Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96–99). Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad apie tris mėnesius dirbo apsaugos darbuotoja įmonėje „G4S“. Ankstesnės patirties darbo apsaugoje neturi. 2022 m. birželio 10 d. apie 18.15 val. ji dirbdama apsaugos darbuotoja parduotuvėje „Lidl“, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo per raciją, kaip jai pranešė pamainos vadovė K., pavardės neprisimena, kad ji pastebėjo įtartiną asmenį, kuris dėjosi į savo krepšį dažnai vagiamas prekes, t. y. sviestą, nugarinę, „mocarela“ sūrį ir t.t. Ji nuėjo prie parduotuvės gale esančio „akcijų šaldytuvo“, kur stovėjo vyriškis, kuris turėjo maišą. Ji nusprendė prieiti prie to vyriškio ir sulaikyti jį, jam dar nespėjus praeiti pro parduotuves kasas, nes būdama moteris bijojo, kad asmuo, praėjęs kasas, pradės bėgti ir bus pavogtas parduotuvės turtas bei pati gali būti sužalota bėgdama paskui vagį. Ji priėjusi prie vyriškio paėmė jo prekių maišą už rankenos ir pasakė, kad jam reikia nueiti iki kasų susimokėti už prekes. Vyriškis taip pat sugriebė maišo rankeną ir jo nepaleido. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, ji jam pasakė, kad jis yra vagis ir jis turi eiti iki kasų susimokėti už prekes. Vyriškis nesutiko eiti pirmas iki kasų, pradėjo ant jos šaukti, tačiau ji neprisimena, ką jis tada ant jos šaukė. Po kurio laiko, vyriškis sutiko eiti iki kasų ir jie kartu nuėjo iki parduotuvės kasų. Visą laiką eidami jie abu laikė prekių maišą rankose ir jo nepaleido. Einan iki kasų vyriškis ją pradėjo vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, bet kokie tie žodžiai buvo ji jau neatsimena. Vienu momentu jie sustojo netoli kasų ir vyriškis pradėjo jai grasinti teismais, sakė, kad ji blogai atlieka savo darbą ir išsitraukęs telefoną pradėjo ją filmuoti ir reikalauti, kad ji prisistatytų jam. Vyriškis nepaleisdamas maišo nukreipė telefoną jai prie veido ir agresyviai pradėjo jos reikalauti, kad ji prisistatytų. Jie abu tuo momentu nepaleido maišo ir pradėjo po truputį suktis ratu. Ji pradėjo jausti skausmą rankoje, nes vyriškis vis tempė į save maišą ir pajusdama grėsmę jos pačios saugumui bei apimta streso ji papurškė vieną kartą vyriškiui į veidą su jai apsaugos tarnybos išduotomis ašarinėmis dujomis, kad šis nuo jos pagaliau atsitrauktų. Vyriškis po papurškimo užsidengė akis, tačiau jis toliau nepaleido maišo. Ji maišo taip pat nepaleido visą šį laiką, nes bijojo, kad jei jį paleis, asmuo gali jį paimti ir pabėgti su prekėmis iš parduotuvės. Po kelių akimirkų atvyko apsaugos ekipažas, kurį iškvietė pamainos vadovė. Atvykę apsaugos ekipažo darbuotojai jos paklausė, kas atsitiko, o ji jiems pasakė, kad ji panaudojo dujas prieš agresyvų vyriškį. Pats vyriškis pradėjo priekaištauti atvykusiems apsaugos darbuotojams, kad ji neteisėtai jam pripurškė dujų į akis. Kol apsaugos darbuotojai kalbėjo su vyriškiu, ji paėmė jo krepšį su prekėmis ir padėjo maišo viduje esančias prekes į vidaus patalpas. Norėdama grąžinti maišą atgal vyriškiui, ji pamatė, kad apsaugos darbuotojai nusivedė jį pagalbines patalpas, kur jis plovėsi akis vandeniu. Supratusi, kad tas asmuo turbūt nėra vagis, ji sudėjo analogiškas prekes, kurias buvo ištraukusi, atgal į kitą maišą, nes manė, kad bent tiek gali padaryti pagelbėjant situacijai. Kartu su apsaugos darbuotojais ir vyriškiu jie nuėjo iki savitarnos kasų, kur vyriškis susimokėjo už prekes. Asmuo, paėmęs savo prekes, išėjo iš parduotuvės. Ji negirdėjo, kad vyriškis būtų prašęs medikų pagalbos. Taip pat negirdėjo, kad jis būtų norėjęs, jog atvyktų policijos pareigūnai. Ji labai apgailestauja dėl tokių savo veiksmų, nes ji papurškė minėtam vyrui į akis apimta streso. Ji dabar supranta, kad asmens vagimi neturėjo vadinti, nes jis nebuvo tuo metu nieko pavogęs, tik buvo sukėlęs įtarimą, kad galimai jis vagis. Ji sutinka atlyginti asmeniui padarytą materialinę ar moralinę žalą, jeigu ji bus adekvati.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodymus patvirtino, papildomai paaiškino, kad šiuo metu prisimena, jog vyras buvo sugriebęs jai už rankos riešo srityje. Po dešimties mėnesių aplinkybes prisimena geriau nei po mėnesio nuo įvykio, nes po to peržiūrėjo vaizdo įrašą. Mano, kad jos poelgis buvo išprovokuotas. Dujų balionėlį turi teisę panaudoti, kai gresia pavojus turtui ar sveikatai, o jai tuo metu grėsė pavojus, nes ji buvo velkama, filmuojama, siekiant surinkti įrodymus, jai grasinta teismu, buvo šaukiama. Mano, kad civilinis ieškinys nepagrįstas, kadangi pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai, siekdamas nukreipti jos dėmesį nuo pirkinių krepšio, pasipelnyti. Su pirkėju bendravo pakankamai gražiai. Šiuo metu apsaugos darbuotoja nebedirba. Parduotuvėje reikia apsipirkinėti su prekių vežimėliu, tačiau tokia taisyklė niekur nėra nustatyta. Tik po įvykio jau buvo pateiktos pareiginės instrukcijos, kaip naudotis dujų balionėliu, ji supažindinta pasirašytinai. Nepripažįsta, kad dujomis papurškė tyčia.

