Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgalioto asmens Rūtos Snarskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K.-P. ieškinį atsakovui G. P., dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

Vaikui nustatytas fobinis nerimo sutrikimas, distalinis sąkandis, lėtinis alerginis rinitas ir alergija maistui, medikų nuolat stebimas dėl hiperaktyvumo, sūnui reikalinga nuolatinė medikų (stomatologų) priežiūra ir procedūros, skirta specifinė imuninė terapija, kurios ligonių kasos nekompensuoja, už vaistus moka apie 200 Eur už vieną pakuotę, vaikas konsultuotas specialistų ir sumokėta 137 Eur už 5 konsultacijas, maistui skiriama 200 Eur per mėnesį. Sūnui yra nustatyta alergija maisto produktams, dėl ko būtina vartoti ekologiškus, sveikus, toleruojamus maisto produktus, vitaminus ir kitą pagerintą maistą; skiriami dienpinigiai - 60 Eur; kelionės į mokyklą ir atgal išlaidos - 100 Eur; vaistams, vitaminams - 50 Eur; mokymosi priemonėms - 15 Eur; vaiko būsto mokesčių dalis - 35 Eur; rūbai - 40 Eur; avalynė - 20 Eur; higienos, prausimosi priemonės, patalynė, rankšluosčiai - 20 Eur, kirpyklos paslaugos -10 Eur; vaiko gyvūno išlaikymas - 30 Eur; mobiliojo telefono išlaikymas - 10 Eur ir kt. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti 700,00 Eur: kiekvienas iš tėvų turėtų prie vaiko išlaikymo prisidėti po 350,00 Eur per mėnesį. Atstovė palaikė ieškinyje ir teismo posėdžiuose išdėstytus ieškovės argumentus. Nurodė, kad turi būti tenkinami nepilnamečio vaiko ne tik būtini, bet ir kiti jo poreikiai, palaikydama ieškovės reikalavimus, prašo padidinti išlaikymą nuo 116 Eur iki 350,00 Eur per mėnesį.

II. Atsakovo ir išvadą teikiančios institucijos pozicija

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad ieškinys būtų patenkintas, iš esmės pritaria priteisto išlaikymo padidinimui (e. b. 1 t., b. l. 46–47).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Byloje nustatyta, kad ieškovė M. K. – P. ir G. P. yra nepilnamečio J. P. tėvai (e. b. 1 t., b. l. 80, 81). Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11374-191/2011, nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečio sūnaus J. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. K. – P.. Sutarties 2 punkte atsakovas įsipareigojo mokėti 400 litų (116 Eur) išlaikymą šalių nepilnamečiui J. P. kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės buvo paskirta ieškovė M. K. – P. (e. b. 1 t., b. l. 6–7).

Nepilnametis J. P. yra 12 metų amžiaus, mokosi Domeikavos gimnazijoje, lanko šokių būrelį, sportuoja - lanko mokamas krepšinio treniruotes, Karo paveldo centrą. Atsakovas vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria 130 Eur, taip pat jam skirta 109 Eur dydžio kasmėnesinė išmoka, mokama Airijos (e. b. 1 t., b. l. 38).

4. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2014-06-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku. Būsto įsigijimui ir daliniam remontui AB „Swedbank“ suteikė ieškovei 33 885,55 Eur dydžio kreditą iki 2039-05-15, kas mėnesį kreditoriui moka po 142 Eur (e. b. 1 t., b. l. 10–11, 16-30). Ieškovė dirba dvejose privačiose klinikose gydytoja odontologe, jos pajamas, nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 rugsėjo mėn. sudarė apie 450 Eur (125 Eur + 304 Eur ), o 2020-01-01– 2020-03-31 – 884,17 Eur, neatskaičius mokesčių, per mėnesį (e. b. 1 t., b. l. 8–9). Ieškovė apsidraudusi gyvybės draudimu, moka 57,92 Eur įmokas kas mėnesį (e. b. 1 t., b. l. 14). Lietuvos Respublikoje asmeninės nuosavybės teise registruotas kilnojamas turtas 2013 m. gamybos automobilis Mazda CX-5 (e. b. 1 t., b. l. 15).

5. Atsakovo vardu nuosavybės teise registruota ½ dalis gyvenamojo namo ir priklausinių, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 129–133). Atsakovas gyvena Didžiojoje Britanijoje, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Su sūnumi nebendrauja, teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį. Atsakovo teigimu, šiuo metu jis niekur nedirba, nuomojasi butą, (e. b. 1 t., b. l. 115-125, 127–128). Lietuvos Respublikoje atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo).

6. Sutinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

7. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

8. Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 350,00 per mėnesį, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po to, kai 2011-06-02 teismas patvirtino Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir priteisė 116 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui, iš esmės pasikeitė (padidėjo) tiek sūnaus poreikiai, tiek ekonominė situacija Lietuvoje, tiek ir atsakovo darbo užmokestis. Teismas pažymi, kad nuo šalių pasiraišytos ir teismo patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iki ieškinio pateikimo 2019 m. vasario 20 d., praėjo 8 metai. Kaip matyti, 2011 metais, Sutarties patvirtinimo metu, sūnui J. P. buvo 3 metai. Šiuo metu šalių sūnui J. jau 12 metų, jis mokosi. Teismas sprendžia, kad visuotinai suprantama ir neginčijama, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, ugdymui, aprangai, užklasinei veiklai, pramogoms ir kt. Be to, dėl ekonominių pokyčių, pasikeitė ir prekių bei paslaugų kainos (e. b. 1 t. b. l. 35). Kartu pažymėtina, kad tokį vaiko poreikių padidėjimą teismas laiko visuotinai žinomomis aplinkybėmis, todėl tai, kad ieškovė nepateikė visų oficialių įrodymų, kokias išlaidas realiai patiria vaiko maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, higienos prekėms, lavinimui ir ugdymui, mokymosi reikmėms, laisvalaikio ir pažintinėms pramogoms, transportui, telefono sąskaitai ir kt., nėra pagrindas spręsti, kad ieškovė neįrodė ieškinio. Ieškovė pateikė pažymas, išrašus iš poliklinikos, iš kurių matyti, kad sūnui nustatytas fobinis nerimo sutrikimas, distalinis sąkandis, lėtinis alerginis rinitas ir alergija maistui, medikų nuolat stebimas dėl hiperaktyvumo, sūnui nustatytas reikalinga nuolatinė medikų (stomatologų) priežiūra ir procedūros, nuo 2018 m. skirta specifinė imuninė terapija, kainuojanti 112 Eur per mėnesį, terapijos medikamentai nekompensuojami (e. b. 1 t., b. l.36–37, 159–163, 164–165). Nors šalių sūnui J. nenustatyti specialieji poreikiai, tačiau visuotinai žinoma ir suprantama, kad sergant alerginiu rinitu, alergija maistui, privalu pirkti vaikui kitokį maistą, nei būtų perkamas sveikam vaikui, o tai kainuoja brangiau, reikalingi vitaminai, papildai, todėl ieškovės skiriama 200 Eur suma vaiko maistui ir 200 Eur medikamentams pateisinama.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pritarė, kad išlaikymo dydis turėtų būti padidintas, nepilnamečio J. P. poreikiai neapsiriboja mėnesinės algos dyžiu (nuo 2020-01-01 patvirtintas 607 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius – 555 Eur).

9. Spręsdamas dėl tėvų pareigų teikti išlaikymą, teismas pažymi, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tačiau kartu pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

10. Teismas pažymi, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų šiuo metu yra mokama 60 Eur dydžio išmoka (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

11. Nepilnamečiui J. P. 109 Eur išlaikymą skiria Airija, kadangi ieškovė kurį laiką po santuokos nutraukimo (2011m.) dirbo Airijoje, o Lietuvoje prašymo dėl išmokos nepateikė.

12. Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, Airijos skiriamą išmoką vaikui, šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas bei ieškovės prašomą padidinti atsakovo teikiamą išlaikymo dydį, teismas sprendžia, kad nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui per mėnesį reali, būtina, pagrįsta ir protingumo kriterijus atitinkanti suma yra apie 700 Eur.

13. Nustačius vaiko poreikius būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena po santuokos nutraukimo įsigytame bute adresu (duomenys neskelbtini). Būsto įsigijimui ir daliniam remontui iš banko AB „Swedbank“ paėmė 33 885,55 Eur dydžio kreditą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, ieškovė dirba ir jos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur (e. b. l. 9, 11). Ieškovė nurodė, kad šių pinigų jai vienai išlaikyti sūnų nepakanka. Nors ieškovė, vykdydama savo pareigą sūnui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, tačiau ji viena nepajėgi patenkinti visų nepilnamečio sūnaus poreikių.

14. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), dėl ko spręstina, jog nepilnamečiui vaikui negali būti skaičiuojama paskolos dalis 71 Eur ir šia dalimi didinamas vaiko išlaikymo dydis, ar ieškovės mokamos gyvybės draudimo įmokos kas mėnesį po 57,92 Eur nepatvirtina jos finansinės padėties pablogėjimo.

