Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-09-12 · Civilinė byla Nr. 2-1312-598/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
2-1312-598/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00830-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Ieškovas
J. Č., G. K.
Trečiasis asmuo
E. B.
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1312-598/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00830-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; (S) 3.4.1.1; 3.2.6.1
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 12 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant ieškovei J. Č., atsakovo atstovams advokatui E. A. Žalnerauskui ir P. K., išvadą teikiančios institucijos atstovui Andriui Baranauskui, nedalyvaujant ieškovui G. K. ir trečiajam asmeniui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui G. K. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo; trečiasis asmuo E. B.; išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2013 m. rugsėjo 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1906-217/2013 iš G. K. priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui K. K. gim. (duomenys neskelbtini), iš 300,00 Lt (86,89 Eur) į 190 Eur Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1906-217/2013 buvo nuspręsta iš atsakovo G. K. nepilnamečio vaiko K. K. gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį. Materialinio išlaikymo įsiskolinimo K. K. nėra, tačiau iš atsakovo gaunamo išlaikymo vaikui išlaikyti nebepakanka, nes nuo 2013 metų vaikas smarkai išaugo ir objektyviai padidėjo jo poreikiai, kuriuos būtinai reikia patenkinti. Ieškovės gaunamų pajamų, kurias sudaro tiktai darbinės pajamos ir, kurios yra pagrinde skiriamos vaikui išlaikyti, nebeužtenka. Į prašymą gera valia ir savanoriškai padidinti materialinį išlaikymą sūnui K. K. bei sistemingai jį teikti, atsakovas sutiko tik iš dalies ir nuo 2016 m. sausio mėn. mokėjo 110 Eur. Kadangi jos gaunamų pajamų yra per maža, kad išlaikyti šeimą bei sudaryti tinkamas sąlygas nepilnamečio vaiko vystymuisi, užtikrinant jo ženkliai padidėjusių poreikių patenkinimą, todėl yra priversta dėl materialinio išlaikymo padidinimo sūnui K. K. kreiptis į teismą. Mano, kad jos prašomo priteisti materialinio išlaikymo dydis šiandien proporcingai atitiktų tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat atitiktų ir minimalius vaiko poreikius bei užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis, kad jis ateityje būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko poreikiai, kurie nuo 2013 metų rugsėjo mėn. iki dabar ženkliai išaugo, yra nurodomi ir paskaičiuojami vieno mėnesio laikotarpiui ir vidutiniškai sudaro virš 450 Eur. Atsakovo turtinę padėtį dabartiniu metu sudaro tik jo kas mėnesį apie 1000 Eur gaunamas darbo užmokestis ir kilnojamas turtas, nes nekilnojamo turto jis neturi. Dabartiniu metu ieškovės turtinę padėtį sudaro tik akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis - apie 680 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, nes nekilnojamo ir kilnojamo registruotino turto neturi.

Teismo posėdyje ieškovė E. Č. patikslino, kad ji sumažina savo reikalavimą ir prašo priteistą materilainį išlaikymą padidinti iki 150 Eur kasmėnesinių išmokų. Papildomai paaiškino, kad atsakovas su vaiku nebendreauja ir nesilaiko 2013 m. teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgdama į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jam gimė dukra L., ji sumažina savo reikalavimą iki 150 Eur. Su atsakovo pateiktos taikos sutarties sąlygomis ji nesutinka. Jos turtinė padėtis palyginus su 2013 m. iš esmės nepasikeitė, išskyrus tai, kad ji šiuo metu įsigijo transporto priemonę už 3500 Eur. K. šiuo metu jau eina į mokyklą. Ji augina du nepilnamečius vaikus.

Atsakovas G. K. į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja advokatas E. A. Žalnerauskas ir pagal įgaliojimą - motina P. K., kurių dalyvavimas teismo posėdyje yra laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 str. 5 d.).