Nors kaltinamoji kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino tik iš dalies, tačiau jos kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. 18.20 val. jis buvo „Lidl“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), krovėsi prekes į savo krepšį, ten, kur yra žuvys, sūriai. Krepšys buvo pilnas, tada priėjo prie tų prekių, kur yra taikoma akcija, nerado prekės kainos, padėjau krepšį ant grindų, norėjo paklausti pardavėjo kainos, paklausė, kaina buvo tinkama, įsidėjo 8 gabaliukus sviesto. Kai ruošėsi toliau apsipirkti, iš nugaros pribėgo apsauginė, griebė jo krepšį, šaukė „vagis“, tempė už krepšio, sakė: „žinau, kas tu esi“, jį ištiko šokas, klausė, ką ji daro, nepaleido savo krepšio, nes apsaugos darbuotoja neturėjo teisės jo paimti. Jis neturėjo ketinimo išeidamas nesumokėti už prekes. Ji bandė jį kažkur temptis, o jis pasakė, kad niekur neis. Ji vis šaukė, kad „vagis, vagis“. Jis nusprendė eiti link savitarnos kasų, tačiau ji jam neleido, toliau sekė įsikabinusi į krepšį, jis patyrė didelį stresą, kiti pirkėjai pradėjo ją ginti. Link parduotuvės išėjimo jis nėjo. Kažkuriuo momentu buvo pribėgęs parduotuvės darbuotojas, kuris sakė: „rodyk šaibas“. Priėjęs prie kasų nusprendė pareikalauti apsaugos darbuotojos vardo ir pavardės, ji atsisakė tai pasakyti, tada jis išsitraukė telefoną, įjungė vaizdo įrašą, pradėjo toliau reikalauti jos vardo ir pavardės. Tuo metu jo krepšys buvo dešinėje, o telefoną laikė kairėje rankoje. Kaltinamosios ranka buvo ant dujų balionėlio, buvusio jos diržo kairėje. Ji matė, kad jis filmavo, kaltinamoji tam prieštaravo, tačiau jis jai pasakė, kad parduotuvė yra vieša erdvė. Po to ji jį apipurškė ašarinėmis dujomis. Tai buvo skystis iš balionėlio. Kadangi buvo su džinsais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis, dujų pateko į veidą, burną, ant dešinės rankos, kaklo, ant drabužių. Jam teko paleisti savo krepšį, nieko nematė, nustojo filmuoti. Kaltinamoji bandė paimti jo telefoną. Atėjo kiti du apsaugos darbuotojai, kurie kaltinamajai pasakė: „kol neišėjęs, tol ne vagis“. Jis bandė aiškintis situaciją, bet jam ašarojo ir „degė“ akys, nieko negalėjo matyti, todėl apie tai pasakė ir paklausė, kur gali apsiprausti. Jis buvo nuvestas į tarnybines patalpas antrame aukšte, kur nusiplovė veidą, apsaugos darbuotojai, kurie jį lydėjo, jo neatsiprašė taip pat, sakė: „aprimk, viskas, nusiplauk ir eik“. Nusileidęs laiptais matė kaltinamąją su jo prekių krepšiu. Ji atsisakė jam atiduoti prekes. Jis, kaltinamoji ir kiti du apsaugos darbuotojai nuėjo prie kasų, jis nuskanavo visas prekes ir už jas apmokėjo. Kaltinamoji neatsiprašė, nesigailėjo. Jis išėjo iš parduotuvės, grįžo namo. Apie tai pirmiausia grįžęs papasakojo savo sugyventinei, apsiverkė, nežinojo, ką daryti. Jam perštėjo veidą, rankas, todėl nusprendė vykti į gydymo įstaigą, į klinikas, kad būtų pažymėta, kad nutiko. Nuvažiavo tą pačią dieną, o perštėjimas praėjo kitą dieną, tačiau oda buvo paraudusi. Mano, kad parduotuvėje kilusi situacija apsaugos darbuotojai nebuvo pavojinga. Jis kalbėjo garsiai tam, kad aplinkiniai suprastų, kad jis ne vagis. Jis jokių fizinių veiksmų prieš kaltinamąją neatliko, tik laikė savo krepšį. Yra pareiškęs civilinį ieškinį. Jį sudaro neturtinė žala – patirtas stresas, šmeižtas, po šio įvykio jam buvo sunku grįžti į šią parduotuvę, nors ji jam prie namų yra arčiausiai. Kai užeina į ją, padidėja jo širdies dažnis, prakaituoja, taip pat patiria stresą pakartotinai matydamas kaltinamąją. Turtinę žalą sudaro atlikto neblaivumo tyrimo kaina. Iš karto po įvykio policijos nekvietė, nes norėjo kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos dėl patirto streso. Pareiškimą parašė e-policijos tinklalapyje, galimai kitą dieną po įvykio.

Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai 2022 m. birželio mėn. buvo įvykis, kurio metu N. S. grūmėsi su nukentėjusiuoju, vienas iš kito bandė atimti krepšį. Tai vyko parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie kasų. Šioje parduotuvėje jis dirbo pardavėju. Nors į jo pareigas neįėjo parduotuvės apsauga, tačiau girdėjo pranešimą iš asistentės, kad N. S. reikalinga pagalba. Tuo metu valgė antrame parduotuvės aukšte, todėl įvykio pradžios nematė. Atėjęs pamatė grumtynes dėl minėto krepšio, pagalvojo, kad nukentėjusysis buvo vagis, o apsaugos darbuotoja bandė jį sustabdyti. Priėjęs bandė atplėšti asmenis nuo maišo, bandė kaltinamąją atplėšti nuo nukentėjusiojo. Kodėl ją reikėjo atplėšti, nežino. Žino, kad įvykio metu kaltinamoji panaudojo ašarines dujas, tačiau galimai tai buvo iki jam ateinant. Kiek prisimena, vėliau nukentėjusysis už prekes sumokėjo. Matė, kad nukentėjusysis laikėsi už akių. Šiuo metu visų aplinkybių tiksliai neprisimena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 59–62). Liudytojas ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad jis dirba parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėju. Jam pagal pareigas priklauso prižiūrėti salę, kad netrūktų prekių, bei aptarnauti parduotuvės klientus kasoje. Apsaugos darbuotojo funkcijos jam nepriklauso. Birželio mėnesį, dirbant parduotuvėje, jam buvo pietų pertrauka. Jis nuėjo į parduotuvės antrą aukštą, į tarnybines patalpas pavalgyti. Iš šių patalpų pro langus matosi dalis prekybos sakės – kasos. Jis pro langą pamatė, kad jų parduotuvės apsaugos darbuotoja N. S. prekybos salėje, netoli kasų, tamposi su vyru. Jam parduotuvės asistentė V., jos kitų duomenų nežino, liepė eiti padėti N. S., kadangi daugiau apsaugos darbuotojų parduotuvėje nebuvo. Jis nuėjo prie N. S. ir minėto vyro. Vyras laikė savo rankoje krepšį su prekėmis, o kaltinamoji bandė krepšį iš jo atimti, tačiau jis nepaleido. Vyras siūlė sumokėti už prekes, tačiau kaltinamoji neleido. Jis, priėjęs taip pat, bandė iš vyro atimti krepšį, klausė jo, ar jis turi pinigų. Vyras parodė savo telefoną ir pasakė, kad telefone pinigai. Jis suprato, kad N. S. pagavo vagį. Jis juos išskyrė. Vyro krepšys atsidūrė pas N. S., kuri su krepšiu kažkur išėjo, galimai, į apsaugos postą. Kažkuriuo momentu, tiksliai nežino, kada, nes nematė, vyrui buvo papurkšta į akis dujų. Suprato, kad tai padarė N. S., nes ji turi dujų balionėlį. Parduotuvėje jautėsi dujų kvapas, jam graužė gerklę, kosėjo. Vyras išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti jį, klausė jo vardo. Jis savo vardo jam nesakė, ranka pastūmė jo telefoną, kad jo nefilmuotų. Kažkas iš darbuotojų paspaudė pavojaus mygtuką ir netrukus atvažiavo papildomas apsaugos ekipažas. Jų parduotuvę saugo apsaugos tarnyba „G4S“. Atvažiavus apsaugos darbuotojams, jis išėjo dirbti, kas toliau vyko, nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Nukentėjusysis, jo nuomone, neatrodė agresyvus, jis kaltinamosios atžvilgiu smurto nenaudojo. Nematė, kad šis asmuo bandė išeiti pro kasas.

Liudytoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. vasarą ji dirbo parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini), vadovės asistente. Parduotuvėje buvo tokia tvarka, kad pastebėjus įtartiną asmenį, paprašoma parduotuvės apsaugos darbuotojo, paimti pirkinių krepšį. Įtarimų kelia tokios situacijos, kai dedamas didelis kiekis sviesto į pirkinių krepšį. Įvykio dieną pastebėjo, kaip asmuo dėjosi didelį kiekį sviesto, sūrio, brangios mėsos, todėl kaltinamosios paprašė patikrinti. Kaltinamajai paprašius kliento atiduoti krepšį, šis pradėjo kelti balsą, klausė, kodėl imamas jo krepšys, situacija atrodė agresyviai. Tuo metu ji pati buvo netoliese, tai išgirdusi nubėgo kviesti papildomą apsaugos ekipažą ir skambino pranešti parduotuvės vadovei. Kita asistentė pamatė, kaip kaltinamoji buvo stumdoma, vadinama necenzūriniais žodžiais, todėl paprašė M. P. pagalbos. Pati to nematė. Jai žinoma, kad nukentėjusysis įvykio metu filmavo, nors parduotuvės darbuotojai pagal „Lidl“ taisykles negali būti filmuojami be jų sutikimo. Jai žinoma, kad įvykio metu buvo panaudotos ašarinės dujos, jai tai pasakė pati kaltinamoji. N. S. nurodė, kad įvykio metu buvo labai išsigandusi, bijojo, kad jai gali trenkti, nes moteris buvo konfliktiškoje situacijoje su vyru, todėl ir panaudojo ašarines dujas. Po maždaug 5–10 minučių atvyko du apsaugos įmonės „G4S“ darbuotojai. Tuo metu minėtas klientas dar buvo parduotuvėje. Apsaugos darbuotojai jį palydėjo prie savitarnos kasų ir jis už prekes sumokėjo. Nekilo mintis, kad klientui po papurškimo dujomis gali reikėti medikų pagalbos. Mano, kad suaugęs vyras neturėtų kelti balso prieš moterį, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, galėjo tiesiog atiduoti krepšį ir išeiti iš parduotuvės. Moterys yra moterys, todėl pamainoje visada būna vyrai kasininkai, kurių pagalbos gali prireikti. Apklausiama policijoje, aplinkybes prisiminė geriau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos K. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65–68). Liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad 2022 m. birželio 10 d. apie 18.20 val. ji buvo darbe, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje ,,Lidl“. Jos pareigos parduotuvėje yra parduotuvės vadovės asistentė. Dirbdama prekybos salėje ji pamatė vyriškį, kuris stovėjo prie „mocarelos“ prekių, jis priėjo prie jos ir paklausė sviesto kainos. Ji jam pasakė kainą ir jis nuėjo prie ,,akcijų šaldytuvo“, kuris yra prekybos salės gale. Pamačius, kad vyriškis pradėjo greitai dėtis sviestą į savo krepšį, apie 10–15 vienetų, taip pat prieš tai ji matė, kad pas jį krepšyje buvo labai daug sūrio, situacija jai pasirodė įtartina, nes prekės, kurias dėjosi vyriškis į maišą, yra labai dažnai vagiamos parduotuvėje. Vyriškis taip pat kažkam rašinėjo telefonu, o dažnai vienas vagis kitam parašo būtų prie parduotuvės durų ir būtų pasiruošęs jas praverti, kad būtų galima pabėgti iš parduotuvės su pavogtomis prekėmis. Norėdama, kad būtų sustabdyta galima vagystė prieš jos įvykdymą, ji per savo raciją pranešė apsaugos darbuotojai N., pavardės nežino, kad ji pastebėtų įtartiną asmenį, kuris dėjosi sviestą į maišą. Ji nedetalizavo, ką N. reikėjo daryti su minėtu asmeniu, ji prisimena, kad ji sakė jį pastebėti. N. priėjo prie minėto vyriškio ir paėmė už jo maišo rankenų. Vyriškis jai pasakė „ką čia darot?“, o N. jam sakė: „palik maišą, eik iš parduotuvės, nepavyks tau nieko pavogti“, tiksliai ką ji sakė, nepamena. Vyriškis sugriebė maišą, jo nepaleido ir pradėjo elgtis agresyviai. Ji matė, kaip N. norėjo paimti iš vyriškio maišą, o jis garsiai šaukė ant jos, kad ji paleistų jo maišą, jis tampė už maišo rankenų ir tuo pačiu tampė su maišu N.. Ji neatsimena, kad asmuo būtų vartojęs necenzūrinius žodžius prieš N.. Ji buvo nuėjusi iki sandėlio ir kalbėjosi su ,,Lidl“ regiono vadove apie esamą situaciją su klientu. Taip pat ji paspaudė pavojaus mygtuką, kuris buvo darbo kabinete. Paspaudus pavojaus mygtuką, yra tuoj pat įspėjami „G4S“ apsaugos ekipažai. Ji nematė, kaip N. buvo papurškusi klientui į akis dujų, nes tuo metu ji kalbėjo su regiono vadove. Jai baigus kalbėtis su regiono vadove, ji grįžo į prekybos salę ir pamatė, kad atvyko apsaugos darbuotojai. Klientas buvo kažkiek apsiraminęs. Būdama salėje, ji juto ašarinių dujų kvapą. Vyriškį apsaugos darbuotojai palydėjo iki tarnybinių patalpų, kur jis apsiplovė veidą ir apsitvarkė. Ji ir N. sudėjo į vyriškio maišą prekes, kurias prieš tai jos buvo išėmusios, nes norėjo patikrinti, kokios prekės ten buvo. Sudėjus visas prekes atgal į vyriškio maišą, N. jį paėmė ir grąžino vyrui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, papildomai paaiškino, kad necenzūrinius žodžius nukentėjusysis vartojo. Tai tvirtina, nes praėjus devyniems mėnesiams, apmąstė kai kurias detales ir jas atsimena. Įprastai, kai paima prekes iš pirkėjo, jį išleidžia iš parduotuvės ir policijos nekviečia. Už kasų nukentėjusysis nebuvo išėjęs. Kai didelis kiekis prekių dedamas į vežimą, nieko neįprasto, tačiau jei dedama į maišą, tai yra įtartina, todėl situaciją stebi, ypač jei imamos brangesnės prekės. Kumpis, kurio kilogramo kaina yra 12–13 Eur, yra brangesnė prekė.

