Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2019 m. sausio 24 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 3 dalį, subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2005 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 8 d., bausmės pabaiga 2023 m. kovo 8 d..

2. Komisija 2019 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 81/04-73 vienbalsiai nutarė V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. B. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis V. B. skunde prašo panaikinti Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 51 balu pagal „OASys“ metodiką, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Mano, kad savo elgesiu įrodė, jog deda pastangas gyventi laisvėje ir padarė teigiamas išvadas, neturi galiojančių nuobaudų ir yra skatintas. Nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo pozicija, kad jo elgesyje esame impulsyvaus elgesio, kadangi visa tai buvo praeityje, paskutinį kartą baustas drausmine nuobauda prieš 4 metus.

4.2. Skunde pažymėjo, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys Komisijos sprendimą. Nagrinėjamu atveju nuteistajam lieka neaišku, dėl kokių priežasčių jam nėra suteikiamas šansas pasitaisyti, ką jis privalo padaryti, kad jam būtų taikomos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatos. Kartu pažymėjo, kad formalus lygtinio paleidimo kriterijus – atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis – siejama su nusikaltimo sunkumu, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą neprivaloma dar kartą atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumą. Kartu pažymėjo, kad net ir taikant lygtinį paleidimą, būtų užtikrinama tinkama elgesio kontrolė, tačiau skundžiama nutartimi Marijampolės pataisos namai nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų.

4.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) dėl lygtinio paleidimo nuostatas, teisės doktriną teigdamas, kad taikant lygtinį paleidimą nuteistiesiems yra siekiama išimtinai teigiamų tikslų. Todėl šiuo atvejų, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos namuose, socialinius ryšius, galima teigti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąją ir auklėjamąjį poveikį ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje.

4.4. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis nurodė, kad yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai, apelianto teigimu, rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis bei sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė atsiliepimu į nuteistojo V. B. skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti 2019 m. vasario 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį.

5.1. Prokurorės teigimu, Marijampolės apylinkės teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo ir tinkamai atsižvelgė į tas aplinkybes, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka, nors save charakterizuoja ganėtinai teigiamai, tačiau jo elgesyje yra pastebimos impulsyvumo apraiškos. Spręsdamas problemas V. B. yra pernelyg susirūpinęs trumpalaike nauda, ne visada linkęs ieškoti ilgalaikių sprendimų, linkęs pateisinti, minimizuoti savo nusikalstamą elgesį. Anksčiau taikyto lygtinio paleidimo metu yra padaręs naują nusikalstamą veiką, priklauso pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, o neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė.

6. Nuteistojo V. B. skundas netenkinamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, V. B. nepateikė, tik formaliai nurodė, kad priimta nutartis yra nepagrįsta.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka.

11. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

12. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (51 balai). Ir nors bausmės atlikimo laikotarpiu ši rizika sumažėjo nuo 57 iki 51 balo, tačiau tai negali būti vertinama kaip akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Kartu pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m. spalio 8 d., bet pradžioje nesutiko, kad jam būtų atliktas „OASys“ tyrimas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai įvertinti, tyrimas atliktas tik 2017 m. spalio 18 d., todėl įvertinti kiek balų kito nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sudėtinga.

13. Kaip jau minėta, apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas 3 kartus, skatintas 14 kartų. Kaip teisingai nurodo nuteistasis, nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau praeityje paskirtos nuobaudos neigiamai apibūdina nuteistąjį, parodo jo nihilistinį požiūrį į priežiūrą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, t. y. per bausmės atlikimo laikotarpį noriai dalyvavo būrio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, reiškia kritišką požiūrį į darbą pataisos namuose. Kartu pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jo elgesys tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos yra reikšmingas faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis probacijos sąlygų tinkamai nevykdė. Taipogi, šiuo atveju V. B. elgesys viso bausmės atlikimo metu sudaro pakankamą pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu, juolab, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskirti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikaltimai, pasidavimas kriminalinių kompanionų įtakai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos.

14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą. Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukščiau nurodytos aplinkybės, kartu įvertinant tai, kad likusi neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, dar yra pakankamai didelė (numatyta bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 8 d.), lygtinio paleidimo taikymas jau šiuo metu gali nuteistam asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamas veikas, kas gali būti vienas iš lemiamų veiksnių, skatinančių nusikalsti ir ateityje.

15. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taip pat pažymėtina, jog iš 51 nusikalstamo elgesio rizikos balų net 31 balą sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas V. B. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

16. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundo autoriaus elgesyje yra pastebima ir tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau šios teigiamai V. B. charakterizuojančios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau paminėta, nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad V. B. iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals.

17. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo skundą. Skundo aukštesniajam teismui argumentai taip pat nesuteikia pagrindo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl V. B. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.