Atsiliepimas

Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas G. K. nurodė, kad su ieškovės reikalavimu iš dalies sutinka. Sutinka, kad materialinis išlaikymas būtų padidintas nuo 300 Lt (86,89 Eur) iki 120,00 Eur. Atsakovas darbovietėje buvo gavęs dviejų savaičių trukmės atostogas, kad galėtų parvažiuoti namo iš Vokietijos į Jonavą antrojo jo vaiko gimimo proga. E. B., su kuria atsakovas yra sukūręs nesantuokinę šeimą, jo atvykimo dieną gimdė. Gimus antrajam vaikui - dukrai L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas telefonu bendravo SMS žinutėmis ir kalbėjosi su ieškove J. Č., su kuria buvo susitarta, kad sūnaus K. K. išlaikymui nuo 2017 m. kovo mėnesio jis mokės po 120,00 Eur. Ieškovė tuomet buvo informuota, kad atsakovas jau turi ir antrąjį vaiką. Ši žinia galėjo savaip įtakoti ieškovės kitokį apsisprendimą: po kelių dienų ji atsakovui pranešė, kad atsisako judviejų susitarimo dėl atsakovo mokėtino kasmėnesinio išlaikymo sūnui K. K. po 120,00 Eur, ir pareiškė, kad sūnaus K. išlaikymui atsakovas privalo mokėti kas mėnesį po 130,00 Eur. Atsakovui aiškinant, kad jis sūnaus išlaikymui dabartinėje situacijoje neišgali mokėti po 130,00 Eur, nes turi išlaikyti ir antrą vaiką, ieškovė atkirto, kad tada jis sūnaus K. išlaikymui turi mokėti po 140,00 Eur, o jei ne, tai susitiks teisme. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl priteisto materialinio išlaikymo padidinimo iki 190,00 Eur per mėnesį yra nepagrįstas, neatitinka abiejų šalių esamos turtinės padėties ir kitų konkrečių aplinkybių. Ieškovė, žinodama, kad atsakovas turi antrą nepilnametį vaiką - mažą dukrytę ir pareigą ją taip pat išlaikyti, šią esminę aplinkybę ieškinyje nutyli, o teikdama savo paskaičiavimus apie sūnaus K. K. išlaikymo poreikius juos nerealiai padidina, o ir kiti ieškiniui pagrįsti ieškovės teikiami įrodymai kelia pagrįstų abejonių. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini), " jos gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 680 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Byloje šis klausimas aktualus, nes yra susijęs su jos galimybe sūnaus K. K. išlaikymui realiai per mėnesį išleisti 456 eurus, kaip yra paskaičiuota ieškovės prie ieškinio pridėtoje vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje. Turint galvoje, kad ieškovė prie ieškinio pridėjo ir 2017-03-06 šeimos sudėties pažymą, iš kurios matyti, kad ji išlaiko dar ir savo sūnų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini),., o dvigubai vyresnio mokyklinio amžiaus sūnaus išlaikymo poreikiai paprastai būna didesni. Atsakovo nuomone K. K. poreikių paskaičiavimo lentelė yra įdinga ir joje nurodyti duomenys prieštaringi, todėl nesutinka su ieškovės reikalavimu padidinti priteistą išlaikymo dydį iki 190,00 Eur, nes toks reikalavimas nepagrįstas realiais vaiko poreikiais ir neįrodytas. Atsakovas norėtų sudaryti su ieškove taikos sutartį, mano kad būtų teisinga šiuo metu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, sūnaus K. K. išlaikymui iš atsakovo priteisti, padidinant priteistą išlaikymą, po 120,00 Eur per mėnesį. Atsakovas pats gera valia moka didesnį, negu jam teismas priteisė, išlaikymą sūnui - po 110 Eur per mėnesį. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi 12 metų senumo automobilį BMW 525 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nors šiuo metu dirba, tačiau nėra tikras dėl savo darbo nuolatinio pobūdžio, jam automobilis reikalingas tiek norint susirasti labiau užtikrintą pastovų darbą, susirasti gyvenamąją vietą Vokietijoje, nes jis glaudžiasi draugo nuomojamame kambaryje, automobilis reikalingas ir parvažiavimams į Lietuvą, į nuolatinę gyvenamąją vietą, į namus. Automobilio pirkimui yra sudaręs 2016-03-18 Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L18032016/0109 su UAB „mogo LT", kuriai turi ilgalaikius skolinius įsipareigojimus iki 2021-03-18, pagal kuriuos bendra mėnesinė įmokos suma, dengiant lizingo įsiskolinimą - 298,00 Eur.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė P. K. papildomai paaiškino, kad sūnus realiai gali mokėti tik 120 Eur dydžio išlaikymą. Sūnus į Vokietiją išvyko 2016 m., ten šiuo metu gyvena ir dirba. Nors Vokietijoje jo pajamos didesnės, tačiau jam ten reikia įsikurti, be to jam gimė dukra, kuriai taip pat reikia teikti išlaikymą.