Liudytojas A. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „G4S“ apsaugos darbuotoju. Buvo įvykis parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini) Gavo pavojaus signalą, kad apsaugos darbuotojui reikia pagalbos. Atvykę į įvykio vietą, joje matė agresyviai nusiteikusį vyrą, kuris šaukė, rėkė, kad į jį buvo papurkšta ašarinėmis dujomis, mosikavosi rankomis, kas laikoma agresyviu elgesiu, o apsaugos darbuotoja – kaltinamoji sakė, kad jis ruošėsi su prekėmis eiti pro duris iš parduotuvės. Kelios parduotuvės darbuotojos sakė tą patį. Durys ir kasos yra skirtingose parduotuvės pusėse. Vyras sakė, kad norėjo nusipirkti prekes ir nusiplauti akis. Jam tai padaryti leido ir paskui, jam banko kortele susimokėjus už prekes, jis iš parduotuvės buvo išleistas. Vagystė nebuvo įvykdyta. Kol pro kasas nepraėjo, nėra laikoma, kad asmuo yra vagis. Šiuo atveju asmuo neigė ketinęs vogti, tačiau visi vagys tai neigia. Atvykęs matė, kad asmens veidas buvo paraudęs dėl papurkštų dujų. Jo rankų ir kojų netikrino. Jei papurškiama ašarinėmis dujomis į veidą, graužia, bet nėra labai blogai. Jei pataikoma į akis, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis skundėsi, kad jam graužė akis, jas trynėsi, nusiplovus taip pat skundėsi, kad graužia. Įprastai įtarimų kelia imamas didelis prekių kiekis, pvz. 5 sūriai, 5–10 sviesto pakelių, lašišos, arba pilnas prekių, kurios labiausiai vagiamos, krepšys. Pats prieš (duomenys neskelbtini) metų dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje. Jei imamas didelis kiekis minėtų prekių, asmuo yra stebimas, ar eina į kasą, ar link išėjimo. Nebuvo pasitaikę, kad čiuptų už stebimo asmens krepšio ir šauktų, kad jis yra vagis. Jei eina link išėjimo, asmuo yra sulaikomas.

2022 m. birželio 15 d. nukentėjusiojo V. L. pareiškime nurodyta, kad „LIDL“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo užpultas (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojos, apie 18:20 val. kraudamasis pirkinius į didelį „ASDA“ pirkinių krepšį. V. L. pažymėjo, kad jis nėra asocialus, gyvena netoliese, tad toje parduotuvėje lankosi beveik kasdien. Perkama parduotuvėje tikrai daug, tą dieną pirko už 68,34 Eur. Buvo tvarkingai apsirengęs, blaivus. Pamatęs jį dominantį sviestą, pastebėjo, kad nėra kainos. Pasiklausė salės darbuotojos. Ji nurodė jam kainą ir jis telefonu paskaičiavo sviesto kilogramo kainą. Pamatęs, kad gera kaina, nutarė pasiimti daugiau. Dar besidedant sviestą, prie jo priėjo apsaugos darbuotoja, čiupo už rankos ir ėmė rėkti „vagis“. V. L. patyrė šoką. Jis pasakė jai, kad jis nėra vagis, kad ji nuo jo atstotų. Tada ji ėmė atiminėti iš jo prekes, bandė kažkur vestis. V. L. reikalavo jos nurodyti savo vardą bei pavardę, tačiau ji atsisakė. Dėl jos agresyvaus ir neadekvataus elgesio jis ėmė ją filmuoti, dėl ko ji ėmė dar labiau siautėti – aiškino, kad jis negali jos filmuoti, kad jis jos neliestų. Kažkoks vyriškis, irgi dirbantis „LIDL“, bandė atimti iš V. L. telefoną, taip pat sakė: „parodyk šaibas“. V. L. pasiūlė eiti į savitarnos kasą, kur jis sumokės. Apsaugos darbuotoja tuo metu tampė V. L. krepšį ir, kaip jis suprato, nenorėjo eiti į savitarnos kasą, dėl to pradėjo jam tiesiai į akis purkšti dujas. Akys ištino, ašarojo, jis patyrė skausmą, negalėjo matyti. Parduotuvė yra šalia namų, dėl to jis buvo be automobilio, jis net nebūtų galėjęs vairuoti. Po įvykio jis pasakė, kad jam reikia išsiplauti akis, nes jas skaudėjo ir nieko nematė. V. L. nuvedė į tualetą, kur apie 5 min. jis plovėsi akis. Niekas net nepasiūlė iškviesti medikų. Taip pat niekas nepranešė policijai apie tai, kad apsaugos darbuotoja jam į akis pripurškė dujų. Kaip įrodymus V. L. prie pareiškimo pridėjo pirkinių kvitą, vaizdo įrašus, kuriose matoma dalis incidento, dokumentus iš gydymo įstaigos (1 t., b. l. 6–16).

2022 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra parduotuvė „LIDL“. Ant pastato matoma vaizdo stebėjimo kamera, reklaminiai stendai. Priėjus arčiau lauko durų, matosi, kad jos yra stiklinės ir atsidarančios automatiškai. Įėjus į pastato vidų, dešinėje ir kairėje pusėje išdėliotos prekės, o tiesiai prieš yra kitos stiklinės durys, kurios taip pat atsidaro automatiškai. Įėjus į vidų priešais yra išdėliotos lentynas su įvairiomis prekėmis. Pasukus dešiniau, matomos taip pat ilgos lentynos su įvairiomis prekėmis. Patalpos gale yra šaldytuvas su įvairiomis prekėmis. Pasukus kairiau iki šaldytuvo galo, kairėje pusėje matomas užrašas „Pieno produktai“. Pasukus į kairę, vėl matomos ilgos lentynos su įvairiomis prekėmis. Nuėjus iki lentynų galo yra iškaba „Savitarnos kasos“, kur matomos 6 savitarnos kasos, kuriose klientai patys skenuojasi savo prekes ir už jas susimoka (1 t., b. l. 17–19).

