Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eglės Žakevičiūtės, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu:

1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (2025 m. kovo 3 d. 12.50 val. veika) ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

2. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2025 m. kovo 3 d. 14.30 val. veika) ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

4. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje, subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir O. S. paskirti subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, apėmimo būdu subendrinta su arešto bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, griežčiausia laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes arešto bausmes, ir O. S. paskirti galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

O. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis (duomenys neskelbtini) įstaigoje – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir R. Š., tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartimi skundas paliktas nenagrinėtas ir grąžintas apeliantui, nes paduotas praleidus apskundimo terminą.

Iš O. S. ir R. Š. solidariai priteistas 178,69 Eur turtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš O. S. ir R. Š. solidariai priteistas 265,59 Eur turtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš O. S. priteistas 300 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam G. K.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymai dėl 108,33 Eur (duomenys neskelbtini) išlaidų priteisimo iš R. Š. ir dėl 141,67 Eur (duomenys neskelbtini) išlaidų priteisimo iš O. S. atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. S. ir R. Š. buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2025 m. kovo 3 d., apie 12.50 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) centre, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) salėje R. Š. į O. S. turėtą kuprinę iš (duomenys neskelbtini) skyriaus lentynos sudėjus 4 butelius 29,95 Eur vertės 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, bendros 119,80 Eur vertės; 2 butelius 32,95 Eur vertės 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, bendros 65,90 Eur vertės; 2 butelius 29,95 Eur vertės 1 litro talpos burbono „(duomenys neskelbtini)“, bendros 59,90 Eur vertės; 1 butelį 19,99 Eur vertės 0,7 litro talpos burbono „(duomenys neskelbtini)“, O. S., nešdamasis kuprinę su alkoholiniais gėrimais, išėjo pro (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) duris už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu O. S. ir R. Š., veikdami bendrai, pagrobė 265,59 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

3. Be to, O. S. buvo nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą ir nežymiai sužalojo žmogų: jis 2025 m. kovo 20 d., 12.30 val., būdamas G. K. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš G. K. rankų pagrobė 300 Eur sumą ir pasišalino, o G. K. pavijus jį prie (duomenys neskelbtini) ir pareikalavus grąžinti pinigus, O. S. vieną kartą kumščiu sudavė G. K. į veidą, kairės pusės skruosto sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą burnos ertmėje dešinio skruosto srityje su veido paraudimu ir nežymiai jį sužalodamas, o po to su pagrobtais pinigais pasišalino. Tokiais veiksmais O. S. atvirai pagrobė svetimą 300 Eur turtą bei nežymiai sužalojo G. K.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo O. S. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau prašoma sušvelninti paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl O. S. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. šiame procesiniame sprendime pasisakoma dėl to, ar O. S. buvo paskirta teisinga ir proporcinga bausmė, ar esama pagrindo ją švelninti.

8. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad O. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nenustatyta. Visų pirma, O. S. teisme tvirtino, jog vagystes iš (duomenys neskelbtini) vykdė vienas, be R. Š. Antra, O. S. pripažino, jog pagrobė G. K. pinigus, tačiau tvirtino, kad pinigų nukentėjusiajam iš rankų neišplėšė, o paėmė nuo stalo ir prieš nukentėjusįjį nesmurtavo. Kadangi aptariamos aplinkybės yra esminės, turinčios reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui, negalima laikyti, jog nuteistasis O. S. prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir davė išsamius parodymus, t. y. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nekonstatuotina. O. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas O. S. padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9. Pirmosios instancijos teismas įvertino tokias svarbias aplinkybes, jog O. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir du baudžiamuosius nusižengimus. O. S. anksčiau yra teistas, paskirtas bausmes atlikčs, tačiau teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 82–101). O. S. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, jam paskirtos baudos yra nesumokėtos, o administracinės nuobaudos galioja (t. 2, b. l. 102–123). O. S. niekur nedirba, registruotas (duomenys neskelbtini) tarnyboje, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė apsunkina O. S. socialinę padėtį ir jos neturėtų būti izoliuojamas nuo visuomenės per ilgai, negali būti laikomi pagrindu bausmei švelninti, nes aptartos aplinkybės nėra išskirtinės ir negali nusverti nusikalstamos veikos pavojingumo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir būtinybės užtikrinti visuomenės saugumą.

10. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja O. S. asmenybę, nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnės rūšies bausmę ar sutrumpinus laisvės atėmimo bausmės terminą. Teismo funkcija ir užduotis yra pateikti teisinį veiksmų vertinimą (kvalifikaciją) ir už nusikalstamas veikas skirti bausmes, teismas, net ir žmogiškai suprasdamas proceso dalyvius, negali jų asmeninių interesų iškelti aukščiau už visuomenės interesą likti saugiai, teismas neturi pareigos padėti proceso dalyviams. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet proceso dalyviai galėtų manipuliuoti teisingumu ir bandyti išvengti atsakomybės, sureikšmindami savo asmeninę situaciją. Bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo O. S. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

11. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas O. S. už apysunkį nusikaltimą (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamuosius nusižengimus (pagal BK 187 straipsnio 5 dalį) ir nesunkų nusikaltimą (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį) paskyrė arešto bausmes, bausmių dydžius nustatydamas mažesnius nei vidurkis. Taigi paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad O. S. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo jos švelninti.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų. Šio BK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų ir aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). Nagrinėjamu atveju nuteistasis O. S. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl svarstyti dėl nuteistajam O. S. paskirtos bausmės švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės. Tokia pati išvada darytina ir dėl nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors yra būtinos sąlygos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2008, 2K-323/2008, 2K-625/2007, 2K-444/2007, 2K-415/2012). Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Taigi šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

13. Nuteistojo O. S. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug O. S. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje O. S. nebenusikals. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas ir teistumas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog nesama pagrindo švelninti O. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. keisti bausmės rūšį ar trumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.