15. Tačiau vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, sveikatos būklę, poreikius, tėvai turi skirti pajamas vaiko išlaikymui proporcingai jų gaunamoms pajamoms per mėnesį, todėl 600 Eur sumos (po 300 Eur iš kiekvieno) skyrimas nepilnamečio vaiko išlaikymui atitiktų nepilnamečio vaiko poreikių ir jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, atsižvelgiant į tai, jog J. P. šiuo metu yra 12 m. amžiaus, jam specialieji poreikiai nenustatyti, nors jis ir turi sveikatos sutrikimų. Atsakovas prisideda prie sūnaus poreikių tenkinimo iš dalies, mokėdamas po 130 Eur, tačiau kartu laisvalaikio neleidžia, pramoginiuose renginiuose kartu nedalyvauja, kadangi gyvena ne Lietuvoje. Atsakovas nėra deklaravęs savo išvykimo į Jungtinę Karalystę, Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba.

16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Byloje duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad jis pilnai išlaikytų ir rūpintųsi šalių nepilnamečiu sūnumi. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės prašoma priteisti padidinta išlaikymo suma nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė padidėjusių vaiko poreikių ir patiriamų išlaidų, įsisijusių su vaiko išlaikymu, tačiau iš esmės neprieštaravo, kad išlaikymas būtų padidintas iki 170 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda mokėdamas išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį. Nors teismui nėra tiksliai žinoma kokias pajamas gauna atsakovas ir kokia yra jo turtinė padėtis, tačiau nesant patikimų duomenų apie atsakovo darbingumo lygį ar ribojimus dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi visas galimybes dirbti, gauti pajamas ir teikti padidintą išlaikymą sūnui po 300 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės.

17. Spręsdamas dėl tėvų pareigų teikti išlaikymą, teismas pažymi, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau pirmiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tačiau kartu pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

18. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas bylos faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, vaiko amžių, sveikatos būklę, šiuo metu nustatytą 607 Eur minimalią mėnesinę algą (555 Eur atskaičius mokesčius), vertina, kad ieškovė nurodė nors ir nežymiai, tačiau padidintus vaiko poreikius, todėl teismas nustato, kad šiuo metu J. poreikiams per mėnesį turi pakakti 700,00 Eur. Šiuo sprendimu nustatoma suma vaiko poreikiams tenkinti 600,00 Eur per mėnesį (ir mokama 109 Eur išmoka) yra didesnė ir turėtų užtikrinti ne tik būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius, bet ir kokybišką ugdymą, laisvalaikį, sporto užsiėmimų lankymo išlaidas, kurios, kaip visuotinai žinoma, yra pakankamai brangios, ar kitą užklasinę veiklą, padėsiantys Justinui lavinti turimus gabumus. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas pažymi, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, ugdymo priemonėms ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnavertė, harmoninga bei visapusiška asmenybė.

19. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus šalių turimą abipusę pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tėvų materialines galimybes tai daryti, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje, vaiko amžių ir poreikius, nepažeidžiant proporcingumo bei protingumo principų, laikytina, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteistina 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas iš dalies: Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimu patvirtintas civilinėje byloje Nr. 2-11374-191/2011 šalių sutartas išlaikymo dydis keistinas – iš atsakovo G. P. nepilnamečio sūnaus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 300,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. vasario 20 d.) iki sūnaus pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliktina ieškovė M. K.-P.

20. Tėvai vaikų išlaikymo lėšas gali naudoti išimtinai tik vaikų interesais (CK 3.203 straipsnis).

Pažymima, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinys patenkintas 86 proc.

Ieškovė turėjo 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokatės atstovavimo išlaidų– 2020-02-11 DOK-36446). Advokatės atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto dydžio ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, ieškovei priteistina 1376 Eur advokatės atstovavimo išlaidų (1600 Eur x 86 proc.).

Atsakovas turėjo 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokatės atstovavimo išlaidų), ieškinį atmetus 14 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 127 Eur bylinėjimosi išlaidų (907,50 Eur x 14 proc.).

Valstybei iš atsakovo priteistinas 81 Eur dydžio žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11374-191/2011 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, nustatantį nepilnamečio vaiko J. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, ir priteisti iš atsakovo iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur (po tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 20 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę M. K. – P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei M. K. – P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1376 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. K. – P., a. k. (duomenys neskelbtini) 127 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.