2022 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti V. L. pateikti vaizdo įrašai. Pirmasis vaizdo įrašas yra 00:06 min. trukmės. Matoma parduotuvės prekybos salė, žmonės. Girdimas vyro balsas: „Jūsų vardas, pavardė, prašau“. Girdimas moteriškas balsas: „mano darbuotojų prašau netrukdyti“. Vyras: „vardas, pavardė“. Ekrane matomas (duomenys neskelbtini) vyriškis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kirptų plaukų, (duomenys neskelbtini) antakiais, apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais ir mėlynu, atsegtu užtrauktuku megztiniu su „Lidl“ logotipu ant jo kairės krūtinės dalies. Vyriškis tiesia ranką link filmavimo kameros, vaizdas pasisuka į žemę. Vyras: „nerėk, nerėk“. Įrašo pabaiga. Antras vaizdo įrašas yra 00:39 min. trukmės. Ekrano kairiame viršutiniame kampe užrašas „2022-06-10_182833.mp4“. Ekrane matoma parduotuvės prekybos salė, moteris (duomenys neskelbtini) dažytais (duomenys neskelbtini) plaukais. Ji dėvi mėlynos spalvos marškinius, ant kairės krūtinės dalies logotipas „G4S“. Moteris suka veidą nuo kameros. Girdimas vyriškas balsas: „prašau, vardas, pavardė jūsų“. Moteris savo dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į dujų balionėlį. Vyras: „Jūsų vardas, pavardė, aš jus paduosiu į teismą“. Moteris toliau suka veidą nuo kameros. Ant jos galvos matomas lankelis su mikrofonu. Asmenys stovi šalia vienas kito, moters veidas arti kameros. Moteris: „paduok“. Ji atsuka veidą į kamerą. Moteris apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyras: „paduosiu į teismą“; Moteris: „paduok“ Vyras: „paduosiu į teismą, vardas, pavardė“. Moteris: „paduok, paduok“. Vyras: „už šmeižtą ir piktnaudžiavimą savo pareigomis“. Moteris: „neliesk manęs“. Vyras: „einam į kasą, einam į kasą“. Moteris: „neliesk manęs“. Vyras: „einam į kasą, einam į kasą, vardas, pavardė“. Moteris suka veidą nuo kameros. Ji dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į dujų balionėlį. Kamera sukama ratu, matyti parduotuvės salė. Vyras: „Jūsų vardas, pavardė, prašau“. Moteris suka veidą nuo kameros ir sako „be mano sutikimo tu negali manęs filmuot“. Vyras: „aš galiu filmuot, nes čia yra, čia yra visuomeninė vieta, o jūs piktnaudžiaujate savo, savo padėtim ir meluojate“. Moteris sukasi nuo kameros, dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į dujų balionėlį. Vyras: „ką jūs čia darote ir meluojate“. Moteris dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į dujų balionėlį, jį laiko atkišusi tiesiai prieš kamerą. Papurškia iš balionėlio, matyti iš jo einanti čiurkšlė tiesiai prieš kamerą. Vaizdas nukrypsta į grindis, matomos grindų plytelės (1 t., b. l. 78–80).

2022 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti parduotuvės ,,LIDL“ pateikti vaizdo įrašai. Apžiūros protokole nurodyta: Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu ,,incidento pradzia“, matoma prekybos salė. Vaizdo įrašo apatiniame kairės pusės kampe matoma „2022/06/10 18:22:43 val.“. Vaizdo įrašas yra be garso. Ekrano kairėje pusėje matomos prekių lentynos, virš kurių matosi užrašas ,,Akcija!“, dešiniau nuo minėtų lentynų matome į eilę sustatytus šaldiklius, virš šaldiklių matomas praėjimas, o toliau nuo praėjimo yra prekių lentynos, ant kurių matomi sūrio gaminiai. Žemiau minėtų šaldiklių matome praėjimą. Prasidėjus vaizdo įrašui matoma, kaip iš dešinės pusės ateina vyriškis. Vyriškis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) spalvos plaukų, vilkintis pilkos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes, avintis rudos spalvos avalyne ir rankoje laikantis žalios spalvos prekių maišelį. Minėtas vyriškis sustoja praėjime tarp šaldiklio ir lentynos su užrašu ,,Akcija!“. Vyriškis padeda savo prekių maišelį ant žemės ir paima į rankas mobilaus ryšio telefoną ir nykščiais spaudinėja telefono ekraną. 18:23:13 val. vyriškis įsideda savo mobilaus ryšio telefoną į kelnių kišenę ir paėmęs maišą į ranką prieina prie lentynos su užrašu ,,Akcija!“. Vyriškis pasilenkia ir tris kartus į savo prekių maišelį įsideda prekių, kurių kiekio ar tikslaus apibūdinimo iš vaizdo įrašo medžiagos nustatyti neįmanoma. Vyriškis atsistoja ir vėl išsitraukia iš kišenės savo mobilaus ryšio telefoną ir nykščiais spaudinėja jo ekraną. 18:23:36 val. matosi, kaip iš dešinės pusės ateina moteris, kuri eina palei lentyną, ant kurios yra sudėti sūrio gaminiai. Moteris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, vilkinti tamsiai mėlynos spalvos apsaugos darbuotojo uniformą. 18:23:46 val. moteris sparčiu žingsniu prieina prie vyriškio ir dešine ranka paima už jo laikomo prekių maišelio. 18:23:53 val. matosi, kaip moteris ir minėtas vyras kalbasi, ir vyras ranka griebia už savo pirkinių maišelio, kurį laiko moteris. Vyras ir moteris abudu laiko rankomis minėtą prekių maišelį. Vyras moteriai parodo savo mobilaus ryšio telefoną, o moteris jam prie veido atkiša savo ranką, kurioje laiko daiktą, kurio iš vaizdo įrašo medžiagos identifikuoti nėra įmanoma. 18:24:24 val. abu minėti asmenys tampo prekių maišelį už rankenų. Iš asmenų gestikuliavimo matoma, kad tarp jų vyksta kivirčas, kurį stebi pašaliniai asmenys. Visą likusį vaizdo įrašą abu asmenys laikosi įsikibę į prekių maišelį ir tampo jį kiekvienas į savo pusę, tuo pačiu metu akivaizdžiai žodžiu konfliktuodami. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 5 s. Atidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu ,,vedamas per sale“, matome tą pačią prekybos salę, tik filmuojama kitu kampu. Vaizdo įrašo apatiniame kairės pusės kampe matoma „2022/06/10 18:26:47 val.