- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 1-396-1060/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
V. L. 2019 m. vasario 28 d., apie 16.45 val. Birštone, Kurorto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. L. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2019 m. vasario 28 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą remontavo automobilį „Audi 80“ ir vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė negali pasakyti. Vėliau jį namo parvežė draugas M. P.. Apie 16.00 val. jam priklausančiu automobilius nutarė važiuoti pas draugę S. S., kuri dirbo parduotuvėje. Ten nuvažiavęs, pakalbėjo, nusipirko dar alaus ir važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės kartu su pažįstama G. T.. Jis vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) G. sėdėjo šalia. Važiuojantį namo, (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdę policijos pareigūnai liepė pasitikrinti girtumą. Jam buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas. Jis buvo pristatytas į Prienų ligoninę, kur buvo paimtas kraujas. Jis nesipriešino, su viskuo sutiko. Vėliau buvo nuvežtas į areštinę Automobilį pirko ir registravo 2018 metų rugsėjo mėnesį, už jį mokėjo 300,00 Eur, mano, kad šiuo metu jis vertas 500,00 Eur. Automobilis buvo užregistruotas jo tėvo V. L. vardu, tačiau automobilis priklauso jam. Su pareikštais įtarimais sutinka visiškai, gailisi, kad vairavo automobilį išgėręs. Tai ne pirmas kartas kai vairuoja automobilį būdamas neblaivus, tai yra gal jau trečias kartas. 2016 metais jam buvo paimtos teisės, baudą yra sumokėjęs. Vairuotojo pažymėjimo nėra susigrąžinęs. Automobilis buvo tvarkingas, su dokumentais, privalomuoju draudimu ir technine apžiūra (b. l. 62 – 63, 66).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. L. parodė, kad automobilį „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pirko 2018 m. rugsėjo mėnesį, kartu su sūnumi V. Už jį mokėjo apie 280,00 Eur, mokėjo pusiau su sūnumi. Automobilį užregistravo savo vardu. Žino, kad V. L. yra praradęs teisę vairuoti ir negali vairuoti jokios transporto priemonės, nes vairuotojo pažymėjimo nesusigrąžinęs, tačiau draudimo teisę vairuoti transporto priemones laikotarpis jam yra pasibaigęs. Automobilį buvo paskolinęs savo marčiai S. S.. Ji šiuo metu gyvena kartu su sūnumi V. L.. Apie tai, kad V. L. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, sužinojo kai jis pasakė, kad buvo sulaikytas išgėręs ir, kad automobilis yra saugomas aikštelėje (b. l. 14-15).
Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris yra neapgadintas, jo viduje matosi netvarkingai išmėtyti daiktai, pilnos alaus skardinės, plastikiniai buteliai kiti daiktai (b. l. 8, 9-12).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. vasario 28 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini), sustabdyta transporto priemonė „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausanti V. L., kurią vairavo jo sūnus V. L., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. V. L. alkotesteriu nustatytas 2,36 promilių girtumas (b. l. 5-7).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2137/2019(01) konstatuota, kad V. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilės etilo alkoholio (b. l. 18).
Pažymoje apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo, kurias sudaro – 60,50 Eur, transporto priemonės saugojimo išlaidos, skaičiuojant po 1,21 Eur su PVM nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 28 d. iki sprendimo vykdymo dienos (b. l. 26-40).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodyta, kad automobilio „Audi 80“ modelio vidutinė kaina yra 670,00 Eur (b. l. 43).
Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2137/2019(01) ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. vasario 28 d., apie 16.45 val. Birštone(duomenys neskelbtini), vairavo V. L. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausantį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytos daugiau kaip 1,5 promilės (2,48 promilių) alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. L. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis V. L. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo nuo (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės link savo namų, kol jį (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams sustabdžius automobilį „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) alkoholio kiekio matuokliu V. L. buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais V. L. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Dėl bausmės
Teismas konstatuoja, kad V. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tik prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 100,00 Eur kas mėnesį. (b. l. 77 – 79, 81). Įstatymas nenumato, kad paskirta bauda galėtų būti išdėstyta dalimis, tačiau, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą ir asmenybę, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. L. – neteistas (b. l. 54), baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta (b. l. 51-53), dirbantis (b. l. 49). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. L. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitomas V. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 28 d. 17.15 val. iki 2019 m. kovo 1 d., 10.10 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai (b. l. 71 – 72, 73).
Dėl teisės vairuoti transporto priemones
Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis V. L. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,48 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba, tačiau teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą sankciją – 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad teisės vairuoti kaltinamasis nėra įgijęs, vairuotojo pažymėjimo neturi, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo, t. y. nuo baudos sumokėjimo.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje automobilis „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam V. L. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, taigi automobilis „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkas yra V. L. (b. l. 21, 41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Apie tai automobilio savininkui nebuvo žinoma, nes jis automobilį paskolino savo marčiai S. S., kuri gyvena kartu su kaltinamuoju V. L.. Apie tai, kad kaltinamasis buvo sulaikytas pareigūnų ir vairavo automobilį būdamas neblaivus sužinojo kai jam pasakė pats V. L.. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl netikėti „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininko V. L. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkas nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad jo sūnus V. L. automobiliu naudosis neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti V. L. priklausančią transporto priemonę.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas sprendžia, kad išieškant iš V. L. konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančią pinigų sumą 670,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.
V. Kiti proceso klausimai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš V. L. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo, kurios sudaro – 60,50 Eur ir transporto priemonės saugojimo išlaidas, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 28 d.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 18 d. pažymoje nurodyta, kad Alytaus apskritis vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 60,50 Eur proceso išlaidų dėl transporto priemonės „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidų, apskaičiuojamų po 1,21 Eur su PVM nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019-02-28 iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 26).
Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08534-19 (b. l. 26) matyti, jog transporto priemonės automobilio „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos yra 65,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidos yra 1,21 Eur už parą. Baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną saugojimo išlaidos sudaro 42,35 Eur (35 d. x 1,21 Eur) ir skaičiuojama 1,21 Eur už parą nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105, straipsniu prašo pripažinti šias išlaidas – proceso išlaidomis. Iš pateiktos 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto matyti (b. l. 27 – 32), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas 60,50 Eur transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, skaičiuojant 1,21 už parą nuo 2019 m. vasario 28 d., pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteisiamos iš kaltinamojo V. L.
Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75 – 76) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 250,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur baudą, baudos sumokėjimą atidedant šešeriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę V. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 28 d. 17.15 val. iki 2019 m. kovo 1 d., 10.10 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL (100,00 eurų) dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo bausmės atlikimo dienos (baudos sumokėjimo).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. L. konfiskuotino turto – automobilio „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 670,00 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt eurų) vertę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš kaltinamojo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK, juridinio asmens kodas 191008762, 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų ir penkiasdešimties centų) transporto nuvežimo išlaidas, 42,35 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų ir trisdešimt penkių centų) transporto priemonės saugojimo išlaidas, 1,21 Eur (vieno euro ir dvidešimt vieno cento) už vieną saugojimo parą transporto priemonės saugojimo išlaidas nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (2019-04-03) iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Palikti galioti V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį V. L. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam V. L., automobilio savininkui V. L. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.
Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.