Trečiasis asmuo E. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ginčo šioje byloje, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimos nėra įtrauktos į Jonavos r. savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, duomenų, jog jie netinkamai vykdo pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, Skyriuje nebuvo gauta. Siekiant išsiaiškinti ieškinyje nurodytas aplinkybes į Skyrių pokalbiui buvo iškviesti ieškovė ir atsakovas. Į Skyrių paskambino atsakovo mama P. K., kuri nurodė, jog atsakovas šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Pasak moters, atsakovas sūnaus K. išlaikymui kas mėnesį skiria po 110 Eur, teikdamas didesnį išlaikymą negu yra priteistas teismo sprendimu. Pasak moters, atsakovas didesnio išlaikymo neturėtų galimybių teikti, nes jam 2017 m. su kita moterimi gimė dar vienas vaikas, kurį atsakovas taip pat turi išlaikyti. Jos ir atsakovo nuomone K išlaikymui pakanka šiuo metu atsakovo kas mėnesį skiriamos 110 Eur sumos. Moters teigimu, ieškovė yra dirbanti ir pati turėtų prisidėti prie sūnaus K išlaikymo. Skambinusi moteris reiškė nepasitenkinimą, jog ieškovė nedeklaruoja K. gyvenamosios vietos pas save, jis yra deklaruotas atsakovo gyvenamoje vietoje. Ieškovė į Skyrių neatvyko ir su Skyriumi nesusisiekė. Nuvykus į ieškinyje nurodytą ieškovės gyvenamąją vietą nieko nebuvo rasta, kiti kontaktiniai ieškovės duomenys Skyriuje nėra žinomi. Skyriaus žiniomis, ieškovės šeimoje šiuo metu auga du nepilnamečiai vaikai: A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Skyriaus žiniomis, atsakovo ir jo sugyventinės E. B. šeimoje (duomenys neskelbtini), gimė dukra L. K.. Skyriaus nuomone, 2013 m. teismo sprendimu nepilnamečio vaiko K. K. išlaikymui priteista periodinių išmokų suma po 89,89 Eur į mėnesį, šiuo metu galimai yra per maža, ir nėra pakankama pagrindinių vaikų poreikių patenkinimui. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis neturėtų būti ribojamas tik minimalių vaiko poreikių patenkinimu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas, išlaikymas. Skyrius šiuo metu neturi objektyvių duomenų apie atsakovo pajamas bei turtinę padėtį. Skyrius neprieštarauja, jog tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtins, jog ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nepilnamečiam vaikui minėtu teismo sprendimu priteistas išlaikymas būtų padidintas iki ieškovės prašomo dydžio.

