Klaipėdos apygardos teismo nutartis

veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovams A. G. Č. ir J. V. (J. V.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys V. B., M. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Patikslinto ieškinio priėmimo metu nustatyta, kad patikslintas ieškinys turi trūkumų. Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas septynių dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Be kita ko, šioje nutartyje buvo išaiškinta, kad nepašalinus nustatytų procesinio dokumento trūkumų ieškinys bus grąžintas jį padavusiam asmeniui. Ieškovė per teismo nustatytą terminą patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino, todėl teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovams A. G. Č. ir J. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys V. B., M. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, paliko nenagrinėtą.

3. 2025 m. gegužės 14 d. gautas atsakovų J. L., G. L., I. G., M. B. atstovo advokato padėjėjo M. V. L. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo byloje, jame prašoma byloje išspręsti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Prašyme nurodoma, kad ieškovė kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu, pareikštu atsakovams G. L., S. L., J. L. (J. L.), J. V. (J. V.), I. G., R. V., V. V., M. B., J. V. (J. V.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Po atsakovų atsiliepimo pateikimo ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, iš bylos pašalino atsakovus J. L., G. L., I. G., M. B.. Atsakovai dėl skuboto ir nepagrįsto ieškovės kreipimosi į teismą patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių dydį patvirtinančių įrodymų neturėjo galimybės pateikti iki 2025 m. gegužės 12 d. nutarties priėmimo. Ieškovė jiems ieškinį pareiškė nepagrįstai, nes ieškinio pateikimo dieną atsakovai J. L., G. L., I. G. ir M. B. nebuvo ginčo turto bendraturčiai. Ieškovė mažų mažiausiai buvo nerūpestinga, neapdairi ir neatidi, prieš kreipdamasi į teismą nepatikrinusi viešojo registro duomenų ir neįsitikinusi, kad ieškinį reiškia reikiamiems asmenims. Atsakovai buvo priversti teikti atsiliepimus, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

10. Apeliantė nesutikdama su ginčijama nutartimi nurodė, kad įstatyme nėra numatyta reikalavimo ieškovei periodiškai užsakinėti ir teikti teismui naujus Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis. Pats teismas priimdamas pirminį ieškinį nenurodė, jog šis išrašas nėra aktualus, ir neįpareigojo ieškovės pateikti naujesnio išrašo. Mano, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų kaltės, nes jie nebendradarbiavo su ieškove, neinformavo jos, jog pasikeitė turto savininkas. Teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra netinkamai pagrįstos, suma neatitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimų, nes iš esmės teismui tik pranešta, kad pasikeitė reikalaujamo atidalinti turto savininkas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

11. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kada pareiškimas (ieškinys) paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi (CPK 297 straipsnio 1 dalis). Ja užbaigiamas procesas byloje. Tokia teismo nutartimi, be kitų, turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 94 straipsnis) ir jos rezoliucinėje dalyje išdėstomas teismo nurodymas dėl šių išlaidų paskirstymo. Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo nutartimi neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

12. Nagrinėjamu atveju byloje sprendimas dėl ginčo esmės priimtas nebuvo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikytinos CPK 94 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis CPK 94 straipsniu teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

13. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio ar atsiima ieškinį, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo (atsiėmimo) priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė ar atsiėmė ieškinį dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taip pat pažymima, kad lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu atsakovams G. L., S. L., J. L., J. V., I. G., R. V., V. V., M. B., J. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai J. L., G. L., I. G. ir M. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamiems asmenims, nes atsakovai nėra prašomo atidalyti turto bendraturčiai. Nurodė, kad jiems priklausiusią turto dalį jie 2024 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo?pardavimo sutartimi Nr. VB7-4677 yra pardavę vienam iš bendraturčių – A. G. Č. ir šie duomenys buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre. Pateikė tai patvirtinantį Registrų centro išrašą. Dėl nurodytų priežasčių vėliau byloje ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo J. L., G. L., I. G. ir M. B. atsakovais nebenurodė. Patikslinto ieškinio priėmimo metu buvo nustatyta, kad ieškinys turi trūkumų. Ieškovei per teismo nustatytą terminą nepašalinus patikslinto ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidas teisinei pagalbai apmokėti atsakovai patyrė dėl to, jog buvo atstovaujami profesionalaus teisininko byloje. Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovė, tikslindama ieškinį, nenurodė priežasčių, kodėl J. L., G. L., I. G. ir M. B. atsakovais nebenurodo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pradinio ieškinio pareiškimą, bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir ieškinio tikslinimą iš esmės nulėmė atsakovų veiksmai. Priešingai, nei teigia apeliantė, atsakovų bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė ieškovės pareikštas pradinis ieškinys, kai atsakovai naudojosi advokato padėjėjo teisine pagalba, siekdami apsiginti nuo apeliantės pareikšto ieškinio ir užtikrinti savo procesinių teisių tinkamą įgyvendinimą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinio tikslinimas panaikintų atsakovų prievolę atsiskaityti su advokato padėjėju už jau suteiktas teisines paslaugas.

16. Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia apeliantė, lemiamą reikšmę sprendžiant, dėl kieno kaltės susidarė bylinėjimosi išlaidos, turi ne šalių elgesys iki prasidedant teisminiam procesui (kaip jie bendradarbiavo ar ne su ieškove iki pateikiant pradinį ieškinį teisme), o būtent procesinis šalių elgesys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas – ji kreipdamasi į teismą atsakovais nurodė asmenis, kurie neturėjo materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi, apeliantė procesą inicijavo nerūpestingai, neapdairiai ir neatidžiai, prieš kreipdamasi į teismą nepatikrino viešojo registro duomenų, neįsitikino, kad ieškinį reiškia tinkamiems asmenims. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas pradinį ieškinį neįpareigojo jos pateikti aktualesnių duomenų, vertintini kaip gynybinė ieškovės pozicija, siekiant asmeninę atsakomybę perkelti teismui. Pažymėtina, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta pareiga teismui savo iniciatyva rinkti ir (ar) įpareigoti apeliantę teikti papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad kiekviena bylos šalis turi pati įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Vertinant atsakovų procesinį elgesį, darytina išvada, kad procesinis elgesys buvo tinkamas –įstatymo nustatyta tvarka pateiktas atsiliepimas į ieškovės ieškinį, prie jo pridėti atsakovų poziciją patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtent ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir tai buvo esminė priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

18. Aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

19. Vadovaujantis CPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas neturėjo pareigos informuoti kitų proceso dalyvių apie planuojamą priimti nutartį dėl ieškovės pateikto patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėto. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog byla užbaigta rašytinio proceso tvarka ieškovei neištaisius teismo nustatytų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad iki ginčijamos nutarties, kuria apeliantės ieškinys paliktas nenagrinėtas, priėmimo atsakovai objektyviai negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliantė ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodydama, kad jos pernelyg didelės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, dydžių. Prašomos atlyginti išlaidos yra tinkamai pagrįstos, o reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.