“. Vaizdo įrašas yra be garso. Apatiniame ekrano dalyje matomi minėtas vyras ir moteris. 18:26:55 val. abu asmenys pajuda laikydami rankomis prekių maišelį link praėjimo tarp šaldiklių ir prekių lentynų. Abu asmenys nueina tolyn nuo kameros fiksavimo zonos. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė 31 s. Atidarius trečiąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „dvikova dėl tases“, matome prekybos salės vaizdą ekrane. Vaizdo įrašo apatiniame kairės pusės kampe matoma „2022/06/10 18:27:18 val.“. Vaizdo įrašas yra be garso. Ekrano viduryje matome praėjimą. Praėjimo abejose pusėse matomos prekių lentynos. Į minėtą praėjimą įžengia ankstesniuose įrašuose matyti vyras ir moteris, jie eina artyn vaizdą fiksuojančios kameros. Abu asmenys laiko rankomis prekių maišelį. 18:27:41 val. abu asmenys sustoja prie praėjimo pabaigos. Vyras rodo moteriai pirštu į kažką ir patempia link savęs prekių maišą, o moteris laikydama maišą rankoje pasvyra link vyro. 18:27:54 vyras sugriebia savo dešine ranka už moters kairės rankos riešo ir greitai ją paleidžia, o moteris pradeda nuo jo atsitraukinėti. Vyras iš savo kišenės išsitraukia savo mobilaus ryšio telefoną, o moteris nusisuka nuo jo. Vyras ir moteris nepaleisdami prekių maišo tempia vienas kitą su savimi. 18:28:20 val. vyras bando ranka tempti maišą ir moterį kartu link kairės pusės, bet moteris toliau laikydama maišą stovi vietoje. 18:28:30 val. vyras rankoje laikydamas savo mobilaus ryšio telefoną pradeda nykščiu spaudinėti jo ekraną, nukreipia telefoną link minėtos moteris. Moteris pradeda suktis nuo vyro, o jis sukasi kartu su ja iš paskos toliau nukreipdamas savo mobilaus ryšio telefoną į ją. 18:29:06 val. moteris atkreipia į vyrą savo dešinę ranką, kurioje ji laiko daiktą. Po akimirkos vyras staigiu judesiu atitraukia savo veidą nuo moteris, uždengdamas jį rankoje laikomu mobilaus ryšio telefonu. 18:29:12 val. vyras vėl staigiai atitraukia savo veidą nuo moters ir stovi nugarą į ją, toliau rankoje laikydamas prekių maišą bei mobilaus ryšio telefoną. Vyras rankomis pradeda valytis veidą, tuo pačiu metu moteris toliau laikosi įsikibusi į prekių maišelį. 18:29:50 val. vyras ir moteris nueina į dešinę pusę ir pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo zonos. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 40 s. Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą, pavadinimu „ gauna dujų“, matome minėtą prekybos salę. Vaizdo įrašo apatiniame kairės pusės kampe matoma „2022/06/10 18:30:11 val.“. Vaizdo įrašas yra be garso. Ekrano viršuje matome lauko įėjimą į prekybos salę, dešinėje ekrano pusėje matomos parduotuvės atsiskaitymo kasos. Ekrano apatinėje dalyje per vidurį matosi, kaip ankstesniuose įrašuose minėti vyras ir moteris toliau tempia į save prekių maišelį. 18:30:18 val. vyras bando atkreipti prie išėjimo stovinčios darbuotojos dėmesį. Minėta darbuotoja prieina prie vyriškio ir apsaugos darbuotojos. Vyras pradeda ranka gestikuliuoti į prekių maišelį ir apsaugos darbuotoją. 18:30:34 val. iš dešinės ekrano pusės prie minėtų asmenų prieina kitas parduotuvės darbuotojas. 18:30:50 val. vyras paleidžia prekių maišelį ir apsaugos darbuotoja nueina toliau nuo vyro, rankoje laikydama minėtą maišelį. Vyras toliau kalbasi su darbuotojais ir tuo pačiu metu rankomis valosi savo veidą. Visi asmenys pasitraukia iš vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo zonos. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 6 s. Atidarius penktą vaizdo įrašą, pavadinimu „gincas su personalu“, matome prekybos salės vaizdą, ekrano apačioje matomi anksčiau matyti du salės darbuotojai bei anksčiau matytas vyriškis. Vaizdo įrašo apatiniame kairės pusės kampe matoma data ir laikas – 2022/06/10 18:31:16 val. Vaizdo įrašas yra be garso. Vyriškis kalbasi su salės darbuotoju. 18:31:55 val. salės darbuotojas pradeda nueidinėti nuo minėto vyriškio. Vyriškis išsitraukia iš savo kelnių kišenės mobilaus ryšio telefoną ir sparčiu žingsniu prieina prie salės darbuotojo ir į jį nukreipia telefoną. 18:32:05 val. salės darbuotojas su kaire ranka bando patraukti nuo savęs mobilaus ryšio telefoną, o vyriškis staigiu rankos judesiu atitraukia mobilaus ryšio telefoną link savęs. Vyriškis nueidinėja nuo darbuotojo ir matoma, kaip 18:32:10 val. anksčiau matyta apsaugos darbuotoja sugriebia už kairės rankos, o jis ją patraukia nuo savęs. Visi asmenys pasitraukia iš vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo zonos. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 2 s. Atidarius šeštą vaizdo įrašą, pavadinimu ,,pokalbis su apsauga“, matome, kad vaizdo įrašą užfiksavo ta pati vaizdo stebėjimo kamera, kaip ir ketvirtame vaizdo įraše. Vaizdo įrašo apatiniame kairės pusės kampe matoma „2022/06/10 18:32:18 val.“. Vaizdo įrašas yra be garso. Matoma, kaip visi ankščiau matyti keturi asmenys, t. y. vyriškis, apsaugos darbuotoja ir du darbuotojai, stovi prie lauko įėjimo durų. Darbuotoja nueina nuo minėtų asmenų, o pro lauko duris į prekybos salę ateina apsaugos darbuotojo uniforma vilkintis vyras. Apsaugos darbuotojas ir vyriškis kalbasi. Taip pat apsaugos darbuotojas kalbasi su apsaugos darbuotoja (moterimi). 18:34:45 val. visi asmenys, susiję su įvykiu, eina atgal į prekybos salę ir pasišalina ir vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo zonos. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo pabaiga 2 min. 39 s. (1 t., b. l. 73–77).