Teismo posėdyje skyriaus atstovas Andrius Baranauskas palaikė pateiktą išvadą, mano, kad ieškovės reikalavimą priteistą materialinio išlaikymo dydį padidinti iki 150 Eur yra tikslinga tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1906-217/2013 iš atsakovo G. K. nepilnamečiui sūnui K. K., gim. (duomenys neskelbtini),, buvo priteistas materialinis išlaikymas po 300,00 Lt (86,89 Eur) periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį nuo 2013-05-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šioje byloje ieškovė siekia pakeisti minėtu sprendimu nustatytą materialinio išlaikymo dydį padidinat jį nuo 86,89 Eur iki 150,00 Eur (pradiniu ieškinio reikalavimu buvo prašoma padidinti iki 190,00 Eur), o atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, sutinka sūnui teikti 120,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą.

Ieškovė savo reikalavimą padidinti atsakovo mokamo materialinio išlaikymo dydį grindžia tuo, kad šalių sūnus auga ir jo poreikiai per pastaruosius ketverius metus atitinkamai padidėjo, nors pačios ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė, o atsakovo pajamos padidėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M.; bylos Nr. 3K-3-341/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K.; bylos Nr. 3K-3-306/2005, ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė sprendimo priėmimo momentu 2013 m. rugsėjo mėn. ir šiuo metu dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, jos vidutinis priskaitomas darbo užmokestis sprendimo priėmimo momentu buvo apie 2166,77 Lt (627,54 Eur). Šiuo metu priskaitomas darbo užmokestis yra padidėjęs iki 981,19 Eur, t. y. 56 proc. Kitų pajamų, ieškovės paaiškinimu, ji negauna. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu įgijo transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri viešame registre įregistruota 2017-09-01. Ieškovės paaiškinimu šio daikto įgijimo kaina – 3 500 Eur. Šiuo metu ieškovė augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus: A. Č., gim. (duomenys neskelbtini),, ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), Ji su vaikais gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, už kurį sutartyje nustatyta tvarka moka 120 Eur/mėn. nuomos mokestį, bei moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius (komunaliniai mokesčiai ir kitos eksploatavimo išlaidos). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams ar turi kitų išlaikytinių, išskyrus du nepilnamečius vaikus, ar kad jos darbingumas būtų ribotas.

VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. K. sprendimo priėmimo momentu (2013 m.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini),“, kur vidutinis priskaitomas jo darbo užmokestis buvo apie 1200 Lt (347,54 Eur). Šiuo metu atsakovas nuo 2016 m. gyvena ir dirba Vokietijoje. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie darbo užmokestį matyti, kad vidutinis darbo užmokestis 2017 m. sausio-kovo mėnesiais buvo apie 1 698,23 Eur (b. l. 48), t. y. atsakovo pajamos nuo 2013 m. padidėjo penkis kartus. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą (įskaitant eksploatacines išlaidas) nuomos sutartyje nustatyta tvarka atsakovas turi pareigą mokėti iš viso apie 590 Eur/mėn. Nuo 2013 m. padidėjo atsakovo išlaikomų asmenų skaičius dvigubai – jam (duomenys neskelbtini), gimė dukra L. K. (b. l. 46), todėl šiuo metu atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje atsakovas nekilnojamųjų daiktų neturi, tačiau 2016 metais jis įgijo transporto priemonę BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įgyta išsimokėtinai lizingo būdu ir šiuo metu atsakovas pagal 2016-03-18 Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L18032016/0109, sudarytą su UAB „mogo LT“ (b. l. 53) turi pareigą mokėti po 298,86 Eur kasmėnesines įmokas. Duomenų apie tai, kad atsakovo darbingumas yra ribotas, byloje nėra.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, tik jeigu po teismo sprendimo (šiuo atveju po 2013-09-18), kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pagerėjimas. Jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė, pasikeitė nežymiai, arba nežymiai pagerėjo (pablogėjo) keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Sprendžiant šį klausimą šioje byloje turi būti nustatyta, ar nuo 2013 m. rugsėjo mėn., kai buvo nustatytas 86,89 Eur dydžio išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ar ji pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po 2013-09-18 atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė – pajamos padidėjo penkis kartus, tačiau kita vertus dvigubai padidėjo jo išlaikomų asmenų skaičius (2017 m. gimė dukra) bei pragyvenimo išlaidos, nes atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, kur vien gyvenamojo būsto nuomai tenka išleisti apie 590 Eur/mėn. Nekilnojamojo turto Lietuvoje jis neįgijo, tačiau lizingo būdu jis yra įgijęs teises į transporto priemonę, o pagal lizingo sutartį turi įsipareigojimą kas mėnesį mokėti po 298,86 Eur. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ar kad būtų pablogėjusi jo sveikatos būklė, kas darytų esminę įtaką jo turtinės padėties pablogėjimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad padidėjo atsakovo pajamos, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė (pagerėjo), ir tai yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Be to atsakovas, motyvuodamas tuo, kad jis gimus antram vaikui negali teikti numatyto orientacinio optimalaus materialinio išlaikymo (190 Eur) K, nuo 2017 m. turėdamas pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus nededa pastangų, kad surastų geriau apmokamą darbą. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, turi galimybę ir pareigą imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, kad galėtų išlaikyti ne vieną, o du vaikus.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje jos pajamos pasikeitė nežymiai. Be to ieškovė, kaip ir atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 380,00 Eur.

