas D. B. buvo įgaliotas parengti ir ieškovės vardu pranešti atsakovei apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą (I t., 153–158 b. l.). Konstatavus, kad pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko ieškovės įgaliotas asmuo advokatas D. B., netenka prasmės apeliacinio skundo argumento, kad ieškovė neteisėtai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nagrinėjimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 312 straipsnio norma, numatančia, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų pažeidimą. Reikalavimo konstatuoti Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų pažeidimą atsakovė pirmosios instancijos teismui nereiškė, teismas jo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, taigi, šis reikalavimas nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti klausimu (reikalavimu), kuris nebuvo iškeltas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismui nusprendus nepriimti UAB „Notika“ naujai pateiktų įrodymų, teisėjų kolegija nenagrinėja apeliacinio skundo argumento, kad generalinis rangovas UAB „Irdaiva“ atsakovės iki 2015-09-09 atliktą darbų rezultatą perdavė užsakovui ne 2015-12-30, bet anksčiau.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė UAB „Lapsta“ pateikė prašymą priteisti 983,13 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Bylinėjimosi išlaidos, t. y. 983,13 Eur, advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, adekvačios ir proporcingos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.