2022 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl atlikto patikrinimo nurodyta, kad 2022 m. birželio 27 d. kartu su Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK VS tyrėju R. K. buvo nuvykta į parduotuvę „Lidl“, esančią (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti apsaugos darbuotojos ir salės darbuotojo, dalyvavusių 2022 m. birželio 10 d., įvykyje, duomenis. Nuvykus nustatyta, kad apsaugos darbuotoja yra N. S., o kasininkas–pardavėjas – M. P. (1 t., b. l. 87–88).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Šiuo atveju, N. S. kaltinama tuo, kad ji 2022 m. birželio 10 d., eidama parduotuvės „Lidl“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojos pareigas, tyčiniais veiksmais, kilusio tarpusavio konflikto metu, į nukentėjusįjį V. L. papurškė ašarinių dujų, taip jam sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinamoji, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažinusi visiškai ir teisiamojo posėdžio metu savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtinusi, teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies. Ji patvirtino, kad iš tiesų įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju metu ji į V. L. papurškė ašarinių dujų, tačiau ji neigė tai padariusi tyčia, tvirtino, kad tokį jos poelgį išprovokavo nukentėjusiojo agresyvus, provokuojantis elgesys, nuo kurio ji gynėsi.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis įvykio dieną kaltinime nurodytu laiku buvo parduotuvėje „Lidl“, taip pat kad tarp jo ir kaltinamosios kilo konfliktas, kadangi kaltinamajai gavus parduotuvės vadovės asistentės nurodymą stebėti įtartiną pirkėją ir jai priėjus prie nukentėjusiojo bei bandant paimti iš jo prekių krepšį, šis jį atiduoti nesutiko. Šias aplinkybes nukentėjusysis tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jo parodymų turinys šiuo atveju visiškai sutampa su kaltinamosios bei liudytojos K. M. parodymais. Pastaroji liudytoja parodė, kad iš tiesų davė nurodymą kaltinamajai patikrinti jai įtarimą sukėlusį pirkėją. Vis dėlto, šios liudytojos parodymai nėra nuoseklūs. Nors teisiamojo posėdžio metu ji teigė, kad pagal parduotuvėje nustatytą tvarką, kilus įtarimams, kad parduotuvės lankytojas galimai ketina įvykdyti vagystę, apsaugos darbuotoja turi teisę paimti iš jo prekes, tačiau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytoja patvirtino ir teisme, ji nurodė, kad kaltinamajai ji per raciją davė nurodymą, kad ši pastebėtų įtartiną asmenį, kuris dėjosi sviestą į maišą. Ji nedetalizavo, ką kaltinamajai reikėjo daryti su minėtu asmeniu, ji sakė jį pastebėti. Kaltinamoji patvirtino vykdžiusi šį jai duotą nurodymą, tačiau, vietoje to, kad jį stebėtų, ji priėjusi prie nukentėjusiojo, paėmė jo turėtą krepšį su prekėmis. Ji teigė, kad paėmusi krepšį jam nurodė eiti susimokėti už prekes, o nukentėjusiajam su tuo nesutikus, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji, baimindamasi dėl savo sveikatos ir turto, panaudojo prieš nukentėjusįjį ašarines dujas.

Iš parduotuvės „Lidl“ pateiktų vaizdo įrašų, taip pat nukentėjusiojo pateikto vaizdo ir garso įrašo matyti, kaip kaltinamoji papurškė į nukentėjusįjį ašarinėmis dujomis, jų balionėlį nukreipdama tiesiai į jo veidą. Tiek pati kaltinamoji, tiek liudytojas M. P. patvirtino jutę dujų kvapą iš karto po šio veiksmo, tad byloje surinkti įrodymai neabejotinai šią aplinkybę patvirtina. Iš karto po to nukentėjusysis pavartojo necenzūrinį žodį ir uždengė veidą ranka. Nukentėjusysis tvirtino, kad dėl šio veiksmo jis juto fizinį skausmą, jam ašarojo akys, jas perštėjo dar ir kitą dieną. Apie tai jis nurodė savo sugyventinei, taip pat vyko į gydymo įstaigą. Iš karto po įvykio apie juntamą skausmą jis nurodė įvykio vietoje buvusiems asmenims – parduotuvės „Lidl“ darbuotojams, apsaugos darbuotojui A. I.. Šis liudytojas patvirtino, kad atvykęs matė, jog nukentėjusiojo veidas buvo paraudęs dėl papurkštų dujų. Nukentėjusysis buvo palydėtas į tarnybines patalpas, kur kurį laiką prausėsi veidą, tačiau, kaip nurodė liudytojas A. I., ir po to jis skundėsi juntamu skausmu, kas neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiojo jaustas fizinis skausmas buvo aiškiai ir objektyviai išreikštas iš karto įvykio vietoje. Priešingo vertinimo nepatvirtina tai, kad jis dar kurį laiką laikė pirkinių krepšį, aiškinosi su parduotuvės darbuotojais susidariusią situaciją, filmavo kitą jos darbuotoją M. P., kadangi, kaip matyti iš parduotuvės „Lidl“ pateiktų vaizdo įrašų, net ir atlikdamas šiuos veiksmus, jis nuolat rankomis, drabužiais valėsi veidą, akis. Teismo vertinimu, šių byloje surinktų įrodymų pakanka teigti, kad kaltinamoji įvykio metu iš tiesų panaudojo ašarines dujas nukentėjusiojo atžvilgiu, o dėl šio jos veiksmo nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusysis tvirtino, kad skausmą juto dar kurį laiką, pats būdamas mediku namuose ėmėsi priemonių skausmui malšinti, taip pat kreipėsi į gydymo įstaigą. Nors šio kreipimosi tikslas buvo sveikatos sutrikdymo užfiksavimas, tačiau iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusysis ir medikams skundėsi perštėjimu dešinės rankos distaliniame dilbio gale, odos paraudimu. Objektyviai medikai konstatavo nurodytoje kūno dalyje odos paraudimą, kas, nevertinant šios aplinkybės sveikatos sutrikdymo konstatavimo apimtyje, objektyviai sudaro pagrindą spręsti apie nukentėjusiojo odos pažeidimą, kuris pagrindžia nukentėjusiojo teiginius apie jo jaustą fizinį skausmą, ne tik veido srityje, tačiau ir kitose kūno vietose. Tai paneigia vertinimą, kad nukentėjusiojo justas skausmas buvo momentinis ir neintensyvus.