Šalių nepilnametis sūnus K. K. gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra šešerių su puse metų amžiaus, t. y. mokyklinio amžiaus vaikas, jis auga, vystosi, todėl ir jo poreikiai su amžiumi (palyginus su 2013 m., kai jam buvo dveji metai) atitinkamai didėja. Sūnumi iš esmės rūpinasi ieškovė, o atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo bei bendravimo su vaiku. Jo rūpinimasis vaiku šiuo metu apsiriboja tik materialinio išlaikymo mokėjimu, kuris yra mokamas periodiškai kiekvieną mėnesį ir įsiskolinimo nėra, be to pažymėtina, kad atsakovas moka didesnį negu priteistas materialinį išlaikymą – po 110 Eur/mėn. Ieškovės paaiškinimu K. šiuo metu pradėjo lankyti mokyklą, tokiu atveju ieškovės pateikti duomenys apie išlaidas vaikų darželiui tapo neaktualūs, tačiau akivaizdu, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, išlaidos vaiko išlaikymui nesumažėja, o padidėja, t. y. padidėja išlaidos vaiko maitinimui, ugdymo prekėms, užklasinei veiklai ir pan. Byloje nėra nustatyta, kad K. K. dėl jo sveikatos būklės ar kt. priežasčių būtų nustatyti specialūs poreikiai ar tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie įtakotų mokamą materialinio išlaikymo dydį.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) sūnaus K. poreikiais bei pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi. Ieškovės pateiktame vaiko poreikių paskaičiavime nurodyta kas mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga išlaidų dalis yra apie 456,20 Eur (b. l. 8-10), iš jų: maistui ir vitaminams – 200,14 Eur, higienos prekėms ir buto išlaikymui tenkanti dalis – 21,49 Eur, drabužiams ir avalynei – 74,23 Eur, ugdymo prekėms – 160,35 Eur. Atsakovės nurodytų vaiko poreikių dydis tenkantis maistui ir ugdymo prekėms yra akivaizdžiai per dideli ir nėra pagrįsti, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko vidutinius poreikius, tačiau jos prašomas priteisti iš atsakovo patikslintas išlaikymas (po 150 Eur) yra mažesnis už nustatytą optimalų kriterijų - vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 380,00 Eur, dydį, tenkantį vienam iš tėvų (1/2 dalį), todėl iš esmės tokiu atveju detalūs vaiko poreikių skaičiavimai ir juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai (sąskaitos, čekiai, kvitai ir kt.) nėra būtini. Be to pažymėtina, kad K. šiuo metu jau yra mokyklinio amžiaus, todėl jam turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti ir įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūriniuose, sporto renginiuose, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jo laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Nepaneigiama, jog mokyklinio amžiaus vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos, nei lankantiems darželį. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus penkeriems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiui sūnui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jam išlaikyti reikalingų lėšų suma reikalinga jo būtinų poreikių tenkinimui.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Konkrečiu atveju vertindamas abiejų šalių turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad atsakovo turtinės padėties pagerėjimas ir vaiko poreikių pasikeitimas yra laikomi svarbia priežastimi padidinti jo teikiamo išlaikymo dydį, nes vaiko motinos, su kuria vaikas ir gyvena turtinė padėtis per ketverių metų laikotarpį iš esmės nepasikeitė.

