Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Vita Padriezaitė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistosios N. S. prašymą dėl priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos bei nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų išdėstymo dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas nuteistosios N. S. prašymas iš jos nukentėjusiajam priteistą turtinę bei neturtinę žalą, taip pat nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų atlyginimą išdėstyti dalimis. Prašyme nurodoma, kad nuteistoji pageidauja turtinę žalą (21,32 Eur) atlyginti iki 2023 m. spalio 15 d., neturtinę žalą (800 Eur) atlyginti iki 2023 m. spalio 31 d., o nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas atlyginti dalimis, tai yra iki 2023 m. lapkričio 15 d. sumokant 500 Eur ir iki 2023 m. gruodžio 15 d. sumokant likusią sumą – 500 Eur.

Prašymas netenkinamas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu N. S. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiojo naudai iš N. S. 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą 32 ct) turtinei ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat nukentėjusiojo išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiojo naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad nuteistoji privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurią padarė nukentėjusiajai savo nusikalstama veika, taip pat iš jos išieškotos proceso išlaidos, kurias patyrė nukentėjusysis advokato padėjėjos suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistosios prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų išieškojimo vykdymą reikėtų atidėti ar jį išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteisto asmens turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, jokių aplinkybių dėl to savo prašyme nenurodė ir pati nuteistoji, kuri ne tik nepateikė jokių argumentų, dėl kurių prašo išdėstyti mokėjimą dalimis bei atidėti mokėjimo terminą, bet ir nepridėjo jokių jos prašymą pagrindžiančių įrodymų. Todėl teismo vertinimu, vien tik formaliai jos pateiktas prašymas savaime nesudaro pagrindo vertinti susiklosčiusią situaciją kaip išimtinę nuteistosios naudai ir nesuponuoja išvados apie jos negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto, neatskleidžia realios jos finansinės padėties. Priešingai, teismas, įvertinęs tai, kad N. S. yra darbinga, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys iš SODRA registro patvirtina, kad ji vykdo darbo veiklą, taigi ir gauna pastovias pajamas, sprendžia, kad iš jos nukentėjusiajam priteista turtinės ir neturtinės žalos suma (bendrai 821,32 Eur), taip pat proceso išlaidų suma (1000 eurų) nelaikytinos didelėmis ir nesuponuoja išvados apie būtinybę taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas šiuo konkrečiu atveju. Kartu akcentuotina ir tai, kad vien nuteisto asmens turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, tokiu būdu neatsižvelgiant į nukentėjusiojo teisėtus lūkesčius.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio tiek, kiek jis susijęs su turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų išieškojimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų nukentėjusiojo interesą gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei vykdytame procese patirtų išlaidų atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, o reikštų kaltininko interesų, noro pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką iškėlimą aukščiau nukentėjusiojo interesų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nuteistosios prašymas atidėti bei išdėstyti sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo vykdymą yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimis, 364 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios N. S. prašymo dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-1165/2023 priteistos nukentėjusiajam atlyginti turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti išdėstymo dalimis netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.