Kaltinamoji, dirbdama apsaugos darbuotoja, neabejotinai turėjo ir galėjo suvokti tokias savo veiksmų pasekmes bei ašarinių dujų poveikį jų papurškus, juolab artimu atstumu nukentėjusiajam į veidą. Kaip pati nurodė, ašarinių dujų balionėlį laikė rankoje siekdama nukentėjusįjį atgrasyti ir nors ji tvirtino, kad tyčios jam sukelti fizinį skausmą neturėjo, tačiau tokia N. S. pozicija vertinama kaip gynybinė versija. Iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamoji, laikydama rankoje dujų balionėlį, nusitaikė tiesiai nukentėjusiajam į veidą ir netrukus jį panaudojo siekdama, kad nukentėjusysis atliktų jos pageidaujamą veiksmą – paleistų jos rankose laikomą parduotuvės krepšį. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad kaltinamoji šiuos veiksmus atliko tyčia, nesant tam jokios objektyvios būtinybės. Atsižvelgiant į tai, kad fizinis skausmas nukentėjusiajam buvo sukeltas tarp jo ir kaltinamosios kilusio tarpusavio konflikto metu, byloje nėra jokių duomenų, kad savo veiksmais N. S. būtų siekusi pažeisti viešąją rimtį ar tvarką, nepaisant to, kad jos veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, konstatuotina, kad ši jos įvykdyta veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, o visi būtinieji tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai byloje surinktais įrodymais pasitvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu taip pat, nors ir netiesiogiai, buvo keliamas klausimas dėl kaltinamosios atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Kaltinamoji teigė, kad nukentėjusysis buvo agresyvus, jo elgesys ją provokavo, todėl ji baiminosi, kad būdama fiziškai mažiau pranaši dėl lyties, ji gali nesulaikyti nukentėjusiojo ir šis gali iš jos atimti laikytą krepšį.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamoji veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kaltinamosios nurodytos aplinkybės nepagrindžia jos išsakytos pozicijos, kad jai ar parduotuvės turtui buvo kilusi grėsmė. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji tyčia papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajam, nesant tam jokios realios priežasties ar grėsmės viešoje vietoje, situaciją stebint pašaliniams asmenims, įskaitant ir parduotuvės darbuotojus, nukentėjusiajam neatlikus iš esmės jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu. Vien tai, kad kaltinamoji tvirtino, jog pajuto skausmą, kai nukentėjusysis suėmė jai už rankos riešo, priešingo vertinimo nepaneigia. Vaizdo įrašuose neužfiksuotos jokios aplinkybės, kurios leistų spręsti apie tai, kad kaltinamoji dėl nukentėjusiojo veiksmų būtų jutusi fizinį skausmą ir jį akivaizdžiai išreiškusi. Viso įvykio metu ji laikė nukentėjusiajam priklausiusį krepšį su jo išsirinktomis prekėmis, jo nepaleido, neprašė kitų asmenų pagalbos, net ir jiems priėjus pasiteirauti apie vykstančią situaciją. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, vertindamas apsaugos darbuotojos veiksmus kaip nepagrįstus ir perteklinius, atsisakė jai atiduoti jam nuosavybės teise priklausantį krepšį bei jame sudėtas išsirinktas prekes, nesuponuoja vertinimo, kad jo veiksmai buvo tokio pavojingumo lygio, nuo kurių kaltinamajai būtų reikėję gintis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamoji nukentėjusiojo prekes paėmė parduotuvės gale, šiam netgi neketinant eiti link parduotuvės išėjimo, o joks kaltinamosios nurodytas nukentėjusiojo smurtinis veikimas – jos tampymas po parduotuvę nėra nustatytas, kadangi vaizdo įrašai objektyviai patvirtina tai, kad krepšį į priešingą pusę tampė abu asmenys. Kaltinamosios prielaidos, kad nukentėjusysis galimai buvo vagis, nepasitvirtino, jis nuosekliai siūlė sumokėti už prekes, tad nėra jokių duomenų, kad jis kėsinosi į parduotuvės nuosavybę ar, juo labiau kaltinamosios sveikatą ar gyvybę.

Kaltinamosios gynėja baigiamosios kalbos metu taip pat prašė kaltinamosios veiksmus vertinti kaip mažareikšmius ir, atsižvelgiant į tai, baudžiamąją bylą jai nutraukti.

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos daryti išvadą, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju smurtauta buvo parduotuvės kliento atžvilgiu, nesant tam jokios objektyvios būtinybės, panaudojant prieš nukentėjusįjį ašarines dujas, nukreiptas į jį artimu atstumu, parduotuvėje esant ir kitiems pašaliniams asmenims. Kaltinamosios veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus, skausmą, pažeminimą, kai jis viešoje vietoje buvo nepagrįstai įtariamas vagyste, kurios netgi neketino vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, ar kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, po įvykio bandė suteikti jam pagalbą ar kitaip gailėjosi dėl savo poelgio, kuris pasireiškė smurtiniais veiksmais prieš parduotuvės, kurios apsaugą užtikrino kaltinamoji, klientą, teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, teigė, kad ji buvo išprovokuota nukentėjusiojo elgesio. Todėl, nors oficialių duomenų apie ankstesnį kaltinamosios smurtinį elgesį nėra, ji charakterizuojama teigiamai, tačiau šis atvejis negali būti sumenkinamas, pripažįstamas mažiau pavojingu ar mažareikšmiu. Šiuo atveju kaltinamoji sąmoningai pasirinko smurtinį elgesį prieš nukentėjusįjį, kas sukėlė baudžiamojo įstatymo numatytus padarinius. Todėl jos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį pagrindo nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padavė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jos poelgiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, tačiau pagrindo sutikti su tokiu vertinimu nėra.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

Nors kaltinamoji teigė, kad smurtą (ašarinių dujų purškimą) prieš nukentėjusįjį vartojo savigynos tikslais, tačiau anksčiau aptartos aplinkybės tai paneigia ir, priešingai, patvirtina, kad pačios kaltinamosios elgesys buvo neadekvatus susiklosčiusiai situacijai. Susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais matyti, kad prie nukentėjusiojo pirma priėjo būtent kaltinamoji, kai tarp jų įvyko abipusis konfliktas. Šio konflikto metu nukentėjusysis net kelis kartus kalbėdamas su kaltinamąja ranka rodė į kasas, kas patvirtina jo parodymų turinį, kad būtent jis kaltinamajai siūlė kartu nueiti į kasą ir atsiskaityti už prekes. Tai objektyviai patvirtina ir jo pateiktas vaizdo bei garso įrašas, kuriame girdėti, kaip nukentėjusysis keletą kartų kartoja kaltinamajai pasiūlymą eiti į kasą, tačiau pastaroji ir toliau laikydama krepšį jo nepaleidžia, kartu su nukentėjusiuoju į kasą neina. Jokie nukentėjusiojo smurtiniai veiksmai kaltinamosios atžvilgiu byloje surinktais įrodymais nenustatyti. Nors kaltinamoji tvirtino, kad nukentėjusysis ją tampė po parduotuvės salę, tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad šiuos veiksmus atliko abu asmenys, o ne vienas nukentėjusysis. Be to, nors kaltinamoji teigė, kad nukentėjusysis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, tačiau iš vaizdo ir garso įrašo jokios įžeidžiančios nukentėjusiojo frazės kaltinamosios atžvilgiu nepasitvirtino. Priešingai, nukentėjusysis net ir konfliktiškai situacijai išsiplėtojus, į kaltinamąją kreipėsi pagarbiai – „jūs“, ko negalima pasakyti apie pačią kaltinamąją. Liudytoja K. M. taip pat nepatvirtino girdėjusi, kad nukentėjusysis kaltinamosios atžvilgiu būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Teismo vertinimu, apsaugos darbuotojo pareigas einantis asmuo, nepriklausomai nuo jo lyties ar turimos šio pobūdžio darbo patirties, neabejotinai turi suvokti, kad jo darbo pobūdis gali lemti tai, jog jam teks susidurti su įtemptomis, konfliktiškomis situacijomis ar padidinta rizika, tad jo elgesys tokiai įtemptai situacijai kilus negali būti pateisinamas kaltinamosios nurodytais argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo teiginiai, jog jis, siekdamas ginti savo galimai pažeistas teises, kreipsis į teismą, niekaip nesuponuoja išvados, kad jo elgesys buvo agresyvus ar kaltinamąją bauginantis tiek, kad jį būtų galima pripažinti provokuojančiu kadangi kiekvienas asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, gali inicijuoti teisminį procesą.