Kita vertus sprendžiant dėl ieškinio visa apimtimi patenkinimo galimybės, teismas pasisako, kad šiuo atveju nors yra nustatyta priežastis, suponuojanti būtinybę padidinti priteistą materialinį išlaikymą vaikui iki nustatyto optimalaus jo dydžio (190 Eur) – padidėję vaiko poreikiai, pagerėjusi atsakovo turtinė padėtis, tačiau konkrečiu atveju atsakovo turtinė padėtis objektyviai neleidžia padidinti išlaikymo dydį iki ieškovės prašomo priteisti dydžio, nes esamomis sąlygomis padidinus išlaikymą iki 150 Eur, tikėtina būtų pažeisti kito jo mažamečio vaiko L. K. interesai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo šeima taip pat objektyviai praranda dalį galimų gauti pajamų, nes atsakovo mažametės dukters mama E. B. augindama mažametį vienerių metų neturintį vaiką (L. K.) neturi šiuo metu galimybės dirbti ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, todėl atsakovui tenka pareiga didesne dalimi prisidėti prie šeimos ir mažamečio vaiko išlaikymo. Atsakovui gaunant vidutiniškai apie 1700 Eur pajamų, iš jų atskaičius būsto išlaikymo išlaidas (590 Eur) ir prievolę kreditoriui (apie 300 Eur), jo šeimos pragyvenimui Vokietijoje ir dviejų vaikų išlaikymui lieka apie 810 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienio valstybėje, kur šeimos pragyvenimui dažnai tenka didesnės išlaidos, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju atsakovas turi galimybę iš gaunamų pajamų teikti savo nepilnamečiui sūnui ne mažesnį kaip 140,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą, todėl ieškinys yra tenkintinas iš dalies, padidinat priteistą materialinio išlaikymo dydį iki 140 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį K. K. periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento 2017-03-28 iki vaiko pilnametystės

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje – 86 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 3,77 Eur kitų išlaidų (VĮ Registrų centro pažyma), iš viso – 89,77 Eur, Atsakovo turėtos išlaidos – 400 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Patikslinto ieškinio reikalavimą (150 Eur) patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (84,15 proc.) priteistina 75,74 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 20,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista) (CPK 93 str. 2 d., 96 str.). Iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (15,85 proc.) priteistina 63,40 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje priteistinos iš abiejų šalių viena kitai, konkrečiu atveju tikslinga taikyti abejoms šalims tenkančių išlaidų įskaitymą ir galutinai iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistina 12,14 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (75,74 Eur – 63,40 Eur = 12,14 Eur). Valstybei priteistinos išlaidos lieka nepakitę, o su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos šioje byloje paliekamos nepaskirstytos, nes jų dalis, tenkanti kiekvienai šaliai neviršija Vyriausybės nustatyto priteistino minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 99 str., 96 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1906-217/2013 iš atsakovo G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. K. gim. (duomenys neskelbtini),, dydį iš 86,89 Eur į 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento 2017-03-28 iki K. K. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) 12,14 Eur (dvylika eurų 14 euro centų) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Priteisti iš atsakovo G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (mokėtino žyminio mokesčio) (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Banga Bartkienė